Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Interview with Associate Professor Genovaitė Raguotienė, First Editor-in-Chief and a Long-Standing Member of the Editorial Board of Knygotyra
Get PDF  
Kaimo mokykloms skirtas lietuviškas katekizmas (1795). Rengimo aplinkybės
Get PDF Researchers constantly add new items to the bibliography of Lithuanian publications published in East Prussia in the last decade of the 18th century. The initiatives of publishing in local languages of that period were driven by the reforms of the Church and schools carried out by the Prussian authorities while the Enlightenment was coming to an end and the ideology of regional particularism was continuously growing in the country. As can be seen from newly discovered archival documents and already recorded bibliographic information, at least four publications dedicated for primary Christian education were published in Prussia in 1795, namely, the New Testament, the psalm book, the semi-secular reading textbook The Friend of Children (Kūdikių prietelius), and the catechism for rural schools. The editions of the New Testament and Kūdikių prietelius are recorded in the Lithuanian bibliography, however, nothing has been known about the mentioned editions of the psalm book and the catechism so far. The circumstances of their publishing are analysed in the article.Lietuviškų spaudinių, išėjusių Rytų Prūsijoje paskutinį XVIII a. dešimtmetį, bibliografija tyrėjų yra nuolat pildoma. To laikotarpio leidybines iniciatyvas vietinėmis kalbomis skatino Apšvietos saulėlydyje Prūsijos valdžios institucijų vykdytos Bažnyčios ir mokyklų reformos ir krašte tolydžio stiprėjusi regioninio partikuliarizmo ideologija. Kaip aiškėja iš naujai aptiktų archyvinių dokumentų ir jau fiksuotos bibliografinės informacijos, 1795 metais Prūsijoje buvo išleisti bent keturi pradiniam krikščioniškam ugdymui skirti leidiniai – būtent Naujasis Testamentas, giesmynas, pusiau pasaulietinis skaitinių vadovėlis Kūdikių prietelius ir kaimo mokykloms skirtas katekizmas. Naujojo Testamento ir Kūdikių prieteliaus leidimai yra fiksuoti Lietuvos bibliografijoje, o apie minimus giesmyno ir katekizmo leidimus iki šiol nieko nebuvo žinoma. Jų išleidimo aplinkybės analizuojamos straipsnyje
Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus (1753–1833) šviečiamoji veikla Klaipėdoje ir pirmieji lietuviški anglų religinės literatūros vertimai
Get PDF In the first half of the 19th century, the international interdenominational organization the Religious Tract Society in London provided financial support for the publication of religious books in the native languages of the people of the Kingdom of Prussia: German, Polish, Sorbian and Lithuanian. The branch of the Prussian Religious Tract Society established in Klaipėda, an important trading city of the time, took care of the translations of short books into Lithuanian along with their publishing and distribution. Wilhelm Andreas Rhenius (1753–1833), the inspector of the Bachman’s estate, the follower of the Moravian movement, who managed compilations, worked for the Klaipėda branch. This article aims to reveal the ties of Rhenius, the member of the Society, with the international organization in London, and his participation in educational activities in Klaipėda. Lithuanian translations of religious English texts patronized by the Religious Tract Society in London are also discussed, including an anonymous small volume book, The Warning Voice (Graudénimo Balsas, 1818), published in Tilsit, the Prussian Lithuania, in 4,000 copies, and the collected sermons Sixteen Short Sermons (Sźeßolika trumpi Kalbesei, 1820, Tilsit) by the British author Thomas Tregenna Biddulph (1763–1838), the minister of St. James’s Church in Bristol.Tarptautinė tarpkonfesinė organizacija Religinių raštų draugija (angl. Religious Tract Society) Londone XIX a. pirmojoje pusėje suteikė finansinę paramą religinių knygų leidybai Prūsijos Karalystės gyventojų gimtosiomis kalbomis: vokiečių, lenkų, sorbų ir lietuvių. Mažų knygelių vertimais į lietuvių kalbą, jų leidybos ir platinimo reikalais rūpinosi Prūsijos religinių raštų draugijos (angl. Prussian Religious Tract Society) filialas, įsteigtas svarbiame to meto prekybos mieste Klaipėdoje. Klaipėdos filiale darbavosi Bachmano dvaro inspektorius, Moravijos judėjimo sekėjas, surinkimų vadovas Wilhelmas Andrėjus Rhenius (Wilhelm Andreas Rhenius, 1753–1833). Šiame straipsnyje siekiama atskleisti draugijos nario Rheniaus ryšius su tarptautine Londono organizacija, jo dalyvavimą šviečiamojoje veikloje Klaipėdoje. Taip pat aptariami Londono Religinių raštų draugijos globojami religinės anglų literatūros lietuviški vertimai, tarp kurių – anoniminė nedidelės apimties knygelė „Graudénimo Balsas“ (1818), išleista Prūsijos Lietuvoje, Tilžėje 4 000 egzempliorių tiražu, ir britų autoriaus, Bristolio Šventojo Jokūbo bažnyčios kunigo Thomo Tregennos Biddulpho (Thomas Tregenna Biddulph, 1763–1838) pamokslų rinkinėlis „Sźeßolika trumpi Kalbesei“ (1820, Tilžė)
