Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Įkurta Europos leidybos studijų asociacija
Get PDF2016 metų birželio 23 dieną Florencijoje susirinkę mokslininkai iš visos Euro-pos įkūrė Europos leidybos studijų asociaciją (European Publishing Studies Association – EuroPub). Asociacijos tikslas – skatinant tarptautinio akademinio ir profesinio tinklo veiklą prisidėti prie leidybos studijų tobulinimo. Asociacija įregistruota ir jos oficiali buveinė yra Paryžiuje. Asociacijos prezidentu išrinktas prof. dr. Miha Kovačas, vykdomuoju prezidentu – prof. Benoît Berthou, viceprezidentais – prof. dr. (HP) Elena Macevičiūtė (Buroso universitetas, Švedija / Vilniaus universitetas, Lietuva) ir prof. dr. Adriaanas van der Weelas (Leideno universitetas, Nyderlandai), finansininku – Angusas Phillipsas, sekretoriumi – prof. dr. Zoranas Velagićius (Osijeko universitetas, Kroatija).2016 metų birželio 23 dieną Florencijoje susirinkę mokslininkai iš visos Euro-pos įkūrė Europos leidybos studijų asociaciją (European Publishing Studies Association – EuroPub). Asociacijos tikslas – skatinant tarptautinio akademinio ir profesinio tinklo veiklą prisidėti prie leidybos studijų tobulinimo. Asociacija įregistruota ir jos oficiali buveinė yra Paryžiuje. Asociacijos prezidentu išrinktas prof. dr. Miha Kovačas, vykdomuoju prezidentu – prof. Benoît Berthou, viceprezidentais – prof. dr. (HP) Elena Macevičiūtė (Buroso universitetas, Švedija / Vilniaus universitetas, Lietuva) ir prof. dr. Adriaanas van der Weelas (Leideno universitetas, Nyderlandai), finansininku – Angusas Phillipsas, sekretoriumi – prof. dr. Zoranas Velagićius (Osijeko universitetas, Kroatija)
KAUKAZO TAUTŲ KNYGOS ANTANO VIENUOLIO-ŽUKAUSKO MEMORIALINĖJE BIBLIOTEK
Get PDFRetrospection of the memorial library of Antanas Vienuolis-Žukauskas, a native of Anykščiai, a prose writer, dramatist, apothecary, museologist, a deputy of the Supreme Council of Lithuanian SSR in 1947–1957, especially the part of publications which were one way or another related to the Caucasus, has given us an incentive to conduct a deeper and broader investigation. The information about A. Vienuolis-Žukauskas and his traces left in the Caucasus during his youth was recorded and emphasized in the press during the Soviet period already, often implying at that point hidden intentions of soviet ideologists. However, a deeper insight in their content has revealed that this side of the writer’s biography is rather shadowy and there are many unanswered or deliberately veiled questions. Therefore, the article strives to attain two principal goals on the basis of the published and unpublished sources: 1) to disclose how the Caucasus is directly associated to the biography of A. Vienuolis-Žukauskas and what its influence was on the writer’s creative work in his youth and post-war period; 2) referring to the books dedicated to A. Vienuolis-Žukauskas by the Caucasian authors and to other publications related to the Caucasus from his memorial library to investigate when and how they were acquired, and to reveal the relationship between the writer and dedication authors. The research enabled us to reveal the less known or entirely unknown sides both of the biography of A. Vienuolis-Žukauskas and of his creation, as well as to correct certain fallacious statements institutionalized in our historiography throughout several decades and finally to open the doors into his private space in the middle of the 40ies and 50ies. The collected sources and their interpretation evidenced that the Caucasus exerted a great influence upon his work and left a conspicuous impact upon all the creative path of the writer. It may be stated that this pathway started and was broken right in the Caucasus. Books brought by A. Vienuolis-Žukauskas from his travel in the Caucasian republics in post-war years may be considered as an integral part of his biography and witnesses of his friendship with different famous authors from the Caucasian republics. Today, a sheaf of eloquent congratulatory telegrams and letters to commemorate the 70th and 75th jubilees of the writer sent by the Union of Soviet Writers as well as by individual authors and now held in the Anykščiai Memorial Museum of Antanas Baranauskas and Antanas Vienuolis-Žukauskas displays his relations with the writers of the Caucasian and other republics too. Undoubtedly, A. Vienuolis-Žukauskas won the recognition and respect of the Caucasian authors namely by his legendary Caucasian legends translated into different languages.