Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Lietuvos pirmosios nepriklausomybės laikų knygrišys Zigmas Malašauskas
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Zigmas Malašauskas is a little known interwar period bookbinder who lived and worked in Kaunas in the 1930s. After collecting and evaluating archival sources and publications, his extraordinary ambitions and active public educational activities with the purpose to promote his profession, the need and understanding of artistic bindings, to raise the level of craft and the qualification of his colleagues bookbinders were revealed. His lively articles in the press were dedicated both to the general public (a consumer) and masters of bookbindery. Also, letters to some public authorities and public organizations that deal with various, often naive but reasoned requests or proposals, reveal the real intention to seek the attention, co-operation and support of the state, and to prove the importance of this kind of art.
Although his efforts did not received response and were not acomplished, his articles probably influenced the development of the book lovers community of that time. And most important, since he was the only one that has been writing so much on bookbindery, he left many reliable data (verified by other sources too) for a nowadays researcher about bookbindery and its problems, masters and prices, stastistics and estimations, working methods, learning resources, acquired knowledge, skills and tools.
The research did not lead to identification of any books bound by this bookbinder. Still there are left many unknown biographical facts, therefore it is expected that this article will encourage or facilitate further research of this person’s life and work, to discover and identify his bindings.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Zigmas Malašauskas (apie 1894–1898 – po 1941 m.), menkai žinomas tarpukario knygrišys, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gyveno ir dirbo Kaune. Surinkus ir įvertinus archyvinius šaltinius ir publikacijas, išryškėjo jo neeilinės ambicijos ir aktyvi visuomeninė edukacinė veikla, siekiant propaguoti savo amatą, skatinti meninių įrišimų poreikį ir supratimą, kelti amato lygį ir kolegų knygrišių kvalifikaciją. Jo straipsniai spaudoje buvo skirti tiek plačiajai visuomenei (vartotojui), tiek knygrišystės meistrams. Jo laiškai kai kurioms valstybinėms institucijoms ir visuomeninėms organizacijoms, kuriuose buvo kreipiamasi su įvairiais argumentuotais prašymais ar pasiūlymais, atskleidžia realius ketinimus siekti valstybės dėmesio, palaikymo ir paramos, įrodyti knygrišystės meno svarbą. Nors jo pastangos nebuvo realizuotos, tikėtina, kad jo straipsniai darė įtaką to meto knygos bendruomenei. Kadangi apie knygrišystę vienintelis rašė tiek daug, šių dienų tyrėjui jis paliko nemažai gana patikimų duomenų (kuriuos patvirtina ir kiti šaltiniai) apie to meto knygrišystę ir jos problemas, meistrus ir kainas, statistinius duomenis ir vertinimus, darbo metodus, mokymosi šaltinius, turimas žinias, gebėjimus, priemones. Kol kas nežinoma nė vienos šio knygrišio įrištos knygos. Taip pat lieka daug nežinomų biografijos faktų, todėl tikimasi, kad šis straipsnis paskatins ar palengvins tolesnius šio asmens gyvenimo ir veiklos tyrimus, padės atrasti ir identifikuoti jo įrišus
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in English and Lithuanian][tekstas anglų ir lietuvių kalbomis
Latvių racionalistinio pobūdžio giesmynai XIX a. pradžios literatūroje: skaitymo istorijos Vidžemėje ir Kurše epizodas
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The article explores the introduction of the Rationalist hymnbooks in the Latvian literature during the first decade of the 19th century as an episode in the history of reading in Livonia and Courland. The reformed hymnbooks met with strong resistance of the Latvian reading public that might be explained by the significant place of the traditional hymnbook in peasants’ lives. In the article, the process of the introduction of new hymnbooks has been analysed along with the reasons for a dismissive attitude from the Latvian readers. In the context of the history of reading, the introduction of new hymnbooks has been described in terms of segregation in the reading public, as analysed by the Latvian scholar Aleksejs Apīnis.