Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Jono Lenktaičio leidybinė veikla Vakarų Vokietijoje 1945-1950 m
Get PDF"Patria" war der größte Verlag der litauischen Emigranten, der 1945-1952 in der BRD tätig war. Sein Besitzer, Herr Lenkaitis, hatte seine Tätigkeit als Verleger in Vilnius begonnen, wo er 1939 eine Druckerei gekauft hatte und einige Jahre erfolgreich Bücher herausgegeben hatte.
Nach der Emigration nach Westen Ende 1945 hatte er einen Verlag wiederaufgebaut. Die Nachkriegstätigkeit von "Patria" lässt sich in zwei Etappen einteilen: 1. Vom Ende 1945 bis zur Währungsreform in der BRD im Jahre 1948. In dieser Zeit hatte der Verlag seine Tätigkeit erweitert, abgesehen von den Nachkriegsschwierigkeiten. 2. Vom Sommer 1948 bis zur Emigration von Herrn Lenkaitis in die USA 1950, als sich die wirtschaftliche Lage verschlechtert hatte und als viele Litauer aus der Bundesrepublik Deutschland emigriert waren. Da bemühte sich der Verleger, wenigstens einen Teil seiner Pläne zu verwirklichen.
Das erste Buch von "Patria" wurde 1946 in der BRD herausgegeben. Insgesamt hatte er 43 Ausgaben verlegt. Der Verlag "Patria" war von universeller Art, der sowohl Literatur, wissenschaftliche und informative Werke, Lehrbücher, Kalender etc. herausgegeben hatte. Viele Ausgaben hatten eine bedeutende Rolle im Kulturleben der Emigration gespielt, außerdem lassen sie sich durch gute polygrafische Technik und ästhetische Ansicht charakterisieren.
J. Lenkaitis hatte in seiner Tätigkeit nicht nur nach dem Gewinn gestrebt. Er war der einzige Verleger, der die Autoren honorierte. Er hatte einen Literaturpreis sowie einen Preis für den besten Illustrator gegründet. Außerdem hatte er an der Gründung des Fonds der litauischen Kultur teilgenommen.
1945-1952 sind ca. 1000 litauische Bücher verlegt worden. Obwohl der Beitrag von Herrn Lenkaitis nicht sehr groß ist, haben seine Ausgaben durch ihren künstlerischen Wert, durch die Polygrafie und ästhetische Ansicht als Vorbild für die anderen litauischen Verleger gedient
Методология оценки аспектов научно-технического и инженерного обеспечения государства
No full textThere is no fully accepted conception of the basis on which librarians and bibliographers should be educated. There is no theoretical solution in the USSR or in the world.
However, the history of higher education for librarians and bibliographers is closely connected with universities. The author of the article substantiates the merits of education at universities, reveals the possibilities of some of the Soviet universities to prepare library and bibliography specialists. The results of this research should help in solving the problem of diversity in types and forms of higher education for librarians and bibliographers
Dmitrijaus Rostoviečio menologijaus skaitymas tarp Kyjivo, Maskvos ir Rilos vienuolyno: istorijos intarpas apie slaviškų tekstų redagavimą ir visapusiško leidybos proceso kūrimą XVIII a. Rusijos imperijoje
Get PDFThe article focuses on proofreading copies of Dimitriy Rostovskyi’s well-known Reading Menologion Lives of the Saints from the library of the biggest Bulgarian monastery – Rila Monastery. The Lives of the Saints was initially printed in the Kyiv-Pechersk Lavra, then went under the Most Holy Governing Synod’s patronage in Moscow, and was published there in 1756-9. The Rila Monastery copies contain proofreading marks, and a detailed study shows that they represent the final stage of the editorial and publishing process of the first Moscow edition. The study of Rila Library Menologion copies highlights an important issue from the book history of Eastern Europe.Straipsnyje nagrinėjami garsiojo Dmitrijaus Rostoviečio menologijaus Šventųjų gyvenimų skaitiniai korektūros egzemplioriai, saugomi Rilos vienuolyno – didžiausio Bulgarijos vienuolyno – bibliotekoje. Šventųjų gyvenimų skaitiniai iš pradžių buvo spausdinami Kyjivo Pečorų lauroje, vėliau pateko Rusijos sinodo globon į Maskvą ir ten buvo išspausdinti 1756–1759 m. Rilos vienuolyno egzemplioriuose yra korektūros žymių, ir išsamus tyrimas liudija, kad jie reprezentuoja paskutinį pirmos Maskvoslaidos redagavimo ir leidybos etapą. Rilos bibliotekos menologijaus egzempliorių tyrimas išryškina svarbų Rytų Europos knygos istorijos aspektą