Žinios apie kilusį iš Anykščių rašytoją, vaistininką, muziejininką Antaną Vienuolį-Žukauską ir jo dar jaunystės metais Kaukaze paliktus pėdsakus fiksuojamos spaudoje jau nuo sovietinių laikų, tąkart neretai turint sovietų ideologų užslėptų tikslų. Tačiau pasigilinus į jų turinį paaiškėja, kad ši rašytojo biografijos pusė yra gana miglota ir joje esti dar daug neatsakytų ar sąmoningai nutylėtų klausimų. Tad šiuo straipsniu, pasitelkus nepublikuotus ir publikuotus šaltinius, siekiama dviejų pagrindinių uždavinių: 1) atskleisti, kaip Kaukazas tiesiogiai siejosi su rašytojo A. Vienuolio-Žukausko biografija ir kokią įtaką turėjo jo kūrybiniam gyvenimui jaunystėje ir pokario metais; 2) pasitelkus Kaukazo tautų rašytojų A. Vienuoliui-Žukauskui dedikuotus ir kitus su Kaukazu susijusius jo memorialinės bibliotekos leidinius, ištirti, kada ir kokiais būdais į ją pateko, atskleisti rašytoją ir dedikacijų autorius siejusius ryšius. Tyrimas leido prieiti prie išvados, kad Kaukazas rašytojui turėjo didelės įtakos ir paliko ryškų pėdsaką jo kūrybiniame kelyje. Iš kelionių po Kaukazą pokario metais rašytojo parsivežtos knygos laikytinos neatskiriama jo biografijos dalimi ir bičiulystės su įvairių to meto respublikų žymiais rašytojais liudininkėmis
AUŠRININKO ANDRIAUS VIŠTELIO ARCHYVO LIKUČIAI
Get PDFAndrius Vištelis (1837–1912), known for having given his wholehearted support to the first Lithuanian periodical publication “Aušra”, left behind a rich creative legacy, which is relatively unscattered. The major part of his personal archive was housed in the Manuscript Repositary of the Lithuanian Literature and Folklore Institute Library. A. Vištelis’ creative process was quite intensive. He took time before destroying handwritten rough drafts manuscripts. At times he failed to release timely publications of his writings and had to postpone his creative endeavours. Due to complicated circumstances related to the survival of his personal archive, not all the documents have survived intact. In the course of time, there have been losses and selective redistributions. From the documents attributed to the most creative period (1879–1889), 35 document files have survived. At the discretion of Adolfa Wysztelewska, A. Vištelis’ wife, her husband’s Lithuanian manuscripts were handed over to the Lithuanian Science Society, whereas the Polish ones remained at her disposal. It has been established that A. Vištelis’ personal archive was compiled in a rather intensive manner. Due to fragmented studies conducted by researchers into the biography of the aušrininkas in question, his archive was not evaluated in its entirety. Among the surviving manuscripts by A.Vištelis, one should mention his letters to “Auszra” editors and his friends in Lithuania Minor. Of special value are the manuscripts of A. Vištelis’ creative activity, including his pieces of poetry, translations and publicistic writings. After a thorough examination of A. Vištelis’ archival documents, the list of his translations and original works has been significantly expanded and suplemented. They reflect both a creative process of his ideas brought to life and the horizon of unrealized ideas. Light has been shed on totally unknown lexicographic endeavours undertaken by A. Vištelis, namely, a compilation of a Greek-Lithuanian dictionary. An interest in the history of the Lithuanian nation and its proper representation served as an impetus for A. Vištelis to conduct genealogical and historical research. He also attempted to write a history of ancient Lithuania. The