Kraštotyros informacijos specialistų vaidmuo Tailando provincijų universitetų bibliotekose
Get PDFThis paper aims to investigate the roles of information professionals in local information departments. These roles were identified by interviewing the members of the Local Information Working Group of the Provincial University Library Network (PULINET) in Thailand. This study applied qualitative research methods, including the 23 interviews of the Local Information Working Group members and a qualitative observation. The need for investigation of the roles as perceived by local information professionals was prompted by the placement of local information departments in the provincial university libraries, which is different from the Western countries where similar work is carried out in public libraries. The activity theory was applied to understand the roles of these professionals as emerging within their community through the division of labor, norms as expressed in responsibilities, and actions as expressed in functions of local information professionals. The study has revealed eight professional roles including manager, curator, service provider, promoter, researcher, collaborator, learner, and educator that overlap with the roles identified in the library research of other countries. The study included a specific group of respondents – the members of a working group of the Thai provincial university library network. This group consists of the representatives of all Thai provincial university libraries and is producing the recommendations and standards for local information work, works with competence development and develops common local information resources. Thus, the results of interviews with its members are both limited to this group, but also can be generalized to a wider professional community of provincial university librarians.Šiuo straipsniu siekiama atskleisti Tailando universitetų bibliotekų kraštotyros informacijos skyriuose dirbančių informacijos specialistų vaidmenis. Tyrimo respondentai buvo Tailando provincijų universitetų bibliotekų tinklo (PULINET) Kraštotyros informacijos darbo grupės nariai. Šiame tyrime buvo taikomi kokybiniai tyrimo metodai: interviu su 23 Kraštotyros informacijos darbo grupės nariais ir kokybinis stebėjimas. Poreikį ištirti, kaip kraštotyros informacijos specialistai suvokia profesinius vaidmenis, paskatino kraštotyros skyrių įkūrimas provincijos universitetų bibliotekose, o tai skiriasi nuo Vakarų šalių, kuriose panašus darbas atliekamas viešosiose bibliotekose. Veiklos teorija buvo naudojama siekiant suprasti šių specialistų vaidmenis, atsirandančius profesinėje bendruomenėje iš darbo pasidalijimo, nustatytų profesinės atsakomybės normų ir kraštotyros informacijos specialistų funkcijose numatytų veiksmų. Tyrimas atskleidė, kad aštuoni vaidmenys (vadybininko, kuratoriaus, paslaugų teikėjo, projektų rengėjo, tyrėjo, bendradarbio, praktikanto ir ugdytojo) buvo priskirti informacijos specialistams, dirbantiems Tailando provincijų universitetų bibliotekų kraštotyros informacijos skyriuose. Šis rezultatas iš dalies sutampa su kitose šalyse atliktų bibliotekininkystės studijų rezultatais. Tyrimas atliktas su Tailando provincijų universitetų bibliotekų tinklo Kraštotyros informacijos darbo grupės nariais. Šią grupę sudaro visų Tailando provincijos universitetų bibliotekų atstovai. Ji rengia kraštotyros darbo šiose bibliotekose rekomendacijas ir standartus, rūpinasi kompetencijos tobulinimu ir kuria bendrus kraštotyros informacijos išteklius. Todėl, viena vertus, tyrimo rezultatus riboja respondentų priklausomybė šiai grupei, kita vertus, juos galima apibendrinti platesnei kraštotyros informacijos specialistų bendruomenei provincijos universitetų bibliotekose
