Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Žygimanto Augusto laikų patrankų įrašai epigrafinės kultūros aspektu
Get PDFAny object marked with epigraphic writing becomes unique in the totality of the same objects and acquires the status of a monument. In the 16th century, cannons were also marked with inscriptions (texts and images): some were created for warfare, others – to commemorate a certain event. During the reign of Sigismund Augustus, the Grand Duchy of Lithuania created the necessary infrastructure for cannon casting, which allowed it to produce large numbers of cannons to prepare for its war with the Grand Duchy of Moscow. The article attempts to reconstruct inscriptions on cannons using original and published archival sources stored in memory institutions in foreign countries (Poland, Sweden). An appendix covering 67 cannon records made it possible to perceive the structure of such inscriptions. Meanwhile, with the help of the ego-documentary legacy of the last Jagiellonian ruler, it was possible to study the functionality of cannon recordings in the context of epigraphic culture, paying special attention to the stages of the record’s emergence. This has so far been little studied at all. The collected data allowed to reach the conclusion that it was the ruler of the Grand Duchy of Lithuania who directly influenced the form, names, and content of the inscriptions on cannons.Bet koks daiktas, pažymėtas epigrafiniu raštu, tampa išskirtinis tokių pačių daiktų visumoje, įgyja paminklo statusą. O XVI a. įrašais (tekstais ir vaizdais) buvo ženklinamos ir patrankos: vienos kurtos karybai, kitos – tam tikram įvykiui įamžinti. Žygimanto Augusto valdymo laikais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo sukurta patrankoms lieti reikalinga infrastruktūra, kuri leido gausiai gaminti pabūklus ir ruoštis karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. Straipsnyje pasitelkus originalius bei publikuotus archyvinius šaltinius, saugomus užsienio šalių (Lenkijos, Švedijos) atminties institucijose, bandyta rekonstruoti patrankų įrašus. Sudarytas 67 tiriamojo laikotarpio patrankų įrašus apimantis priedas leido struktūruoti ant pabūklų buvusius epigrafinius įrašus. Pasitelkus paskutiniojo Jogailaičio egodokumentinį palikimą straipsnyje ištirtas patrankų įrašų funkcionalumas epigrafinės kultūros kontekste, atkreipiant ypatingą dėmesį į įrašo atsiradimo aplinkybes. Tai iki šiol istoriografijoje buvo menkai tyrinėta. Sukaupti ir išanalizuoti duomenys leido prieiti išvadą, kad būtent pats LDK valdovas tiesiogiai darė įtaką patrankų formai, pavadinimams bei įrašų turiniui
Rankraštinės knygos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose Lenkijoje: informacijos apie XVII–XVIII a. LDK politinį gyvenimą rinkiniai
Get PDFThe article discusses manuscript books – collections of public life materials created in the 17th and 18th centuries in the Grand Duchy of Lithuania, now located in Poland. They were created mainly by nobles and by chancellery clerks and officials employed at magnates’ and state dignitaries’ courts as an expression of the interests of collectors or documentary and historiographical concerns, and sometimes also as support for public activity. They contained various materials related to conducting, documenting and recording public life. The present overview is based on an identification of copies and on the information contained in printed and online manuscript catalogues and inventories. The number of surviving manuscripts of that type can be hypothetically estimated at ca. 400–500 copies, with ca. 100 copies identified in Poland. Their largest collection is held in the Radvilos Archives, part of the Central Archives of Historical Records in Warsaw, with single copies scattered across different libraries and museums. The oldest ones date back to the late 16th and early 17th centuries. The greatest value should be attributed to several manuscripts originating from the Radvilos of Biržai community from the mid-17th century. Other valuable manuscripts include some made by common nobles, especially in the 17th century, as they often contain unique materials, unknown from elsewhere, as well as those created in the circles of the Sapiegos and Radvilos of Nyasvizh magnate families. Standing out among the latter are miscellanies created during the first three decades of the 18th century by Kazimierz Złotkowski, secretary of the Grand Chancellor of Lithuania Karolis Stanislovas Radvila. These books attest to the integration of the Grand Duchy of Lithuania’s nobility and magnates with other lands of the Polish-Lithuanian Commonwealth. They