Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Nuo „sumuštinio“ iki „Santaros“: nerimtai rimti JAV lietuvių studentų leidiniai
Get PDFFollowing World War II, Lithuanian academic youth, who found themselves and continued their studies at the US universities, joined various organizations, as a result active social, cultural and societal life of students took place. The main organizations uniting Lithuanian students in the US (the Lithuanian Student Union, the Catholic Student Union Ateitis, the Academic Scout Movement, the Lithuanian student group Santara) perceiving the impact of information, took special care of their press publications that had become one of the main tools in helping to gather academic youth, to disseminate organizational / ideological ideas not only among students but also among the wider society.
This article presents and analyzes one-time and continuous publications published by Lithuanian students in the US, which have not received wider attention from researchers so far. The main attention is focused on the publications published by one of the organizations - Lithuanian student group Santara (since 1957 Santara-Šviesa Federations), as well as the analysis of the publications published by other organizations - the Lithuanian Student Union, the Academic Scout Movement, the Catholic Student Union Ateitis - their repertoire, content, significance in student life. The study covers the period of the 1950s-1960s allowing the observation of the most intensive activity of Lithuanian students in the US, their active participation in the public life of the Lithuanian community and a great deal of attention to own press problems. At that time, the main Lithuanian student organizations published various publications for their members and the general public: from one-time (humorous, occasional or camp) publications, newsletters intended for members only to successful and none too successful attempts to publish their own periodicals.
The Lithuanian American Student Union established in 1951 for the purpose of informing members since March 1954 began publishing Lietuvių Studentų Sąjungos JAV biuletenis (the US Newsletter of the Lithuanian Student Union), which soon became a serious student magazine, Studentų gairės (Student Guidelines), published by in a printing house, and from 1954, students launched the English-language magazine Lituanus, which became an academic magazine for foreigners, published to this day. Ideological organizations (scouts, members of Ateitis and Santara), which had student columns in the major Lithuanian press, and published various one-time or continuous publications, took a very active part in the press work. The organizations had their own newsletters: the Academic Scout Movement (ASM) published the newsletter Ad meliorem for ASM members, the Catholic Student Union Ateitis in Cleveland since 1951 published Gaudeamus, in 1957-1961, Santara published the newsletter Žvilgsniai (Glances). Newsletters of separate columns (such as New Yorko Santara - New York Santara) also appeared, although they were irregular, often only published for a short time. Various one-off publications were popular among young people: occasional, humoristic (e. g. Krambambulis, Sumuštinis - Sandwich), a gathering or a camp publications (Arielkon – To Homemade Vodka, Niekšybės paslaptis - The Secret of Villainy, Po nemigos - After Insomnia etc.). These publications were self-published in a very small circulation and distributed only among members of the organization. Many of them have not survived or if survived are kept by private archives or archival institutions. The place of publication and circulation of these publications were usually not indicated, unmarked; publishers, editors, authors of articles and illustrations are left unknown, periodicity of publications and even the number of published publications – unclear.
The content of most student published publications was analogous. The publications contained a variety of information – from serious texts analyzing issues on Lithuanian identity and social activities relevant to the young generation of the diaspora, as well as brief organizational information, humour columns, photographs and friendly banter addressed to self and colleagues. Despite their quality and sometimes seemingly insignificant content, these publications become an important, often the only one source revealing to researchers the peculiarities of the little-known American youth camping, the peculiarities of student social and community life. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių akademinis jaunimas, atsidūręs ir mokslus tęsęs JAV universitetuose, jungėsi į įvairias organizacijas, vyko aktyvus studentų socialinis, kultūrinis, visuomeninis gyvenimas. Pagrindinės lietuvių studentus JAV vienijančios organizacijos (Lietuvių studentų sąjunga, Studentų ateitininkų sąjunga, Akademinis skautų sąjūdis, Lietuvių studentų Santara), suprasdamos informacijos poveikį, itin rūpinosi savo spaudos leidiniais, kurie tapo viena iš pagrindinių priemonių burti akademinį jaunimą, skleisti organizacines / ideologines idėjas ne tik tarp studentų, bet ir platesnei visuomenei.