Pokalbis su pirmąja „Knygotyros“ vyriausiąja redaktore ir ilgamete redaktorių kolegijos nare docente Genovaite Raguotiene
Get PDF  
Literatūros mergaitėms skaitymas: populiari suomių herojė Tiina
Get PDFThe Tiina book series for girls circulated in Finland for a considerable period of thirty years (1956–1986). This girls’ series was quite popular among young girls during the whole period, and the protagonist Tiina has appealed to young Finnish readers for decades. Different generations have read the girls’ books about the brave and tomboy heroine. Girls’ series books are part of the girls’ literature genre, which was developed originally in the mid-nineteenth century. This article explores the reading and reception of Tiina books in the context of the Finnish and international girls’ literature and reading research. Female readers of various ages participated in a reading survey and submitted written accounts of their experiences reading the Tiina books. In particular, this article seeks to examine the engagement of readers with the books and the girl protagonist.Knygų mergaitėms serija „Tiina“ Suomijoje gyvavo ilgą laiką – trisdešimt metų (1956–1986). Visą laikotarpį ši knygų serija buvo itin populiari tarp jaunų merginų skaitytojų. Ištisus dešimtmečius jaunosios Suomijos skaitytojos žavėjosi jos pagrindine veikėja. Skirtingų kartų atstovės skaitė knygas mergaitėms apie drąsią bei nutrūktgalvę heroję. Knygų mergaitėms serijos yra literatūros mergaitėms žanro, kuris buvo išplėtotas XIX a. viduryje, dalis. Leidyklos neretai nusitaiko į jaunąsias skaitytojas mergaitėms skirtomis knygomis. Šiame straipsnyje tiriamas serijos „Tiina“ knygų skaitymas ir jų supratimas suomių ir tarptautinės literatūros mergaitėms ir skaitymo tyrimų kontekste. Įvairaus amžiaus skaitytojos dalyvavo skaitymo apklausoje ir aprašė individualią serijos „Tiina“ knygų skaitymo patirtį. Straipsnyje ypač siekiama išnagrinėti skaitytojų susidomėjimą šiomis knygomis bei pagrindine veikėja
Valstiečių skaitymo įpročių raida Kurše ir Livonijoje XVIII a.
Get PDFThe article explores the development of peasants’ reading habits over the 18th century in the Latvian-inhabited Lutheran regions of Russia’s Baltic provinces Courland/Kurzeme and Latvian Livonia/Vidzeme. By analysing the transition from intensive to extensive reading patterns, as well as from loud and ceremonial to silent and private reading, insight into the available statistical sources and information from subscription lists is provided and the observations of contemporaries are scrutinized. The views on Latvian peasants’ reading habits expressed by Baltic-German Lutheran parsons Friedrich Bernhard Blaufuß, Joachim Baumann, Christian David Lenz, Johann Friedrich Casimir Rosenberger, Alexander Johann Stender, as well as those published by Johann Friedrich Steffenhagen, are discussed within the context of urban and middle-class reading patterns. While the number of literate peasants in the 18th century was high, reaching one third in Courland and two thirds in Livonia by the turn of the 19th century, the motivation for reading and everyday habits differed, and while extensive reading increased, before the 1840s, the Baltic rural society did not see a phenomenon similar to the European middle-class reading revolution. The article focuses on differentiating among various types of readers, divided according to their confessional lines (Herrnhutian Brethren or Lutheran Orthodox Church), social standing (reading patterns were different depending on rural professions) or generation (the older generation tended to prefer loud and ceremonial religious reading while the younger generation more often adopted silent, private and secular reading). The collective reading of books has been explored by demonstrating how it allowed combining the reading of books with other activities and also performed a socializing function. The available sources demonstrate that quiet reading did not replace reading aloud, in the same way that extensive reading did not replace intensive, but all reading practices continued to co-exist alongside each other, creating an increasingly diverse and saturated reading experience.Straipsnyje nagrinėjama valstiečių skaitymo įpročių raida XVIII a. latvių apgyvendintuose Rusijos Baltijos provincijų Kuršo / Kuržemės ir Latvijos Livonijos / Vidžemės liuteronų regionuose. Analizuojant perėjimą