Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios Vilniaus leidiniai Bulgarijoje
Get PDFThe aim of this paper is to present the publications of the printing houses in Vilnius from the end of the 16th and the 17th century which have been preserved in the larger Bulgarian libraries and in the archives in Sofia, Plovdiv, and Rila Monastery. These are some of the liturgical books published by Peter Mstislavets, the Mamonichi brothers, and the printing house of the Holy Spirit Monastery. We are offering systematic information with brief descriptions of the preserved copies. We are tracing the distribution of these printed books and the ways of their penetration into the Bulgarian lands in the 16th –17th century, as well as their usage in the following centuries.Šio straipsnio tikslas – pristatyti XVI a. pabaigos ir XVII a. Vilniaus spaustuvių leidinius, saugomus didesnėse Bulgarijos bibliotekose ir Sofijos, Plovdivo bei Rilos vienuolynų archyvuose. Tai kai kurios Petro Mstislaviečio, brolių Mamoničių ir Šventosios Dvasios vienuolyno spaustuvių išleistos liturginės knygos. Straipsnyje pateikiama susisteminta informacija su trumpais išlikusių egzempliorių aprašymais bei atskleidžiami šių spausdintų knygų paplitimo bulgarų žemėse XVI–XVII a. būdai, taip pat aptariamas jų naudojimas vėlesniais šimtmečiais
Dokumentinio paveldo skaitmeninimo būklė Ukrainos mokslinėse bibliotekose (anglų k.)
Get PDFBased on the survey results of the leading scientific libraries of Ukraine, the article reveals the current trends in the digitization of library collections. The authors explore the current state of search services for digitized documents by libraries; user access modes to digital copies of documents (public, restricted, local); the ways to register the users for access to full-text digital repositories. The necessity of adopting the National Program for Digitization of Documentation Heritage and its implementation at the corporate level is substantiated. Recommendations for improving the efficiency of digitization of documents by libraries of Ukraine, improving search tools and user-friendly access to digital repositories are given.Straipsnio autorės, remdamosi veikliausiose Ukrainos mokslinėse bibliotekose atliktais tyrimų rezultatais, atskleidžia dabartines bibliotekų fondų skaitmeninimo tendencijas. Taip pat yra aptariama dabartinė bibliotekose suskaitmenintų dokumentų paieškos sistemų būklė; vartotojų prieigos prie suskaitmenintų dokumentų būdai (vieši, riboti, vietos); būdai, kaip registruoti vartotojus, suteikiant jiems visatekstę prieigą prie visų suskaitmenintų dokumentų fondų. Straipsnyje yra pagrindžiama būtinybė priimti Nacionalinę dokumentinio paveldo skaitmeninimo programą ir ją įgyvendinti korporatyvinio valdymo lygmeniu. Galiausiai yra pateikiamos rekomendacijos, kaip padidinti Ukrainos bibliotekų dokumentų skaitmeninimo efektyvumą, tobulinti paieškos priemones ir didinti prieigos prie suskaitmenintų dokumentų fondų patogumą
Pratarmė
Get PDFSuvokdamas išskirtinį pirmojo Rytų Europos spaustuvininko Pranciškaus Skorinos vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrai, tarpkultūriniams ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai, Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Svarbiausiu metų moksliniu renginiu tapo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos inicijuota tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra. Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“, kuri įvyko 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Bendradarbiaujant su užsienio ir Lietuvos partneriais ‒ pasauline Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (Society for the History of Authorship, Reading and Publishing, SHARP), Prahos Karolio universitetu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Lietuvos mokslų akademija ‒ rengėjams pavyko suburti įvairioms mokslinėms mokykloms atstovaujančius tyrėjus iš penkiolikos Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Siekiant aprėpti platų tarpdalykinių tyrimų lauką kaip kviestiniai pranešėjai konferencijoje dalyvavo pasaulinio lygio Renesanso knygos kultūros ar skorinistikos ekspertai: prof. dr. Alexandra Gillespie iš Toronto Misisogos universiteto, prof. dr. Jamesas Ravenas iš Esekso ir Kembridžo universitetų, habil. dr. Alexanderis Grusha, doc. habil. dr. Ilya Lemeshkinas iš Karolio universiteto ir habil. dr. Sergejus Temčinas iš Lietuvių kalbos instituto. Dvi dienas aštuoniose sekcijose komunikacijos ir informacijos mokslininkai, senosios literatūros, kalbos ir istorijos tyrėjai savo pranešimuose gvildeno klausimus apie iškilius Renesanso epochos spaudos veikėjus ir to meto spausdintinių medijų kūrybos, leidybos, gamybos, sklaidos ir recepcijos reiškinius, apie pirmuosius LDK paleotipus, rankraštinės knygos kultūrą LDK ir kituose Europos regionuose iki spaudos išradimo ir pirmaisiais spaudos amžiais, apie spaudos plėtrą Europoje ir spausdintinių medijų kultūros savitumus LDK, to meto institucines ir asmenines bibliotekas, skaitymą ir skaitytojus, knygų sklaidą visuomenėje, apie LDK rankraštinį ir spaudos paveldą ir jo komunikaciją.
