Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Adamo Honory’io Kirkoro knygų leidyba lietuvių kalba Rusijos imperijos įvesto lietuviškosios spaudos draudimo laikais
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Research into Adam Honory Kirkor’s life and work was initiated by a specialist in the history of Lithuanian culture, Michał Eustachy Brensztein, in his applied study Adam Honory Kirkor: Publisher, Editor and Vilnius Printer in 1834-67 (Adam Honory Kirkor. Wydawca, redaktor I właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867. Wilno, 1930). Presently his historiography has become internationally famous, and due to numerous publications in various languages it has branched out into the Polish, Lithuanian, and Belorusian trends. The Lithuanian trend was shaped by Kirkor’s liberal and compromise views recognizing the merits of historical Lithuania and the prospects of its continuity as well as by the reduced possibilities of research and cultural activities in the Polish-Lithuanian Commonwealth occupied by imperial Russia. The research and fact-finding works by Lithuanian researchers Reda Griškaitė, Antanas Kulakauskas, Pavel Lavrinets, Juozas Maceika, Zita Medišauskienė, Vytautas Merkys, Darius Staliūnas, and other authors in most cases analyze Kirkor’s attitude towards the Lithuanian national revival movement and his relations with the participants of this movement. In the article by the present author, research is oriented towards the adaptations, translations into Lithuanian and their publication in Lithuania Minor following the Lithuanian press ban in Greater Lithuania of three works by Kirkor: Grand Duke Vytautas (Beликiй князъ Витовтъ) published in a book by several authors Outlines of the History and Life of the Lithuanian People (Черты изъ исторiи и жизни литовскаго народа. Вильно, 1854); A Guide to Vilnius and Its Environs (Przewodnik po Wilnie i jego okolicach. Wilno, 1880); The Graves of Grand Dukes and Kings in Vilnius(Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie. Warszawa, 1882). A deeper insight is offered into the relationship between the author and the publishers and collaborators of the monthly Auszra that promoted the ideas of the Lithuanian national revival. The latter prepared the first Lithuanian translations of Kirkor’s works in conformity with the ideological aspirations of the Lithuanian nation in the new times. The sources of research were Kirkor’s books published in Polish and Lithuanian as well as the archival and published documents connected with the publishing process, and the bibliographical data accumulated by the bibliologists of several generations. Use is also made of the results of the assessment of the publishing organization and culture of Kirkor’s books established by the de visu method. In the course of research, a proposition is suggested that the need for Kirkor’s books felt by 19th-century Lithuanian society was programed in advance.
The publishing of their Lithuanian translations in Tilsit (lit. Tilžė) and Bittehnen (lit. Bitėnai) accelerated the integration of Lithuanians in Lithuania Minor and Greater Lithuania and the civic rapprochement between the residents of old and new Lithuania, fostered their historical and national identity and promoted cultural variety and progress.
Translated from the Lithuanian by Gražvydas Kirvaitis, Ph.D.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Adamo Honory’io Kirkoro istoriografijos ištakos yra Michało Eustachy’io Brenszteino faktografinio pobūdžio monografija lenkų kalba „Adamas Honory Kirkoras. Vilniaus leidėjas, redaktorius ir spaustuvininkas 1834–1867 metais“ („Adam Honory Kirkor. Wydawca, redaktor i właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867“. Wilno, 1930). Dabartiniu metu šio asmens tyrimai pasižymi svarbiu įdirbiu ir išsišakojo į lenkiškąją, lietuviškąją bei baltarusiškąją kryptis. Lietuviškąją kryptį nulėmė Kirkoro liberalios, kompromisinės, pasikeitusioms istorinės Lietuvos tęstinumo aplinkybėms atliepiančios patriotinės pažiūros, imperinės Rusijos režimo užimtoje Abiejų Tautų Respublikoje apribotos mokslo tiriamosios ir kultūrinės veiklos galimybės. Lietuvių tyrėjų Redos Griškaitės, Antano Kulakausko, Pavelo Lavrineco, Juozo Maceikos, Zitos Medišauskienės, Vytauto Merkio, Dariaus Staliūno ir kitų autorių tiriamieji ir mokslo pažintiniai veikalai dažniausiai analizuoja Kirkoro laikyseną lietuvių tautinio atgimimo epochoje ir santykius su šio sąjūdžio dalyviais. Autoriaus teikiamame straipsnyje tyrimas orientuotas į trijų Kirkoro veikalų („Великiй князъ Витовтъ“, publikuotas knygoje „Черты изъ исторiи и жизни литовскаго народа“. Вилъно, 1854; „Przewodnik po Wilnie i jego okolicach“. Wilno, 1880; „Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie“. Warszazwa, 1882) adaptaciją ir vertimus į lietuvių kalbą ir jų publikavimą Mažojoje Lietuvoje imperinei Rusijai uždraudus lietuviškąją spaudą tradiciniu lotyniškuoju raidynu Didžiojoje Lietuvoje bei autoriaus ryšius su „Auszros“ laikraščio leidėjais. Tyrimo šaltiniai yra Kirkoro knygos, archyviniai ir publikuoti dokumentai, kelių kartų knygotyrininkų sukaupti bibliografiniai duomenys. Darbe taip pat remiamasi tyrimo de visu metodu autoriaus užfiksuotais Kirkoro knygų leidybos kultūros vertinimais. Grindžiama įžvalga, kad XIX amžiaus lietuvių visuomenės užsakymas Kirkoro knygoms buvo užprogramuotas. Jų adaptyvių vertimų į lietuvių kalbą leidyba Tilžėje ir Bitėnuose spartino Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių integraciją, senosios ir naujosios Lietuvos gyventojų pilietinį suartėjimą, ugdė istorinę ir tautinę savivoką, kultūros pažangą
Vokiečių mokslininko knyga apie Prūsijos lietuvių tautinę mažumą
Get PDFKLEIN, MANFRED. PREUSSENS LITAUER: STUDIEN ZU EINER (FAST)VERGESSENEN MINDERHEIT. HAMBURG: VERLAG DR. KOVAČ GMBH, 2017.272 S. (SCHRIFTENREIHE „SCHRIFTEN ZUR KULTURWISSENSCHAFT“, BD. 119).ISBN 978-3-8300-9732-7
Vokietijos metraščiui „Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen“ – ketvirtis amžiaus
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The subject of the research is the chronicle “Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen“ (“Anaberg’s Annascript on Lithuania and German-Lithuanian Relations”), which is published in Germany since year 1993. Over the period of 25 years, 26 volumes have been traditionally and digitally published, consisting of 318 articles authored by 221 researchers and covering 7440 pages. Prepared and published by an initiator group: Arthur Hermann, Annemarie Lepa, dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė. The clients are Baltischer Christlicher Bund (Bonn) and the Litauisches Kulturinstitut (Lampertheim). There is a tradition of publishing scientific articles in two thirds of each volume and to have onethird for publications of a different kind. What is more, the part of scientific articles is constantly increasing. In the past, the relationship between the German Ordinance and the Grand Duchy of Lithuania has been further explored whilst today it is more often written about the 19th–20th centuries of German-Lithuanian relations and other issues concerning people of East Prussia, Klaipėda region and heritage. There are about 100 subscribers of the annual edition of the printed version and thousands of the digital version. The future of the chronicle is not clear due to financing problems.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Tyrimo objektas yra Vokietijoje nuo 1993 m. leidžiamas metraštis „Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen“ („Anabergo analai apie Lietuvą bei vokiečių ir lietuvių santykius“). Per 25 metus tradiciniu ir skaitmeniniu būdu paskelbti 26 tomai, kuriuos sudaro 221 autoriaus pateiktų 318 straipsnių, apimančių 7440 puslapių. Rengia ir leidžia iniciatorių grupė Arthur Hermann, Annemarie Lepa, dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė. Užsakovai yra Baltischer Christlicher Bund (Bonn) ir Litauisches Kulturinstitut (Lampertheim). Nusistovėjo tradicija moksliniams straipsniams kiekviename tome skirti du trečdalius puslapių, trečdalį – kitokio pobūdžio publikacijoms. Tyrimų nuolat gausėja. Anksčiau plačiau tyrinėti Vokiečių Ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiai, šiandien daugiau rašoma XIX–XX a. Vokietijos ir Lietuvos ryšių bei kitomis temomis, Rytų Prūsijos, Klaipėdos krašto gyventojų ir paveldo klausimais. Metraščio spausdintinės versijos abonentų yra apie 100, skaitmeninės – tūkstančiai. Metraščio ateitis nėra aiški dėl finansavimo problemų
Skaitymo malonumas ir PISA vertinimai: istorinės skaitymo paskatų įžvalgos
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
