Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Monografija apie Martyną Jankų kaip tautos vienytoją ir lietuviškos spaudos kūrėją
Get PDFKaunas, Domas. Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 880 p. ISBN 9786090706305
Kiek knygų lenkų kalba buvo išspausdinta XVI a. Lietuvoje?
Get PDFXVI a. Lietuvos knygos lenkų kalba = Książki litewskie XVI wieku w języku polskim = Polish books published in Lithuania in the 16th century: kontrolinis sąrašas; mokslo studija; XVII–XVIII a. Taisymai ir papildymai. [Parengė Jolanta Dapkievicz]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 190 p., [3] iliustr. lap. ISBN 978-609-405-206-4
Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919–1940 metais
Get PDFThis article analyses the issues of collecting and storing illegal publications and those confiscated by censorship authorities in the Central State Bookshop. It describes the structure of the military and other general censorship institutions, which sent the prohibited press to the Central State Bookshop. The aim of the study is to establish the approximate date of commencement of the activities of the department that stored confiscated by censorship or illegally issued publications, and several lists of publications prohibited by censorship and transmitted by the CSB are discussed. It is worth noting that until the 1940s, libraries were also called bookshops. In 1936, after the promulgation of the Law on Public Libraries, the Central State Bookshop became the Central State Library, and its departments became state public libraries. Between 1919–1922, under the management of Eduardas Volteris, the collection and storage of illegal and censored publications at the Central State Bookshop became a matter of interest. The legal deposit was the key and constant source of acquisition of the collections of the Central State Bookshop. In 1919 and 1935, the press laws stipulated how many mandatory copies had to be delivered to county governors or simply to state institutions. However, illegal and confiscated publications were not included in the legal deposit. The main aim of the library was to collect and store all publications published in Lithuania and by Lithuanian publishers abroad. Therefore, it was important for the library to compile a complete set of the current press. To obtain prohibited titles, the library cooperated with the structural units of the Ministry of National Defense and the Ministry of the Interior responsible for the supervision of the press. In various historical periods, unequal attention was paid to the compilation of censorship-restricted press in the Central State Bookshop. Until the 1930s, there was an intensive correspondence between war censors and the Press and Societies Division of the Department of Civil Protection about sending and collecting prohibited press in the Central State Bookstore. During c. 1920–1921, illegal and confiscated publications began to be collected in a separate office called the “secret division”. In the 1940s, censorship institutions sent lists of prohibited press of various volumes to the library. After reviewing the publications on these lists, no signs of censorship could be found. Records of censorship office provenances and censorship officers were found in individual publications that were not included in the lists of prohibited books. Although the publications confiscated by censorship authorities were stored in the library of the University of Lithuania, and in the library of Vytautas Magnus University since 1930, CSB was the only library in the interwar period in which special attention was paid to the issues of collecting prohibited press. Use of the prohibited press was restricted. These titles were not open to general public; only employees of ministries and members of the Seimas could read it. The prohibited press could serve scientific research and press statistics.Straipsnyje analizuojami nelegalių ir tarpukario cenzūros konfiskuotų spaudinių komplektavimo klausimai Centriniame valstybės knygyne (toliau – CVK), apibūdinama karo ir kitų bendrosios cenzūros institucijų, iš kurių į CVK patekdavo draudžiamoji spauda, struktūra. Pristatomame tyrime nagrinėjami teisės aktai, Piliečių apsaugos departamento aplinkraščiai, nustatę privalomojo egzemplioriaus pristatymo tvarką, turėjusią netiesioginės įtakos draudžiamosios spaudos komplektavimo ir saugojimo problemų sprendimui CVK.