Šiame straipsnyje pristatomi bei analizuojami iki šiol platesnio tyrinėtojų dėmesio nesulaukę JAV lietuvių studentų leisti vienkartiniai ir tęstiniai leidiniai. Pagrindinis dėmesys skiriamas vienos iš organizacijų – Lietuvių studentų Santaros (nuo 1957 m. Santaros-Šviesos federacijos) leistiems leidiniams, taip pat analizuojami kitų organizacijų – Lietuvių studentų sąjungos, Akademinio skautų sąjūdžio, Studentų ateitininkų sąjungos – leisti leidiniai, jų repertuaras, turinys, reikšmė studentijos gyvenime. Tyrimas apima XX a. 6–7 dešimtmečių laikotarpį, kuomet galima stebėti intensyviausią JAV lietuvių studentų veiklą, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame lietuvių bendruomenės gyvenime bei didelį dėmesį savos spaudos problemoms. Tuo metu pagrindinės lietuvių studentų organizacijos leido įvairius savo nariams ir platesnei visuomenei skirtus leidinius: nuo vienkartinių (humoristinių, proginių ar stovyklinių) leidinėlių, tik organizacijų nariams skirtų informacinių biuletenių iki sėkmingų ir ne itin sėkmingų savų periodinių leidinių.
1951 m. įsikūrusi JAV Lietuvių studentų sąjunga narių informavimo tikslais nuo 1952 m. kovo mėnesio pradėjo leisti „Lietuvių Studentų S-gos JAV biuletenį“, kuris gana greitai tapo rimtu, spaustuvėje leidžiamu studentijos žurnalu „Studentų gairės“, o nuo 1954 m. studentų anglų kalba pradėtas leisti žurnalas „Lituanus“ virto akademiniu žurnalu kitataučiams, leidžiamu iki šiol. Spaudos darbe labai aktyviai dalyvavo ideologinės organizacijos (skautai, ateitininkai, santariečiai), turėjusios studentiškus skyrius didžiojoje lietuviškoje spaudoje bei leidusios įvairius vienkartinius ar tęstinius leidinius. Organizacijos turėjo savo informacinius biuletenius: Akademinis skautų sąjūdis nuo 1952 m. leido ASS nariams skirtą biuletenį „Ad meliorem“, Studentų ateitininkų sąjunga Klivlande nuo 1951 m. leido „Gaudeamus“, Santara – 1957–1961 m. biuletenį „Žvilgsniai“. Taip pat pasirodydavo atskirų skyrių informaciniai biuleteniai (pvz., „New Yorko Santara“), tiesa, jie būdavo nereguliarūs, dažnai leidžiami tik trumpą laiką. Populiarūs tarp jaunimo buvo įvairūs vienkartiniai leidinėliai: proginiai, humoro (pvz., „Krambambulis“, „Sumuštinis“), kokio nors sąskrydžio ar stovyklos („Arielkon“, „Niekšybės paslaptis“, „Po nemigos“ ir kt.) leisti leidiniai. Šie leidiniai buvo leidžiami savilaidos būdu labai nedideliu tiražu ir platinami tik tarp organizacijos narių. Daugelis jų neišlikę arba pavieniai numeriai išlikę viename kitame privačiame archyve ar archyvinėje institucijoje. Šių leidinių leidimo vieta, tiražas dažniausiai nebūdavo nurodomi, nežymėti ir nežinomi leidėjai, redaktoriai, straipsnių bei iliustracijų autoriai, neaiškus leidinių periodiškumas ir netgi išleistų leidinių skaičius.