One of the most notable phenomena during the last two decades in the educational field has been the global shock wave sent all over the world by the PISA assessments. As if by chance it was detected that competence in reading is dependent on reading motivation. Fluent reading requires practice, i.e., a sufficient number of pages read and hours spent in reading, which requires an intrinsic motivation to read in the person who reads. To a certain extent, one has to love reading. This article seeks to study how the role of the reading motivation, or love of reading, was detected, where the necessary theoretical and methodological knowhow was found, and how the whole process revives an age-old rhetorical traditionin the discourse on reading.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Tarptautinio mokinių vertinimo programa (PISA) yra tarptautinis vertinimas, pagal kurį kas trejus metus vertinami 15 metų mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai. Pirmą kartą šis vertinimas buvo atliktas 2000 m.; kiekvieno ciklo metu keičiasi pagrindinės mokymosi srities vertinimas, pasirenkant skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų sritį. PISA taip pat apima bendrųjų ar tarpdalykinių kompetencijų priemones, tokias kaip bendri problemų sprendimo būdai. Pagal apibrėžimą (angl. by design) PISA pabrėžia funkcinius įgūdžius, kuriuos mokiniai įgyja baigdami privalomąjį ugdymą. PISA koordinuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tarpvyriausybinė pramoninių šalių organizacija, o JAV šiuos vertinimus vykdo NCES (Nacionalinis švietimo statistikos centras). Per pastaruosius du dešimtmečius švietimo srityje vienas iš labiausiai pastebimų reiškinių buvo visą pasaulį palietusi smūgio banga, kurią sukėlė PISA vertinimai. Tarsi atsitiktinai buvo nustatyta, kad skaitymo kompetencija priklauso nuo skaitymo motyvacijos. Sklandžiam skaitymui reikia praktinių įgūdžių, t. y. pakankamai perskaitytų puslapių ir skaitymui skirtų valandų, o tai iš skaitančio asmens pareikalauja vidinės motyvacijos skaityti. Tam tikra prasme reikia pamilti skaitymą. Šiame straipsnyje siekiama ištirti, kaip buvo nustatytas skaitymo motyvacijos ar meilės skaitymui vaidmuo, kur buvo aptiktos būtinos teorinės ir metodinės žinios (angl. know how) ir kaip visas procesas atgaivina skaitymo diskurse senąją retorinę tradiciją
Knygos muziejus: kai kurie probleminiai teoriniai ir istoriniai aspektai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article deals with the problematic theoretical aspects of book museums (their functions, types, specificity in the context of other museums, similarities with the library divisions of documentary heritage) and examines the issues related to the establishment, development, registration and spread of book museums in Europe in the second half of the 20th century. It has been discovered that although the functions of the book museum and the special documentary heritage library divisions (Rare Books and Manuscript Divisions) are very similar or even overlap (preservation, study and actualization of the documentary heritage) and the difference between them is minimal, the level of significance of the functions (priorities) being the hallmark of the book museum and library heritage divisions. In the attempt to determine the development of the book museum, the analysis of a directory on the development of museums, entitled Museums of Books and Bookmaking: International Directory, published in 1987 and regarded as historiographically valuable material, was undertaken. The information about universal European book museums provided in the above directory was compared with today’s situation. The conclusion has been drawn that an interest in book museums in the second half of the 20th century was a natural outcome of the development of book science of that time. The pace of establishing book museums was directly linked to the intensification of book science as a viable scientific discipline in European and global science. The topic of book museums in the field of the book science of those days was extremely popular. At the time, the largest number of book museums was in Germany (25), Great Britain (11), USA (10), the then Czechoslovakia (10), Italy (8), and Poland (5). It turned out that out of the 10 universal book museums which were functioning in the 70ies and 80ies of the 20th century, only five exist today. The others were closed down, narrowed down their activities or changed their profile altogether. Some museums have retained a very traditional academic character. Given the context of contemporary and modern museology, with all the attention focused on the visitor rather than on the museum objects themselves, the situation of these museums is problematic.