largely contain materials relating to public life of the whole Commonwealth, while often including materials relating to local issues.Straipsnyje aptariamos rankraštinės knygos – informacijos rinkiniai apie viešą gyvenimą, – sukurtos XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dabar saugomos Lenkijoje. Jas daugiausia kūrė didikai, kanceliarijos tarnautojai ir pareigūnai, dirbę magnatų ir valstybės garbingųjų asmenų teismuose, vedami troškimo kaupti arba rūpesčio dėl dokumentavimo ir istoriografijos ateities, o kartais ir vedami noro paremti visuomeninę veiklą. Juose randama įvairios informacijos apie viešą gyvenimą bei jo dokumentavimą. Medžiaga šiam tyrimui surinkta iš spausdintinių ir internetinių rankraščių katalogų ir inventorių. Galima manyti, kad yra išlikę 400–500 tokio tipo rankraščių ir maždaug 100 dokumentų pačioje Lenkijoje. Didžiausia jų kolekcija saugoma Radvilų archyve, kuris yra Centrinio istorijos archyvo Varšuvoje dalis, o pavieniai egzemplioriai yra išsibarstę po įvairias bibliotekas ir muziejus. Seniausi yra XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios. Didžiausios vertės yra keli XVII a. vidurio rankraščiai iš Biržų Radvilų giminės. Tarp kitų vertingų dokumentų patenka XVII a. Sapiegų, Nesvyžiaus Radvilų bei paprastų didikų aplinkoje sukurti rankraščiai, kuriuose dažnai randama unikali, kitur nežinoma informacija. Iš pastarųjų išsiskiria įvairenybės, sukurtos Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos sekretoriaus Kazimierzo Złotkowskio pirmaisiais trimis XVIII a. dešimtmečiais. Šios knygos liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir magnatų integraciją su kitomis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėmis. Rankraščiai iš esmės yra turtingi informacijos apie ATR viešąjį gyvenimą, o kartu išsaugo lokalinį kontekstą
Atrandant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos pasaulius: vyrų vienuolijų atvejis
Get PDFPietrzkiewicz, Iwona. Kultura książki w zakonach męskich Wielkiego Księstwa Litewskiego XV–XVIII wieku. Kraków: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Pedagogicznego, 2019. 447 s. ISBN 9788380843356
Sveikatos sodo Vilniaus nuorašas: kodikologinis tyrimas
Get PDFThis article is devoted to the history of cultural relations between the Grand Duchy of Lithuania and Moscovian Rus’ as well as the artifacts that testify to it. The object of the research is a Vilnius transcript of the Health Garden (a translation of Gart der Gesundheit (1492) into Russian) kept in the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences (LMAVB RS F22–25). The aim of the article is to present a revised codicological description of the object, identifying the features of the Vilnius transcript and its links with the culture of the Grand Duchy of Lithuania. This aim is achieved by using codicological, comparative and textual methods, compiling a detailed codicological description of the copy, analyzing the architecture and internal structures of the code, and identifying differences or similarities between the Vilnius, Flor, Uvarov, and Shelonin copies of the Health Garden. Based on the gathered data, the circumstances of compiling the code are clarified. The study identified the following features of the Code. The large-scale codex, created in Moscow between the 17th and 18th centuries, is not a homogeneous object. It consists of two different editions: the index is closer to the Uvarov transcript and the main text to the Kharkov / Flor transcript. The second feature is careful preparation of the transcript. The codex was drafted as an exemplary edition of an old manuscript and is richly illustrated. Colored pigments were used for decoration, leaving traces of gilding. The edges of the Codex block were painted and decorated in ornamental prints. This allows us to consider the high social status of the client of the code. The third feature is the completeness of the text of the Vilnius copy. It consists of the most comprehensive block of indexes; the main text has been supplemented with new objects, enriched with new images; the text contains as many as 237 names of medicinal substances and 38 minerals in Russian. The remarks and additions contained in the previous transcripts became an integral part of the texts of the Vilnius transcript. The identified features, overlapping formal features, and organization scheme of the text, as well as the same manner of illustration, gave reason to search for a place where all the mentioned copies – Flor, Uvarov, Shelonin – as well as other old prints or their translations could have been seen by the creators of the Vilnius