Atsiliepdami į kvietimą, konferencijos atidaryme dalyvavo garbingi svečiai ir rėmėjai. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas prof. habil. dr. Juras Banys, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, pasaulinės mokslinės organizacijos Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugijos prezidentas doc. dr. Shefas Rogersas iš Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje (jau penktasis SHARP’o prezidentas, tęsiantis bendradarbiavimą su Vilniaus knygotyros konferencijų rengėjais), Lenkijos instituto Vilniuje direktorė, Lenkijos Respublikos ambasados patarėja dr. Małgorzata Stafanowicz-Pecela.
Proginis mokslinis renginys pratęsė tarpdalykinių Vilniaus knygotyros konferencijų tradicijas. Jis tapo devyniolikta Vilniaus universiteto knygotyrininkų inicijuota tarptautine konferencija ir trečiąja konferencija Vilniuje, kuri rengiama bendradarbiaujant su SHARP’u, o kartu ir pirmuoju moksliniu renginiu, kuris įgijo Vilniaus savivaldybės globojamo renginio statutą. Hibridinis konferencijos vykdymo būdas, sinchroninis vertimas, turtinga renginio socialinė programa padėjo organizatoriams pasiekti plačią įvairiakalbę dalyvių auditoriją ir sukurti neformaliai mokslinei komunikacijai patogią aplinką, svarbią megzti ryšius, planuoti bendradarbiavimą, dalintis mokslo tyrimų idėjomis.
Šis, 80-asis, Vilniaus universiteto tarptautinio mokslinio žurnalo Knygotyra (Book Science) tomas yra teminis. Jame spausdinami konferencijos pranešimų pagrindu autorių parengti moksliniai straipsniai skorinistikos ir Renesanso knygos kultūros tematika. Taip pat skelbiama konferencijoje plėtotos diskusijos medžiaga apie Skorinos Mažosios kelionių knygelės (Malaja podorožnaja knižica) spausdinimo laiką ir vietą. Tikimės, kad tomas pasitarnaus kaip priemonė, supažindinanti tarptautinę mokslinę auditoriją su naujausiomis skirtingoms mokykloms atstovaujančių skorinistų ir Renesanso knygos kultūros tyrėjų įžvalgomis, tarptautiniais LDK kultūros tyrimų pasiekimais, požiūriu į Skorinos leidybinę veiklą kaip Europos humanisto nuopelnus ir kaip Renesanso Europos knygos kultūros reiškinį
Vilniaus universiteto rektoriaus sveikinimo žodis tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra. Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“
Get PDFGerbiami kolegos,
šiais metais minime reikšmingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos įvykį – Pranciškaus Skorinos spaustuvės įkūrimą Vilniuje ir knygų spausdinimo pradžią Lietuvoje. Spaustuvė buvo įkurta LDK sostinėje, ir nors ji veikė tik kelerius metus, tai buvo didingos istorijos pradžia. Kaip gražiai rašoma šios konferencijos programos įžangoje, „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo Gutenbergo galaktikos dalimi“.
Istorikai, filologai ir menotyrininkai kelias dienas diskutuos apie šį istorinį įvykį, įvairiais aspektais nagrinės jo kultūrinį kontekstą ir pasekmes. Ypač norėčiau pabrėžti šios konferencijos tarpdiscipliniškumą, leidžiantį dalytis žiniomis ir jas gilinti. Akivaizdu, kad Pranciškaus Skorinos spaustuvė yra daugiakultūrės ir daugiakonfesės LDK tradicijos reiškinys. Skorina buvo kilęs iš LDK baltarusiškų žemių, studijavo Paduvoje, paskui dirbo tarp Prahos ir Vilniaus, kur galiausiai pradėjo leisti stačiatikių knygas. Pirmosios jo išleistos knygos pavadinimas buvo „Mažoji kelionių knygelė“. Ir šis pavadinimas gerai atspindi paties Skorinos, kaip ir daugelio kitų to meto literatų, judrumą, nors numatoma pavadinimo prasmė kiek kitokia.