nuo intensyvaus prie ekstensyvaus skaitymo būdo, taip pat nuo garsinio ir apeiginio prie tylaus ir privataus skaitymo, pateikiama įžvalga apie turimus statistikos šaltinius ir informaciją prenumeratos gavėjų sąrašuose bei nagrinėjami amžininkų pastebėjimai. Miesto ir vidurinės klasės atstovų skaitymo būdų kontekste aptariamos Baltijos vokiečių liuteronų dvasininkų Friedricho Bernhardo Blaufußo, Joachimo Baumanno, Christiano Davido Lenzo, Johanno Friedricho Casimiro Rosenbergerio, Alexanderio Johanno Stenderio išreikštos, taip pat Johanno Friedricho Steffenhageno publikuotos nuomonės apie latvių valstiečių skaitymo įpročius. Nors XVIII a. raštingų valstiečių skaičius buvo didelis – iki XIX a. pradžios Kuržemėje jis siekė trečdalį, o Livonijoje – du trečdalius, skaitymo motyvacija ir kasdieniai įpročiai skyrėsi, ir, nors ekstensyvus skaitymas populiarėjo, Baltijos jūros regiono kaimo visuomenė iki XIX a. 5-ojo dešimtmečio nebuvo patyrusi reiškinio, panašaus į Europos vidurinės klasės skaitymo revoliuciją. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tipų skaitytojams, suskirstytiems pagal jų religinę grupę (hernhutiečiai ar Liuteronų Ortodoksų Bažnyčia), socialinę padėtį (skaitymo būdai skyrėsi atsižvelgiant į užsiėmimus kaimo vietovėse) arba kartą (vyresnioji karta buvo linkusi teikti pirmenybę garsiniam ir apeiginiam religiniam skaitymui, o jaunoji dažniau rinkosi tylų, privatų ir pasaulietišką skaitymą). Kolektyvinis knygų skaitymas buvo ištirtas atskleidžiant, kaip jis leido derinti knygų skaitymą su kita veikla bei atliko socializacijos funkciją. Turimi šaltiniai rodo, kad tylus skaitymas nepakeitė garsinio skaitymo, kaip ir ekstensyvus skaitymas nepakeitė intensyvaus, tačiau visi skaitymo būdai ir toliau egzistavo drauge kurdami vis įvairesnę ir turtingesnę skaitymo patirtį
XXVII knygos mėgėjai (1930–1940): narystė, santykiai, atmosfera
Get PDFThe Society of 27 Book Lovers in Kaunas that functioned in 1930–1940 played an important role in the history of Lithuanian culture. It signified the outset of the organized bibliophilic movement in Lithuania. The society, brought together by Vytautas Steponitis, Paulius Galaunė, Viktoras Cimkauskas and other like-minded people, contributed immensely in shaping the tradition of bibliophilic activity, upraised the culture of the Lithuanian book, and developed aesthetic circulation and bibliophilic book publishing (10 publications were published). All of this was done by a dozen (ranging in number from 15 to 21) devoted book lovers and bibliophiles par excellence. Their bibliophilic hobby transcended the boundaries of amateur activities, and the Society operated as a professional publishing house giving rise to the publishing of scientific periodicals of book science. The article, based on the archives of this Society kept in the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, analyses personal expression of the members of the Society, their interrelationships, seeks an answer leading to the fact that extremely prominent figures managed to get together for fruitful bibliophilic activities, examines the atmosphere that prevailed in the amateur meetings of the Society of 27 Book Lovers, publishing and various other activities in the daily life. It is not intended to bring to light all the members of the Society, the article focuses only on some of the most prominent personalities and those moments of their activity that have not been previously examined by other researchers.
It was concluded that the rotation of the amateur members of the Society of 27 Book Lovers was natural, determined by various life circumstances: the Society, which launched its activities in 1931 had 15 members, and until 1940, another 12 new members joined in, however the Society lost 10 of them as well. The number of seceding members was determined by the distancing of some members from bibliophilic ideas, lack of time (professional activities, positions of high responsibility), etc. However, the core of the Society (about 10 to 12 people) remained stable at all times and ensured the productive work of the Society. The productive activities of the Society were directly influenced by the chairmen elected for the term of 3 years (V. Steponaitis, Kazys Bizauskas, Juozas Balčiūnas-Švaistas), however, other members, even without being on the board, acted as contributors to various activities.