transcript. It is believed that such a place could have been the The Apothecary Chancery. Some Polonisms are found in the text; the works of authors from the Polish-Lithuanian Commonwealth were used in the Rus’ at that time and thus encourage a closer look at the translations and the search for citizens from the Polish-Lithuanian Commonwealth who could have participated in the works. The research clarifies the available knowledge about the transcript kept in Vilnius. The information gathered is expected to help book historians clarify the origin of the codex, its production environment, and its place in the Gart der Gesundheit’s line of translations and transcripts; this paper will make it possible to identify other stored fragments. The article is supplemented with a comparative table of the structure and content of the Vilnius transcript of the Health Garden and a decor picture of the code block.Straipsnis skirtas kultūrinių LDK ir Maskvos Rusios ryšių istorijai, ją liudijantiems artefaktams. Tyrimo objektu tapo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo Sveikatos sodo (taip straipsnyje vadinamas Gart der Gesundheit (1492) vertimas į rusų kalbą) Vilniaus nuorašas (LMAVB RS F22–25). Straipsniu siekiama pateikti patikslintą objekto kodikologinį aprašą, identifikuojant Vilniaus nuorašo ypatybes bei sąsajas su LDK kultūra. Tikslo siekiama pasitelkus kodikologinį, lyginamąjį bei tekstologinį metodus, sudarant detalų egzemplioriaus kodikologinį aprašą, analizuojant kodekso architektoniką bei vidines struktūras, identifikuojant Sveikatos sodo Vilniaus, Floro, Uvarovo bei Šelonino nuorašų skirtumus ar panašumus. Remiantis gautais duomenimis tikslinamos kodekso sudarymo aplinkybės. Atlikus tyrimą, nustatytos šios kodekso ypatybės. XVII–XVIII a. sandūroje Maskvoje sukurtas didelės apimties kodeksas nėra vienalytis objektas. Jis yra sudarytas iš dviejų skirtingų redakcijų dalių: rodyklės yra artimesnės Uvarovo nuorašui, o pagrindinis tekstas – Charkovo / Floro nuorašui. Antroji ypatybė – kruopštus nuorašo parengimas. Kodeksas rengtas kaip pavyzdinė senoji rankraštinė knyga, gausiai iliustruotas. Puošybai naudoti spalvoti pigmentai, liko auksavimo pėdsakų. Kodekso bloko kraštai buvo dažyti ir puošti ornamentiniais įspaudais. Tai leidžia svarstyti apie aukštą kodekso užsakovo socialinį statusą. Trečioji ypatybė – Vilniaus nuorašo teksto išsamumas. Jį sudaro išsamiausias rodyklių blokas, pagrindinis tekstas buvo papildytas naujais objektais, praturtintas naujais vaizdais, tekste net 237 vaistinių medžiagų ir 38 mineralų pavadinimai rusų kalba. Ankstesniuose nuorašuose buvusios pastabos, papildymai tapo integralia Vilniaus nuorašo tekstų dalimi. Nustatytos ypatybės, sutampantys formalūs požymiai ir teksto organizavimo schema, vienoda iliustravimo maniera skatino ieškoti vietos, kur visus minimus – Floro, Uvarovo, Šelonino – nuorašus, taip pat ir kitus senuosius spaudinius ar jų vertimus galėjo matyti Vilniaus nuorašo kūrėjai. Manytina, kad tokia vieta galėjo būti Vaistinių tarnyba. Tekste aptinkami polonizmai, vertimams panaudoti to meto Rusioje funkcionavę ATR autorių kūriniai skatina atidžiau pažvelgti į atliktus vertimus, ieškoti darbuose dalyvavusių ATR piliečių. Atliktas tyrimas patikslina turimas žinias apie Vilniuje saugomą nuorašą. Tikimasi, kad sukaupta informacija padės knygos istorikams tikslinti kodekso kilmę, gamybos aplinką, taip pat vietą Gart der Gesundheit vertimų ir nuorašų eilėje; sudarys galimybę identifikuoti kitus saugomus fragmentus. Straipsnis papildytas sudaryta Sveikatos sodo Vilniaus nuorašo struktūros ir turinio lyginamąja lentele bei kodekso bloko dekoro paveikslu
XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucinės spaustuvės fenomenas: pranciškonų atvejis
Get PDFMany of the printing houses in the Grand Duchy of Lithuania that operated during the 17th-18th centuries belonged to institutions the biggest part of which consisted of Catholic monk monasteries. Despite belonging to one group, the development path of each printing house and its contribution to book culture has unique features. Of the four institutional printing houses operating in the 18th century in Vilnius, the printing house of the Franciscan Conventuals Monastery was the first to be closed and its operations terminated. The purpose of the article is to identify the following causes behind the issues and eventual closure of this printing house. Based on the expenses and income book of this printing house for the period 1752–1769 (it is preserved at the Department of Manuscripts of Vilnius University Library,) this paper examines various aspects of the Vilnius