Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Publishing in small European countries
Get PDFThis special issue of Knygotyra is a result of long-lasting collaboration between researchers of few small language countries. We hope this issue will contribute to better understanding the peculiarities of publishing on such markets.This special issue of Knygotyra is a result of long-lasting collaboration between researchers of few small language countries. We hope this issue will contribute to better understanding the peculiarities of publishing on such markets
Teodoro Narbuto intelektiniai žaidimai: Šiauriai kaip lietuviškų senienų muziejus
Get PDFThe article analyses a particular 19th century manor, classed among the category of the so-called intellectual manors – Teodor Narbutt’s (or Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784–1864) Šiauriai manor (Pol. Szawry; Grodno Province, since 1843 – Vilnius Province, Lyda County). All the texts by Narbutt – fictional as well as the scientific works, including the famous Dzieje narodu litewskiego (The History of the Lithuanian Nation, vol. 1–9, Vilnius, 1835–1841) – were collected in this place. Throughout the years, the manor became a unique workshop for the historian in which one could find a rich library, collections of manuscripts, and Lithuanian artefacts. Up until now, the researchers have focused most of their attention on the contents and the assembly of Narbutt’s collection of books and periodical publications, while the collection of artefacts has received less limelight. The collections of historical documents, numismatic objects, and art pieces, which for the landowner-historian were no less important, have also been left on the margins. The aim of this article is: by employing the already analysed and completely new archival resources, take a different look at the collections once stored in Šiauriai, while, at the same time, cultivating the idea that the gathering of them was particularly purposeful and was perceived as a formation of a “compulsory” material, necessary for the writing of the history of Lithuania.Straipsnyje analizuojamas specifinis XIX a. dvaras, priskiriamas vadinamųjų intelektinių dvarų kategorijai – Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784–1864) Šiauriai (Gardino gubernija, nuo 1843 m. – Vilniaus gubernija). Šiame dvare buvo parašyti visi T. Narbuto darbai – tiek grožinė, tiek mokslo kūryba, taip pat žymusis veikalas „Dzieje narodu litewskiego“ (Lietuvių tautos istorija, t. 1–9, Vilnius, 1835–1841). Dvaras ilgainiui tapo savitomis istoriko dirbtuvėmis, kuriose buvo rinkinių gausi biblioteka, rankraščių ir lietuviškų artefaktų kolekcijos. Iki šiol atidesnio tyrėjų dėmesio pelnė tik T. Narbuto sukaupto knygų ir periodinių leidinių rinkinio turinys, komplektavimas, kiek mažiau – artefaktų kolekcija. Paraštėse liko istorinių dokumentų rinkinys, kuris dvarininkui-istorikui buvo ne mažiau svarbus. Tyrėjų dėmesio nesulaukė ir numizmatikos bei dailės rinkiniai. Šio straipsnio tikslas – pasitelkus tiek tyrėjų analizuotus, tiek naujus archyvinius šaltinius, kiek kitaip papasakoti apie Šiauriuose sukauptus rinkinius, plėtojant mintį, kad komplektavimas buvo labai kryptingas – kaip „privaloma“ medžiaga Lietuvos istorijai rašyti
Du XVII a. santuokiniai leidiniai (epitalamijos), priklausantys Pacų šeimai: simbolinė ir propagandinė žinutės
Get PDFThis article presents two printed epithalamia from the 17th c. related to marriages contracted in the Pacas family. Each of them was adorned with a graphic decoration conforming with the allegoric meaning of the Gozdawa coat-of-arms. This determined not only individual virtues but also, together with the relevant quotations and symbols, became a prognostic of a satisfactory marital life. It also demonstrated the connections of the Pacas family, which were crucial in terms of strengthening the position of both the family and its individuals against public and family issues.Straipsnyje pristatomos dvi spausdintos epitalamijos, priklausančios XVII a. ir susijusios su Pacų šeimoje įteisintomis santuokomis. Abiejų leidinių grafiniai papuošimai sutampa su alegorine Gozdawos herbo reikšme. Tai turėjo nusakyti ne tik pavienes asmens dorybes, bet, turint omeny ir su tuo susijusias citatas bei simbolius, numatyti gerą vedybinį gyvenimą. Taip pat ši puošmena demonstravo Pacų šeimos ryšius, kurie buvo būtini siekiant sustiprinti tiek šeimos, tiek ir atskirų jos narių laikyseną susiduriant su viešomis ir šeimą liečiančiomis problemomis
Archyvistas ir dokumentų vadybininkas: profesinis išsilavinimas Ukrainoje (Nacionalinio aviacijos universiteto tyrimas)
