Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Pastarojo dešimtmečio Knygotyra: tradicijos ir modernumas
Get PDFThe scholarly journal Knygotyra is now entering into its seventieth year of establishment. The periods of 1970 –1998 and 1999–2012 have already been analysed in the articles by Vanda Stonienė and Alma Braziūnienė in terms of organisation, structure, content and other aspects. The aim of this article is to compare the continuity of the tradition of Knygotyra between the periods already studied and the years 2013–2023, and to identify the changes that have taken place in the last decade, which may determine the journal’s future. This article examines the organisational aspects of Knygotyra which reflect the journal’s periodicity, volume, circulation, access, funding, and editorial board membership, as well as the journal’s structure, topics, publication types, language, and authorship. During the analysed period, the scientific journal Knygotyra not only maintained its identity, but also accepted the changes and adapted to them. Over the last decade, it has become a Diamond (Platinum) Open Access international journal, listed in the Elsevier Scopus and Clarivate Analytics international databases. The editorial board has been formed and renewed, whereas the geographical coverage of authors and the thematic structure of publications have been extended.Mokslo žurnalas Knygotyra įžengė į septyniasdešimtuosius gyvavimo metus. 1970–1998 m. ir 1999–2012 m. mokslo žurnalas organizaciniu, struktūriniu, turinio ir kitais aspektais buvo nagrinėtas Vandos Stonienės ir Almos Braziūnienės straipsniuose. Šiuo straipsniu siekiama palyginti nagrinėtų laikotarpių ir 2013–2023 m. Knygotyros tradicijų tęstinumą, atpažinti įvykusius pastarojo dešimtmečio pokyčius, kurie gali lemti žurnalo perspektyvą. Straipsnyje nagrinėjami 2013–2023 m. Knygotyros organizaciniai aspektai, kurie parodo žurnalo redaktorių kolegijos sudėtį, periodiškumą, apimtį, tiražus, prieigą, finansavimą, taip pat aptariama žurnalo struktūra, tematika, publikacijų žanrai, kalba ir autorystė. Nagrinėjamu laikotarpiu mokslo žurnalas Knygotyra ne tik išlaikė savo savastį, bet ir prisitaikė prie pokyčių. Per pastarąjį dešimtmetį jis tapo deimantinės (platininės) atvirosios prieigos tarptautiniu mokslo žurnalu, žurnalo prieinamumą didina įtraukimas į Elsevier Scopus ir Clarivate Analytics tarptautines duomenų bazes. Susiformavo ir atsinaujino redaktorių kolegijos sudėtis, išsiplėtė autorių geografinė ir publikacijų teminė aprėptis
Nespaustuvinė periodika Vrublevskių bibliotekoje: ką Lietuvos leidybos istorijai pasakoja rinkinys?
Get PDFIn Lithuania, non-print periodicals have been of interest to scholars, librarians, and local historians for over a hundred years. To understand the phenomenon of non-print periodicals in Lithuania, its place in the increasing national information flow, and the history of state publishing, it is necessary to gather as extensive a base of these periodical sources as possible and know the main collections. This article aims to present the study of the non-print periodicals collection stored in the Manuscripts Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences from the perspective of book science and reveal its informativeness as a whole for the history of Lithuanian publishing. The research object became all the identified non-print periodical publications collected into a conditional collection regardless of chronological frameworks, language, writing system, font, or publishing geographic location. Currently, the Manuscripts Department has recorded as many as 154 titles of small newspapers. To achieve the goal, first, historiography dedicated to non-print periodicals in Lithuania and the Wroblewski Library will be discussed, the history of object collection in the library will be determined, and the formed collection will be analysed in chronological, geographical, linguistic, typological, and genre aspects. The study of the information recorded in the publications’ metrics and texts provided insights into the processes of non-print publishing and allowed for comparisons with the processes of professional periodicals publishing. The history of the collection led to another multilingual collection of non-print periodicals covering the period between the late 19th century to 1946 in the Manuscripts Department of the Wroblewski Library, different in composition from the collection in the Rare Books and