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje svarstomi probleminiai teoriniai knygos muziejų aspektai (jų funkcijos, rūšys, specifika kitų muziejų kontekste, panašumai ir skirtumai lyginant su bibliotekų dokumentinio paveldo padaliniais), nagrinėjami knygos muziejų steigties, raidos, registracijos, paplitimo Europoje XX a. antrojoje pusėje klausimai. Išsiaiškinta, kad nors knygos muziejaus ir bibliotekų specialiųjų padalinių (Retų spaudinių, Rankraščių skyrių) funkcijos labai panašios arba net sutampa (saugoti, tirti, aktualinti dokumentinį paveldą) ir skirtis tarp šių institucijų yra minimali, funkcijų reikšmingumo lygis yra knygos muziejaus ir bibliotekų paveldo skyrių skiriamasis požymis. Knygos muziejų raidai nustatyti buvo išanalizuotas istoriografiniu požiūriu vertingas 1987 m. paskelbtas „Knygos ir knygininkystės muziejų sąvadas“, jame pateikta informacija apie universaliuosius Europos knygos muziejus lyginta su šiandienos situacija. Prieita prie išvados, kad susidomėjimas knygos muziejais XX a. antrojoje pusėje buvo dėsningas to meto knygotyros raidos rezultatas. Knygos muziejų steigties sparta XX a. 7–9-ajame dešimtmečiais buvo tiesiogiai susijusi su to meto knygotyros, kaip perspektyvios mokslo disciplinos, suaktyvėjimu Europos ir pasaulio moksle. Iš dešimties tuomet Europoje veikusių universaliųjų knygos muziejų šiuo metu tokie tėra tik penki, kiti arba buvo uždaryti,arba savo veiklą susiaurino, keitė savo profilį. Kai kurie liko itin tradicinio akademinio pobūdžio, jų padėtis šiandienos moderniosios muziejininkystės kontekste, kai visas dėmesys telkiamas į lankytoją, o ne į pačius muziejinius objektus, problemiška
Skaitmeninių knygų leidyba Estijoje: leidėjų požiūris ir patirtis
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The article treats the development of commercial e-book publishing in Estonia from the publishers’ perspective. The data is collected by surveys and interviews carried out among publishers in 2016. The results reveal that the main hindrances like the limited size of the Estonian-language e-book market, the readers’ preference for printed books as well as nonprofitability of e-books had remained the same compared to the study by Helen Reiser from 2011. The availability and affordability of different reading devices, on the contrary, had ceased to be a barrier to e-book production according to the publishers’ perceptions. The publishers value their first experiences with e-books and wish to secure their image ase-book publishers, although they do not predict a rapid increase in the production. Perceptions of the e-book market drivers and barriers of the Estonian publishers are similar to the attitudes of publishers from other small-language markets like Sweden, Lithuania and Croatia.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje nagrinėjama komercinės skaitmeninių knygų leidybos plėtra Estijoje leidėjų požiūriu. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti elektroninių knygų leidybos Estijoje kūrimo pirmąjį etapą (2011–2016 m.) leidėjų požiūriu, ištirti leidėjų patirtį, kliūtis ir sėkmę elektroninių knygų leidybos srityje, taip pat pateikti jų mintis dėl tolesnės skaitmeninių knygų leidybos Estijoje plėtros. Tyrime dėmesys sutelkiamas tik į komercinę skaitmeninių knygų leidybą ir apima tik estų ir rusų kalbomis 2011–2015 m. Estijoje išleistų elektroninių knygų, už kurias buvo nustatytos kainos, leidėjus. Atlikę paiešką internetiniuose knygynuose, suradome 2 834 Estijos leidėjų išleistų skaitmeninių knygų pavadinimus 2011– 2015 m. (2 766 estų ir 68 rusų kalba). Tyrimo metu nustatyti 183 skaitmeninių knygų leidėjai, dauguma jų išleido vieno ar dviejų pavadinimų knygas. Surinkti duomenys rodo, kad maždaug 12–13 % visų estų kalba išleistų knygų buvo tuo pačiu metu išleistos kaip skaitmeninės knygos. Remiantis duomenimis apie leidėjų požiūrį, kurie buvo renkami 2011 m. ir 2016 m. leidėjų apklausų ir interviu metu, galima stebėti elgesio, susijusio su skaitmeninių knygų leidyba, pokyčius pirmojo etapo metu. Į tyrimą buvo įtraukti leidėjai, kurie, remiantis Estijos ISBN agentūros duomenimis, planavo 2011–2015 m. išleisti ne mažiau kaip 15 elektroninių knygų, taip pat ne mažiau kaip dešimties skaitmeninių knygų leidėjai, kurie nebūtinai kreipėsi dėl ISBN kodo.Šiuos kriterijus atitiko 50 leidėjų, 30 iš jų atsakė į klausimyną. Pusiau struktūrizuoti pokalbiai vyko su trimis leidyklų atstovais. Pokalbio tekstai buvo analizuojami tematiškai.Mažiau nei pusė respondentų (12 respondentų, 40 %) nurodė, kad jų lūkesčiai dėl skaitmeninių knygų leidybos pasiteisino. Respondentai, kurie buvo nusivylę skaitmeninių knygų leidyba, manė, kad pagrindinė kliūtis sėkmei – įpročio skaityti skaitmenines knygas stoka. Didžioji respondentų dalis (18 respondentų, 60 %) nepelningą leidybą nurodė kaip didžiausią skaitmeninių knygų leidybos problemą. Didelį skaitmeninėms knygoms taikomą PVM nurodė 14 respondentų (47 %); su autorių teisėmis susijusius klausimus išsakė 13 respondentų (43 %). Dauguma respondentų (23, arba 77 %) didžiausia kliūtimi dideliems pardavimams nurodė ribotą skaitmeninių knygų rinką estų kalba. Skaitytojų teikiama pirmenybė spausdintoms knygoms ir nemokamoms skaitmeninėms knygoms taip pat buvo nurodyta kaip pagrindinė problema, trukdanti parduoti skaitmenines knygas – atitinkamai 11 (36 %) ir 8 respondentai (27 %).Pagrindinės kliūtys, tokios kaip ribotas Estijos skaitmeninių knygų rinkos dydis, skaitytojų teikiama pirmenybė spausdintoms knygoms ir skaitmeninių knygų nepelningumas 2011 m. ir 2016 m., liko tokios pačios. Kita vertus, leidėjų požiūriu, įvairių skaitymo prietaisų prieinamumas ir įperkamumas nustojo būti kliūtimi skaitmeninių knygų gamybai. Kaip teigiamą skaitmeninės leidybos patirtį (24 respondentai, 80 %) paminėjo naujų žinių ir įgūdžių įgijimą. Leidėjai vertina pirmąją skaitmeninių knygų leidybos patirtį ir siekia įtvirtinti savo įvaizdį kaip skaitmeninių knygų leidėjų, nors ir nesitiki greito šių knygų gamybos augimo. Apskritai, leidėjų nuomonės apie skaitmeninių knygų rinkos skatinamuosius veiksnius ir kliūtis Estijoje buvo panašios į leidėjų iš kitų mažų kalbų rinkų, tokių kaip Švedija ir Lietuva, išsakytą požiūrį, nors kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, požiūriu į piratavimą, skaitymo prietaisų kainas ir prieinamumą, skaitmeninių knygų pardavimą iš leidėjų svetainių, skirtingų šalių leidėjų nuomonės skiriasi
Lietuvos spaudos statistika: situacija ir perspektyvos
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Publishing industry statistics serves as a significant indicator of the nation’s intellectual, cultural and economic achievements and is used not only for research but also for representative purposes. Today’s changes within the publishing industry transform the way statistics data are collected, categorized and displayed as well as the criteria for their reliability. Statistics data of the publishing industry are collected by various institutions, publishers‘ associations or national libraries. In Lithuania, the principal institution for the national bibliography and publishing industry statistics is the National Library.The analysis of the present-day situation with collecting and processing publishing industry statistics shows that since the 30ies of the 20th century, there has been tight relation between the institution which collects and publishes publishing industry statistics and institutions for the official statistics. Book publishing data were published in the official publication Lietuvos statistikos metraštis (“The Chronicle of Lithuanian Statistics”), the first volume of which appeared in Kaunas in 1927. It must be noted that statistics industry data were published under the heading “Statistics of Intellectual Life”.The publishing industry statistics draws on legal deposit copies delivered to the National Library following the procedure set by the Government. The legal deposit system is regulated by the present version of the Resolution of the Government of the Republic of Lithuania “On the Number of Legal Deposit Documents and Their Delivery to Libraries”, obliging producers of public information to deliver a legal deposit copy to the National Library. From the point of view of a library, a producer of public information is a publisher; therefore, “Lithuanian Publishing Industry Statistics” prepared and published by the National Library shows the number of publishers operating in Lithuania (all producers of public information who delivered legal deposit copies to the National Library are considered publishers).When comparing the official statistics with indicators from the publishing industry statistics collected by the National Library, we observe that the data presented by the National Library show a fewer number of publishers (approximately by 10%). It must be noted that according to the National Library, the category of publishers includes all business companies and ancillary publishers, i.e. persons or organizations for which publishing is a subsidiary activity, e.g. academies,universities, research, political, religious, sports and other organizations as well as economic and commercial institutions which delivered legal deposit copies to the National Library.Absence of a universally comprehended and calculated statistical indicator for publishing industry and precise data of the print run leads to bias in derivative and summarized data. We must consider tendencies in modern publishing technologies, which might render it difficult or impossible to indicate print run, e.g. printing on demand, when books or brochures