research conducted provided its author the opportunity to evaluate A. Vištelis’ efforts aimed at preserving the legacy of prominent representatives of writing in Lithuania Minor. In his archival legacy, several previously unknown invoices issued by bookstores and publishing houses have been found, which complemented the history of the library owned by A. Vištelis. He was not a solitary figure in researching the Lithuanian language, therefore the surviving archival documents are most relevant in reconstructing both individual activities carried out by the aušrininkas A. Vištelis, aimed at promoting the Lithuanian identity, and evaluating mutual relationships and accomplishments by the other representatives of national revival who were actively working in A. Vištelis’ surroundings.Straipsnyje analizuojami aušrininko Andriaus Vištelio (1837–1912) asmens archyvo likučiai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. Šie archyviniai dokumentai dėl skurdžių aušrininko biografistinių tyrimų nebuvo sulaukę deramo dėmesio. Išlikusi A. Vištelio archyvo dalis – 35 bylos – reikšminga analizuojant jo 1878–1889 m. laikotarpio kūrybinę ir visuomeninę veiklą bei įvertinant tokio pobūdžio archyvų formavimo praktiką. Iš aušrininko epistolinio palikimo išliko keletas laiškų „Auszros“ redaktoriams ir bičiuliams Mažojoje Lietuvoje. Vertingi kūrybinės veiklos rankraščiai: poezijos kūriniai, vertimai ir publicistika. Atlikus archyvinių dokumentų patikrą, vertimų ir originalių A. Vištelio darbų sąrašas reikšmingai prasiplėtė ir pasipildė. Atskleisti visiškai nežinoti aušrininko leksikografiniai darbai, genealoginiai ir istoriniai tyrinėjimai. Atsirado galimybė įvertinti A. Vištelio pastangas išsaugoti Mažosios Lietuvos raštijos veikėjų palikimą. Archyviniame palikime aptikta ir keletas nežinomų knygynų ir spaustuvių sąskaitų už lietuviškas knygas, leidžiančių papildyti aušrininko bibliotekos istoriją. Lietuvių tautinio atgimimo Mažojoje Lietuvoje istorijos analizės kontekste šie A. Vištelio asmens archyvui priklausę dokumentai gana reikšmingi – jie į lituanistinius tyrimus įneša naujų faktinių duomenų, brandina naujas tyrimo perspektyvas ir ženkliai pildo per mažai pažįstamą biografinį aušrininko portretą
MAŽUMŲ KNYGOS: KELI INTELEKTINIŲ PRODUKTŲ SKLAIDOS KLAUSIMAI
No full textThe position of foreign literature in France is highly related to the positions of the countries and languages these texts are coming from. Clearly dominated by the Anglo-Saxon culture, the French market has been opened to the Scandinavian literature and to the South-American one. African literatures remain one of the poor parts of the foreign literature in the French publishers’ lists. Human sciences don’t stay away from the dominating systems’ rules and the mood (or the need) of best-sellers. This paper strives to analyse the evolution of this situation. If we could consider that the mainstream logics will continue to dominate the publishing activity, we would choose to focus, from a socio-economic point of view, on some practices and conditions potentially able to modify the circulation of texts. Our hypothesis consists in thinking it is useless to wait that the economic system of publishing industry make place for minority books. As a consequence, the question is to look for new ways of the international circulation of intellectual goods.Užsienio literatūros padėtis Prancūzijoje priklauso nuo to, kokių šalių tai literatūros tekstai ir kokiomis kalbomis jie parašyti. Nors Prancūzijos rinkoje neabejotinai vyrauja anglosaksų literatūra, ji atsivėrė ir skandinavų bei pietų amerikiečių literatūrai. Afrikos literatūra Prancūzijos leidyboje vis dar lieka viena iš skurdžiausiai atstovaujamų literatūrų. Humanitarinius mokslus irgi domina leidybos sistemos dėsniai ir bestselerių paklausos svyravimai bei jų poreikis. Šiame straipsnyje siekiama aptarti susiklosčiusios situacijos raidą. Jei būtume įsitikinę, kad leidybos veikloje ir toliau bus vadovaujamasi vyraujančia logika, remdamiesi socialiniu ekonominiu požiūriu, turėtume sutelkti dėmesį į tokias praktikas ir sąlygas, kurios galėtų pakeisti tekstų sklaidą. Mūsų hipotezė pagrįsta teiginiu, kad neverta laukti, kol ekonominė leidybos verslo sistema pati savaime užleis vietą mažumų knygoms. Tai reiškia, kad būtina ieškoti naujų tarptautinės intelektinių produktų sklaidos būdų