Daugelio studentų leistų leidinių turinys buvo panašus. Leidiniuose būdavo skelbiama įvairi informacija – nuo rimtų išeivijos jaunajai kartai aktualių lietuviškos tapatybės, visuomeninės veiklos problemas analizuojančių tekstų iki trumpos organizacinės informacijos, humoristinių skyrelių, nuotraukų ir draugiško pasišaipymo iš savęs ir kolegų. Nepaisant savo kokybės ir kai kada, atrodytų, nereikšmingo turinio, šie leidiniai tampa svarbiu, neretai vieninteliu šaltiniu, atskleidžiančiu tyrinėtojams mažai žinomo Amerikos jaunimo stovyklavimo, studentų socialinio bei visuomeninio gyvenimo ypatumus
Išteklių tiekimo modelis Kroatijos akademinėje leidyboje (2012–2018)
Get PDFThe paper examines and presents the scale and structure of recent (2012–2018) academic publishing in Croatia, with a focus on academic books and journals, the participation of institutions and publishers, scientific fields and disciplines, and invested financial means. As Croatian academic production to a large extent depends on subsidies, the paper is based on the analyses of data from seven years of subventions, which the Croatian Ministry of Sciences and Education allocates to national academic publishers, regardless if they are academic institutions or privately owned publishers. Conducted analyses provide detailed insight into the model of supply-side academic publishing and into national academic publishing in general. The topics – academic publishing and system of subsidies – have rarely been addressed in recent research. Thus, this paper offers new insights for researchers (e.g. providing knowledge about the scale and structure of academic publishing), provides evaluation possibilities for policymakers (e.g. to design the tools for monitoring and improving the system of public subsidies), and provide comparable perspective for national academic publishing in the context of European academic publishing setting.Straipsnyje pristatomi ir aptariami pastarųjų metų (2012–2018) Kroatijos akademinės leidybos mastai ir struktūra, susitelkiant į akademines knygas ir žurnalus, į institucijų ir leidėjų įsitraukimą, reikšmingiausias mokslines sritis bei disciplinas ir investuotas lėšas. Kadangi Kroatijos akademinė produkcija daugiausia kliaujasi valstybinėmis subsidijomis, straipsnyje remiamasi duomenų tyrimu, aprėpiančiu septynerių metų laikotarpį, per kurį Kroatijos mokslo ir švietimo ministerija dalijo dotacijas šalies akademiniams leidėjams nepriklausomai nuo to, ar jie yra švietimo institucijos, ar privačios įmonės. Atlikti tyrimai leidžia giliau suvokti taikomą akademinės leidybos išteklių tiekimo modelį ir nacionalinius akademinės leidybos ypatumus. Akademinės leidybos ir subsidijų sistemų temos yra mažai tirtos pastaruoju metu. Straipsnyje pateikiamos išvados bus naudingos mokslininkams, siekiantiems sukurti viešųjų subsidijų sistemos stebėsenos ir tobulinimo įrankius, ir suteiks galimybę palyginti nacionalinę akademinę leidybą platesniame Europos akademinės leidybos kontekste
Asmeninis Martyno Liudviko Rėzos archyvas: rekonstrukcija
Get PDFThis article deals with materials and data on the manuscripts that were present in the personal archive of Martin Ludwig Rhesa (or Ludwig Jedemin Rhesa, 1776–1840) – professor at the University of Königsberg, scholar of folklore, editor and researcher of the Bible, Church historian, publisher of Kristijonas Donelaitis’s “Metai” and his fables. These manuscripts are traditionally referred to in Lithuanian literary historiography as the Rhesa Archive. The history of the manuscripts’ preservation after 1840 is described: relocation to the Royal Secret Archive in Königsberg, the placing of a part of the archive in the State Archive of Gdańsk in 1903, and its appearance in Lithuanian libraries after the Second World War. The principal aim of this study is to determine the manuscripts that had belonged to Rhesa’s personal archive in the 19th c., i.e., to reconstruct his previous archive. It is sought to determine the current location where it is being kept (the library or fund). In evaluating Rhesa’s attempts to collect sources on the Lithuanian language, literature, history, and folklore, the scholarly and cultural interests that these writings attest to are demonstrated.