XVI a. pradžia buvo reikšmingas LDK istorijos laikotarpis. Tuo metu buvo kodifikuota teisė (Pirmasis Lietuvos Statutas), parašyta pirmoji išsami Lietuvos istorija ir pirmieji originalūs grožinės literatūros kūriniai. Šiame kontekste Skorinos spaustuvės įkūrimas atspindi ir augantį tuometės visuomenės politinį sąmoningumą ir jos raštingumą.
Bet grįžkime į dabartį. Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus Vilniuje. Tokių asmeninių konferencijų mums visiems labai trūko. Tačiau negalime pamiršti dabartinės politinės situacijos. Turime atsakingai elgtis su istorija. Ir mums skubiai reikia išnagrinėti, kokie turėtų būti naujos Europos ir pasaulio politikos pagrindai. Visas šis mąstymas turi būti racionalus, kryptingas, grįstas žiniomis ir kontekstu. Būtent tai mes, akademikai, galime suteikti visuomenėms, apimtoms karo nerimo, manipuliuojamoms žiniasklaidos ir šališkos propagandos. Būtent taip mes, akademinė bendruomenė, parodome, kokie svarbūs esame išoriniam pasauliui. Kaip Skorina pripažino spausdintų tekstų naudą visuomenei, taip ir mes visi pripažįstame tikslios informacijos sklaidos vertę ir savo pareigą kovoti su dezinformacija. Tačiau sakyti tiesą valdžiai ir ginti tai, kas teisinga, reikia drąsos.
Todėl norėčiau pasveikinti kolegas iš Baltarusijos ir Ukrainos. Daugelis iš jų dėl įvairių priežasčių negali eiti savo nuolatinių pareigų, o kai kurie turi vadintis „nepriklausomais tyrėjais“, nes dėl savo pažiūrų neteko darbo. Sveikiname Jus Lietuvoje, Vilniuje, ir esame visada pasirengę Jus paremti.
Baigdamas savo kalbą norėčiau palinkėti produktyvios ir prasmingos konferencijos bei maloniai praleisti laiką Vilniuje. Kitais metais [t. y. 2023 m. – vyr. red. pastaba] švęsime mūsų sostinės 700 metų jubiliejų. 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas pakvietė žmones iš visos Europos atvykti į Vilnių ir įsikurti taikiai prekybai ir verslui. Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad mūsų įsipareigojimas atviram tarptautiniam bendradarbiavimui ir toliau išlieka tvirtas.
Labai dėkoju už dėmesį
Foreword
Get PDF-
To recognise the exceptional role of the first Eastern European printer Francysk Skaryna in the culture of the Grand Duchy of Lithuania, intercultural relations, the pro-European society of the neighbouring Belarusian society, and the development of Lithuanian statehood, the Seimas of the Republic of Lithuania proclaimed the year 2022 as the Year of Francysk Skaryna. The most important scientific event of the year was the international scientific conference initiated by the Department of Book, Media and Publishing Studies of the Faculty of Communication of Vilnius University and the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and entitled Francysk Skaryna and the Renaissance Book Culture: Skaryna’s Little Traveller’s Book Turns 500 which took place on 22–23 September 2022. In collaboration with foreign and Lithuanian partners – the global Society for the History of Authorship, Reading and Publishing (SHARP), the Charles University in Prague, the Institute of the Lithuanian Language, the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, and the Lithuanian Academy of Sciences – the organisers succeeded in bringing together researchers from fifteen European and North American countries representing a variety of academic schools. In order to cover such a wide field of interdisciplinary research, the conference was attended by world-class experts in Renaissance book culture and scholars of Skaryna as the guest speakers: Dr. Alexandra Gillespie from the University of Toronto Mississauga, Prof. Dr. James Raven from the Universities of Essex, Cambridge and Trondheim, Habil. Dr. Alexander Grusha, Associate Professor Habil. Dr. Ilya Lemeshkin from the Charles University in Prague, and Habil. Dr. Sergey Temchin from the Institute of Lithuanian Language. During the two days, in eight sessions, scholars of communication and information, and researchers of ancient literature, language and history addressed questions concerning prominent figures of Renaissance printing culture and the phenomena of the creation, publishing, production, dissemination and reception of print media, the first post-incunabula of the Grand Duchy of Lithuania, the culture of the manuscript book in the Grand Duchy and other European regions, the spread of printing in Europe, and the special features of print media culture in the Grand Duchy, institutional and private libraries, reading and readers, the dissemination of books in society, and the manuscript and printed heritage of the Grand Duchy and its communication.