Straipsnyje analizuojamas tuometinės bibliotekos vadovybės susirašinėjimas su Švietimo ministerija ir karo cenzūra konfiskuotų spaudinių perdavimo ir komplektavimo CVK klausimais; siekiama apytiksliai nustatyti skyriaus, saugojusio cenzūros konfiskuotus ar nelegaliai išleistus spaudinius, veiklos pradžios datą, aptariami keli cenzūros draustų ir CVK perduotų spaudinių sąrašai, analizuojami spaudiniuose išlikę spaudos priežiūros įstaigų proveniencijos ir cenzūros valdininkų įrašai
Turaidoje saugomos religinės literatūros (1671–1992) katalogas
Get PDFKreišmane, Līga. Bībeles, dziesmu un sprediķu grāmatas Turaidas muzejrezervāta krājumā. Rīga: Dardedze Hologrāfija, 2020. 191 p. ISBN 978-9934-8524-6-6
Ar yra motyvacija skaityti? Skaitymas tarp aukštesniosios klasės vaikų Suomijoje XVII ir XVIII a.
Get PDF In the early modern Finland, the Catechisms were the only literature intended for children. Otherwise, the children from all classes had to read adults’ literature. Finland was a part of Sweden until 1809 and the reading of Swedish literature was possible especially among the upper classes and even the common people in the Swedish-speaking western coast. Three case studies of Finnish upper-class children from the 17th and the 18th centuries tell us about children’s reading habits, attitudes to reading and reading motivation in this situation. Richard M. Ryan’s & Edward L. Deci’s theory of self-determination has been used as a theoretical basis for this study. It highlights the combination of three basic psychological needs as means to motivation: autonomy, competence and relatedness.
Autonomy was the most limited during the 17th century and emerged step by step towards the end of the 18th century. Relatedness would depend on circumstances in the family. If the family led an active social life, it would also reflect in the reading habits of the household members. All the children in this research belonged to the upper class, so they could read, and they studied diligently. Therefore, they felt competence. The relatives exhorted them in studying, which still increased their self-confidence. Motivation was mostly external at the beginning, but in some cases it gradually grew towards internal motivation. According to these cases, upper-class girls were freer to read what they liked than boys. Comparing to boys they were less educated, but at the same time they experienced less pressure to make progress in literary reading. If the domestic duties permitted, they would be able to use their free time for reading fiction. Boys had to concentrate on thinking about their future careers and subjects relevant to that.Ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu Suomijoje nebuvo vaikų literatūros, o tik keletas vaikams skirtų katekizmų. Visų socialinių klasių vaikai buvo priversti skaityti suaugusiųjų literatūrą. Suomija buvo Švedijos dalis iki 1809 m., o švedų literatūra buvo ypač prieinama aukštesniosios klasės atstovams ir net paprastiems žmonėms švediškai kalbančiame vakariniame krante. Trys atvejų tyrimai apie XVII ir XVIII a. aukštesniosios klasės suomių vaikus byloja apie vaikų skaitymo įpročius, požiūrį į skaitymą ir motyvaciją skaityti. Richardo M. Ryano ir Edwardo L. Deci apsisprendimo teorija buvo naudojama kaip teorinis pagrindas. Ji apibrėžia trijų pagrindinių psichologinių poreikių (autonomijos, kompetencijos ir ryšių) derinį, vedantį į motyvaciją.
Autonomija buvo labiausiai apribota XVII a. ir laipsniškai išryškėjo XVIII a. pabaigoje. Ryšiai priklausė nuo aplinkybių šeimoje. Jei šeima gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, tai atsispindėjo ir šeimos narių skaitymo įpročiuose. Visi šio tyrimo vaikai priklausė aukštesniajai klasei, todėl knygos jiems buvo prieinamos ir jie stropiai mokėsi, jautė turintys gebėjimų. Artimieji ragino juos mokytis, o tai išryškino jų pasitikėjimą savimi. Motyvacija pradžioje buvo daugiausia išorinė, tačiau kai kuriais atvejais ji po truputį kito judėdama vidinės motyvacijos kryptimi. Remiantis šiais atvejais galima teigti, kad aukštesniosios klasės mergaitės turėjo daugiau laisvės skaityti tai, kas joms patinka, nei berniukai. Palyginti su berniukais, jos buvo mažiau išsilavinusios, tačiau tuo pačiu metu jų pažangai raštingumo srityje buvo keliami mažesni reikalavimai. Jei pareigos namuose leisdavo, savo laisvalaikį jos galėjo naudoti grožinės literatūros skaitymui. Berniukai buvo priversti galvoti apie būsimą profesinę veiklą ir su ja susijusius svarbius dalykus