Franciscan Conventuals monastery printing house: funds, sources of equipment and paper, building location, relations with employees and hired craftsmen, orders, sources of income, profitability. In order to better understand the specificity of the institutional press, an effort was made to establish a link between the research outcome and the wider context by addressing the question of the impact of both the society of the Grand Duchy of Lithuania and the Franciscan Order itself on the destiny of the printing house. In addition, the book of expenses and income reveals new biographical data about Vilnius engraver Franciszek Balcewicz.Daugelis XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvių priklausė institucijoms, iš kurių didžiausią grupę sudarė katalikų vienuolijų spaustuvės. Nepaisant priklausymo vienai grupei, kiekvienos spaustuvės raidos kelias ir indėlis į knygos kultūrą turėjo specifinių bruožų. Iš keturių institucinių spaustuvių, veikusių XVIII a. Vilniuje, pirmoji buvo uždaryta ir nutraukė veiklą pranciškonų konventualų vienuolyno spaustuvė. Straipsnio tikslas – nustatyti šios spaustuvės veiklos sunkumų ir uždarymo priežastis. Remiantis 1752–1769 m. išlaidų ir pajamų knyga, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, straipsnyje nagrinėjami įvairūs Vilniaus pranciškonų konventualų vienuolyno spaustuvės veiklos aspektai: piniginių lėšų, įrangos ir popieriaus įsigijimo šaltiniai, pastato vieta, santykiai su darbuotojais ir samdomais amatininkais, užsakovai, pajamų šaltiniai, veiklos rentabilumas. Siekiant suvokti institucinės spaudos savitumą stengtasi tyrimo rezultatus susieti su platesniu kontekstu, iškeliant klausimus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir pačios pranciškonų vienuolijos įtaką spaustuvės likimui. Be to, išlaidų ir pajamų knyga atskleidžia naujus biografinius duomenis apie Vilniaus graverį Franciszeką Balcewiczių
Vaikų bibliotekų genezė ir raida nepriklausomoje Latvijos Respublikoje (1918−1940)
Get PDFThe article is dedicated to one of the “blank pages” in the historiography of Latvian libraries − the beginnings of children’s departments in public libraries and independent children’s libraries, from the idea, its implementation and the first twenty years of operation in the independent Republic of Latvia (1918−1940). As there are no academic or popular publications on this topic, the so-called historical method is used in the research, which allows the reconstruction of the emergence and development of Children’s departments in public libraries and children’s libraries in the context of the library sector’s development in Europe and the United States. The main base of the research: press articles and books of the respective period, as well as documents in the National Archives of Latvia on the children’s departments of Rīga public libraries.
The study shows that the ideological justification for free children’s libraries in Latvia was the same as in Russia and Sweden: the public’s desire to protect children and young people from the harmful effects of “pulp” literature (at that time even the term “dirty” literature was used) and to offer them “good” books instead. However, at the beginning of the 20th century, Latvia lacked the main precondition – a network of free public libraries, within which children’s departments in public libraries or independent children’s libraries could be organised. The first children’s department in a public library was only opened in December 1919 in Liepāja (the largest city in Latvia’s Kurzeme region), thanks to the enthusiasm of publicist and politician, library manager Voldemārs Caune and his conviction of the need for such a service. Until the Soviet occupation, it was the only children’s department at a public library in the province.
The situation in the capital Rīga was different. Here, the first children’s department aimed at reducing the “book famine” was established by the State Library of Latvia in February 1922, but soon other organisations became involved in the provision of library services to the younger generation. During the first period of independence of the Republic of Latvia, ten Children’s departments were opened in the public library system and at least ten more children’s libraries were opened by charity organisations in different city districts. The encouragement of Caune and like-minded enthusiasts, mostly members of the Latvian Social Democratic Workers’ Party (Hermanis Kaupiņš, Teodors Līventāls, Emma Kalniņa, etc.) also played an important role in their establishment, as did the municipality’s readiness to provide the necessary financial support.