are printed by computer on somebody’s demand or when publishing items are produced by using other modern means and there is no limited or finite number of print run. In such cases we ought to find ways how to calculate statistical data for publications produced by modern technological means and how to publish them. We must broaden our understanding of publishing industry statistics by shifting it towards publishers’ statistics and covering all the data as required by the standard LST ISO 9707:2011 Information and documentation – Statistics on the production and distribution of books, newspapers, periodicals and electronic publications (identical to ISO 9707:2008). The standard presents recommendations on collecting statistical data about published books, newspapers, periodicalsand electronic publications and focuses on the collection and analysis of publishing industry data. A systematic approach to collecting such statistical data would allow to objectively analyze Lithuania’s publishing market, foresee upcoming trends and plan the publishing processes.The National Library, as a 21st century institution, is not only a contributor of statistical data but also producer of statistical reports; therefore, it should meet the requirements which pertain to a national statistical institution. Official statistics is subjected to legal regulation of the European Union. An objective has been set to build a European statistics system in order to present comparable statistical data on the European level; therefore, trustful and comparable statistical data are needed for planning and implementing such a system. The National Library, as a producer of official statistics, should persistently improve the quality of the statistical information that it prepares and processes in? preparing statistical data as well as take effort to make statistics client-oriented, precise, trustful, prompt, compatible, comparable, available and transparent.Numerous contemporary economic, as well as legal and technological, changes are no exception within the multifaceted sphere of the publishing industry. In order to achieve precise statistics of the national book industry and overall publishing industry, there must be close collaboration and mutual trust in delivering legal deposit copies as well as effort should be taken to find new ways to collect and distribute statistical data. Once publicly presented, statistical figures ofthe publishing trade become visible and universally accessible from the National Bibliography Data Bank and publications of the national bibliography and publishing statistics.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje aptariama Lietuvos spaudos statistikos duomenų rinkimo ir apdorojimo dabartinė situacija ir galimos perspektyvos, atsižvelgiant į besikeičiančias leidybos formas ir privalomojo egzemplioriaus pateikimą Nacionalinei bibliotekai bei statistikos duomenų sklaidą. Šiuolaikiniai leidybos pokyčiai iš esmės keičia leidybos statistikos duomenų surinkimą, grupavimą, jų pateikimą ir patikimumą. Leidybos sektoriaus statistika yra oficialiosios statistikos dėmuo, todėl kreipiamas dėmesys į jos pateikimo ypatumus ir keliamus reikalavimus statistiniam tyrimui
Žydų muziejus Vilniuje: pirmieji bandymai įprasminti trauminę patirtį ir skatinti tvarią atmintį
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The Jewish Museum in Vilnius, founded in the autumn on 1944 upon the initiative of the Holocaust survivors, played a special place in the collective memory of Litvaks. It was the first and unique attempt in Eastern Europe to (publicly) present the massive killings of Jews by the Nazi and local collaborators, primarily by shooting, and by annihilating themat Nazi concentration camp gas chambers, the plunder of cultural and spiritual values, and the efforts of survivors to collect and preserve Jewish heritage remnants. The museum became a certain genius loci, that is, a lively place giving both material and mental meaning to the Jewish community, creating emotions, providing a certain sense of security and encouraging dialogue. Unfortunately, the Soviet government failed to understand the uniqueness of the museum and appreciate the importance of its activities. This memory institution was closed down in 1949, in the midst of an anti-Semitic campaign. The collections and exhibits accumulated in the museum were distributed to Lithuanian museums, archives and libraries. Thus, the Jewish history, culture and traditions and the very theme of mass murder of the Jews were pushed to the margins of history for the period of 40 years.
