Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Daukanto odinianos šaltiniai
Get PDFThe article discusses the sources used by the national Lithuanian historian Simonas Daukantas (1793–1864) which determined the inclusion of Odin in the ranks of Lithuanian/Baltic cultural heroes in the work BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (en. The Character of the Ancient Lithuanians–Highlanders and Lowlanders, 1845). The first source discussed is the article “De l’ère primitive des législations sacerdotales” (“On the legislative power of the priests of primeval times”) published in the magazine “Le Catholique” in 1826, on which S. Daukantas mainly relied when discussing the figure of Odin. Upon investigation, this source does not consider Odin to be the hero of the Baltic people, either. It is speculated that S. Daukantas was impressed by the laconic biography of Odin and the note added at the end that the royal families of Saxony and Denmark, the Merovingian dynasty and the Lombard princes included Odin in their genealogy. S. Daukantas analogously states that Odin is also a Lithuanian hero because, even ‘now’, there are people with the surname Odinas living in Lithuania and Samogitia. Actually, S. Daukantas’s mother was née Odinaitė.This article further discusses two other sources: Geschichte Preußens (1827, vol. 1) by Johannes Voigt (1786–1863), and Geschichte von Littauen, Kurland und Liefland (1785) by Ludwig Albrecht Gebhardi (1735–1802). It was determined that only J. Voigt briefly indicated that Odin founded Asgard near Daugava. S. Daukantas adopted this opinion in his work.On February 12, 1845, in a letter to Teodoras Narbutas (1784–1864), S. Daukantas reproached him for not including Odin in the ranks of Lithuanian cultural heroes and mentioned Le Catholique and Jntrodukcyi Maleta do historyi Dunskiej as important sources for the research pertaining to the possible Baltic origins of Odin. This inspires a hypothesis that S. Daukantas made a mistake in specifying the name of the Swiss-born historian Paul Henri Mallet because he did not write about Odin as a Lithuanian/Baltic hero in his work on Danish history. The article investigates which author’s introduction to a book on Danish history led S. Daukantas to a belief that he found information about the Lithuanian/Baltic Odin. It must have been an authoritative historian because S. Daukantas did not change his opinion about Odin when he wrote Pasakojimas apej Wejkałus Lietuwiû tautos senowie (Stories about Events in Ancient Lithuania, 1850) and emphasized that Northern writers refer to Odin as having lived and worked in Lithuania. After getting acquainted with Peter Friedrich Suhm’s introduction (Einleitung oder kritische Muthmaſsungen über die teste Abstammung und Geschichte der Nordischen Nation) to Geschichte der Dänen (1803), the study reaches the conclusion that it determined S. Daukantas’s decision about Odin’s Baltic origins. It is likely that an interdisciplinary study of the figure of Odin would finally allow us to confirm or reject this belief of S. Daukantas.Straipsnyje aptariami nacionalinio Lietuvos istoriko Simono Daukanto (1793–1864) šaltiniai, kurie nulėmė Odino įtraukimą į lietuvių / baltų kultūrinių herojų gretą veikale BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845). Aptariamas 1826 m. žurnale „Le Catholique“ paskelbtas straipsnis „De l’ère primitive des législations sacerdotales“ (Apie pirmykščių laikų žynių įstatymdavystę), kuriuo S. Daukantas daugiausia rėmėsi aptardamas Odino figūrą. Susipažinus su straipsniu matyti, kad jame Odinas nelaikomas ir baltų herojumi. Spėjama, kad S. Daukantui įspūdį padarė lakoniškai perteikta Odino biograma bei pabaigoje pridėta pastaba, kad karališkosios Saksonijos ir Danijos šeimos, Merovingų dinastija ir langobardų princai įtraukė Odiną į savo genealogiją. S. Daukantas analogiškai sako, kad Odinas yra ir lietuvių herojus, nes ir dabar Lietuvoje ir Žemaitijoje gyvena žmonių Odino pavarde. S. Daukanto motina buvo Odinaitė.Toliau aptariami kiti du šaltiniai: Johanneso Voigto (1786–1863) Geschichte Preußens (1827, t. 1), Ludwigo Albrechto Gebhardi’o (1735–1802) Geschichte von Littauen, Kurland und Liefland (1785). Nustatyta, kad tik J. Voigtas trumpai nurodė, jog Odinas įkūrė Asgardą prie Dauguvos. S. Daukantas savo veikale šią nuomonę perėmė. 