Although the Liepāja and Rīga children’s libraries were used very actively, insufficient state and local government funding for libraries hindered the establishment of special library services for children in the rest of Latvia. Thus, until the Soviet occupation in 1940, a network of children’s departments at public libraries and children’s libraries was created only in Rīga. The Soviet occupation saw a new phase in the development of children’s library services, as the establishment of children’s departments at public libraries or separate children’s libraries became mandatory throughout Latvia.Straipsnis yra skirtas vienam iš „tuščių puslapių“ Latvijos bibliotekų istoriografijoje – vaikų skyrių viešosiose bibliotekose ir nepriklausomose vaikų bibliotekose pirmiesiems žingsniams pradedant idėja, jos įgyvendinimu ir pirmaisiais 20 veiklos nepriklausomoje Latvijos Respublikoje metų (1918−1940). Kadangi šia tema nėra išleistų akademinių ar populiarių leidinių, tyrime naudojamas vadinamasis istorinis metodas, leidžiantis rekonstruoti vaikų skyrių atsiradimą ir plėtrą viešosiose ir vaikų bibliotekose bibliotekų sektoriaus plėtros Europoje ir JAV kontekste. Tyrimo pagrindas: atitinkamo laikotarpio straipsniai spaudoje ir knygos, taip pat Latvijos nacionaliniame archyve saugomi dokumentai apie Rygos viešųjų bibliotekų vaikų skyrius.
Tyrimas rodo, kad nemokamų vaikų bibliotekų ideologinis pagrindimas Latvijoje buvo toks pat, kaip ir Rusijoje bei Švedijoje: visuomenės noras apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo žalingos bulvarinės literatūros (tuo metu buvo vartojamas net terminas „purvinoji“ literatūra) poveikio ir vietoj jos pasiūlyti „gerų“ knygų. Tačiau XX a. pradžioje Latvijoje nebuvo pagrindinės prielaidos – nemokamų viešųjų bibliotekų tinklo, kuriame galėtų būti kuriami vaikų skyriai viešosiose bibliotekose ar nepriklausomos vaikų bibliotekos. Pirmasis viešosios bibliotekos vaikų skyrius Liepojoje (didžiausiame Latvijos Kuržemės regiono mieste) buvo atidarytas tik 1919 m. gruodžio mėn. publicisto ir politiko, bibliotekos vadovo Voldemāro Caune’ės iniciatyva. Iki sovietinės okupacijos tai buvo vienintelis provincijos viešosios bibliotekos vaikų skyrius.
Kitokia situacija buvo sostinėje Rygoje, kur 1922 m. vasarį Latvijos valstybinė biblioteka įsteigė pirmąjį vaikų skyrių, kurio tikslas – sumažinti „knygų badą“, tačiau netrukus kitos organizacijos įsitraukė į bibliotekos paslaugų teikimą jaunajai kartai. Per pirmąjį Latvijos Respublikos nepriklausomybės laikotarpį viešųjų bibliotekų sistemoje buvo atidaryta dešimt vaikų skyrių ir dar mažiausiai dešimt vaikų bibliotekų skirtinguose miesto rajonuose atidarė labdaros organizacijos. Svarbų vaidmenį juos kuriant suvaidino Caune’ė ir bendraminčių entuziastų, daugiausia Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos narių (Hermanio Kaupiņio, Teodoro Līventālo, Emmos Kalniņos ir kt.), paskatinimas bei savivaldybės pasirengimas suteikti reikiamą finansinę paramą.
Nors Liepojos ir Rygos vaikų bibliotekos buvo lankomos labai aktyviai, nepakankamas valstybės ir vietos valdžios finansavimas bibliotekoms trukdė įkurti specialias bibliotekos paslaugas vaikams likusioje Latvijos dalyje. Taigi iki sovietų okupacijos 1940 m. viešųjų bibliotekų vaikų skyrių tinklas ir vaikų bibliotekos buvo įsteigti tik Rygoje.