In response to the invitation, distinguished guests and sponsors participated in the opening of the conference. The conference participants were greeted by Head of the Government of the Republic of Lithuania, Prime Minister Ingrida Šimonytė, the President of the Lithuanian Academy of Sciences, Academician Prof. Habil. Dr. Juras Banys, the Rector of Vilnius University, Prof. Dr. Rimvydas Petrauskas, the President of the Society for the History of Authorship, Reading and Publishing, the world’s leading organisation in such scholarship, Assoc. Prof. Dr. Shef Rogers from the University of Otago in New Zealand (the fifth president of SHARP who continues his cooperation with the organisers of the Vilnius Book Studies Conferences), and Dr. Małgorzata Stafanowicz-Pecela, Director of the Polish Institute in Vilnius and Counsellor of the Embassy of the Republic of Poland in Vilnius.
This anniversary-related scientific event continued the tradition of interdisciplinary conferences on book studies in Vilnius. It became the nineteenth international conference initiated by book scholars of Vilnius University and the third conference in Vilnius organised in cooperation with SHARP. It was also the first academic event to gain the status of a Vilnius Municipality-sponsored event. The hybrid mode of the conference delivery, simultaneous translation, and the rich social programme of the event helped the organisers reach a wide multilingual audience of participants and create an environment conducive to informal scholarly communication, which is important for networking, planning collaborations, and sharing research ideas.
This 80th volume of Knygotyra (Book Science), the international academic journal of Vilnius University, is thematic. It publishes scholarly articles on Skaryna studies and Renaissance book culture developed by the authors on the basis of their conference presentations. It also publishes materials relating to the discussion about the time and place of the printing of Skaryna’s Little Traveller’s Book (Malaya podorozhnaya knizhica) which took place during the conference. We hope that this volume will serve as a means of introducing international scholarly audiences to the latest insights of Skaryna studies and scholars of Renaissance book culture from different schools of thought, the achievements of international research in the culture of the Grand Duchy of Lithuania, and the approach to Skaryna’s publishing as a European and humanist activity and as a phenomenon of Renaissance European book culture
Welcome by the Rector of Vilnius University at the International Research Conference “Francysk Skaryna and the Renaissance Book Culture. Skaryna’s Little Traveller‘s Book Turns 500”
Get PDFDear Colleagues,
This year marks the celebration of a remarkable event in the cultural history of the Grand Duchy of Lithuania – the establishment of the printing house of Francysk Skaryna in Vilnius and the beginning of book printing in Lithuania. The printing house was established in the capital of the Grand Duchy of Lithuania, and, although it worked only for a few years, it still marked the beginning of a great history. As the preface to the programme of this conference beautifully states, “The Grand Duchy of Lithuania became part of the Gutenberg galaxy.”
Historians, philologists, and art historians will spend several days discussing this historical event, examining its cultural context and its consequences from different perspectives. I would especially like to emphasize the multi-disciplinary approach of this conference which is bound to enable us to share and deepen our knowledge. It is clear that the Francysk Skaryna printing house is a phenomenon of the multicultural and multi-confessional tradition of the Grand Duchy. Skaryna came from the Belarusian lands of the Grand Duchy of Lithuania, and studied in Padua before working between Prague and Vilnius, where he eventually went on to publish Orthodox books. The title of the first book he published was The Little Traveller’s Book. And this title aptly reflects the mobility of Skaryna himself as well as many other literary people of the time, although the intended meaning of the title is somewhat different.
The beginning of the 16th century was a significant period in the history of the Grand Duchy of Lithuania. The codification of Law (the First Statute of Lithuania), the first complete history of Lithuania, and the first original works of fiction were written at that time. In this context, the establishment of the Skaryna printing house reflects both the growing political consciousness of the contemporary society, as well as its literacy.
