Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Kultūriniai-skaitmeniniai literatūros žinomumo tyrinėjimai pasitelkiant „Google knygas“: bandomasis tyrimas
Get PDFThe availability of databases of digitised literary materials, such as Google Books, Europeana and historical newspaper databases, has revolutionised many disciplines, e.g., linguistics and history. So far, the use of digitised materials has not been very frequent in the history of books and the history of reading. This article presents tools, methodologies and practices that offer new possibilities in the study of book history and the history of reading. The use of these tools makes it possible to study vast amounts of data quickly and effectively, to present results in helpful visualisations, to make it possible to follow the line of reasoning and, if necessary, to check the reliability of the research by presenting the data for control. The examples presented are drawn from the Google Books database using a simple piece of software that exploits the API of the Google Books Ngram Viewer tool that is available free of charge.Suskaitmenintų literatūros duomenų bazių tokių kaip „Google knygos“, „Europeana“ ir istorinių laikraščių duomenų bazių prieinamumas sukėlė revoliuciją daugelyje disciplinų, pvz., kalbotyroje ir istorijoje. Iki šiol knygų istorijoje ir skaitymo istorijoje suskaitmenintos medžiagos naudojimas nebuvo ypač dažnas. Šiame straipsnyje pristatomos priemonės, metodikos ir praktikos, kurios suteikia naujas knygų istorijos ir skaitymo istorijos tyrimo galimybes. Šių įrankių naudojimas leidžia greitai ir efektyviai ištirti didžiulius duomenų kiekius, pateikti rezultatus pasitelkiant naudingas vizualizacijas, suteikia galimybę remtis argumentavimu ir, prireikus, nustatyti tyrimo patikimumą pateikiant duomenis patikrinimui. Surinkti pavyzdžiai yra paimti iš duomenų bazės „Google knygos“, naudojant paprastą programinę įrangą ir pasitelkiant nemokamo „Google Books Ngram Viewer“ įrankio aplikacijų programavimo sąsają (angl. API)
Augimo ribų ekspertinis suvokimas: keletas paprastų įrankių knygos istorikui
Get PDFIn the early 1970s, a research team at the Massachusetts Institute of Technology used new methods of computer modelling to simulate global dynamic processes. The outcome of their work was a series of projections of the depletion of natural resources worldwide, with potentially dire consequences for the environment and the economy. Their report on their modelling and its projections was issued as a book in 1972, entitled The Limits to Growth. It created an immediate debate among scholars, policy makers, and other educated readers, and publications citing The Limits to Growth over its lifespan are voluminous. It continues to be cited 50 years after it was issued. The long citation period and the varied responses over time pose challenges for the book historian seeking to characterise the reception of the book. This article explores the ways in which book historians can use readily available citation analysis and visualisation tools to deepen understanding of a book’s reception beyond the qualitative methods typically used in the secondary literature. The Web of Science’s citation indexing and the HathiTrust collection’s full-text searching capability are used to identify articles and books that have cited or referred to The Limits to Growth. Examples of the visualisations generated from the search results in each are included as illustrations of simple, accessible tools that the lone book historian can use when the scale of his or her work does not require the kind of computational analytics created to parse big textual data in digital humanities projects.Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Masačusetso technologijos instituto tyrimų grupė ėmė taikyti naujus kompiuterinio modeliavimo metodus siekdama imituoti pasaulinius dinaminius procesus. Jų darbo rezultatas buvo nemažas skaičius prognozių apie gamtos išteklių išeikvojimą visame pasaulyje. Jos skelbė baisius padarinius aplinkai ir ekonomikai. Ataskaita apie modeliavimą ir jo prognozes buvo pristatyta 1972 m. išleistoje knygoje Augimo ribos (angl. The Limits to Growth). Tai iš karto sukėlė diskusijas tarp mokslininkų, politikos formuotojų ir kitų išsilavinusių skaitytojų, o publikacijų, kuriose cituojama knyga Augimo ribos per visą jos gyvavimo laikotarpį, yra daugybė. Ji ir toliau cituojama praėjus 50 metų nuo išleidimo. Ilgas citavimo laikotarpis ir įvairūs atsakymai laikui bėgant kelia iššūkių knygos istorikui, siekiančiam apibūdinti knygos suvokimą (recepciją). Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip knygos istorikai gali naudoti lengvai prieinamas citatų analizės ir vizualizavimo priemones, siekdami pagilinti supratimą apie knygą, o ne kokybinius metodus, paprastai taikomus antriniuose šaltiniuose. „Web of Science“ citatų rodyklės ir „HathiTrust“ viso teksto paieškos kolekcijos yra naudojamos identifikuoti straipsnius ir knygas, kuriose cituojama arba minima knyga Augimo ribos. Vizualizacijos pavyzdžiai, sugeneruoti iš kiekvieno paieškos rezultato, pateikiami kaip paprastų, prieinamų įrankių iliustracijos, kurias gali naudoti savarankiškas knygos istorikas, kai jo darbo mastas nereikalauja skaičiavimo analizės, skirtos dideliems tekstiniams duomenims analizuoti skaitmeninių humanitarinių mokslų projektuose