1845 m. vasario 12 d. laiške Teodorui Narbutui (1784–1864) S. Daukantas priekaištavo, kad jis Odino neįtraukė į lietuvių kultūrinių herojų gretą ir kaip svarbius baltų odinianai šaltinius paminėjo „Le Catholique“ ir „Jntrodukcyi Maleta do historyi Dunskiej“. Iškeliama hipotezė, kad S. Daukantas suklydo nurodydamas šveicarų kilmės istoriko Paulo Henri Mallet pavardę, nes jis Danijos istorijoje nerašo apie Odiną kaip lietuvių / baltų herojų.Straipsnyje tiriama, kurio Danijos istorijos autoriaus įvade S. Daukantas rado informaciją apie lietuvių / baltų Odiną. Tai turėjo būti autoritetingas istorikas, nes S. Daukantas nuomonės apie Odiną nepakeitė rašydamas Pasakojimą apej Wejkałus Lietuwiû tautos senowie (1850) bei akcentuodamas, kad Šiaurės rašytojai nurodo Odiną gyvenus ir veikus Lietuvos pasviety. Susipažinus su Peterio Friedricho Suhmo įvadu (Einleitung oder kritische Muthmaſsungen über die teste Abstammung und Geschichte der Nordischen Nation) į Geschichte der Dänen (1803), tyrime prieinama prie išvados, kad jis nulėmė S. Daukanto apsisprendimą dėl Odino baltiškumo. Manytume, kad tarpdisciplininis Odino figūros tyrimas S. Daukanto įsitikinimą galutinai leistų patvirtinti arba atmesti
Lietuvių kalbos ir literatūros programa kaip terpė giliajam skaitymui ugdyti
Get PDFResearchers have been observing the deteriorating deep reading skills among pupils and highlighting the necessity to nurture them. Yet the concept of what ‘reading’ means (and ‘deep reading’ in particular) seems elusive. Deep reading may be interpreted in a number of ways. The difference in the notion of what constitutes deep reading calls for a closer investigation, with the view to delineating the two concepts.
By drawing on the theoretical framework of Self-Determination Theory and Transportation theory, the article analyses two different approaches to deep reading in the light of a the recent draft curriculum of the Lithuanian language and literature for grades 5–12 of high school in Lithuania. The analysis has revealed that the current draft seems to be less focused on promoting the first type of deep reading associated with the deep emotional engagement (and hence higher levels of internal motivation) with literary texts. It is rather focused on the second type of deep reading that seeks to engage cognitive processes (and is more related to external motivation). Irrespective of the fact that the draft curriculum does make references to concepts associated with deep emotional involvement of readers (such as the pleasure of reading), this type of deep reading is not the main focus of the new curriculum.Skaitymo tyrinėtojams kalbant apie skaitymo naudą mokyklinio amžiaus vaikams, nykstančius giliojo skaitymo įgūdžius ir kviečiant ieškoti būdų, kaip tuos įgūdžius išsaugoti, kinta tiek paties skaitymo, tiek giliojo skaitymo samprata. Skirtingų procesų, apibendrintai vadinamų „giliuoju skaitymu“, skirtumų ir panašumų analizė rodo, kad šios sąvokos interpretaciją lemia kontekstas, o bendrojo lavinimo mokyklų atveju šio konteksto elementai yra ugdymo sistemos specifika, skaitytojų amžius, ugdymo proceso uždaviniai, skaitomų tekstų apimtis, jų pobūdis ir sudėtingumas. Lietuva, šiuo metu keičianti bendrąsias ugdymo programas, siekia spręsti su giliuoju skaitymu susijusius klausimus, atliepdama juos Lietuvių kalbos ir literatūros programoje. Žvelgiant per apsisprendimo teorijos prizmę, tyrimo metu išryškintos dviejų giliojo skaitymo formų ypatybės leido išanalizuoti Lietuvių kalbos ir literatūros programos projektą jo palankumo skirtingoms giliojo skaitymo formoms požiūriu.