JAV lietuvių tautininkų propagandinės literatūros leidyba 1942–1944 m.: Oweno J. C. Noremo knyga Timeless Lithuania
Get PDFOn the grounds of archival sources and the Lithuanian mass media in the USA at the times, the efforts of the Lithuanian Nationalist Union in 1942–1944 to publish in the USA the book Timeless Lithuania by Owen J. C. Norem, the last American Envoy Extraordinary in Lithuania (1937–1940) as a propaganda instrument are investigated. The research has determined why specifically this book was selected for publication. First of all, it was given preference because of the respectful attitude of Norem towards the history of Lithuania, along with his personal experiences in witnessing the sufferings experienced by the neighboring countries and the consequences of the Soviet occupation for the Lithuanian nation. Besides, the American Lithuanian diaspora was seeking to involve the author of the book into their political activity. The preparation of the book for publication and the process of publishing revealed the organizational and financial difficulties experienced by the activists as well as the issues encountered in preparing the book for publication. The problems were resolved not only by the leaders of the Union for the Liberation of Lithuania, run by the Lithuanian Nationalist Union, but also by Prof. Kazys Pakštas, Antanas Smetona and Lithuanian diplomats in the USA who were also involved in the process. The book played an important role in reviving the Lithuanian diaspora in the USA and seeking attention from the political establishment of the USA. The key source of the research is the correspondence among Lithuanian Nationalists residing in the USA, the author of the book, Antanas Smetona and Lithuanian diplomats; this source has not been used in previous academic research.Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais ir to meto JAV lietuvių spauda, aptariamos JAV lietuvių tautininkų pastangos 1942–1944 m. propagandos tikslais publikuoti buvusio paskutinio JAV pasiuntinio Lietuvoje (1937–1940) Oweno J. C. Noremo knygą Timeless Lithuania (Amžinoji Lietuva). Tyrimas padėjo išaiškinti, kodėl būtent ši knyga buvo pasirinkta publikuoti. Pirmiausia tai lėmė Noremo pagarbus požiūris į Lietuvos istoriją, asmeninės patirtys matant kaimyninių valstybių skriaudas ir sovietinės okupacijos padarinius lietuvių tautai. Be to, knygos autorių JAV lietuviai siekė įtraukti į savo politinę veiklą. Knygos parengimas leidybai ir leidybos procesas atskleidė organizacinius, finansinius ir pačios knygos ruošimo spaudai sunkumus, kuriuos sprendė ne tik tautininkų Lietuvai vaduoti sąjungos vadovybė, bet ir į tą procesą įtraukti prof. Kazys Pakštas, Antanas Smetona bei Lietuvos diplomatai JAV. Knyga suvaidino vaidmenį aktyvinant lietuvių išeiviją, šviečiant JAV visuomenės dalį, siekiant JAV politinių sluoksnių dėmesio. Pagrindinis tyrimo šaltinis – susirašinėjimas tarp JAV lietuvių tautininkų, knygos autoriaus, Antano Smetonos ir Lietuvos diplomatų, kuris nėra naudotas ankstesniuose moksliniuose tyrimuose
Pranciškaus Skorinos gyvenimo ir veiklos sukakčių minėjimai Lietuvoje knygotyros ir mokslinės komunikacijos požiūriais
Get PDFThe aim of this article is to reconstruct the history of how anniversaries of Francysk Skaryna’s life and work were commemorated in the Lithuanian academic environment. It looks for answers to questions of when these anniversaries began to be celebrated in Lithuania, which part of the academic community was involved in these activities, and how they have contributed to the dissemination of the knowledge of book studies.