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje tyrinėjami latvių racionalistinio pobūdžio giesmynai XIX a. pradžios literatūroje, sutelkiant dėmesį į skaitymo istorijos Vidžemėje ir Kurše epizodą. Pertvarkyti giesmynai sulaukė stipraus latvių skaitytojų auditorijos pasipriešinimo, kurį galėjo lemti svarbus tradicinių giesmynų vaidmuo valstiečių gyvenime. Šiame straipsnyje nagrinėjamas naujųjų giesmynų pristatymo procesas, nurodant atmestinio latvių skaitytojų požiūrio į juos priežastis. Skaitymo istorijos kontekste, kaip teigė šią sritį nagrinėjęs latvių mokslininkas Aleksejs Apīnis, skaitytojams pristatyti naujieji giesmynai iš jų sulaukė segregacinio požiūrio. Pasipriešinimas racionalistinio pobūdžio giesmynams parodė, kad XIX a. pradžioje dauguma latvių skaitytojų priklausė „senajai visuomenei“ ir suvokė skaitymą kaip tradicinę, paveldėtą ir su apeigomis susijusią praktiką. Galima daryti prielaidą, kad atsainus požiūris į racionalizmo idėjas ir sausą kalbą sutapo su pasipriešinimu naujovėms ir tradicinės literatūros pokyčiams. Naujųjų giesmynų įvedimas tapo tradicijos ir pažangos konfliktu. Tuo pačiu metu skaitytojų nepakantumas naujovėms rodo, kad XIX a. pradžioje knygos jau buvo įgijusios reikšmingą vietą valstiečių gyvenime ir buvo laikomos labai prestižinėmis, o skaitytojai buvo pasirengę maištauti ir susitaikyti su sunkumais, siekdami išsaugoti savo knygas ir skaitymo įpročius
Skaitmeninių talpyklų kismas teisės aktų ir atvirosios prieigos požiūriu
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The age of digitization is marked by a huge quantity and variety of electronic content distributed on the Internet. Building national collections of deposited electronic publications is a challenge related to the preservation of the global cultural heritage. The purpose of the article is to examine the ongoing transformation of the digital legal deposit with a focus on the legislative and public access regulation. The geographical scope of the research covers the countries from the European Union in the time span of the last two decades. Three stages of digital legal deposit implementation are identified: legislative regulation, technological infrastructure and practical procedures. The article presents the adaptation of deposit laws to the new media environment marked by fast growing online publishing. The study identifies the features of controlled e-reading as the main access tool in the deposit institutions and classifies them into two types: restriction related and usability related. The major challenges to a further digital legal deposit development are specified as legislative, technological, financial, and social. Examples of public access regulation in several European national libraries are observed with emphasis on the most advanced practices. Based on the main findings, the article formulates the forecast for less restrictions and better cooperation within the European Union concerning the regulation of public access to digital deposit collections.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Skaitmenizacijos amžių apibūdina milžiniški įvairios internete platinamos elektroninės medžiagos srautai. Skaitmeninių talpyklų nacionalinių kolekcijų kūrimas yra iššūkis, susijęs su pasaulio kultūros paveldo išsaugojimu. Šiame straipsnyjesiekiama išnagrinėti vykstantį teisinių skaitmeninių leidinių talpyklų (teisinio skaitmeninio deponavimo) kismą, daugiausia dėmesio skiriant teisėkūros ir viešosios prieigos reguliavimui. Tyrimo geografinė aprėptis apima Europos Sąjungos valstybes nares per pastaruosius du dešimtmečius. Nustatyti trys teisinio skaitmeninio deponavimo įgyvendinimo etapai: teisinis reguliavimas, technologinė infrastruktūra ir praktinės procedūros. Straipsnyje pristatomas deponavimą reglamentuojančių įstatymų pritaikymas prie naujos žiniasklaidos aplinkos, kuri pasižymi sparčiai augančia internetine leidyba. Tyrime nustatyti kontroliuojamo elektroninio skaitymo ypatumai kaip pagrindinė prieigos priemonė privalomuosius egzempliorius kaupiančiose įstaigose, suskirstant juos į dvi kategorijas: susijusius su apribojimais ir su (pa)naudojimu. Pagrindiniai iššūkiai, susiję su tolesne teisinio skaitmeninio deponavimo plėtra, yra įstatyminiai, technologiniai, finansiniai ir socialiniai. Straipsnyje pateikiami kai kurių Europos nacionalinių bibliotekų atvirosios prieigos reguliavimo pavyzdžiai, akcentuojant pažangiausią praktiką. Remiantis pagrindinėmis išvadomis, straipsnyje pateikiama mažesnių apribojimų ir geresnio bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių dėl atvirosios prieigos prie suskaitmenintų talpyklų kolekcijų prognozė