Tyrimas (orientuotas į programos dalį, skirtą 5–12 kl.) rodo, kad programos projekte sąlygiškai aukštesnis prioritetas yra teikiamas giliojo skaitymo formai, labiau sietinai su siekiu lavinti skaitymo metu aktyvuojamus kognityvinius procesus ir išorine skaitytojo motyvacija. Giliojo skaitymo forma, siejama su ilgalaikiu emociniu skaitytojo įsitraukimu į skaitomą tekstą (ir vidine skaitytojo motyvacija), programos projekte daugiausia traktuojama kaip žemesnių pagrindinės mokyklos klasių (penktų–aštuntų) pamokų objektas ir savarankiško skaitymo dalis. Visuminė programos projekto analizė neleidžia daryti išvados, kad giliojo skaitymo formai, siejamai su skaitymo metu patiriama ilgalaike emocine reakcija (ir vidine skaitytojo motyvacija), bus skiriamas ypatingas dėmesys
Švenčionių vikaras Liudvikas Adomas Jucevičius: dvasininko aplinka ir mokslinė-publicistinė veikla
Get PDFThe article is researching the life events of the Lithuanian man of letters, clergyman, ethnographer, folklorist, writer, publicist, historian and translator Liudvikas Adomas Jucevičius (Ludwik Adam Jucewicz, 1813–1846) while focusing on the years 1838–1840 when he was serving as the vicar in Švenčionys Parish. It was during these years that such famous works as literary legends as Baltijos jūros karalienė (en. The Queen of the Baltic Sea) and Džiugo kalnas (en. Džiugas Hill) were created. Simultaneously, Liudvikas Adomas Jucevičius created the works Lietuvių liaudies priežodžiai (en. Lithuanian Folk Proverbs) and Žemaitijos bruožai (en. The Features of Samogitia) which are still of high relevance to the Lithuanian academic community.
The article reveals the starting point of the academic-publicist activity of this prominent personality at Vilnius Roman Catholic Spiritual academy which encouraged his academic pursuits in Švenčionys. The article also explores his deeds for the benefit of Švenčionys Parish. Finally, the academic, publicist and creative activity of Liudvikas Adomas Jucevičius during this period is researched. The focus is laid on the creative path of the personality in the context of the contemporary political and cultural developments in the society.
Thereby, the emphasis of the article is not on the investigation of the content of the texts by Liudvikas Adomas Jucevičius, but rather on their spread and transfer to other publications thus highlighting the popularity of his writings at the time with the objective to trace the causes of the success of the texts.Straipsnyje tiriama dvasininko ir lietuvių raštijos veikėjo, etnografo, tautosakininko, literato, publicisto, istoriko ir vertėjo Liudviko Adomo Jucevičiaus (1813–1846) gyvenimo detalės vikaravimo Švenčionyse laikotarpiu 1838–1840 m. pr. Tuo metu dienos šviesą išvydo tokie žymūs L. A. Jucevičiaus kūriniai kaip literatūriniai padavimai „Baltijos jūros karalienė“ ir „Džiugo kalnas“, parengti iki šiol mokslininkų dėmesio nepraradę veikalai Lietuvių liaudies priežodžiai, Žemaitijos bruožai.