Martyno Liudviko Rėzos Dainos ir kitas lituanistikos paveldas Maskvoje
Get PDFThe State Public Historical Library of Russia is storing some significant 18th and 19th century Lithuanian publications related with Prussian Lithuania. They include a copy of the first edition (1825) of the first collection of Lithuanian folk songs Dainos oder Litthauische Volkslieder (en. Dainos [lt. Songs] or Lithuanian Folk Songs) by Martin Ludwig Rhesa (1776–1840) which used to belong to one of reviewers of this publication. On the grounds of the provenience inscriptions, the article is striving to establish the former owners of the copy of the first ever Lithuanian collection of songs and to discuss some of the Lithuanian culture publications related with Prussian Lithuania stored at the Russian Historical Library. The full list of the Lituanistics related publications and their library classification sygnatures are presented in the Annex to this article.Rusijos valstybinėje viešojoje istorijos bibliotekoje Maskvoje saugomi reikšmingi, su Prūsijos Lietuva susiję XVIII–XIX a. lituanistiniai leidiniai. Tarp jų – Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) parengto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio Dainos oder Litthauische Volkslieder pirmosios laidos (1825) egzempliorius, priklausęs vienam iš minimo leidinio recenzentų Fr. Höpkeriui. Remiantis provenienciniais įrašais straipsnyje siekiama nustatyti minėtoje bibliotekoje saugomo pirmojo lietuvių liaudies dainyno egzemplioriaus buvusius savininkus, aptarti kai kuriuos tenykštėje bibliotekoje saugomus su Prūsijos Lietuva susijusius lituanistinius leidinius. Visas minėtoje bibliotekoje rastų lituanistinių leidinių sąrašas ir jų šifrai pateikiami šio straipsnio Priede
Lietuvos nacionalinės kultūrinės periodikos leidyba: kultūrinių funkcijų raiška 2000–2015 metais
Get PDFCultural periodicals, as a specific part of the field of culture and publishing, can be studied in several directions: 1) by analysing the conceptual aspect of cultural periodicals, i.e., realisation of their cultural functions; 2) by taking into account the general models of publishing periodicals; 3) by analysing other aspects of publishing that are specific to cultural periodicals only, for example, the specific features of funding.
This article analyses how the cultural functions of national periodicals were realised in the context of the virtualisation of cultural periodicals in the period under research (in 2000–2015). (In this article, the virtualisation of cultural publications is understood as the transfer of cultural periodicals (magazines, newspapers) into the virtual space or their creation in that space (blogs, portals, social networks)). Cultural periodicals as a part of the cultural field were relevant in the period under research: 1. It is relevant to transmit and preserve cultural information (in this case, the communicative link between the cultural message and the cultural space and the lasting value of cultural texts); 2. To form new addressees to receive the cultural message (each publication brings together its own audience and thus complements the overall cultural field, thus attracting new readers by disseminating cultural information); 3. To actualise the message being sent through more diverse channels (the importance of internationality), to expand the possibilities of accessibility and availability of cultural texts; changes in the media (social networks, portals, websites) have created a broader, more modern and more diverse cultural field of communication. Between the years 2000 and 2015, media change gradually turned into a necessity. First of all, it was undertaken as a way to reach more readers. Due to the specific content, cultural publications were moderate in their approach to the changes in form during the period under analysis: to maintain a high-quality printed version was a priority to them. On the other hand, cultural publications, although not always willingly, began to recognize the importance of the Internet and to consider it as a platform for disseminating cultural information. This aspect became an important turning point in the publishing of cultural periodicals.Kultūrinė periodika, kaip specifinė kultūros ir leidybos lauko dalis, gali būti tiriama keliomis kryptimis: analizuojant koncepcinį kultūrinių periodinių leidinių aspektą, t. y. jų kultūrinių funkcijų realizaciją; atsižvelgiant į bendruosius periodinių leidinių leidybos modelius; tiriant kitus tik kultūriniams periodiniams leidiniams būdingus leidybos aspektus, tarkim, specifinius finansavimo ypatumus. Šiame straipsnyje bus analizuojama, kaip buvo realizuojamos tiriamojo laikotarpio (2000–2015 m.) nacionalinių periodinių leidinių kultūrinės funkcijos kultūrinės periodikos virtualizacijos kontekste. (Kultūrinių leidinių virtualizacija šiame straipsnyje suvokiama kaip kultūrinių periodinių leidinių (žurnalų, laikraščių) perkėlimas į virtualią erdvę arba jų kūrimas toje erdvėje (tinklaraščiai, portalai, socialiniai tinklai).) Tiriamojo laikotarpio kultūriniai periodiniai leidiniai, kaip kultūros lauko dalis, buvo aktualūs: 1. perduoti ir saugoti kultūrinę informaciją (šiuo atveju aktualus komunikacinis kultūrinio pranešimo ir kultūrinės erdvės ryšys bei išliekamoji kultūrinių tekstų vertė); 2. formuoti naujus adresatus kultūrinei žiniai priimti (kiekvienas leidinys suburia savo auditoriją ir taip papildo bendrą kultūros lauką, skleisdamas kultūrinę informaciją pritraukia naujų skaitytojų); 3. siunčiamą žinią aktualizuoti įvairesniais kanalais (tarptautiškumo svarba), išplėsti kultūrinių tekstų prieinamumo ir pasiekiamumo galimybes; medijų pokyčiai (socialiniai tinklai, portalai, tinklalapiai) sukūrė platesnį, modernesnį ir įvairesnį kultūrinį komunikacijos lauką. 