Šiame straipsnyje analizuojami duomenys apie Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, Biblijos rengėjo ir tyrėjo, Bažnyčios istoriko, Kristijono Donelaičio „Metų“ ir jo pasakėčių leidėjo, tautosakos tyrėjo ir skelbėjo Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, Ludwig Jedemin Rhesa, 1776–1840) asmeniniame archyve buvusius rankraščius, lietuvių literatūros istoriografijoje tradiciškai vadinamus Rėzos archyvu. Aprašoma rankraščių rinkinio išlikimo istorija po 1840 m.: perdavimas Karališkajam slaptajam archyvui Karaliaučiuje, dalies rankraščių 1903 m. atidavimas Valstybiniam Gdansko archyvui, po Antrojo pasaulinio karo patekimas į Lietuvos bibliotekas. Pagrindinis tikslas – nustatyti asmeniniam Rėzos archyvui XIX a. priklausiusius rankraščius, t. y. atlikti buvusio jo archyvo rekonstrukciją. Siekiama nustatyti ir dabartinę jų saugojimo vietą (biblioteką bei fondą). Vertinant Rėzos iniciatyvą rinkti lietuvių kalbos, literatūros, istorijos ir tautosakos šaltinius, parodoma, kokius mokslinius bei kultūrinius interesus jie liudija
Meilės skaitymui diskurso sklaida Europoje nuo XVIII a. iki XX a.
Get PDFWhen reading in the 18th century became an activity common among an ever growing part of the European population and thereby a socially more visible cultural phenomenon, a need arose to create concepts and linguistic terms to refer to the new types of reading behavior. The new masses of readers did not seemingly have a rational goal for their reading, they just read for the sake of reading itself. Therefore, an explanation for their behavior was that they had a love of reading. To speak about people’s love of reading became a recurrent feature of the discourse on reading, a sub-discourse of its own, the discourse on the love of reading. The birthplace of the discourse may have been in 17th century France, wherefrom it was mediated into other countries and language areas. Even the contemporaries believed that the reading mania was contagious, and expected, feared, or hoped that something similar would happen in their own country. This caused debate and the use, even invention, of words and phrases that belong to the discourse on love of reading. Even the words and phrases used for speaking about reading migrated over linguistic, political, and social borders. The initiation, growth, and diffusion of the discourse can be followed by searching the typical words and phrases that indicate the presence of the discourse. Data were obtained from Google Books Ngram Viewer and national full-text databases of books and newspapers. A map representing the geographical diffusion of the discourse in Europe until the 20th century is constructed. The historical conditions for the diffusion of the discourse are discussed. Methodological problems are discussed and future research is outlined.Kai XVIII a. skaitymas tapo vis įprastesniu užsiėmimu tarp vis didėjančios daugumos europiečių, kartu virsdamas ir vis labiau socialiai akivaizdesniu kultūriniu fenomenu, atsirado poreikis kurti konceptus ir lingvistinius terminus, skirtus naujoms skaitymo rūšims apibūdinti. Naujosios skaitančiųjų masės, atrodo, užuot turėjusios racionalų skaitymo tikslą, skaitė dėl paties skaitymo. Todėl imta aiškinti, kad jų elgesio priežastis yra meilė skaitymui. Kalbėjimas apie žmonių meilę skaitymui tapo pasikartojančia skaitymo diskurso ypatybe, savaime tam tikru subdiskursu, diskursu apie meilę skaitymui. Šio diskurso atsiradimo vieta galėjo būti XVII a. Prancūzija, iš kurios tai pasklido į kitas šalis ir kalbų teritorijas. Diskurso amžininkai manė, kad skaitymo manija yra užkrečiama, ir tikėjosi, baiminosi ar vylėsi, kad kažkas panašaus gali atsirasti ir jų šalyse. Tai sukėlė diskusijas ir paskatino kūrimą bei vartoseną žodžių ir frazių, priskirtinų skaitymo meilės diskursui; net šie žodžiai ar frazės, skirti kalbėti apie skaitymą, kirto lingvistines, politines ir socialines sienas. Diskurso atsiradimą, plėtimąsi ir sklaidą galima sekti ieškant tipinių žodžių bei frazių, kurie patvirtintų diskurso egzistavimą. Šio tyrimo duomenys buvo gauti naudojantis Google Books Ngram Viewer įrankiu ir ieškant knygų bei dienraščių nacionalinėse tekstų duomenų bazėse. Taip pat buvo sukurtas žemėlapis, rodantis geografinę šio diskurso sklaidą Europoje iki XX a. Aptartos istorinės diskurso sklaidos aplinkybės, metodologinės problemos, apibrėžti ateities tyrimų tikslai
Upsalos latvių biblioteka ir jos dovana Latvijai 1989 m.