Knygotyrininkas Nojus Feigelmanas (1918–2002)
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Nojus Feigelmanas is a bibliographer and a librarian known for his significant contribution to the history of Lithuanian culture. Consistent and targeted book-related activities pursued by Feigelmanas throughout his life-span have earned him the status of a bookscientist. He was born in Panevėžys on 8 February, 1918. During the period of 1931-1936 he studied in the private Panevėžys Jewish Gymnasium. In 1936-1940 he studied geodesy at Vytautas Magnus University, but failed to complete his studies as he was called up to the army when World War II was launched. In 1959, N. Feigelmanas graduated the Faculty of History and Philology at Vilnius University. In 1950-1990, he worked at the Vilnius University Library: having started career as a bibliographer, he became Head of the Rare Print Department and retained this position for more than three decades. Later in life, in 1990, he moved to Israel and died there on 7 September, 2002, in the city of Ashkelon. The printed catalogues compiled by N. Feigelman are as follows: “The Old Lithuanian Book at Vilnius University” (1959), “The Incunabula of Lithuania” (1975), “The paleotypes of Vilnius University Library” (2003, posthumously, co-authored). He has also published three dozen scientific articles, organized scientific exhibitions, cultural programs on television, etc.
The article aims at disclosing N. Feigelmanas’s path toward book science and his contribution to the development of Lithuanian book science. It also identifies the key factors that have shaped his personality, the choice of the librarian’s profession which ignited his interest in book study, and analyses the directories compiled by N. Feigelmanas and the scientific articles. The conclusion has been drawn that during his long life, from the very young days, when he first read Torah at school, visited book fairs and exhibitions as a gymnasium student, throughout his career at the scientific Vytautas Magnus University Library and small military libraries, to the end of his life, even after he emigrated to Israel – the book remained his lifelong companion.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Nojus Feigelmanas – bibliografas, bibliotekininkas, daug nuveikęs Lietuvos kultūros istorijai. Tikslinga ir nuosekli su knyga susijusi viso gyvenimo veikla pelnė jam knygotyrininko statusą. Jis gimė Panevėžyje 1918 m. vasario 8 d., 1931–1936 m. mokėsi privačioje Panevėžio žydų gimnazijoje, 1936–1940 m. studijavo geodeziją Vytauto Didžiojo universitete, bet jo baigti nespėjo: prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo pašauktas į kariuomenę. 1959 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1950–1990 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje: pradėjęs bibliografu, daugiau kaip tris dešimtmečius vadovavo Retų spaudinių skyriui. Mirė 2002 m. rugsėjo 7 d. Aškelono mieste Izraelyje, į kurį persikėlė 1990 m. Lietuvos knygotyros raidai itin reikšmingi N. Feigelmano sudaryti spausdintiniai katalogai: „Senoji lietuviška knyga Vilniaus universitete“ (1959), „Lietuvos inkunabulai“ (1975), „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“ (2003, paskelbta po mirties, parengta bendraautorių). Jis taip pat yra publikavęs tris dešimtis mokslinių straipsnių, rengęs mokslines parodas, kultūrines laidas televizijoje. Straipsnyje, remiantis naujais archyviniais šaltiniais, atskleidžiamas N. Feigelmano kelias knygotyros link, jo veiklos svarba Lietuvos knygotyros raidai, išskiriami esminiai asmenybės formavimuisi įtakos turėję veiksniai, bibliotekininko profesijos pasirinkimas, atvedęs į knygotyrą, tiriami N. Feigelmano sudaryti katalogai, jo parašyti straipsniai. Daroma išvada, kad nuo pradinėje mokykloje skaitytos Toros, gimnazijoje vykusių knygų parodų ir mugių, mokslinės Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos ir karinių bibliotekėlių iki pat darbo mokslinėje Vilniaus universiteto bibliotekoje ir net emigravus į Izraelį – visą ilgą gyvenimo kelią N. Feigelmaną lydėjo knyga.