Old Periodicals Department. The analysis of the collection’s composition by designated aspects confirms the linguistic, genre, and typological diversity of publications that existed in Lithuania. The study allows us to state that although published in small volumes, non-print periodicals approached professional ones and contributed to the national information flow, filling informational and content gaps. They became a space for young creators to unfold and demonstrate practical knowledge, showcasing the potential of non-print periodicals publishing activities, which nurtured more than one professional press figure in Lithuania. The objects of the collection testify to the diversity of periodical publishing practices, and social groups involved in the publishing processes, and reveal the changing society and its aspirations. The collection gathered for the study provides new, unused information for scientific research on the reading and creativity of young people and soldiers, revealing their areas of interest. The collection’s objects become a relevant source for research on language, art history, gender, issues of the reuse of works, etc.Lietuvoje nespaustuvinė periodika jau daugiau nei šimtą metų domina mokslininkus, bibliotekininkus ir kraštotyrininkus. Norint suprasti šį nespaustuvinės periodikos reiškinį Lietuvoje, jo vietą gausėjančios nacionalinės informacijos sraute, valstybės leidybos istorijoje, būtina sutelkti kiek įmanoma gausesnę šių periodinių leidinių šaltinių bazę, žinoti svarbiausius rinkinius. Šiuo straipsniu siekiama pristatyti LMAVB Rankraščių skyriuje saugomo nespaustuvinės periodikos rinkinio tyrimą knygotyriniu aspektu ir atskleisti jo, kaip visumos, informatyvumą Lietuvos leidybos istorijai. Tyrimo objektu tapo visi de visu identifikuoti ir sutelkti į sąlyginį rinkinį nespaustuvinės periodikos leidiniai, nepaisant chronologinių rėmų, kalbos, rašto sistemos ar šrifto, leidybos geografinės vietos. Šiuo metu Rankraščių skyriuje yra užfiksuoti 154 pavadinimų laikraštėliai. Siekiant tikslo, pirmiausia bus aptarta istoriografija, skirta nespaustuvinei periodikai Lietuvoje ir LMAVB, bus nustatyta objektų kaupimo istorija Bibliotekoje, o sudarytas rinkinys analizuojamas chronologiniu, geografiniu, kalbiniu, tipologiniu ir žanriniu aspektais. Leidinių metrikose, tekstuose užfiksuotos informacijos tyrimas suteikė žinių apie nespaustuvinės leidybos procesus, sudarė galimybę juos palyginti su profesionaliosios periodikos leidybos procesais. Rinkinio istorija lėmė, kad LMAVB Rankraščių skyriuje sukauptas dar vienas daugiakalbis, XIX a. pabaigą – 1946 m. aprėpiantis nespaustuvinės periodikos rinkinys, sudėtimi skirtingas nuo rinkinio Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriuje. Numatytais aspektais atlikta rinkinio sudėties analizė patvirtina Lietuvoje gyvavusių leidinių kalbinę, žanrinę ir tipologinę įvairovę. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad, nors ir leista nedidelėmis apimtimis, nespaustuvinė periodika artėjo prie profesionaliosios ir prisidėjo prie nacionalinės informacijos srauto užpildydama informacijos ir turinio spragas. Ji tapo erdve jauniems kūrėjams atsiskleisti ir demonstruoti praktines žinias, taip pademonstruodama nespaustuvinės periodikos leidybos veiklų potencialą, užauginusį ne vieną Lietuvos profesionaliosios spaudos veikėją. Rinkinio objektai liudija apie periodikos leidybos praktikų įvairovę, į leidybos procesus įtrauktas socialines grupes, kartu atskleidė kintančią visuomenę, jos aspiracijas. Tyrimui sutelktas rinkinys teikia naujos, dar nenaudotos informacijos mokslo tyrimams apie Lietuvos jaunimo, kareivių skaitymą, kūrybą, atskleidžia jų domėjimosi sritis. Rinkinio objektai tampa aktualiu šaltiniu kalbos, dailės istorijos, lyčių, kūrinių pakartotinio panaudojimo klausimų ir pan. tyrimams
1850 metų suomių kalbos dekreto istorinės aplinkybės ir imperinis kontekstas
