Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus laiškai (1818) iš Bachmano dvaro prie Klaipėdos religinių raštų draugijai Londone
Get PDF  
Archyvinės smulkmenos. Ką pasakoja 1701 m. kartografinis šaltinis apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę*?
Get PDF
Vyrai ir vyriškumas: vyriškumo vaizdavimas apdovanojimų sulaukusios Australijos jaunimo literatūros rinkinyje
Get PDFThis research investigates the portrayal of masculinity in Australian young adult novels published in 2019. The novels were taken from the 2020 Children’s Books Council of Australia (CBCA) Book of the Year for Older Readers Notables List. Established in 1946, these annual awards are considered the most prominent and prestigious in Australian children’s and young adult literature and are likely to be accessible and promoted to young readers in schools and libraries. The three texts studied were Four Dead Queens by Astrid Scholte, The Boy who Steals Houses by C.G. Drews, and This is How We Change the Ending by Vikki Wakefield. Using a Critical Content Analysis methodology (Beach et al., 2009), researchers completed a review of the literature and theories around masculinity and chose to analyse three exemplary texts using the attributes of the Hegemonic Masculinity Schema (HMS) and Sensitive New Man Schema (SNMS) as described by Romøren and Stephens (2002). Attributes from the HMS include traits and behaviours like being violent, physical or verbal bullying, and hostile to difference while attributes from the SNMS include being supportive, affectionate, and considerate and respectful of the space and feelings of others (especially females). In this method, researchers identify examples of the attributes within the main characters and minor characters from each of the three books, recording quotes and noting critical incidents depicting aspects of masculinity. Notable findings of the research include the acknowledgment and portrayal of a particular conception of hegemonic masculinity in the selected novels often informed or shaped by the presence of dominant father figures and the absence of the concept of “the mother.” The characters who aligned to the schema used within this research are often overshadowed by a dominant father figure who conformed to an extreme version of hegemonic masculinity and who shaped their child’s actions even if the fathers were absent from the novel. The research reveals commonly held conceptions of masculinity aligned to those used in the schema and demonstrated that young adult literature, like popular media, can be used as a vehicle for the dissemination of such concepts and reveal contemporary understandings of it. Outputs from this research include the development of a modified and more contemporary schema which could be applied to future research. Significantly, this interdisciplinary research bridges the library, education and literature fields to examine the different ways maleness and masculinity are depicted to young adult readers in prize-nominated Australian young adult novels.Šiame tyrime nagrinėjamas vyriškumo vaizdavimas 2019 m. išleistuose Australijos jaunimui skirtuose romanuose. Romanai buvo pasirinkti iš 2020 m. Australijos vaikų knygų tarybos (angl. Children’s Books Council of Australia – CBCA) sudaryto Metų knygos vyresniems vaikams vertingų kūrinių sąrašo. Įsteigti 1946 m., šie kasmetiniai apdovanojimai yra laikomi žymiausiais ir labiausiai prestižiniais Australijos vaikų ir jaunimo literatūroje ir, tikėtina, bus pristatomi jauniesiems skaitytojams mokyklose bei bibliotekose. Trys nagrinėti tekstai buvo Astridos Scholte „Keturios mirusios karalienės“ (Four Dead Queens), C. G. Drews „Jaunasis įsilaužėlis“ (The Boy who Steals Houses) ir Vikki Wakefield „Štai kaip pakeičiame pabaigą“ (This is How We Change the Ending). Pasitelkdami kritinės turinio analizės metodiką (Beach ir kt., 2009), tyrėjai užbaigė literatūros ir vyriškumo teorijų apžvalgą ir pasirinko išnagrinėti tris pavyzdinius tekstus naudodami hegemoninio vyriškumo schemoje (HVS, angl. HMS) ir jautriojo naujojo žmogaus schemoje (JNŽS, angl. SNMS) nurodytus požymius, kuriuos aprašė Romørenas ir Stephensas (2002). HVS požymiai apima tokius bruožus ir elgesį kaip smurtą, fizines ar žodines patyčias ir nepakantumą kito skirtingumui, o JNŽS požymiai – palaikymą, švelnumą, dėmesingumą ir pagarbą kitų (ypač moterų) erdvei ir jausmams. Taikydami šį metodą, tyrėjai nustato kiekvienos iš trijų knygų pagrindinių ir nepilnamečių personažų požymių pavyzdžius išskirdami citatas ir atkreipdami dėmesį į esminius įvykius, atspindinčius vyriškumo aspektus. Įsidėmėtinos tyrimo išvados yra tam tikros hegemoninio vyriškumo sampratos pripažinimas ir vaizdavimas pasirinktuose romanuose, neretai pateikiamas ar formuojamas dėl dominuojančių tėvo paveikslo buvimo ir „motinos“ sąvokos nebuvimo. Šiuos herojus, siejamus su šiame tyrime naudojamos schemos požymiais, dažnai nustelbia dominuojanti tėvo figūra, atitinkanti kraštutinę hegemoninio vyriškumo versiją bei formavusi savo vaiko veiksmus tėvui net nedalyvaujant kūrinyje. Tyrimas atskleidžia dažniausiai pasitaikančias vyriškumo sampratas, suderintas su schemoje vartojamomis, ir atskleidė, kad jaunimo literatūra, kaip ir populiarioji žiniasklaida, gali būti naudojama kaip tokių sąvokų platinimo priemonė, atskleidžianti šiuolaikinį jos supratimą. Šio tyrimo rezultatai apima modifikuotos ir labiau šiuolaikiškos schemos sukūrimą, kurią būtų galima pritaikyti būsimiems tyrimams. Pažymėtina, kad šie tarpdisciplininiai tyrimai sujungia bibliotekas, švietimo ir literatūros sritis, kad būtų galima išnagrinėti skirtingus būdus, kaip vyriškumas yra pateikiamas jauniesiems skaitytojams apdovanojimams nominuotuose Australijos jaunimo romanuose
Užsienio spaudinių cenzūra Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais
Get PDFIn the years 1918 through 1940, the public opinion of the society was formed not only by the local press, but also by the publications in foreign languages, which reached Lithuania. Therefore, in order to ensure the security of the state and society, the publications – not only local, but also those published abroad, and also imported in Lithuania – were censored in Lithuania in the interwar period. During the discussed period, the censorship of foreign publications was aimed to protect the country from publications that propagated anti-state ideas and instigated national discord. Institutions for the supervision and control of the press watched that content disagreeing with the moral values of the time and various publications by religious sects would not get into Lithuania.