Let us turn to the present day. I’m very happy to welcome you to Vilnius. We have all missed such in-person conferences. Still, we must not forget the current political situation. We need to be responsible in our behaviour with history. And we urgently need to explore what the foundations of a new European and global policy should be. All this thinking must be done in a rational, focused, knowledge-based and contextual manner. And that is what we, the academics, can provide for societies consumed by the anxiety of war, manipulated by the media and biases of propaganda. And that is how we, the academic community, show how relevant we are to the external world. Just as Skaryna recognized the benefits of printing texts for his society, we all recognize the value of disseminating accurate information and our duty to combat misinformation. However, speaking truth to power and standing up for what is right requires courage.
In this way, I would like to extend a special welcome to our colleagues from Belarus and Ukraine. Many of them, for various reasons, are unable to continue in their regular positions, and some of them have to call themselves ‘independent researchers’ because they have lost their jobs because of their views. We welcome you to Lithuania and Vilnius and are always ready to support you.
I would like to finish my speech by wishing you a productive and meaningful conference and a pleasant time in Vilnius. Next year, we shall celebrate the 700th anniversary of our capital city. In 1323, Gediminas, the Grand Duke of Lithuania, invited people from all over Europe to come to Vilnius and settle down for peaceful trade and business. I am happy to vouch that our commitment to open international cooperation continues to stand firm.
Thank you very much for your attention
Katekizmų vietinėmis kalbomis rengimas Karaliaučiuje ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu (1545–1575): jo dinamika ir rengėjų tikslai
Get PDFThis paper discusses the development of the vernacular catechism as a printed genre. The process is exemplified by the editions published in Königsberg between 1545 and 1575 where the catechisms were printed in several vernacular languages (German, Lithuanian, Polish, Prussian) in printing shops run by Hans Weinreich, Aleksander Aujezdecki, and Hans Daubmann. The paper seeks to analyse the material in terms of linguistic coverage in the Duchy of Prussia and, via analysis of the peritextual elements, how the print agents presented their work to the recipients. The aspects of book design, such as the volume, format, and decorations, are included in the analysis to indicate the intended book prestige and usage.Šiame straipsnyje aptariama katekizmo vietinėmis kalbomis kaip spausdinto leidinio žanro tematika. Šis procesas nagrinėjamas pasitelkiant pavyzdžius leidinių, publikuotų nuo 1545 iki 1575 m. Karaliaučiuje, kur tuo metu Hanso Weinreicho, Aleksandro Aujezdeckio ir Hanso Daubmanno spaustuvėse katekizmai buvo spausdinami keliomis vietinėmis kalbomis (vokiečių, lietuvių, lenkų, prūsų). Šiuo straipsniu siekiama ištirti minėtą tematiką, nagrinėjant su tyrimo medžiaga susijusią Prūsijos Kunigaikštystės kalbinę aprėptį. Be to, ištiriant peritekstinius elementus, nustatyta, kaip leidybos proceso veikėjai pateikė savo darbo rezultatus tikslinei auditorijai. Ši analizė apima knygos dizainą, t. y. tokius aspektus kaip knygos apimtis, formatas ar puošiamieji elementai, iš kurių galima nustatyti, kokio prestižiškumo ar vartojamumo knygai buvo siekiama suteikti
Apie latviškas knygas, spausdintas ne Latvijoje
Get PDFThe National Library of Latvia has recently published a substantial (479-page) \u27Book for Latvia outside Latvia\u27 (Zanders, Viesturs (red.). Grāmata Latvijai ārpus Latvijas: kolektīvā monogrāfija = Books for Latvia outside Latvia: collective monograph. Rīga: Latvijas Nacionālā bibliotēka, 2021. 479 P. ISSN 978-9934-610-05-9.). This collection deserves a special attention, as it begins to fill the gap in systematic research on Latvian publications published abroad. The collection consists of 12 scientific articles on the publication of Latvian books abroad from the 13th to the late 20th century. All the articles are in Latvian, but the table of contents, abstracts and a translation of the first article are also available in English. In this review, the author will discuss the structure and main features of the book.Zanders, Viesturs (red.). Grāmata Latvijai ārpus Latvijas: kolektīvā monogrāfija = Books for Latvia outside Latvia: collective monograph. Rīga: Latvijas Nacionālā bibliotēka, 2021. 479 P. ISSN 978-9934-610-05-9.