The author analysed scholarly events and anniversary publications dedicated to Francysk Skaryna by discussing the authors and the content of scholarly publishing results, as well as the organizers, topics, and participant geography of scholarly events. Collection of data from written sources, such as various bibliographic resources, official documents, memoirs, and informational articles published in periodicals in various historical periods, was aided by examining informational and scholarly publications de visu and applying other methods of historical research. The collected historical facts were studied in the context of Skaryna studies and the historiography of the Lithuanian book, evaluated from the viewpoint of scholarly communication and systematized by using the already-established periodization of Lithuanian book studies.Siekiant rekonstruoti Pranciškaus Skorinos gyvenimo ir veiklos sukakčių minėjimų Lietuvos akademinėje aplinkoje istoriją straipsnyje ieškoma atsakymų į klausimus, kada buvo pradėtos minėti Pranciškaus Skorinos gyvenimo ir veiklos sukaktys, kokia akademinės bendruomenės dalis įsitraukė į šias veiklas ir kaip jos pasitarnavo knygotyros žinijos sklaidai. Autorė išanalizavo Lietuvoje vykusius Skorinai dedikuotus mokslinius renginius ir išleistus jubiliejinius leidinius, atskleisdama mokslinės leidybos rezultatų autorius ir turinį, įvykusių mokslinių renginių organizatorius, tematiką ir dalyvių geografiją. Iš rašytinių šaltinių ‒ įvairių bibliografinių išteklių, informacinių leidinių, pačių jubiliejams dedikuotų leidinių, oficialiųjų dokumentų, atsiminimų, įvairiais istoriniais laikotarpiais periodikoje paskelbtų informacinių straipsnių ‒ duomenis sukaupti padėjo dokumentų analizės, mokslinės leidybos rezultatų tyrimo de visu ir kiti metodai, išaiškinta faktografija buvo išnagrinėta skorinistikos ir Lietuvos knygos istoriografijos kontekste, įvertinta mokslinės komunikacijos požiūriu ir sisteminta pasitelkiant literatūroje jau nusistovėjusią Lietuvos knygotyros periodizaciją
Kelionių į Lietuvą XV–XIX a. pradžioje aprašymai: egodokumentalumo ir tipologijos problema
Get PDFThe article discusses the egodocumentary travel writing of trips to/inside Lithuania, which is characterised by an autobiographical first-person narration, and examines its origins, development, and dissemination. Based on the methodological paradigms of research into the cultural heritage of a manuscript and printed book, the concepts of memory archive, book communication cycle, and the social life of books, an attempt is made to draw the boundaries among the types of this writing (typology), and the intentions of the writing and publishing process are revealed. The case study is based on manuscript and published travel descriptions by both Lithuanian and foreign authors for the routes in the territory of Lithuania or on the Lithuanian border. It was found that first-person narration and an author’s ‘participation’ are present not only in manuscript travel accounts that are personal and those belonging to one’s relatives (family, clan, descendants), but also in texts that engage a wider audience and are published and distributed through various media. The attempt at a typology of travel egodocumentation revealed a gap between a genetic taxonomy based on the notion of the personal archive as a treasure trove of memory and a literary classification based on contemporary genres of travel writing. Travel accounts were created on the basis of the worldview prevailing in the society of the Grand Duchy of Lithuania, which formed a canon different from the European one. Noteworthy are the hitherto understudied egodocumentary marginalia, diaries in calendars that reflect the culture of travel in the Grand Duchy of Lithuania.Straipsnyje aptariama kelionių į / po Lietuvą egodokumentinė kelionių raštija, kuriai būdingas autobiografinis pasakojimas pirmuoju asmeniu, nagrinėjama jos kilmė, raida ir sklaida. Remiantis rankraštinio ir spausdintinio knygos kultūros paveldo tyrimų metodologinėmis paradigmomis, atminties archyvo, knygos komunikacijos ciklo ir socialinio knygų gyvenimo konceptais, mėginama brėžti ribas tarp minėtos raštijos rūšių (tipologija), atskleidžiamos rašymo ir publikavimo intencijos. Atvejo analizei pasirinkti tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių rankraštiniai ir publikuoti kelionių aprašymai, skirti maršrutams Lietuvos teritorija ar pasieniu. Nustatyta, kad pasakojimo pirmuoju asmeniu ir autoriaus „dalyvavimo“ esama ne tik sau ir artimiesiems (šeimai, giminei, palikuonims) skirtuose rankraštiniuose kelionių aprašymuose, bet ir platesnę publiką įtraukiančiuose tekstuose, tiražuotuose ir platintuose pasitelkiant įvairias medijas. O štai kelionių egodokumentikos tipologijos mėginimas atskleidė atotrūkį tarp genetinės sistematikos, grįstos asmeninio archyvo kaip sarmatiškos atminties lobyno samprata, ir literatūrinės klasifikacijos, paremtos šiuolaikiniais kelionių raštijos žanrais. Kelionių aprašymai buvo kuriami remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje vyravusiu pasaulėvaizdžiu, formavusiu skirtingą nuo europinio kanoną. Atkreiptinas dėmesys į iki šiol menkai tyrinėtas egodokumentines marginalijas, prieknyginę medžiagą, dienoraščius kalendoriuose, atspindinčius kelionių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kultūrą
Anonimiškumas, piratavimas ir kontrafakcija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. antrosios pusės spaudiniuose lenkų kalba
Get PDFOn the grounds of the bibliographic analysis of the publications in the Polish language in the Grand Duchy of Lithuania in the second half of the 16th century, this article reconstructs the phenomena of anonymity, counterfeiting and piracy. In this country, the life of the printed media was fairly liberal and hardly restricted at all. In the course of political and religious struggles, authors, translators, publishers and compilers frequently preferred to conceal the data on the real authorship and typography in their publications. Political and religious factions had to consider the opinion of the ruler and their seniority; therefore, only anonymous impact on the public opinion allowed ensuring the defense of one’s attitudes and the desired impact on the society. This strategy of anonymity was protecting the stakeholders from getting into trouble, while also expanding the scope of commercial activity for the typographers. The phenomenon of piracy was also being promoted by the different legal regulation of the printed media in the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland, and, due to the physically vast distances, the feeling of impunity developed. The authors and typographers were acting honestly in such cases when the published literature contained no controversial materials, or when they had the solid backing of the powers, and also in the cases when legal protection of the printed media was ensured.Straipsnyje remiantis XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaudos lenkų kalba bibliografine analize rekonstruojami anonimiškumo, kontrafakcijos ir piratavimo reiškiniai. Šalyje egzistavo liberalus ir menkai suvaržytas spaudos gyvenimas. Vykstant politinėms ir religinėms kovoms autoriai, vertėjai, sudarytojai, leidėjai ir spaustuvininkai dažnai rinkosi savo spaudiniuose nutylėti autorystės ir spaudos duomenis. Politinės ir religinės grupės turėjo atsižvelgti į valdovo ir vyresnybės nuomonę, todėl tik anoniminis viešosios nuomonės veikimas leido užtikrinti savo pozicijų gynimą ir poveikį visuomenei. Anonimiškumo strategija kūrėjus apsaugojo nuo nemalonumų, spaustuvėms išplėtė komercinio veikimo galimybes. Piratavimo reiškinį skatino skirtingas LDK ir Lenkijos teisinis spaudos reguliavimas ir dėl didelio geografinio nuotolio atsiradęs nebaudžiamumo suvokimas. Autoriai ir spaustuvės skaidriai veikė tais atvejais, kai leidžiami leidiniai nebuvo prieštaringai vertinamo turinio arba turėtas autoritetingas užnugaris ar privilegijomis įtvirtinta teisinė spaudos produkcijos apsauga
Skaitmeninių metodų taikymas praeities kelionių tyrimuose
Get PDFThe massive digitisation of written historical sources, optical character recognition (OCR) of texts, and their online availability in recent decades have created new opportunities and challenges for historical research. The digital humanities research model presented in this paper is based on the information organisation paradigm and the application of digital technology-based methods in studying ancient travels. The model has been developed and tested using the materials of the project “Homo Viator: Travel Space and Travellers’ Experiences in Early Modern Lithuania”.