MOTERS LEKTŪRA VIDURAMŽIŲ LIETUVOJE: KUNIGAIKŠTIENĖ ONA IR DARATOS IŠ MONTAU „GYVENIMAS“
Get PDFAt the time of her visit to Marienwerder in 1400, Ona (d. 1418), the wife of Vytautas the Great, Grand Duke of Lithuania, was given two books about the life of the Blessed Dorothea of Montau (1347–1394); this information was preserved in the documents of Dorothea’s canonization process. This is, in effect, the first mention of book ownership by a woman in the GDL. Based on the documents of Dorothea’s canonization and other sources, the article aims to discuss what books, and in what circumstances, Grand Duchess Ona received and how this reflects her personality. The article looks at the Prussian mystic Dorothea of Montau, her spirituality and her cult, whose echoes reached Lithuania; it discusses the books written by Dorothea’s confessor, the hagiographer Johannes of Marienwerder (finished in 1399 or 1400), which make the repertoire of “dorotheana”. The article analyses Ona’s visit to Marienwerder, the event mentioned by 13 witnesses in Dorothea’s canonization case in their answer to the question (No. 146) about Dorothea’s fama sanctitatis. The present research has shown that, at the turn of the 14th century, Grand Duchess Ona found herself in the midst of the novel, speedily growing cult of Dorothea of Montau. It found a place in Ona’s heart and became upheld by other members of Lithuania’s ruling elite. A tale about the life of the woman renowned for her sanctity, heard from the theologian Johannes himself, encouraged Ona’s interest in the book describing the life and piety of Dorothea, a representative of the new women’s spirituality. This “life” of the yet-uncanonized saint, Dorothea from Montau, may be considered one of the first hagiographic pieces of the vita type, functioning in the GDL. Both the pilgrimage of the Duchess Ona and the books given to her are a testimony to her worship of saints, practiced in various forms and characteristic of the Middle Ages, as well as to her interest in the lives of saints.Straipsnis skiriamas šaltiniuose užfiksuotai žinutei, kaip 1400 metais lankydamasi Marienverderyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona gavo dvi knygeles apie palaimintosios Daratos iš Montau gyvenimą. Remiantis Daratos kanonizacijos dokumentais ir kitais šaltiniais siekiama atskleisti, kokiomis aplinkybėmis bei kokias knygas gavo kunigaikštienė Ona ir ką tai pasako apie ją pačią. Tyrime pristatytas Daratos dvasingumas ir kultas, kurio atgarsiai pasiekė Lietuvą, aptariamos jos nuodėmklausio ir hagiografo Jono iš Marienverderio parašytos knygelės – „daratianos“ repertuaras, nagrinėjamas Daratos kanonizacijos proceso bylos liudytojų paminėtas Onos lankymasis Marienverderyje bei pamaldumas Daratai
LIETUVOS ŽYDŲ SKAITYMO KULTŪROS TRANSFORMACIJOS XIX A . – XX A . PIRMOJE PUSĖJE
No full textThe article is dealing with the changes in the culture of reading within the Jewish community of Vilnius and Lithuania during the second half of the 19th and the first half of the 20th century. It analyzes the transformation of the readers’ audience with regard to gender and age, the supply of reading materials and the means of their distribution. There were several periods of critical importance for those changes: the third decade of the 19th century when Lithuania became a center of Jewish Enlightenment – Haskalah movement in Russian Empire, and the inter-war period when the community underwent yet more radical modernization. The article presents the processes and the phenomena of the transformation and concludes with a notion of the extreme versatility in readers’ tastes and needs, as well as in the means of satisfying them, that the community reached on