Straipsnyje atskleidžiama šio kūrėjo mokslinės-publicistinės veiklos pradžia studijų Vilniaus Romos katalikų dvasinėje akademijoje metu, suteikusi tam tikrą postūmį mokslinei veiklai Švenčionyse, taip pat tiriami jo darbai Švenčionių parapijos labui. Galiausiai nagrinėjama jo, kaip mokslininko, publicisto, kūrėjo, veikla šiuo laikotarpiu. Tyrimu siekiama parodyti asmenybės kūrybos kelią to meto politinių ir kultūrinių pokyčių visuomenėje kontekste.
Straipsnyje didesnis dėmesys skiriamas ne L. A. Jucevičiaus tekstų turinio nagrinėjimui, o jų sklaidai į kitus leidinius, parodant šių darbų populiarumą tuo metu ir aiškinantis jo priežastis
Kalbančios knygos: naujas požiūris į bibliokriminalistiką
Get PDFBibliographers are trained in the forensics of the material book and consider every material component as a piece of evidence assembled for a ‘Crime Scene Investigation.’ But what if the books themselves could talk? How can we tell research-informed, imaginatively-inspired stories that reanimate objects when confronted with the wholesale destruction of buildings, material goods and business records as a result of war? Drawing on research on the nineteenth-century book trades in Southampton, this paper enacts a new model of situated knowledges to question our current biblioforensic practices. It proposes that archival loss enables book historians to reconsider our relationship with our objects of study and opens the door to new forms of archival encounter as well as new forms of scholarly expression.Bibliografai yra parengti popierinių knygų kriminalistikai ir kiekvieną materialią sudedamąją dalį laiko įrodymu, surinktu „nusikaltimo vietos tyrimui“. Tačiau kas nutiktų, jei pačios knygos prabiltų? Kaip galėtume papasakoti moksliniais tyrimais pagrįstas, vaizduotės įkvėptas istorijas, kurios atgaivina tyrimo objektus, kai susiduriama su didelio masto karo sukeltu pastatų, materialiųjų vertybių ir verslo dokumentų sunaikinimu? Remiantis XIX amžiaus prekybos knygomis Sautamptone tyrimais, šiame darbe pateikiamas naujas tam tikromis sąlygomis egzistuojančių žinių modelis, leidžiantis suabejoti mūsų dabartine bibliokriminalistikos praktika. Jame teigiama, kad archyvų praradimas leidžia knygų istorijos specialistams persvarstyti mūsų santykį su mūsų tyrimo objektais ir atveria duris naujoms netikėto susitikimo su archyvine medžiaga bei mokslinės raiškos formoms
Skaitmeninių įrankių privalumai ir trūkumai siekiant rankraštiniuose laiškuose atkurti XIX amžiaus filosofijos skaitytojų emocijas
Get PDFThis article discusses the limitations and benefits of resorting to digital tools and research methodology to explore nineteenth-century manuscript letters, written by readers to the French philosopher Victor Cousin, and to increase our understanding of how ordinary readers responded to philosophy at the time. More broadly, it examines the potential assets of the annotation interface developed in the Reading Europe Advance Data Investigation Tool (READ-IT https://readit-project.eu/ 2018–2021), a collaborative research project focusing on regenerating lost connections about the cultural heritage of reading from large volumes of highly-diverse eighteenth- to twenty-first-century sources in multiple languages. The case study describes challenges raised by attempts to detect and classify differences between female and male philosophical reading experiences as well as emotional responses, something which is largely under-explored. Along the way it provides reflexive as well as epistemological insights into the promises of big data for research on cultural history and literary archives and the current state of knowledge on emotions.Šiame straipsnyje aptariami skaitmeninių įrankių ir tyrimo metodologijos trūkumai ir pranašumai tyrinėjant XIX amžiaus rankraštinius laiškus, kuriuos skaitytojai rašė prancūzų filosofui Victorui Cousinui, bei siekiant geriau suprasti paprastų skaitytojų reakciją į tuometę filosofiją. Kalbant plačiau, straipsnyje nagrinėjami potencialūs anotacijų sąsajos privalumai, atskleisti bendrame mokslinių tyrimų projekte „Reading Europe Advance Data Investigation Tool“ (READ-IT https://readit-project.eu/, 2018–2021 m.), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas atkurti prarastus ryšius apie skaitymo kultūros paveldą iš daugybės labai įvairių XVIII–XXI amžių šaltinių, skelbiamų keliomis kalbomis. Atvejo tyrime aprašomi iššūkiai, kylantys dėl bandymų aptikti ir tam tikrai kategorijai priskirti skirtumus tarp moterų ir vyrų filosofinio skaitymo patirties bei emocinių reakcijų, o tai iš esmės yra nepakankamai ištirta sritis. Be to, straipsnyje pateikiama refleksyvių ir epistemologinių įžvalgų apie didžiųjų duomenų teikiamas viltis kultūros istorijos ir literatūros archyvų tyrimams bei dabartinę žinių apie emocijas būklę
Ciceronas, Volteras ir Biblija: prancūzų bestseleriai Apšvietos amžiuje?