Already in the year 1919, the Law on Press established that the Minister of the Interior had the right to prohibit the import and distribution of publications in Lithuania, contrary to the establishment of the independent state of Lithuania. The censorship of foreign publications was performed by the Units of the Citizen Protection Department of the Ministry of the Interior, the names of which changed. After the year 1923, the censorship of foreign publications was related to the stages of development of the security service in the Ministry of the Interior. The books published and printed abroad were inspected at the customs posts near the state border of Lithuania. The customs officers inspected the publications in the presence of the railway police. When performing the censorship of foreign publications, an important position was taken by the border police, especially that which protected the wall with Germany, through which many smuggled goods were carried. The censorship of foreign publications intensified in the year 1933, after the establishment of the State Security Department. The activities of this institution are illustrated by the records about the detention of books in post offices, made by the officers of the Press Unit of this Department, the private persons’ requests to issue the permits for taking the publications from the post office, the permits to subscribe to the books or to import them by applying preventive censorship, and the other documents in the Office of the Chief Archivist of Lithuania. Lists of prohibited books also illustrate the foreign censorship activities. One of the earliest lists is a list of publications prohibited for import and distribution in Lithuania, compiled since 1926. Sixteen lists of still nowhere announced foreign publications and books prohibited by censorship to be distributed are provided in the Appendix to the Article.Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie informacinius karus ir propagandą. Už valstybės saugumą atsakingos institucijos ragina imtis papildomų atsargumo priemonių, kad būtų apsaugota elektroninėje erdvėje esanti svarbi informacija. Dabartinė situacija ir visuomenei svarbūs klausimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos aktualijomis: XX a. pradžioje susikūrusiai Lietuvos valstybei iš pat pradžių teko imtis veiksmų, kad būtų kiek įmanoma sumažintas užsienyje leistuose leidiniuose skleidžiamos antivalstybiškai orientuotos informacijos poveikis. Straipsnyje analizuojama užsienio spaudinių cenzūros sistema Nepriklausomoje Lietuvoje. Įvežamos spaudos į Lietuvą priežiūros teisinį pagrindą sudarė spaudos įstatymai. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais užsienio spaudinių cenzūrą vykdė Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento skyriai. Vėliau šią veiklą perėmė Valstybės saugumo departamentas. Cenzūros įstaigos didžiausią dėmesį sutelkė į antivalstybinio turinio leidinius, kurie į Lietuvą nelegaliai arba bandant pasinaudoti legaliomis pašto paslaugomis buvo įgabenami iš kaimyninių šalių. Straipsnio priede pateikiamas iki šiol dar niekur neskelbtas tarpukario Lietuvos cenzūros draustų užsienyje išleistų knygų sąrašų sąvadas
Verstinė literatūra dabartinėje Slovėnijoje
Get PDFBased on a typological model borrowed from sociology, this article analyzes literary translation support mechanisms in the world and especially in Slovenia. It tracks the growing inclusion of translation policies in the national cultural policies and subsequent growth of the translated books in the book subsidy system and their strong presence in the reading field. With the help of statistical data it shows the status of translated literature in Slovenian reading habits.Remiantis tipologiniu, iš sociologijos mokslų pasiskolintu modeliu, straipsnyje analizuojami literatūrinių vertimų rėmimo mechanizmai, taikomi Slovėnijoje ir kitur pasaulyje. Pabrėžiama auganti tendencija įtraukti vertimo skatinimo uždavinius į nacionalinę šalių politiką ir su tuo susijęs augantis atliktų vertimų skaičius subsidijų sistemoje bei didelis šių vertimų skaičius skaitomų tekstų lauke. Remiantis statistiniais duomenimis, straipsnyje parodoma, kokia yra verstinės literatūros padėtis slovėnų skaitymo įpročių kontekste
„Žalioji“ atviroji prieiga Lietuvoje