Viršelis kaip paratekstas: Martino Lutherio Biblia Germanicolatina Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Get PDFThe book cover of Biblia Germanicolatina (1565), which is held at the Rare Books and Manuscrips Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, is analysed in this paper. This Bible was printed in a 20-volume collection in Wittenberg on request of August the Elect of Saxony (1526–1586). It was printed in the Latin and German languages. This Bible later became a part of various European libraries. Biblia Germanicolatina is analysed in the light of the paratext theory, which as a book history term is first used by French literary theorist Gerard Genette (1987). Genette used this term to describe objects and subjects surrounding the text: text spacing, lettering, book covers and even book advertisements. The analysis is performed using the provenance method, which leads to discovering the origins of the book’s binding and its primary sources. As of right now, five out of the 20 volumes from the collection are known to be held in Lithuanian memory institutions. As a result of this research, we were able to identify the bookbinder from Wittenberg who ordered the plate for tooling in 1564.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos 1565 m. Martino Lutherio Biblia Germanicolatina viršelis. 1565 m. Saksonijos elektoriaus Augusto (1526–1586) užsakymu Vitenberge dvidešimčia tomų buvo išspausdinta M. Lutherio išversta Biblija lotynų ir vokiečių kalbomis. Biblia Germanicolatina vėliau įvairiais rinkiniais pateko į Europos bibliotekas. Straipsnyje šios Biblijos įrišas tiriamas per parateksto teorijos prieigą. Pirmą kartą parateksto sąvoką knygotyroje 1987 m. pavartojo prancūzų literatūros teoretikas Gérard’as Genette’as. Šia sąvoka mokslininkas apibūdino objektus bei subjektus, esančius aplink tekstą, kurie yra susiję su teksto išdėstymu, šriftu, viršeliais ar net knygų reklama. Pasitelkus proveniencinį metodą, straipsnyje yra analizuojamas M. Lutherio Biblia Germanicolatina įrišas, jame vaizduojamos detalės, leidžiančios nustatyti įrišo kilmę bei viso rinkinio buvusius savininkus. Tyrimo duomenimis, kol kas yra žinomi 5 iš 20 rinkinio tomų, manoma, kad rinkinio knygos buvo įrištos skirtingu metu, o pats rinkinys galimai sudarytas vėliau. Tyrimo metu pavyko nustatyti Vitenbergo knygrišį, kurio dirbtuvėms 1564 m. buvo sukurta plokštelė įspaudui
Antrasis Knygos nobažnystės pirmojo leidimo postilės Suma evangelijų (1653) egzempliorius
Get PDFIt has long been thought that the only known 1653 copy of the first edition of the Knygos Nobažnystės is preserved in Sweden. The sammelband consists of a hymnal without a separate title page, the postil “Suma Evangelijų”, and the prayer book “Maldos krikščioniškos” with the catechism Katekizmas arba trumpas pamokslas. One part (the postil “Suma Evangelijų”) of the Knygos nobažnystės is preserved in the library of the Emeryk Hutten-Czapski National Museum in Kraków. It has hitherto been classified by bibliographers as a counterfeit edition, but a comparative analysis leaves no doubt that it is the second known copy of the first edition of the Knygos Nobažnystės postil “Suma Evangelijų”.Ilgai manyta, jog Švedijoje saugomas vienintelis žinomas 1653 m. Knygos nobažnystės pirmojo leidimo egzempliorius. Konvoliutą sudaro giesmynas, neturintis atskiro antraštinio lapo, postilė „Suma Evangelijų“ ir maldynas „Maldos krikščioniškos“ su katekizmu „Katekizmas arba trumpas pamokslas“. Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje saugoma viena Knygos nobažnystės dalis – postilė „Suma Evangelijų“. Ji iki šiol bibliografų buvo priskiriama kontrafakciniam leidimui, tačiau, atlikus lyginamąją analizę, neliko abejonių, jog tai antrasis šiuo metu žinomas pirmojo Knygos nobažnystės leidimo postilės „Suma Evangelijų“ egzempliorius