The Society operated according to a very formalized procedure (recording of meetings, board meetings, excursions and other activities, approval of minutes, etc.), however, at the same time the archives of the Society testify that a cosy amiable atmosphere of communication and a sense of humour prevailed. This group of people was of one mind, they knew each other for a long time, almost all of them were of the same generation and of similar age. Differing political views did not interfere with bibliophilic activities. The correspondence of the members of the board on the failures of the publishing of publications reveals intercommunion, the realized meaning of the cultural work, the significance of V. Steponaitis as a personality uniting the Society in its activities. The activities of the Society of 27 Book Lovers demonstrated that such work could be carried out only by a strong group of exceptional figures, the activities of whom distinctly represented the elite bibliophilia, and hence, the tradition of the organized bibliophilic movement organically stemming even from the 19th century. The 27 Book Lovers managed to extend this tradition.1930–1940 m. Kaune veikusi XXVII knygos mėgėjų draugija suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos kultūros istorijoje. Ji žymėjo organizuoto bibliofilinio judėjimo pradžią Lietuvoje. Vytauto Steponaičio, Pauliaus Galaunės, Viktoro Cimkausko ir kitų bendraminčių suburta draugija daug nuveikė formuojant bibliofilinės veiklos tradiciją, kėlė lietuviškosios knygos kultūrą, ugdė estetiškos tiražinės ir bibliofilinės knygos leidybą (išleista 10 leidinių). Visa tai atliko keliolika (jų skaičius svyravo nuo 15 iki 21) pasišventusių knygos mėgėjų ir bibliofilų par exellance. Jų bibliofilinis hobis peraugo saviveiklinio darbo ribas, draugija veikė kaip profesionali leidykla, davusi pradžią knygotyros mokslinės periodikos leidybai. Straipsnyje, remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomu šios draugijos archyvu, nagrinėjama draugijos narių asmenybinė raiška, jų tarpusavio santykiai, ieškoma atsakymo, kas lėmė, kad itin ryškios individualybės gebėjo vienytis vaisingai bibliofilinei veiklai, kokia atmosfera tvyrojo XXVII knygos mėgėjų susirinkimuose, leidybinės ir įvairios kitos veiklos kasdienybėje. Nesiekta atskleisti visų valdybos narių, koncentruojamasi tik į kai kurias ryškiausias asmenybes ir tuos jų veiklos momentus, kurie anksčiau dar nebuvo nagrinėti kitų tyrėjų.
Prieita prie išvados, kad XXVII knygos mėgėjų narių kaita buvo natūrali, nulemta įvairių gyvenimiškųjų aplinkybių: 1931-aisiais pradėjusi savo veiklą turėdama 15 narių, draugija iki 1940 m. pasipildė dar 12 naujų, bet taip pat dešimties narių neteko. Išstojusiųjų skaičių lėmė kai kurių nutolimas nuo bibliofilinių idėjų, laiko stoka (profesinis užimtumas, aukštos atsakingos pareigos) ir pan. Vis dėlto draugijos branduolys (apie dešimt–dvylika asmenų) visą laiką išliko stabilus ir užtikrino produktyvų draugijos darbą. Rezultatyviai draugijos veiklai tiesioginės įtakos turėjo trejiems metams renkami valdybos pirmininkai (jais buvo V. Steponaitis, Kazys Bizauskas, Juozas Balčiūnas-Švaistas), bet ir kiti nariai, net nebūdami valdyboje, buvo įvairių darbų pagalbininkai.
Draugija veikė pagal itin formalizuotą veiklos tvarką (susirinkimų, valdybos posėdžių, ekskursijų ir kitokios veiklos protokolavimas, protokolų tvirtinimas ir pan.), bet kartu draugijos archyvas liudija, kad kasdienėje jos veikloje vyravo jauki draugiška bendravimo atmosfera, nestokota humoro. Kolektyvas buvo susigyvenęs, dauguma buvo seniai pažįstami, beveik visi tos pačios kartos, panašaus amžiaus žmonės. Skirtingos politinės pažiūros netrukdė bibliofilinei veiklai. Archyve išlikęs valdybos narių susirašinėjimas dėl leidinių spausdinimo nesėkmių atskleidžia tarpusavio santykius, įsisąmonintą kultūrinio darbo prasmę, V. Steponaičio, kaip draugiją vienijusios asmenybės, reikšmę draugijos veikloje. XXVII knygos mėgėjų veikla rodo, kad tokią veiklą galėjo vykdyti tik stiprus išskirtinių asmenybių kolektyvas, savo veikla aiškiai atstovavęs elitinei bibliofilijai, taigi organiškai dar iš XIX a. einančiai organizuoto bibliofilinio judėjimo tradicijai. XXVII knygos mėgėjams pavyko ją pratęsti