Get PDFFavorable conditions for the development of open access have been created in Lithuania: in the absence of scholarly commercial publishing, some scholarly journals in 1999 were already freely available on the Internet. eLABa, in 2011 launched as a national repository, laid the foundation for the development of “green” open access in Lithuania. Currently 13 repositories in Lithuania are maintained and various legal acts related to the implementation of open access in the country have been adopted. The aim of this article is to analyze how “green” open access is being developed in Lithuania in terms of infrastructure, regulation, and implementation. International, national, and institutional documents regulating the implementation of open access were analyzed using the document analysis method. The analysis showed that a legal environment which complies with the provisions of international documents regulating open access has been formed. In the analyzed documents, the authors of Lithuanian scholarly publications are required to submit their peer-reviewed publications to eLABa or another specified repository within a specific period. This requirement, as shown by the analysis of statistical indicators of the national repository eLABa, is fulfilled to a very small extent. Only 3.4% of all scholarly publications for which metadata had been submitted to eLABa were uploaded as full text documents at the end of 2019. It means that scholars provide bibliographic data on publications to eLABa, but upload only a small part of the full-text documents to it. One of the reasons for the low level of activity in promoting scholarly publications to eLABa could be that most Lithuanian scholarly journals are open access in nature and are already publicly available. Also, uploading a full-text scholarly publication to a repository, not just registering it, does not have a direct impact on the attestation of the researchers at most universities in Lithuania. However, the low use of institutional repositories as a channel for publishing scholarly publications is a common problem not only in Lithuania, but also in other countries. There is a global trend of subject repositories being used for the dissemination of full-text scholarly publications, while institutional repositories – for providing bibliographic information on research output and uploading student works. This situation, where only a very small proportion of all registered scholarly publications are uploaded to institutional repositories, does not allow scientific institutions to ensure the long-term preservation of scholarly works. In general, it can be seen that the debate on open access and, at the same time, the way to implement “green” open access, is becoming more and more concrete, focusing on specific, practical issues. Instead of considering whether open access is needed, discussion is moved on to the question of what measures should be taken to address the lower-than-expected scholars’ involvement in the implementation of open access publishing. Therefore, the research of scholars’ open access publishing behaviour is important in order to better understand the needs of authors for the dissemination of open access scholarly publications. In the case of the implementation of “green” open access in Lithuania, it is important to find out what determines the choice of the scholars to provide or not publications to eLABa and / or international repositories as well as to investigate if there is a need to create Lithuanian subject-based repositories.Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos atvirosios prieigos plėtrai: nesant komercinės mokslinių publikacijų leidybos kai kurie moksliniai žurnalai jau 1999 m. buvo laisvai prieinami internete. „Žaliajai“ atvirajai prieigai pamatą padėjo eLABa, 2011 m. pradėjusi veikti kaip nacionalinė mokslinės informacijos talpykla. Šiuo metu Lietuvoje iš viso palaikoma 13 mokslinės informacijos talpyklų, priimami ir atnaujinami įvairūs su atvirosios prieigos įgyvendinimu šalyje susiję teisės aktai. Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti, kaip Lietuvoje plėtojama „žalioji“ atviroji prieiga infrastruktūros, reglamentavimo ir jo įgyvendinimo požiūriais. Taikant dokumentų analizės tyrimo metodą analizuoti tarptautiniai, nacionaliniai ir instituciniai atvirosios prieigos įgyvendinimą reglamentuojantys dokumentai. Ši analizė parodė, kad Lietuvoje yra susiformavusi mokslinės informacijos talpyklų plėtrai palanki, atitinkanti tarptautinių atvirąją prieigą reglamentuojančių dokumentų nuostatas teisinė aplinka. Analizuotuose dokumentuose Lietuvos mokslinių publikacijų autoriams yra keliamas reikalavimas recenzuotas mokslines publikacijas per nustatytą laikotarpį pateikti eLABa ar kitai nurodytai talpyklai. Šis reikalavimas, kaip parodė nacionalinės talpyklos eLABa, apimančios 50 Lietuvos mokslo institucijų, statistinių rodiklių analizė, yra įvykdomas labai nedidele apimtimi. 2019 m. pabaigoje iš visų mokslinių publikacijų, kurių metaduomenys buvo pateikti eLABa, tik 3,4 proc. buvo įkelta kaip viso teksto dokumentai. Nedidelis mokslininkų aktyvumas naudojantis institucinėmis talpyklomis kaip mokslinių publikacijų leidybos kanalu yra ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims būdinga problema. Analizuojant naujausius tyrimus, matyti, kad pasaulyje aktyviau mokslinės publikacijos keliamos į temines talpyklas, kuriose mokslo darbais dalijamasi su tos pačios srities mokslininkais, todėl ateityje būtų aktualu ištirti Lietuvos teminių talpyklų kūrimo ir palaikymo poreikį