Get PDFIn the USSR-reoccupied Latvia (1944−1990), almost all the Latvian literature, published abroad after World War II, was forbidden to the general public. There were only two incomplete and restricted collections of emigration literature, available to prominent scientists and highest Soviet officials. As the Soviet censorship weakened in the late 1980s, libraries could begin start a systematic acquisition of exile books and some periodicals. The donation of the whole library of the Uppsala Latvian society to the State Library of Latvia (now the National Library of Latvia) in 1989, before the renewal of Latvia’s independence, started the flow of emigration books, documents, and artefacts to the memory institutions of Latvia, where the most important cultural heritage from the Latvian exile has found its home. Using the documents of the Uppsala Latvian Society kept at the National Archives of Latvia, the National Library of Latvia, and the Academic Library of the University of Latvia, the history of the library and the importance of its donation in the accumulation of exile cultural heritage in Latvia has been characterized.
The study shows that despite the library manager’s efforts to provide readers with the best emigrant Latvian literature, the library collection in exile was not properly valued − its readership gradually decreased as Latvians became more and more integrated into Swedish society. After the transfer to Latvia, the library became the basis of the of the unified collection of Latvian literature, in which exile publications are constantly utilised as an important part of the national cultural heritage.Sovietinei valdžiai iš naujo okupavus Latviją (1944–1990), plačiajai visuomenei buvo uždrausta beveik visa po Antrojo pasaulinio karo užsienyje išleista latvių literatūra. Išliko vos pora emigracinės literatūros komplektų, prie kurių priėjimą turėjo ryškiausi to meto mokslininkai ir Sovietų valdžios pareigūnai. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susilpnėjus sovietinei cenzūrai, bibliotekos galėjo sistemiškai įsigyti išeivijos knygų ir periodinių leidinių. 1989 m., prieš atkuriant Latvijos valstybingumą, Upsalos latvių bendruomenė padovanojo Latvijos valstybinei bibliotekai (dabar Latvijos nacionalinė biblioteka) savo sukauptą biblioteką ir nuo to prasidėjo knygų, dokumentų ir kitų objektų sklaida į Latvijos atminties institucijas, kuriose didžioji dalis kultūrinio išeivijos palikimo rado namus. Upsalos latvių bendruomenės dovanoti dokumentai, saugomi Latvijos nacionaliniame archyve, Latvijos nacionalinėje bibliotekoje ir Latvijos universiteto akademinėje bibliotekoje, atspindi bibliotekos istorijos ir jos dovanojimo fenomeno reikšmingumą Latvijos išeivijos kultūrinio paveldo kaupimui
Leidyba COVID-19 pandemijos metu mažose knygų rinkose: tarpinė ataskaita
Get PDFThe paper is based on a survey that was conducted among publishers in Slovakia, Iceland, Lithuania and Slovenia in May and August 2020. The paper looks at how publishers reacted to the COVID-19 crisis in their respective countries, what was its impact on book sales and how did the publishers adapt the production of new books to changed circumstances. In addition, the paper analyses changed attitudes of publishers towards e-books and other digital book formats that become more popular in lockdown times. The research revealed that COVID-19 lockdowns resulted in decreased sales of printed books in all four small book markets. However, sales of e-books and audiobooks slightly increased during that period. This increase in digital sales did not contribute significantly to overall results of book industries due to its small market share in all four countries.Straipsnyje pristatomas tyrimas remiasi 2020 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais atlikta Slovakijos, Islandijos, Lietuvos