(De)codable with double-memory standards, the so-called counter-memory of kitchen communities or reprocessed memory was rather wretchedly presented in public were maintained as a counterweight to the hegemonic narrative. It was under the influence of the latter that in September of 1989 the Lithuanian State Jewish Museum was restored. The first exhibition named “Catastrophe”, mounted in the newly restored museum, was the only Holocaust exhibition in the former Soviet bloc countries. Later it was granted the status of a separate museum branch, called the Holocaust exposition. Renovated in 2010, the exhibition has retained the features of the post-war Jewish Museum exhibition. As such, it attracts a lot of visitors and encourages sustainable memory.
The aim of the article is to introduce the circumstances related to the establishment of the post-war Jewish Museum in Vilnius, distinguishing its peculiarities by demonstrating the attempts and methods of the Holocaust survivors to publicly introduce the traumatic experiences of the community, as opposed to the discourse shaped by the Soviet regime, as well as showing the exclusivity of the memory institution itself in today’s society.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Žydų muziejus Vilniuje, įkurtas 1944 m. rudenį Holokaustą išgyvenusiųjų pastangomis ir jų vadintas „mūsų Luvru“, užėmė ypatingą vietą kolektyvinėje litvakų atmintyje. Tai buvo pirmasis ir unikalus bandymas Rytų Europoje pristatyti nacių ir vietinių kolaborantų vykdytą masinį žydų naikinimą kulkomis ir nacių koncentracijos stovyklų dujų kamerose, kultūrinių ir dvasinių vertybių grobstymą bei išgyvenusiųjų pastangas surinkti ir išsaugoti žydiško paveldo likučius. Muziejus buvo tas savotiškas genius loci – gyva, tiek materialiai, tiek mentališkai įprasminta bendruomenės dalis, kelianti emocijas, teikianti savotišką saugumo jausmą ir skatinanti dialogą. Deja, sovietinė valdžia, neįžvelgusi muziejaus unikalumo ir neįvertinusi jo veiklos svarbos, antisemitinės kampanijos įkarštyje 1949 m. birželį šią atminties instituciją uždarė, o sukauptus rinkinius ir eksponatus išdalijo Lietuvos muziejams ir archyvams, bibliotekoms. Taip žydų istorija, kultūra ir tradicijos, masinio žydų naikinimo tema buvo nustumta į istorijos užribį 40-čiai metų. (De)koduojama dvigubos atminties standartais buvo palaikoma vadinamoji virtuvinių bendruomenių kontratmintis ar gana nykiai viešumoje pasirodanti perdirbta atmintis kaip atsvara hegemoniniam naratyvui. Būtent veikiant pastarajai, 1989 m. rugsėjį buvo atkurtas Lietuvos valstybinis žydų muziejus, kurio pirmoji paroda „Katastrofa“ buvo vienintelė Holokausto paroda buvusiose sovietinio bloko šalyse. Vėliau įgavusi atskiro muziejaus filialo, pavadinto Holokausto ekspozicija, statusą, 2010 m. renovuota, tačiau išlaikiusi pokarinio Žydų muziejaus parodos gaires, ji sulaukia didelio lankytojų dėmesio ir skatina tvarią atmintį
Bibliotheca dispersa: Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos paveldo Lietuvoje klausimu
Get PDF[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
LEONAS PANAVAS (1942–2011): ASMENYBĖ, KNYGOS KULTŪRA IR KNYGRIŠYSTĖ
Get PDFLeonas Panavas (1942‒2011) was a professional milling-machine operator at Vilnius metal-working plants who became a bibliophile and book binder due to his cultural aspirations. He was motivated by his complicated family and personal experiences as well as by his natural abilities. His book culture was developing in several directions. It was dominated by his collection of a personal library of scholarly bias, his strong inclination for reading, and bibliophily. Even though L. Panavas lacked higher education, his personal book culture surpassed not only that of an ordinary metal worker but also exceeded the competences achieved by some professionals in the humanities. The main