 
Išeivijos bibliotekų ir skaitymo klausimai JAV lietuvių periodikoje (iki 1904 m.)
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
A library is a multifaceted phenomenon. This multifacetedness is revealed in the definition of a library, it being a private or public book collection, or an educational institution, the mission of which is to collect, compile and store books as well as provide public access to them. Often, under the influence of historic circumstances, a more significant manifestation of certain aspects of its activity can be observed. This also applies to the role of libraries within the Lithuanian diaspora up to 1904. This article aims at analysing the situation prevailing in the Lithuanian diasporic libraries at that time and the efforts undertaken by the emigrees to compile printed periodicals in the libraries of foreign-born (non-Lithuanian) people. The aim was set to explore the attitude of the Lithuanian emigrants on the role of libraries, analyse the processes of setting up libraries and their activities as well as the efforts to compile Lithuanian periodicals in the foreigners’ libraries. Given the lack of research diaspora libraries, the article was prepared mainly on the basis of material collected from the periodicals issued at that time and available to the Lithuanian diaspora.Based on the collected material, it can be said that the idea of diaspora libraries is often related to the importance of education, self-education and reading, and often refers to the experiences of other nations and US public libraries. A small number of intellectuals among emigrants has resulted in few personal libraries being established and predetermined a seemingly slow emergence and development of emigrant libraries despite the encouragement to set them up. About a hundred libraries are believed to have been established or intended to be established. It was mainly the intellectuals or more educated emigrants who contributed to the process of developing libraries. They were founded by certain associations created specifically for this purpose or by other institutions such as various societies, clubs, etc., mainly concentrated in the numerous communities of Lithuanians living in Pennsylvania, Michigan, Connecticut, and severalso-called East Coast states of the United States. It is a fairly impressive figure, considering the conditions under which they were created and developed.Even though the archival function of libraries was understood and plans were made to create a library, the stock of which would cover the entire Lithuanian literature and the literature written by non-Lithuanians, such a library remained in an embryonic stage. The activities of the emigrants’ libraries were more focused on the model of a public library, taking into account the conditions of the time, first of all financial ones. These factors influenced the organizational structures (in particular, the creation of associations for the establishment and maintenance of special libraries), the fees to be paid for using library services by non-members of various associations and libraries, maintenance and development of libraries and the scope of library stock. The working hours and access to press periodicals depended on the availability of the persons responsible for the libraries, as they worked on a voluntary basis. Thus, in some libraries, books could be taken home, whereas in other libraries reading was only allowed on site, within the premises of a library, which served as a reading room as well. The funds for libraries’ maintenance were raised from the membership fees and library fees, the profit obtained from library-related events and other activities, not characteristic of libraries (for example, commercial press). Attempts were made to compensate shortage of funds by directy addressing publishers and asking them to donate their publications to library stock. However, such an attempt had an adverse effect on the development of publishing. Although funds had a significant impact on compiling collections, some libraries tried to follow a predetermined policy, for example, that of collecting and compiling all the press of the time or a certain part of it, compiling only secular literature or refusing to collect antireligious literature, etc.In the end of the 19 – beginning of the 20th century, the educational function of the library was highlighted, with library seen as a place where illiterate persons could learn to read, and those having basic education