ir Slovėnijos leidėjų apklausa. Straipsnyje aptariama, kaip skirtingi leidėjai reagavo į COVID-19 krizę savo šalyse, koks pastebėtas krizės poveikis knygų pardavimams ir kaip leidėjai prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių leisdami naujas knygas. Straipsnyje taip pat tiriamas pasikeitęs požiūris į elektronines knygas ir kitus skaitmeninius knygų formatus, kurių populiarumas karantino sąlygomis išaugo. Tyrimas parodė, kad COVID-19 ribojimai neigiamai paveikė spausdintų knygų pardavimus visose keturiose nagrinėtose knygų rinkose. Taip pat nustatyta, kad tuo pačiu metu elektroninių ir audioknygų pardavimai nežymiai padidėjo. Skaitmeninių knygų pardavimų nežymus padidėjimas reikšmingai neprisidėjo prie bendrų leidybos industrijų pelno rezultatų dėl savo smulkios dalies visose keturių šalių knygų rinkose
Uždrausta XVIII amžiaus knyga: grafo Nikolajaus Ludwigo von Zinzendorfo „Stebuklingo Meile warginga Griekininko=Sʒirdis“ (1752)
Get PDFThis article studies the Lithuanian treatise „Stebuklingo Meile warginga Griekininko=Szirdis priesz Jezaus kruwinos Ronus“, published in 1752 and currently stored in Berlin, in the Secret Archive of Prussian Cultural Heritage. Questions are raised regarding the attribution of the original version as well as the translation of the treatise, its composition and contents are discussed. The article provides the historical context of the 18th c. as well as the penetration of the Moravian movement and its attempts to consolidate within Prussian Lithuania. It was determined that the treatise is a Lithuanian translation of a theological treatise written by Count Nikolaus Ludwig von Zinzendorf (1700–1760), leader of the Moravian movement, and titled „Die erstaunliche Verliebtheit eines armen Sünder-Herzens gegen die blutigen Wunden Jesu“. This publication is unknown to book historians and is not registered in Lithuanian bibliographical issues. The translation was most probably done by Adam Friedrich Schimmelpfennig the Younger (1699–1763), Priest of Papelkiai, a well-known author of Prussian Lithuania, editor of the Lithuanian Bible (1755), translator of religious hymns and compiler of the official Evangelical Lutheran Church hymnal (1750).Straipsnyje tiriamas Berlyne Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve saugomas lietuviškas veikalas „Stebuklingo Meile warginga Griekininko=Szirdis priesz Jezaus kruwinos Ronus“, išleistas 1752 metais. Keliamas veikalo originalo ir vertimo atribucijos klausimas, aptariama jo sandara, turinys. Straipsnyje pateikiamas istorinis XVIII amžiaus kontekstas, Moravijos judėjimo skverbtis ir pastangos įsitvirtinti Prūsijos Lietuvoje. Nustatyta, kad veikalas yra Moravijos judėjimo vadovo grafo Nikolajaus Ludwigo von Zinzendorfo (Nikolaus Ludwig von Zinzendorf, 1700–1760) teologinio traktato „Die erstaunliche Verliebtheit eines armen Sünder-Herzens gegen die blutigen Wunden Jesu“ vertimas į lietuvių kalbą. Leidinys knygos istorijos tyrėjams nežinomas ir Lietuvos bibliografiniuose leidiniuose neregistruotas.Vertimo darbą veikiausiai atliko Papelkių kunigas Adomas Frydrichas Šimelpenigis jaunesnysis (Adam Friedrich Schimmelpfennig, 1699–1763), Prūsijos Lietuvos raštijos veikėjas, lietuviškos Biblijos (1755) redaktorius, religinių giesmių vertėjas ir oficialaus bažnytinio evangelikų liuteronų giesmyno (1750) sudarytojas
Eduardas Volteris ir XX a. pradžios knygos mokslo institucionalizacija