motivation for his creative activities was bookbinding. It made up for the gaps in his specialized secondary education acquired in his younger days. With the aim of self-development, L. Panavas turned bookbinding into a way of life. To keep it going, he constantly solidified the material foundations of his craft, expanded the circle of his clientele and continuously perfected his professional skills and his style of binding. Striving for a qualitative progress, he made use of professional literature and expert consultations, visited exhibitions of original artefacts created by masters of binding and learned from them. The literature on bookbinding collected by him is valuable and diverse in content. It included the history of writing and book publishing, the methods and technology of binding, the graphics of type and ornamentation of covers, binding materials, and the restoration of ancient bookbindings. He did his best to familiarize himself with the professional publications on the related crafts (leather industry, paper making) in other countries (Russia, the United Kingdom, France, the USA, Czech Republic) even though, due to the lack of knowledge of foreign languages, he could not always use them to the best advantage. However, the bookbinder’s reading range was not limited to professional literature only. His reading interests were truly universal and they were satisfied by a well selected personal library specializing in the humanities. Its characteristic feature is preservation of books and respect for them. In the present study, research into L. Panavas’s book culture and bookbindings is based on his personal collection of over 150 professional bookbindings preserved by his family as well as on his private library and some documents. However, one feels the absence of more diverse archival material. A major part of bookbindings created by L. Panavas during 25 years of binding activities is dispersed in the private collections of his numerous customers. Researching them is a task for the future. Still, the study has made it possible to establish L. Panavas as an important participant of the Lithuanian book binding process during the period of the restoration of Lithuania’s statehood and its consolidation (1985‒2010) as well as a productive craftsman.Leonas Panavas (1942–2011) buvo profesionalus Vilniaus gamyklų metalo apdirbėjas – frezuotojas. Siekdamas kultūros tikslų, jis tapo savamoksliu knygrišiu ir knygos kultūros adeptu, artimu bibliofilui. Motyvaciją teikė sudėtinga šeimos ir asmens socialinė patirtis. Jo knygos kultūra buvo keliakryptė. Joje dominavo asmeninės bibliotekos kūryba, pagarba knygai ir jos tausojimas, pomėgis skaityti, bibliofilija. Nors Panavui stigo aukštesnio išsilavinimo, tačiau jo asmeninė knygos kultūra pranoko ne tik metalo darbininko, bet ir kai kurių išsilavinusių humanitarų lygį. Studijoje teigiama, kad svarbiausias kūrybinės veiklos motyvas buvo knygrišystė. Knygrišystės profesionalumo siekta pirmtakų imitacijos ir saviugdos būdu. Ji kompensavo jaunystėje įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo spragas. Tobulindamas knygrišystės gebėjimus, nuosekliai kūrė materialinius pagrindus, klientūrą, gerino įrišų techniką ir stilistiką, siekdamas pažangos naudojosi profesine literatūra ir profesionalų konsultacijomis. Jo sukaupta knygrišystės literatūra turinio požiūriu buvo vertinga ir įvairi. Šiame darbe L. Panavo knygos kultūros ir įrišų tyrimams panaudotas jo asmeninis daugiau kaip 150 profesionalių knygų įrišų palikimas ir asmeninė biblioteka, tačiau susidurta su dokumentinių šaltinių stygiumi. Nepaisant to, tyrimas leido nustatyti, kad L. Panavas gerai suvokė knygos kultūros reikalavimus ir formas, yra svarbus Lietuvos valstybingumo virsmo laikotarpio (1985–2010) lietuviškosios knygrišystės proceso dalyvis ir produktyvus meistras