the eve of its annihilation during the Nazi occupation.Straipsnis skiriamas pasikeitimams, aptariamu laikotarpiu patirtiems Lietuvos žydų bendruomenės, naudojusios knygą kultūriniais ir edukaciniais tikslais. Modernėjimo procesas atnešė naujų, besiskiriančių nuo tradicinei bendruomenei būdingų žydų knygos turinio, formų bei funkcionavimo idėjų. Pasikeitimai iš pradžių buvo inicijuoti žydų Apšvietos veikėjų, o nuo XX amžiaus jų dvasiniais įpėdiniais tapo įvairios visuomenės grupės – tiek iš tradicinio bendruomenės segmento, tiek iš sekuliarių, socialiai aktyvių bei kitokių jėgų. Transformavosi tiek knygų spausdinimas (repertuaro plėtotė, naujų auditorijų ir jų poreikių projektavimas, pasaulio literatūros ir mokslo darbų vertimų pagausėjimas, žydų vaikų literatūros „bumas“), tiek knygų vartojimas (spartus įvairiarūšių bibliotekų tinklo plėtojimas, senų knygų, kaip kultūros objektų, saugojimas kultūros ir švietimo organizacijų archyvuose ir kt.). Straipsnyje supažindinama su procesais ir reiškiniais, suformavusiais Vilniaus ir Lietuvos žydų skaitytojų auditoriją kaip diferencijuotą, daugiakalbę, turinčią gausius skaitymo poreikius ir aukštus skaitymo produkcijos reikalavimus. Taip pat aptariama šių kultūrinių poreikių tenkinimo būdų raida. Nacių okupacija sunaikino šią bendruomenę kaip unikalią visumą, tad šiandien įvairiose Lietuvos bibliotekose išlikę spaudiniai gali padėti atkurti žydų bendruomenės dvasinį gyvenimą, kai jis dar buvo aktyvus ir organiškas
TAUTINIŲ MAŽUMŲ KNYGŲ LEIDYBA ESTIJOJE 1918–1940 METAIS IR ŠIANDIEN
No full textThe article includes an overview about the publishing and book production in minority languages in Estonia during the periods of the independent Republic of Estonia – in 1918–1940 since 1991 with Estonian reestablished as the official language. The treatment is based on the statistical data calculated on the basis of the Estonian National Bibliography database and on the thematic analysis of numerous research works.Russians and Germans were the largest minority groups in Estonia in 1918–1940. They were able to establish and operate publishing houses specializing correspondingly in Russian or German-language production. The German-language book title output was higher than in Russian, which was partly due to the role of German in science at that time. The smaller ethnic groups of Jews and Swedes mainly published periodicals.Only one historical minority – the Russian – survived through World War II and post-war period, making the Russian-language publishing the only enduring minority-language publishing venture in the present-day Estonia.Straipsnyje apžvelgiama tautinių mažumų knygų leidyba Estijoje ikikariniu nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940) ir po 1991 m., kai estų kalba buvo paskelbta oficialia Estijos Respublikos kalba. Tyrimas pagrįstas statistiniais duomenimis, gautais remiantis Estijos nacionalinės bibliografijos duomenų baze, temine daugelio mokslinių tekstų analize ir šiai temai aktualiais straipsniais, paskelbtais periodikoje ir internete. Estija tapo nepriklausoma valstybe 1918 m. Reikšminga šio laikotarpio etninės politikos gairė buvo 1925 m. priimtas Etninių mažumų kultūrinės autonomijos įstatymas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Estijoje gyveno penkios tautinės mažumos, kurias sudarė daugiau nei 3000 asmenų: rusai (1934 m. gyventojų surašymo duomenimis, jie sudarė 8,2 proc. visų gyventojų, arba 92 656 asmenys), vokiečiai (1,5 proc., 16 346 asmenys), švedai (0,68 proc., 7641 asmuo). Latviai ir žydai sudarė mažiau nei 0,5 proc. Estijos gyventojų. Remdamosi minėtu įstatymu, vokiečių ir žydų mažumos įkūrė savo kultūros savivaldą. Jai priklausė tokios funkcijos kaip mažumos valstybinių ir privačių švietimo institucijų valdymas ir priežiūra, kultūros, sporto ir vadovavimo jaunimui sritys. Labai palankios sąlygos plėtoti mažumų švietimą ir kultūrą tęsėsi iki 1934 metų coup d’etat. Pagal Estijos nacionalinės bibliografijos duomenų bazę, 1918–1939 m. Estijoje buvo išleista 1034 pavadinimų knygų