Get PDFSince the early twentieth century, when Daniel Mornet conducted his path-breaking survey of private library catalogues in an attempt to determine what people read during the enlightenment, historians have debated how to identify the best-selling texts in the distant past. Besides library catalogues, scholars of eighteenth-century France have ransacked will inventories, publishers’ archives, print licence registers, book auction records, the titles available in cabinets de lecture, and even the extraordinarily rich records of books stamped in an amnesty for pirated editions in 1777–1781. This article suggests that none of these sources taken in isolation can give us sufficient insight to provide a reliable overview of the book trade and the market for books. Taken together and analysed digitally, however, they give important representative insights into the best-selling texts, genres and authors of the eighteenth century. The article compares and contrasts the findings of several large-scale digital projects to identify and explore the best-selling – or most frequently-encountered-texts across a number of genres including school-books, self-help manuals, popular medical texts, creative literature and religious works. In the process, it will help us to think more critically about what constituted a best-seller in the early modern period. By revealing some broad contours of eighteenth-century print culture, it will also challenge existing narratives of the enlightenment, secularisation, popular literacy and the book trade.Nuo XX a. pradžios, kai Danielis Mornet atliko savo inovatyvų privačių bibliotekų katalogų tyrimą siekdamas nustatyti, ką žmonės skaitė Apšvietos amžiuje, istorikai diskutavo, kaip atpažinti perkamiausius tekstus tolimoje praeityje. Be bibliotekų katalogų, XVIII amžiaus Prancūzijos mokslininkai įnirtingai tyrinėjo testamentų registrus, leidėjų archyvus, spaudos licencijų registrus, knygų aukcionų įrašus, skaityklose (pranc. ca binets de lecture) esančius kūrinius ir net nepaprastai gausią amnestuotų piratinių 1777–1781 m. knygų leidimų dokumentaciją. Šiame straipsnyje teigiama, kad nė vienas iš šių šaltinių atskirai negali suteikti mums pakankamai įžvalgų, kad galėtume pateikti patikimą prekybos knygomis ir knygų rinkos apžvalgą. Tačiau paimti kartu ir analizuoti skaitmeniniu būdu jie suteikia svarbių reprezentatyvių įžvalgų apie XVIII amžiaus geriausiai parduodamus tekstus, žanrus ir autorius. Straipsnyje lyginamos ir supriešinamos kelių didelio masto skaitmeninių projektų išvados, siekiant nustatyti ir ištirti perkamiausius arba dažniausiai aptinkamus įvairių žanrų tekstus, įskaitant mokyklinius vadovėlius, savigalbos vadovus, populiariosios medicinos tekstus, kūrybinę literatūrą ir religines knygas. Tai padės mums kritiškiau įvertinti, kokie kūriniai ankstyvajame moderniajame laikotarpyje buvo laikomi bestseleriais. Kai kurių plačių XVIII amžiaus spaudos kultūros kontūrų atskleidimas taip pat meta iššūkį esamiems Apšvietos amžiaus, sekuliarizacijos, visuotinio raštingumo ir knygų prekybos naratyvams
Kaip Christopho von Schmidto lietuviškasis Genovefos vertimas tapo devynioliktojo amžiaus bestseleriu?