could further develop their skills. However, this activity, as well as the establishment of libraries in general, was influenced by the ideological differentiation that was prevailing within the Lithuanian diaspora at that time and different attitudes among emigrants towards library tasks. These factors and a low level of education among the emigrants account for a short existence of the majority of these libraries and scanty usage of library services.These factors had a negative effect on the attempts to supply the US public libraries with Lithuanian press periodicals. Despite the policies implemented by the then US public libraries and their attention to immigrants from eastern and southern Europe, some libraries, witnessing the lack of interest among Lithuanian emigrants in using library services, they refused to compile the Lithuanian press in their library stock. Furthermore, sometimes Lithuanians themselves did not show proper interest to promote Lithuanian periodicals.Still, considering the situation in the Lithuanian diaspora of those days, the prevailing level of literacy and culture among its members, it must be recognized that around a hundred libraries which were found or planned to be established during the period of a decade and a half is a considerable number, reflecting the efforts undertaken by a relatively small group of enthusiasts. The emergence of libraries and their activities influenced the mindset and attitudes of emigrants. In the course of time, libraries became a common phenomenon in Lithuanian communities, contributing to the development and strengthening of education and Lithuanian publishing in the United States.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Lietuvių išeivijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje augant dėmesiui švietimui, skatinant savišvietą ir skaitymą, didėjo dėmesys bibliotekoms. Jų būtinumas aptarinėtas išeivių spaudoje švietimo, savišvietos ir skaitymo klausimų kontekste, taip pat ir jų veiklai skirtose publikacijose. Nuo XIX a. paskutinio dešimtmečio pradžios ėmė rastis privačios ir visuomeninio pobūdžio išeivių bibliotekos, taip pat stengtasi, kad lietuvišką spaudą komplektuotų JAV miestų, kur gyveno nemažai lietuvių,viešosios bibliotekos. Nepaisant deklaruoto bibliotekų steigimo nesudėtingumo, išeivijos sąlygomis tai buvo sunkiai sprendžiama problema, todėl jas kuriant dalyvavo įvairios institucijos, matoma bibliotekų steigimo ir jų gyvybingumo užtikrinimo būdų paieška. Straipsnyje nagrinėjami šie klausimai, taip pat bibliotekų santykis su tuo metu besiplėtusia išeivių leidyba
Spektroskopija dokumentinio paveldo autentiškumo tyrimuose: Supraslės vienuolyno raštinės atvejis
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The aim of the article was to create a research methodology for questioned historical documents where UV-VIS-NIR reflectance spectroscopy is used to identify color variations of historical documents written with iron gall ink. Such methodology was introduced because most historical documents are written with iron gall ink. Secondly, iron gall ink is causing various damage to historical documents hence new and effective research methods are needed. Thirdly, such new methodologies should be accessible for humanities and social science where no specific chemical knowledge is needed.20 volumes of Supraslis abbey office’s historical documents were selected as a case study to test the created methodology. Each book was numbered and labeled with the known provenance. In each book three pages (in the beginning, in the middle and in the end) were selected and two measurements (in the top of the page and in the end) were taken. Also so called Q page (questioned) was de visu selected as different from other pages which turned out 79% not being thecase. What is more, all measurement’s exact spots were also micro- photographed and macro – photographed to make sure that the measured ink samples that were selected had no stains, were not damaged or otherwise polluted. Measurements were performed with CRAIC PV 308 spectrophotometer calculating 900 measurements average for one value of ∼1mm2 sample area.The case study demonstrated that UV-VIS-NIR reflectance spectroscopy can be a very fast and nondestructive tool to investigate historical questioned documents, certain pages of a documenet or even to compare several books from the same or different time periods and place origin. However, effective research require ink color comparison with color maps or other mathematical representation models (e.g. MacAdam’s ellipse). Furthermore, for more precise comparison, big databases with books, origin dates, origin place, spectral data, physical condition and other related parameters are needed.