No full text-1850 metų kovą imperatorius Nikolajus l paskelbė garsųjį kalbos dekretą, draudžianti leidybą suomių kalba, išskyrus religinių ir praktinių ekonomikos leidinių. Pagrindinis dekreto autorius buvo Rusijos generalgubernatorius Suomijoje Menšikovas. Dekretas dramatiškai sutrikdė gimstančią Suomijos leidybą, nors visa jėga buvo taikomas tik 4,5 metų. Vėliau suomių nacionalistai istorikai traktavo dekretą kaip politinį veiksmą, kuriuo buvo siekiama nuslopinti suomių kalbos kultūros įsigalėjimą Suomijoje. Šalies administracija, teisė ir aukštasis mokslas šimtmečiais priklausė švediškai kalbančioms viduriniajai ir aukštesniajai klasėms. Aukštieji švediškai kalbantys pareigūnai taip pat buvo kaltinami kurstę Menšikovą skatinti imperatorių, kad šis pasirašytų dekretą, nors niekas to nepajėgė įrodyti. Šio straipsnio tikslas - atskleisti dekreto istorini kontekstą, ypač jo ryši su Rusijos politika, kuri XIX a. 5 dešimtmetį susidūrė su revoliuciniais judėjimais. Ypatingas dėmesys kreipiamas į Suomijos teisės tradiciją nuo Švedijos laikų. Ši tradicija nerėmė preventyvios cenzūros ir šališko manipuliavimo spaudos laisve ir susidūrė su Rusijos autokratine tradicija. Menšikovas buvo nepatenkintas suomių cenzoriais, kuriuos per daug varžė teisiniai skrupulai. Jis pageidavo griežtesnės cenzūros Suomijoje, ypač tų suomiškų leidinių, kurie buvo skiriami gyventojų daugumai. Tradiciškai suomiškai kalbantys gyventojai buvo atskirti nuo politikos ir aukštosios kultūros. XIX a. 5 dešimtmeti suomių kalba vis labiau įsigali, ja perduodama daugiau užsienio žinių, netgi rengiamasi versti prancūzų romanus, kurių Rusijos vyriausybė baiminosi dėl to, kad jie paskleisią revoliucines idėjas tarp Suomijos valstiečių. Dar viena priežastis nepasitikėti suomių cenzoriais buvo ta, kad šie nepakankamai mokėjo suomių kalbą, kad galėtų vertinti tekstus, nes jų gimtoji kalba buvo švedų. Po prancūzų revoliucijos ir kitų 1848 metų įvykių atmosfera Rusijos vyriausybės sluoksniuose tapo ypač reakcinga, o cenzūra -kraštutinė. Šioje situacijoje Menšikovo suplanuotas kalbos dekretas tapo priemone ramybei išlaikyti Suomijoje. Išleidus dekretą Suomijos padėtis tapo paradoksali, nes švedų ir net rusų kalbomis buvo galima leisti knygas, draudžiamas leisti suomių kalba. Šis dekretas liūdnai pagarsėjo todėl, kad smarkiai suvėlino suomių grožinės literatūros radimąsi, buvo visiškai priešingas šalies teisinėms ir kultūros vertybėms. Dekretas galiojo tol, kol Menšikovas buvo Suomijos generalgubernatoriumi. Vykstant Krymo karui, Menšikovą pakeitė vicegeneralgubematorius. Suomiškiems laikraščiams teko leisti spausdinti karo naujienas, todėl dekretas pamažu nustojo galioti, nors oficialiai buvo panaikintas tik 1860 metais, valdant Aleksandrui II
Bibliotekininkas moksliinkas Kazys Sendzikas
No full textTwo articles discuss the research of Kazys Sendzikas (1909?-1940) on Lithuanian libraries and the history of the period of the Republic (1918-1940). First, the author reviews Sendzikas\u27s written heritage, which consists of 20 items. These are mainly articles on Lithuanian library history, particularly on the Library of the Kaunas Priests\u27 Seminary. K. Sendzikas prepared publications from the archives and manuscripts departments on Lithuanian books and authors of the first half of the 19th century. These materials cover famous cultural, library, and book workers such as M. Valančius, J. K. Gintila, J. A. Pabrėža, B. Šmigelskis, and others. The author analyzes Sendzikas\u27s studies on parish libraries, reading, and archives.
The biography of K. Sendzikas has not been investigated until now. Although he lived at the beginning of the 20th century, data about his life is very scarce. The author of the article presents some facts about his life and activities found in archives and other sources. This information reveals that K. Sendzikas lived a short but very complex, dramatic, mysterious, and even tragic life.
K. Sendzikas made a fruitful contribution to the fields of library and book science in a very short time of 3.5 years (1937-1940.06.). His works have great historical and contemporary value for modern research
Socialinė visuomenės informatizavimo problematika
Get PDFThe article is devoted to the problems of the impact of informatization on society. Some theories of the post-industrial information society are discussed. These theories are constructed on emphasizing the role of the influence of informatization on the social development of society. An attempt is made to trace the basic ideas of D. Bell\u27s, Y. Masuda\u27s, J. J. Servan-Schreiber\u27s, and A. Toffler\u27s theories of the information society. Some other empirical researches on the economic and social consequences of informatization are analyzed. The attention is paid to phenomena of the information industry, the social role of electronic communications, information technology and work, social limitations on the use, and political aspects of the new information technology, as well as the problems of the international transfer of information