No full text A higher education reform in Ukraine, and the emergence of the new integrated program “Information, Library and Archival Studies” instead of “Records Management and Information Activity” in the educational space in particular, brought about various interpretations and sharp discussions. In general, the university community met these innovations without enthusiasm. The scientific thought of Ukrainian scholars on how to develop archival education in Ukraine was generally based on the tradition enshrined in the complex of the developed academic disciplines and tested in practice in conditions of intense competition among students.The approach of the Department of History and Records Management of the National Aviation University to modern training of the archivist was prompted by the needs of the labor market and the challenges of the digital society.1 It consists of finding ways to train modern specialists who possess interdisciplinary competences in the field of archival studies, records management, information activity, and socio-communicative sciences. This led to a study aimed at finding an up-to-date profile of a records manager/archivist.The research analyzes the approaches to the education of archivists in Ukraine at various stages of its socio-economic development and summarizes the current experience of the National Aviation University in this sphere.Aukštojo mokslo reforma Ukrainoje, ypač naujos integruotosios specialybės „Informacija, bibliotekininkystė ir archyvistika“ atsiradimas vietoje senosios „Dokumentų vadyba ir informacinė veikla“, sukėlė nemažai interpretacijų ir pažadino aštrią diskusiją. Apskritai kalbant, akademinė bendruomenė šias inovacijas pasitiko be entuziazmo. Ukrainos mokslininkų mintis, susijusi su tuo, kaip šalyje reikėtų plėtoti archyvistų išsilavinimą, buvo daugiausia paremta kompleksine įvairių akademinių disciplinų tradicija ir praktiškai išbandyta intensyvios konkurencijos tarp studentų sąlygomis.Moderni Nacionalinio aviacijos universiteto Istorijos ir dokumentų vadybos katedros prieiga prie archyvistų išsilavinimo buvo nulemta darbo rinkos poreikių ir skaitmeninės visuomenės iššūkių. Ši prieiga ieško būdų ugdyti šiuolaikinius archyvistus, kurie turėtų tarpdisciplininių kompetencijų archyvistikos, dokumentų vadybos, informacinės veiklos ir socialinės komunikacijos mokslų srityse. Tai paskatino tyrimą, kuriuo siekiama surasti akademinį šiuolaikinius standartus atitinkančio dokumentų vadybininko / archyvisto profilį.Straipsnyje tiriamos prieigos prie archyvistikos išsilavinimo Ukrainoje įvairiais jos socialinio ekonominio vystymosi etapais ir apibendrina esamą Nacionalinio aviacijos universiteto patirtį šioje srityje
Knyga apie antikvarą ir bibliofilą H. Bukowskį
Get PDFHAYKOWSKI, MICHAŁ. HENRYK BUKOWSKI. IMIĘ ŻYJE NADAL. WARSZAWA: POLONIKA, 2019. 498 S. ISBN 978-83-66172-18-
Du dokumentai apie kartografo kasdienybę XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (šaltinių publikacija)
Get PDF  
Valstybinė kultūros politika Gruzijos mažų knygų rinkoje. Vertimo dotacijų programos „Gruzinų literatūros vertimai“ atvejis (2010–2018)
Get PDFThis paper analyses translation support in the Georgian literary field by studying the case of the translation grant program “Georgian Literature in Translation” (2010-2018). Accordingly, it offers a quantitative and qualitative study of the selection of translation projects that have received grants from the Georgian National Book Center as of 2010, when the translation policy program was first launched. This study will consider a) which authors are being promoted by the state and which titles are being translated; b) which publishing houses have benefited the most from these subsidies; and c) which target languages are used in said projects, relying on the frameworks of the sociology of translation (Heilbron and Sapiro). The hypotheses of this paper are 1) that there is a strong impact of the Frankfurt Book Fair and an increase of state-supported translations; 2) a great role of German as a target language in these projects; and 3) relatively active translation flows in the region where Georgia is located. Fieldwork from the 2018 Frankfurt Book Fair will serve as a complementary source, as well as the interviews that I have conducted with agents of the Georgian literary field.Straipsnyje analizuojama vertimams teikiama parama Gruzijos literatūriniame lauke tiriant 2010–2018 m. dotacijų programą „Gruzijos literatūros vertimai“. Pateikiamas kiekybinis ir kokybinis atrinktų vertimo projektų, inicijuotų su Gruzijos nacionalinio knygų centro parama pradedant nuo 2010 m., tyrimas. Straipsnyje orientuojamasi į kelis aspektus: a) kuriuos autorius remia valstybė ir kokie kūriniai verčiami; b) kurios leidyklos gavo daugiausia naudos iš aptariamų subsidijų; c) remiantis vertimo sociologija (Heilbron, Sapiro), į kokias kalbas nukreipti projektiniai vertimai. Straipsnio hipotezės: 1) esama stipraus Frankfurto knygų mugės poveikio ir padidėjusio valstybės remiamų vertimų skaičiaus; 2) projektuose didelį vaidmenį atlieka vokiečių kalba; 3)Gruzija patenka į regioną, kur vykdoma daug vertimų. Tyrimas papildomas stebėjimo duomenimis, surinktais 2018 m. Frankfurto knygų mugėje, ir pokalbiais su agentais, dirbančiais Gruzijos literatūriniame lauke