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje pristatoma neverifikuotų rašytinių dokumentų autentiškumo tyrimo metodologija, paremta UV-VIS-NIR atspindžio spektroskopija. Remiantis geležies galo rašalo spalvinėmis savybėmis konstruojamas istorinių rašytinių dokumentų klastojimo, nevienalaikiškumo, korekcijų identifikavimo metodologinis modelis. Sukurta metodologija pritaikyta Supraslės vienuolyno raštinės XVI–XVIII amžių rankraštinių knygų atvejo tyrimui. Tyrimo metu nustatyta, jog dvidešimtyje tirtų dokumentų tomų fiksuotos galimai nevienalaikės teksto dalys. Prieš laboratorinį tyrimą de visu metodu išskirti galimai nevienalaikiai knygų puslapiai keturiais atvejais iš penkių nepasitvirtino. Tai reiškia, jog UV-VIS-NIR atspindžio spektroskopija dėl mažų laiko sąnaudų ir matavimų paprastumo gali būti efektyvus ir nedestruktyvus pirminis dokumento rašalo kaitos įvertinimo metodas. Metodologiškai vienodai pildoma tokių matavimų duomenų bazė galėtų tapti papildomu įrankiu sprendžiant abejotinos kilmės dokumentinio paveldo klausimus
Knygos ekranuose: Švedijos elektroninių knygų rinkos žaidėjai
Get PDFBERGSTRÖM, ANNIKA; HÖGLUND, LARS; MACEVICIUTE, ELENA; NILSSON,SKANS KERSTI; WALLIN, BIRGITTA; WILSON, THOMAS D. BOOKS ON SCREENS:PLAYERS IN THE SWEDISH E-BOOK MARKET. GÖTEBORG: NORDICOM, 2017.238 P. ISBN 978-91-87957-69-7
Knygų skaitymas kitaip
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Starting from the premise that the book is a world in itself, which sometimes invades reality, that the “reality” of the city is “literaturized” in the sense given to it by Bertrand Westphal, and so the city is a book, we present a technology intended to complement electronic reading with contextual information. Automatic language processes working on the original text adorn it with electronic artefacts that highlight mentions of entities and relations between them, thus revealing semantic links within the text and outside it, towards web pages and maps, or helping readers initiate and access communities of people preoccupied with sharing readings. The first instantiation of the “Mapping Books” system allows the reader using a tablet or another mobile device to navigate outside the book, pertaining to the geographical entities that the book contains. “Mapping Books” pushes the interactivity with the book content well beyond the usual hypertext links: a mapped book can contextualise instantaneous positions of the user while reading, as well as her/his personality and cultural preferences. Although rooted in a given, constant text, once associated with a specific reader, the book is personalised to enhance reading satisfaction and maximise guiding. The actual effects of such a technology remain to be studied.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Vadovaudamiesi prielaida, kad knyga yra atskiras pasaulis, kuris kartais įsiveržia į tikrovę, ir kad miesto „realybė“ yra „literatūrizuota“ ta prasme, kurią jai suteikia Bertrandas Westfalas, todėl miestas yra knyga, mes pristatome technologiją, skirtą skaitmeninių knygų skaitymui papildyti kontekstine informacija. Automatiniai kalbos procesai, apdorojantys originalų tekstą, papildo jį skaitmeniniais artefaktais, kurie išryškina paminėtus objektus ir ryšius tarp jų, tokiu būdu atskleidžiant semantinius ryšius tekste ir už jo ribų, teikiant nuorodas į tinklalapius ir žemėlapius arba padedant skaitytojams steigti ir susisiekti su bendruomenėmis, kurias domina dalijimasis skaitymu. Pirmasis „Mapping Books“ sistemos aktyvinimas (objekto atitikmens sukūrimas, angl. instantiation) leidžia skaitytuvui, naudojant planšetinį kompiuterį ar kitą mobilųjį įrenginį, naršyti už knygos ribų, ieškant informacijos apie geografinius objektus, kurie minimi knygoje. „Mapping Books“ technologija pagilina sąveiką su knygos turiniu, gerokai išplėsdama ją už įprastų hiperteksto nuorodų: aktyvinus šią technologiją, knyga gali kontekstualizuoti momentines vartotojo pozicijas skaitant, taip pat jo / jos asmenybę ir kultūrines nuostatas. Nors įsišaknijusi tam tikrame nuolatiniame tekste, susijusiame su konkrečiu jį skaitančiu asmeniu, knyga tokiu būdu pritaikyta skaitymo pasitenkinimui didinti ir maksimaliam skaitytojo vadovavimui gerinti. Tikrasis šios technologijos poveikis dar nėra iki galo atskleistas.