Puošnu ir praktiška: XVI a. viduryje – XVII a. pirmojoje pusėje Italijoje ir Abiejų Tautų Respublikoje spausdintų knygų įrišai Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje
Get PDFIn the early modern period, the relentless growth in the copies of printed books and the increasing competition between craftsmen meant that, since the invention of Gutenberg until the 19th century, European bookbinders were forced to look for cheaper and quicker binding techniques. Based on this assumption, the article focuses on some of the bindings of books printed from the middle of the 16th until the middle of the 17th century which belonged to the library of Vilnius Jesuit Academy. This study is part of a broader research on the bindings of the Vilnius Jesuit Academy Library, and the article is limited to two groups of sources: books printed in Italy and books printed in the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania (Polish–Lithuanian Commonwealth). The historical bindings are discussed by following the approach targeting the field of decorative arts and material culture studies, which is also well known as the ‘archaeology’ of the book or the bookbinding. It focuses not only on the decorative features of the cover of the book, but also on the structural features of the bindings which reveal comprehensively the work of the craftsmen of the past. This method of analysis is particularly useful for discussing not only decorated but also undecorated bindings which have so far received very limited attention in the research of the old Lithuanian book. As a result, the research revealed that the modest parchment bindings form nearly a half of all the examined bindings of the collection, and confirm the practical rather than the representational aspect of the Jesuit Library. According to the complexity of the technical execution and the number of operations involved in the process of binding, five binding techniques have been distinguished, ranging from the most complex to the simplest bindings, closely related with a retail bindings. What is more, a consistent number of parchment bindings are denoted by structural features, which is close to the Italian bookbinding tradition. The predominance of the latter in the group of Italian prints makes it possible to consider the possibility of already bound books entering the library of Vilnius Jesuit Academy. Moreover, the research has revealed certain binding features linked to the bookbinding traditions in Italy and the Polish–Lithuanian Commonwealth. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais nepaliaujamai augęs spausdintų knygų egzempliorių skaičius ir didėjanti amatininkų tarpusavio konkurencija lėmė, jog nuo Gutenbergo išradimo iki pat XIX a. Europos knygrišiai buvo priversti ieškoti pigesnių ir greitesnių įrišimo technikų. Remiantis šia prielaida, straipsnyje aptariama dalis Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekai priklausiusių XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. viduryje spausdintų knygų įrišų. Šis tyrimas yra platesnio Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos knygų įrišų tyrimo dalis, o straipsnyje apsiribota dviem šiai bibliotekai priklausiusių spaudinių grupėmis: Italijos bei Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijose spausdintomis knygomis. Istoriniams įrišams aptarti pasitelkta taikomosios dailės ir materialiosios kultūros tyrimų sričiai artima prieiga, literatūroje taip pat žinoma kaip knygos ar knygų įrišų „archeologija“, pagrindinį dėmesį skiriant ne tik knygų įrišų viršelio dekoro bruožams, bet ir jų struktūrinėms savybėms, visapusiškiau atskleidžiančioms praeities amatininkų darbo pobūdį. Toks analizės būdas ypač parankus aptariant ne tik puošnius, bet ir visai nedekoruotus knygrišių dirbinius, iki šiol Lietuvos senosios knygos tyrimuose sulaukusius labai mažai dėmesio. Tyrimo metu nustatyta, kad kuklesni pergamentiniai įrišai sudaro beveik pusę visų nagrinėtų Vilniaus akademijos bibliotekos įrišų ir kol kas patvirtina labiau praktinį nei reprezentacinį jėzuitų bibliotekos aspektą. Pagal techninio atlikimo sudėtingumą ir įrišimui pasitelktų operacijų skaičių išskirtos penkios įrišimo technikos, aprėpiančios spektrą nuo sudėtingiausių iki paprasčiausių įrišų, glaudžiai sietinų su prekybinio formato įrišais. Be to, nemažai pergamentinių įrišų pasižymi struktūriniais bruožais, artimais itališkai knygrišystės tradicijai. Pastarųjų dominavimas Italijos spaudinių grupėje leidžia pagrįstai svarstyti apie jau įrištų knygų patekimo į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką galimybę ir iš naujo permąstyti kai kurių knygų spausdinimo bei įrišimo vietų santykį. Tyrimo metu taip pat išryškėjo tam tikri įrišų bruožai, sietini su Italijos ir Abiejų Tautų Respublikos knygrišystės tradicijomis