Sovietų okupacijos metu prasidėjo naujas vaikų bibliotekos paslaugų plėtros etapas, nes visoje Latvijoje tapo privaloma įsteigti vaikų skyrius viešosiose bibliotekose arba atskiras vaikų bibliotekas
Nauja iliustruota knygos istorija
Get PDFTHE OXFORD ILLUSTRATED HISTORY OF THE BOOK. EDITOR JAMES RAVEN. OXFORD UNIVERSITY PRESS, 2020. 480 P. ISBN 9780198702986. EBOOK ISBN 9780191007507
Socialdemokratinių organizacijų pogrindinė spauda Šiauliuose 1904–1914 metais
Get PDFThis article deals with propaganda activities, such as publishing proclamations (20 publications), revolutionary songs (1), and underground periodicals (1), by local organizations of the Bund, LSDDP, LSDP and RSDDP in Šiauliai in 1904–1914. Political changes in Russia in 1904–1907 created favorable conditions for social democratic organizations to actively carry out propaganda activities, but the intensity at which they were carried out was not uniform across Lithuania. The proletarian profile of Šiauliai and the particularly active activity of the LSDP allowed to mobilize propagandists in a short time, to prepare the necessary proclamations on the spot, and to provide the necessary press equipment. During the years of the revolution (1905–1907), Šiauliai had to emerge as the second center of the social democratic movement in Lithuania. After the defeat of the revolution in Russia, due to the increased persecution of social democratic forces, the underground organizations failed to mobilize their press capacity or develop more active propaganda events; therefore, the political parties even had to suspend the activities of local organizations in Šiauliai. The integration of social democratic youth into the social democratic organizations of Šiauliai took place in c. 1912 and gave hope for a stronger revival of propaganda. The resumption of activities ceased in the first years of the First World War. The large-scale underground press developed in underground conditions expressed the expectations of the local population, reflected the involvement of parties in the formation of political views of the urban population, and was a counterweight to official information. Therefore, its assessment is inseparable from the realities of the political context of that time.Straipsnyje nagrinėjama 1904–1914 m. Bundo, LSDDP, LSDP ir RSDDP vietinių organizacijų Šiauliuose vykdyta agitacinė veikla leidžiant atsišaukimus (20 leidinių), revoliucines dainas (1) ir pogrindinę periodinę spaudą (1). Politiniai pokyčiai Rusijoje 1904–1907 m. socialdemokratinėms organizacijoms sudarė palankias sąlygas aktyviai vykdyti agitacinę veiklą, bet jos intensyvumas Lietuvoje nebuvo tolygus. Šiaulių proletarinis profilis ir ypač aktyvi LSDP veikla leido per trumpą laiką mobilizuoti agitatorius, parengti reikalingus atsišaukimus vietoje, apsirūpinti būtiniausiomis spaudos priemonėmis. Šiauliai 1905–1907 m. revoliucijos metais turėjo iškilti kaip antrasis Lietuvoje socialdemokratinio judėjimo centras. Revoliucijai Rusijoje pralaimėjus, dėl socialdemokratinių jėgų padidėjusio persekiojimo pogrindininkams nepavyko sutelkti spaudos pajėgumų, išplėtoti aktyvesnės agitacinės veiklos, todėl partijoms teko net sustabdyti vietinių organizacijų veiklą Šiauliuose. Apie 1912 m. įvykęs socialdemokratinių pažiūrų jaunimo įsijungimas į Šiaulių socialdemokratines organizacijas leido tikėtis ryškesnės agitacinės veiklos atgaivinimo. Agitacinės veiklos atnaujinimas nutrūko pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Pogrindžio sąlygomis didžiuliais tiražais leidžiama pogrindinė spauda išreiškė vietos gyventojų lūkesčius, atspindėjo partijų įsijungimą į miesto gyventojų politinių pažiūrų formavimą, buvo oficialiosios informacijos atsvara. Todėl jos vertinimas neatsiejamas ir nuo to meto politinio konteksto realijų
Terminologinių duomenų tvarkybos modelis: bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminų žodynas
Get PDFThis paper focuses on terminological data identification, management, standardization and linguistic modeling techniques used in preparing a new model of the Lithuanian-English Dictionary of Librarianship, Information and Book Science at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. This model is analysed from the point of view of current trends in terminology and standardization, and can expand knowledge exchange and help in its exchange accross these areas as well as improve the quality of professional content management in the future. Another aim of this paper was to update the importance of glossaries of technical terms for linguistic representation and global digital dissemination of scientific data in Lithuanian. This can help improve the quality of librarianship, information and communication knowledge, publicity, and wider use.Straipsnyje siekiama išanalizuoti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sukauptą terminografinės veiklos bei terminologinių duomenų tvarkybos patirtį, modeliuojant specialų terminų žodyną, remiantis terminologinių duomenų norminimo, lingvistinės tyrybos, tvarkybos ir modeliavimo metodais. Šis apibendrintas parengto žodyno modelis gali universaliai praplėsti komunikacijos ir informacijos sričių, įskaitant bibliotekininkystę, bibliografiją ir knygotyrą, terminijos tvarkymo žinias, prisidėti prie srities terminologijos žinių kūrimo, sisteminimo, viešinimo ir naudojimo kokybės gerinimo. Atliktu tyrimu siekiama aktualizuoti terminų žodynų svarbą srities mokslinių duomenų kalbiniam reprezentavimui bei sklaidai lietuvių kalba globaliuose informacijos tinkluose. Kartu tyrimo rezultatai reikšmingi įvertinant terminologinių duomenų leksikografinės kontrolės įrankių įtaką komunikacijos ir informacijos sričių veiklos pokyčių valdymui