Get PDFThis article analyses the repertoire of nineteenth-century Lithuanian fiction to identify cases of bestsellers and to reconstruct their publishing history. The concept of nineteenth-century Lithuanian fiction publication is broadly understood. It includes fiction printed in the Lithuanian language in Lithuania, Lithuania Minor and the Lithuanian emigration from 1795, when the third partition of Poland and Lithuania took place and the lands of the Grand Duchy of Lithuania were annexed by Russian empire, until 1904, when the ban on printing in Latin script, which lasted for four decades after 1864, was lifted. The history of the translation and publication of German writer Christoph von Schmidt’s work Genovefa was selected as a study case. A study was conducted to find answers to various issues: Does this publication with its fifteenth editions qualify as the Lithuanian bestseller? What factors led to the large number of new editions of this title? How did contrafactions (publications with intentionally false imprints) contribute to book sales during the ban on publishing in Latin characters in Lithuania? The research findings reveal publishing trends characteristic of Europe in a phase of modernisation (new business models of the publishing industry, growing public literacy and changing public demand for reading material). In addition, they show the peculiarities of nineteenth-century book publishing and the book trade in the European regions involved in a struggle against occupation and for the preservation of their national identities.Straipsnyje yra analizuojamas devynioliktojo amžiaus grožinės literatūros lietuvių kalba leidybos repertuaras, siekiant nustatyti didžiausią komercinį pasisekimą ir skaitytojų auditorijos pripažinimą sulaukusius leidinius ir rekonstruoti jų leidybos istoriją. Sąvoka devynioliktojo amžiaus lietuviškas grožinės literatūros leidinys yra suprantama plačiai, apimant Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) ir išeivijoje išleistus grožinės literatūros kūrinius lietuvių kalba laikotarpiu nuo trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Kaip atvejo tyrimas pasirinkta vokiečių rašytojo Christopho von Schmidto Genovefos vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos istorija. Remiantis retrospektyviosios bibliografijos šaltiniais, taip pat pačiais XIX a. vertimų leidiniais ir juose leidėjų pateikta informacija, išlikusia knygos veikėjų korespondencija, cenzūros įstaigų dokumentais, leidybos įmonių archyviniais dokumentais, knygų prekybos katalogais, XIX a. carinėje Rusijoje valstybės iniciatyva pradėtais leisti informaciniais statistiniais rinkiniais bei susistemintomis ir apibendrintomis žiniomis iš lietuvių bibliografų, knygotyrininkų, filologų, istorikų XIX a. leidybos istorijos darbų, straipsnyje siekiama rekonstruoti pasirinkto leidinio leidybos istoriją ir atsakyti į klausimus: ar šis penkiolikos laidų sulaukęs leidinys gali pretenduoti į bestselerio titulą? Kokie veiksniai lėmė didelį šio leidinio kartotinių laidų skaičių? Kaip kontrafakcijos (leidiniai su tyčia suklastotais leidimo duomenimis) prisidėjo prie knygų pardavimo sėkmės spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis laikotarpiu? Tyrimo rezultatai atskleidžia leidybos tendencijas, būdingas moderniųjų laikų Europai (nauji leidybos verslo modeliai, augantis visuomenės raštingumas ir besikeičiantis skaitymo poreikis). Be to, jie parodo XIX a. knygų leidybos ir prekybos knygomis ypatumus Europos regionuose, įsitraukusiuose į kovą su okupacija ir už savo nacionalinio tapatumo išsaugojimą