Knygynai Lietuvoje 2013–2018 metais: mažiau fizinių knygynų, mažiau knygų pasirinkimo
Get PDFDespite various global and local economic crises, the shift of some readers to screen reading, growing online shopping habits, and the shorter time spent on reading books, physical bookstores are able to change and retain their customers. This research is a continuation of a 2013 study in order to capture the current situation and identify the changes that have taken place in Lithuanian physical bookstores over the past five years. During the research, the list of bookstores operating in Lithuania compiled in 2013 was updated and clarified, and an analysis of the collected data and comparison with the data of 2013 were performed. The results showed that from 2013 to 2018 the number of bookstores in Lithuania decreased by 18.8%, to 168 units. On average, the number of inhabitants per Lithuanian bookstore increased by 16.2% and reached 16,720 inhabitants per bookstore; the number of municipalities with no bookstores at all increased to 15 (9 in 2013). The largest Lithuanian bookstore networks remained the same: Vaga and Pegasas, which maintained almost the same number of bookstores – 33 bookstores at the end of 2018. The number of medium-sized bookstore networks decreased, and only one of the nine small bookstore networks (2–3 bookstores), which owned two bookstores in 2013, remained. Such changes show that the two major bookstore networks Vaga and Pegasas are strengthening their market position. Calculated by the number of bookstores, in 2018 they already ran 39% of the market. The range of available books in physical Lithuanian bookstores has decreased – from an average 9 thousand titles in 2013 up to 6 thousand titles in 2018. It seems that the 2004–2008 race between physical bookstores for the largest range of book titles in the past is now witnessing an increase in the choice of additional goods in bookstores, sometimes even exceeding their book sales. The decrease and change in the number and range of physical bookstores in Lithuania since 2008 was due to several reasons – from the economic crisis at that time, the continuing decline of the population to the decline of book reading habits, and the transition of some readers to on-screen reading and online shopping.Nepaisant įvairių pasaulinių ir lokalių ekonominių krizių, dalies skaitytojų perėjimo prie skaitymo ekranuose, augančių pirkimo internetu įpročių, mažėjančio knygų skaitymui skiriamo laiko, fiziniai knygynai sugeba keistis ir išlaikyti savo pirkėjus. Šis tyrimas yra 2013 metų tyrimo tęsinys, siekiant užfiksuoti momentinę situaciją ir nustatyti per penkerius metus įvykusius pasikeitimus Lietuvos fiziniuose knygynuose. Tyrimo metu atnaujintas ir patikslintas 2013 metais sudarytas Lietuvoje veikiančių knygynų sąrašas, atlikta surinktų duomenų analizė bei palyginimas su 2013 metų duomenimis. Rezultatai parodė, kad nuo 2013 iki 2018 m. knygynų Lietuvoje sumažėjo 18,8 proc., iki 168. Vidutiniškai vienam Lietuvos knygynui tenkančių gyventojų skaičius padidėjo 16,2 proc. ir siekė 16 720 gyventojų vienam knygynui, iki 15-os (2013 metais buvo 9) padidėjo savivaldybių skaičius, kuriose visai nėra knygynų. Didžiausi Lietuvos knygynų tinklai išliko tie patys: „Vaga“ ir „Pegasas“, išlaikę ir beveik tokį patį knygynų skaičių – 33 knygynus 2018 metų pabaigoje. Sumenko vidutinių knygynų tinklų skaičius, o iš devynių mažų knygynų tinklų (2–3 knygynai), kuriems 2013 metais priklausė po du knygynus, išliko tik vienas. Tokie pasikeitimai rodo, kad du didieji knygynų tinklai „Vaga“ ir „Pegasas“ stiprina savo padėtį rinkoje. Skaičiuojant pagal knygynų skaičių, 2018 metais jie jau turėjo 39 proc. rinkos. Sumažėjo fiziniuose Lietuvos knygynuose prieinamas asortimentas – nuo vidutiniškai 9 tūkst. pavadinimų 2013 metais iki 6 tūkst. pavadinimų 2018 metais. Atrodo, kad fizinių knygynų 2004–2008 metų lenktynės dėl didžiausio knygų pavadinimų asortimento jau praeityje, dabar stebime papildomų prekių pasirinkimo knygynuose didėjimą, kartais jų pardavimo plotui net viršijant knygų pardavimo plotus. Nuo 2008 metų stebimą fizinių knygynų Lietuvoje skaičiaus ir jų asortimento mažėjimą bei kaitą lėmė kelios priežastys – pradedant tuo metu kilusia ekonomikos krize, tebesitęsiančiu gyventojų skaičiaus mažėjimu ir baigiant knygų skaitymo įpročių mažėjimu, dalies skaitytojų perėjimu prie skaitymo ekranuose bei apsipirkimo internetu populiarėjimu