ir brošiūrų rusų kalba (iš dalies arba vien tik rusų kalba), vokiečių kalba išleistų knygų skaičius siekė 1655. Knygų leidybos kitomis mažumų kalbomis mastai nebuvo dideli – iki šimto leidinių. Estijoje išleistuose leidiniuose latvių kalba pasitaiko tik lygiagrečiuose koncertų programų tekstuose, reklaminiuose leidiniuose ir kitoje taikomojo pobūdžio medžiagoje. Baltijos vokiečiai, buvusi valdančioji klasė, prarado savo privilegijas ir pavirto mažuma. Vis dėlto jų vaidmuo ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime, moksle ir kultūroje buvo svarbesnis nei jų dalis visuomenėje. Dideliu organizuotumu išsiskiriantys vokiečiai įkūrė nemažai draugijų ir kitų organizacijų. 1939 m. Estijos vokiečių draugijų sąjungai (Verband Deutscher Vereine in Estland) priklausė šimtas dvidešimt aštuonios draugijos. Daugelis šių draugijų rengė ir leido skirtingus jų veiklą atitinkančius leidinius. Tarp jų galima paminėti statutų rinkinius, metines ataskaitas, albumus, koncertų, parodų ir sporto renginių programas. Moksliniai leidiniai sudaro didelę dalį vokiečių kalba išleistų knygų – iš viso 312 knygų ir brošiūrų, tai yra 19 proc. visos knygų leidybos vokiečių kalba 1918–1939 m. Daugelis gerai žinomų Baltijos vokiečių mokslinių draugijų tęsė savo veiklą Estijoje. Kai kurių, pavyzdžiui, Baltijos vokiečių gamtininkų draugijos (Naturforscher-Gesellschaft bei der Universität Dorpat) ir Estijos mokslinės draugijos (Gelehrte Estnischen Gesellschaft), veiklą 3-iame ir 4-ame dešimtmetyje perėmė Estijos mokslininkai, tačiau ir toliau jų monografijos ir kita mokslinė medžiaga buvo leidžiama vokiečių kalba. Būtent vokiečių kalba buvo mokslinio bendravimo lingua franca, todėl ją plačiai vartojo Estijoje dirbantys ir mokslinius straipsnius skelbiantys vokiečių, estų, suomių, vengrų ir kitos kilmės mokslininkai. Vadovėliai vokiečių kalba gausioms nacionalinėms mokykloms buvo dažniausiai įvežami iš Vokietijos. Estijoje buvo išleista tik dešimt vadovėlių. Grožinės literatūros leidyba taip pat buvo kukli, nes daug Baltijos vokiečių rašytojų išvyko iš Estijos 1918 metais, kai šalis paskelbė nepriklausomybę. Likusieji gyventi Estijoje dažnai leisdavo savo kūrinius Rygoje arba Vokietijoje. Svarbiausios knygų vokiečių kalba leidyklos buvo Kluge & Ströhm ir jos filialai Wassermann Taline ir J. Krüger Tartu. Rusų kalba Estijoje 1918–1940 buvo daugiausia leidžiama grožinė literatūra, vadovėliai ir religinė literatūra. Dvi didžiausios rusiškų spaudinių leidyklos – Библиофил (1921–1923) ir Русская Книга (1934–1939) – leido įžymių rusų autorių kūrinius, kurie buvo paklausūs rusų emigrantų bendruomenėse visoje Europoje. Negausios švedų ir žydų bendruomenės daugiausia leido periodinius žurnalus savo nariams aktualiais klausimais.Įgyvendinus politinius pokyčius ir praūžus Antrajam pasauliniam karui, Estija prarado keturias iš savo penkių istorinių tautinių mažumų. Rusų mažuma išliko ir pagausėjo – 2014 m. ji sudarė 25 proc. (332 816 asmenys) visų gyventojų. Leidyba rusų kalba, įskaitant ir knygų leidybą, pasižymi įvairiapusiškumu ir atspindi visus literatūros žanrus. Didžiausią dalį leidžiamų knygų sudaro grožinė literatūra ir vadovėliai. Pripažinti leidėjai rusų kalba Aleksandra ir KPD daug dėmesio skiria Estijos literatūros vertimų leidybai. To paties siekia ir nauja leidykla Kite (įkurta 2006 m.). Dauguma jaunesnių autorių perėjo į literatūros portalus, pavyzdžiui, Obla.ee, kurį, kaip ir leidyklą Kite, įkūrė Igoris Kotiuchas. Internetą bendravimui naudoja ir negausių mažumų bendruomenės. Be įvairių draugijų ir organizacijų svetainių, informacija tiek apie mažumas, tiek mažumoms skirta medžiaga kaupiama ir portale Etnoweb, kuris buvo sukurtas 2010 m. gavus Kultūros ministerijos paramą
LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJŲ LEIDŽIAMŲ MOKSLINIŲ PERIODINIŲ LEIDINIŲ KOKYBĖS PROBLEMOS