2000–2015 metais medijų pokyčių kaita pradėjo tapti būtinybe. Pirmiausia – kaip būdas pasiekti daugiau skaitytojų. Dėl savo specifinio turinio kultūriniai leidiniai formos pokyčius analizuojamu laikotarpiu vertino nuosaikiai: išlaikyti kokybišką spausdintinį variantą jiems buvo prioritetas. Kita vertus, kultūriniai leidiniai, nors ir ne visada noriai, pradėjo pripažinti interneto svarbą, vertinti tai kaip platformą skleisti kultūrinę informaciją. Šis aspektas tapo svarbiu lūžiu kultūrinės periodikos leidyboje
Catching the context: the first genre-determined reading of Francysk Skaryna’s portrait
Get PDFЛемешкин, Илья / Lemeškinas, Ilja / Lemeškin, Il’ja, Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения книгоиздателя / Pranciškaus Skorinos portretas. 550-ąsias gimimo metines minint / Portrait de Francisk Skorina. En commémorant le 550e anniversaire de sa naissance (1470–2020), (The portrait of Francysk Skaryna. To mark the 550th anniversary [1470–2020] of the publisher), travaux du cercle linguistique de prague, nouvelle série, vol. 10. Vilnius-Prague: Lietuvių kalbos institutas (Institut national de langue lituanienne), cercle linguistique de Prague, 2020, 298 p.; la 2e édition, revue et augumentée, 2021, 314 p.; the 3rd edition, in Lithuanian, 2022, 310 p
Spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis judėjimas
Get PDFAt the end of the twentieth century, increased access to certain technologies and processes, such as 3D scanning, computer-aided design, rapid fabrication and microcircuitry, enabled consumers to become creators of material design. These activities, which collectively came to be known as making, extended across both public and private sectors, including the study of the book. This paper offers an extended discourse on the full range of activities comprising the bibliographical maker movement, which in recent years has coalesced around the idea that maker culture may be employed to enhance our understanding of not only the history but also the future of the book. The application of these new technologies toward critical book studies has proceeded from the practice-based approach to research and instruction first begun under the auspices of the bibliographical press movement in the mid-twentieth century. In keeping with this earlier work, biblio-making is predicated upon the idea that certain kinds of knowledge are best gained through personal experience and experimentation. This article will first outline the benefits of applying 3D technologies to the goals of book history before locating and describing the activities of participating individuals and institutions within three broad categories: holistic, 3D digitisation; recovering historical tools and processes; and creative experiments in book design. As the article demonstrates, the strength and potential of the bibliographical maker movement lies in its widening community of practice and that, by virtue of its being an open-access network of constituents, it is now poised to make a significant and lasting contribution to the study of the book.XX a. pabaigoje padidėjusi prieiga prie tam tikrų technologijų ir procesų tokių kaip 3D skenavimas, kompiuterinis projektavimas, sparti gamyba bei mikroschemos leido vartotojams tapti medžiagų dizaino kūrėjais. Ši veikla, kuri apibendrintai pradėta vadinti „kūrimu“ (angl. making), apėmė viešąjį ir privatų sektorius, įskaitant knygų tyrimus. Šiame straipsnyje pateikiamas platus visos veiklos spektro diskursas, apimantis spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis kūrėjų judėjimą, kuris pastaraisiais metais susiliejo su idėja, skelbiančia, kad kūrėjų kultūra gali būti pasitelkta siekiant pagerinti mūsų supratimą ne tik apie knygos istoriją, bet ir jos ateitį. Šių naujų technologijų taikymas kritiniams knygų tyrimams kilo iš praktika pagrįsto požiūrio į tyrimus, o mokymai pirmiausia buvo pradėti XX a. viduryje pasitelkiant spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis judėjimą. Remiantis šiuo ankstesniu darbu, knygų kūrimas grindžiamas idėja, kad tam tikras žinias geriausia įgyti per asmeninę patirtį ir bandymus. Šiame straipsnyje pirmiausia apibūdinami 3D technologijų taikymo knygų istorijos tikslams pranašumai prieš nustatant ir aprašant dalyvaujančių asmenų ir institucijų trijų plačių kategorijų veiklą: holistinę, 3D skaitmeninimą; istorinių įrankių ir procesų atkūrimą; kūrybinius knygų dizaino eksperimentus. Kaip rodo straipsnis, bibliografijos kūrėjų judėjimo stiprybė ir potencialas slypi besiplečiančioje aktyvioje bendruomenėje, o kadangi tai yra atvirosios prieigos elementų tinklas, tai dabar ji pasirengusi įnešti reikšmingą ir ilgalaikį indėlį į knygų tyrimą