Get PDFEduardas Volteris (1856‒1941) is one of the first book theorists in the Eastern European region and developer of the most important memory and higher education institutions of independent Lithuania. This article analyzes the early 20th c. phenomenon of the institutionalization of book science. It attempts to answer the question of how Eduardas Volteris contributed to establishing the very first Eastern European societies of book researchers, to consolidating the sciences of bibliography, bibliology and book science within the realm of academia, and to professionalising of book scholarship. The sources for examination of the social aspects of book science are: documents belonging to the Russian Society of Bibliology, which was active in St. Petersburg in 1899–1931, materials in scholarly serial publications on book science of the early 20th c., theoretical papers published by E. Volteris, and the results of the historical studies on the history of European book science.Straipsnyje analizuojamas XX a. pradžios knygotyros institucionalizacijos fenomenas ir bandoma atsakyti į klausimus, kaip plataus profilio humanitaras, nepriklausomos Lietuvos svarbiausių atminties institucijų ir Lietuvos universiteto kūrėjas Eduardas Volteris (1856‒1941) prisidėjo kuriant pirmąsias Rytų Europos knygos mokslų draugijas, kaip jis nusipelnė bibliografijos, bibliologijos ir bibliotekininkystės mokslus įtvirtinant akademinėje humanitarinių mokslų erdvėje bei rūpinantis knygos specialistų profesionalizacija. Knygotyros istorijos socialiniai aspektai nagrinėjami remiantis 1899‒1931 m. Peterburge veikusios Rusų bibliologijos draugijos veiklos dokumentais, XX a. pradžios knygotyros moksline spauda, paties E. Volterio paskelbtais teoriniais darbais ir Europos knygotyros mokslo istorijos tyrimų rezultatais
Ne rusiškos sovietinės literatūros vertimai Estijos knygų produkcijoje (1940–1980)
Get PDFThis paper explores the dynamics of publishing of non-Russian Soviet literatures in Soviet Estonia, establishing the output of titles and the most popular source literatures. The analysis follows the position of Soviet national literatures during four periods in political history: the Stalinist years, the Thaw, Stagnation, and Perestroika. The study uses statistical yearbooks, bibliographies, archival material, as well as research literature as sources. The publishing of Soviet literature was strongly regulated by the publishing authorities and dependent on ideological directions. The analysis demonstrates that the proportion of the non-Russian Soviet literatures started to increase during the Thaw period, but the peak of its production was reached during the 1970s and the beginning of the 1980s due to official pressure. The total number of source literatures was 49, demonstrating the diversity of translation production, although they were represented equally. The top source literatures were Latvian, Lithuanian, and Ukrainian. The interest of the literary circles and reading audiences in the translations was rather weak, although the top authors attracted the attention of the more intellectual segment of readers.Straipsnyje tiriama ne rusiškos sovietinės literatūros leidybos dinamika sovietinėje Estijoje, atskleidžiami leidinių skaičiai ir populiariausi literatūros šaltiniai. Analizuojama vadovaujantis keturių politinės istorijos etapų prieiga: stalinizmo metai, atšilimas, stagnacija ir perestroika. Tyrime pasitelkiami statistiniai metiniai raštai, bibliografijos, archyvinė medžiaga, mokslinė literatūra ir šaltiniai. Sovietinės literatūros leidybą stipriai reguliavo leidybos procesui vadovaujantys valdžios organai, o pats procesas buvo priklausomas nuo ideologinių nuostatų. Tyrime atskleidžiama tai, kad ne rusiškos sovietinės literatūros ėmė daugėti atšilimo laikotarpiu, o viršūnė pasiekta XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir devintojo dešimtmečio pradžioje. Literatūros šaltinių iš viso buvo 49 – tai rodo vertimų įvairovę, nors kartu jų pateikimas buvo ir tolygiai pasiskirstęs. Populiariausi literatūriniai šaltiniai buvo latvių, lietuvių ir ukrainiečių kūryba. Literatų ir skaitovų domėjimasis vertimais buvo palyginti mažas, tačiau patys populiariausi autoriai traukė ir intelektualesnių skaitytojų dėmesį