Get PDFThe aim of the article is to identify the factors that determine the quality of scientific periodicals published in higher education institutions of Lithuania based on formal scientific evaluation criteria. In order to achieve this goal, the following objectives have been identified: analyzing the characteristics of scientific periodicals published in higher education institutions and conducting a study to identify the factors that determine the quality of scientific periodicals based on formal evaluation criteria for scientific periodicals. A quantitative study of Lithuanian higher education institutions scientific periodicals shows that most of the periodicals are published in PDF format and provide open access. A quarter of the scientific periodicals are valued in Web of Science and Scopus databases. It is important to note that the main problems for publishing such scientific periodicals are related to the websites of inadequate quality. The empirical study, based on interviews conducted with eleven Editors in Chief of the scientific periodicals, has disclosed that a publishing house has a fundamental role for the quality of scientific periodicals. The quality of scientific periodicals is influenced by a sufficient numbers of human resources, applicable managerial, technical and promotional solutions. Secondly, the research results reveal that, even though business-related decisions effect the quality of scientific periodicals, an approach to scientific periodicals publishing as a commercial activity is still unacceptable. In conclusion, it should be stated that the main goal of scientific periodicals of Lithuania, based on national and international science evaluation criteria, is to get included in Web of Science and Scopus databases. For this reason, the editors are looking for opportunities to improve the content of the journals as well as make the publications more visible online. Judging by the efforts made by the management and the current number of scientific periodicals in Lithuania, it can be assumed that the number of formally evaluated scientific journals will increase in the future.Straipsnyje, remiantis Lietuvos mokslinių periodinių leidinių internetinėmis svetainėmis, „Web of Science“ ir „Scopus“ duomenų bazių pateikiamais duomenimis, interviu su Lietuvos mokslinių periodinių leidinių vyr. redaktoriais, nagrinėjami Lietuvos aukštojo mokslo institucijų leidžiami moksliniai periodiniai leidiniai. Iš viso tirtas 141 mokslinis periodinis leidinys. 2014 m. duomenimis, penktadalis leidinių įvertinti formaliai – indeksuojami „Web of Science“ ir „Scopus“ duomenų bazėse. Tokį rezultatą lemia Lietuvos ir užsienio mokslo publikacijų vertinimo politika, skirtingos socialinių, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų krypčių formalaus įvertinimo galimybės, skirtingi mokslinių periodinių leidinių leidybos tikslai. Didžioji dalis tirtų leidinių, siekiant didinti matomumą, pateikiami atvirosios prieigos būdu ir referuojami turinio pateikimo duomenų bazėse. 2015 m. autorės vykdytas tyrimas (interviu su mokslinių periodinių leidinių redaktoriais) parodė, kad didelę įtaką mokslinio periodinio leidinio formaliam įvertinimui turi leidinį leidžianti leidykla. Pakankamas žmogiškųjų išteklių kiekis, techniniai sprendimai, leidinio viešinimas turi įtakos leidinio kokybei. Paaiškėjo, kad Lietuvoje vis dar nepriimtinas požiūris į mokslinių periodinių leidinių leidybą kaip į komercinę veiklą. Tačiau rezultatai rodo, kad komerciniai veiklai būdingi vadybiniai sprendimai didina leidinio formalaus įvertinimo galimybes
SVARUS INDĖLIS Į SENOSIOS ŽYDŲ KNYGOS TYRIMUS
Get PDFЯКЕРСОН, С. М. ОЦАР СЕФАРАД – СЕФАРДСКАЯ СОКРОВИЩНИЦА: СЕФАРДСКАЯ КНИГА X–XV ВВ.: OТ РУКОПИСНОЙ К ПЕЧАТНОЙ ТРАДИЦИИ. С.-ПЕТЕРБУРГ: ФИЛОЛОГИЧЕСКИЙ ФАКУЛЬТЕТ САНКТ-ПЕТЕРБУРГСКОГО ГОСУДАРСТВЕННОГО УНИВЕРСИТЕТА, 2015. 127 P., BIBLIOG RAFIJA, DALYKŲ RODYKLĖ, PRIEDAI. ISBN 978-5-8465-1461-4.ЯКЕРСОН, С. М. ОТ БУКВЫ К ЛИТЕРЕ: ОЧЕРКИ ПО ИСТОРИИ СРЕДНЕВЕКОВОЙ ЕВРЕЙСКОЙ КНИГИ. С.-ПЕТЕРБУРГ: САНКТ-ПЕТЕРБУРГСКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ УНИВЕРСИТЕТ, ВОСТОЧНЫЙ ФАКУЛЬТЕТ; РОССИЙСКАЯ АКАДЕМИЯ НАУК, ИНСТИТУТ ВОСТОЧНЫХ РУКОПИСЕЙ, 2016. 291 P., BIBLIOGRAFIJA, DALYKŲ RODYKLĖ. ISBN 978-5-4380-0154-6