The main problem of the research is related to the fact that one of the essential sources of information about ancient travel are egodocuments (letters, diaries, memoirs, etc.) that contain journeys described alongside other important life events of a particular person. However, travel descriptions form only a small part of a text of a given egodocument and are unevenly distributed among different egodocuments. Therefore, given the size of the text of the egodocuments and their collections and the number of egodocuments published in different languages, researching them as sources in only one aspect (travel) requires a significant amount of human and time resources. A similar problematic situation exists with other sources of knowledge on ancient travel: a massive number of documents published in digital form (including OCR), their texts are voluminous, and the text fragments related to travel, country descriptions, ancient travel routes, travel and mobility infrastructure, and travellers’ experiences are relatively small and scattered throughout the source text.
The research model described in the paper is divided into two steps: (i) collection of the corpus of OCR source texts; (ii) collection of empirical data using a dictionary-based computer-aided [or assisted] qualitative text analysis method implemented with the MaxQDA software. The collection of the source text corpus is carried out by applying the general principles and methods of online search of scientific publications. The corpus comprises authentic, published sources relevant to the study (letters, diaries, memoirs, etc.) and scholarly publications about them, thus forming two blocks of text - sources and literature. The literature block is used as additional material for a more precise selection and interpretation of the source texts. A key element for applying a dictionary-based computer-aided [or assisted] qualitative text analysis method is a high-quality dictionary that accurately describes the concepts (categories) relevant to the research. Considering the specificity of the sources (the languages used in the sources and their translations), a multilingual dictionary (Lithuanian-Polish-English-Russian-German) was compiled. The structure of the dictionary consists of six concepts (categories) related to ancient travel: (i) journey (general description), (ii) road and its infrastructure (bridges, fords, etc.), (iii) means of transportation, (iv) resting and accommodation places (towns, villages, taverns, post offices, etc.), (v) people encountered on the way (inn-keepers, highwaymen, guides, etc.), and (vi) food of the journey. A set of keywords and phrases describes each concept.
In the last stage of the study, the research model was tested. The testing showed that the model could solve the above problems that arose during the project.Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantis masyvus rašytinių istorijos šaltinių skaitmeninimas, jų tekstų optinis atpažinimas (OCR) bei pateikimas internete sukuria naujas istorinio tyrimo galimybes ir iššūkius. Šiame straipsnyje pristatomas skaitmeninės humanitarikos tyrimo modelis yra grindžiamas informacijos organizavimo paradigmos ir skaitmeninėmis technologijomis grįstų metodų taikymu praeities kelionių tyrimuose. Tyrimo modelis buvo sukurtas ir testuotas naudojant projekto „Homo viator: kelionių erdvė ir keliautojų potyriai ankstyvosios modernybės Lietuvoje“ medžiagą.
Pagrindinė tyrimo problema yra susijusi su tuo, kad vienas svarbių praeities kelionių pažinimo šaltinių yra egodokumentai (laiškai, dienoraščiai, atsiminimai ir kt.), kuriuose greta kitų konkretaus asmens gyvenime svarbių įvykių aprašomos ir kelionės. Tačiau kelionių aprašymai sudaro tik nedidelę konkretaus egodokumento teksto dalį ir yra netolygiai pasiskirstę skirtinguose egodokumentuose. Todėl, atsižvelgiant į egodokumentų ir jų rinkinių teksto apimtis bei įvairiomis kalbomis publikuotų egodokumentų skaičių, jų – kaip šaltinių – tyrimai tik vienu (kelionių) aspektu reikalauja didelių žmogiškųjų ir laiko resursų. Panašią probleminę situaciją turime ir su kitais senųjų kelionių pažinimo šaltiniais: skaitmeniniu pavidalu (įskaitant OCR) publikuotų dokumentų yra daug, jų tekstai didelės apimties, o teksto fragmentai, susiję su kelionėmis, šalių aprašymais, senųjų kelionių maršrutais, kelionių ir mobilumo infrastruktūra, keliautojų potyriais, yra santykinai nedideli ir išsibarstę visame šaltinio tekste.
Straipsnyje aprašomą tyrimo modelį sudaro du žingsniai: (i) šaltinių tekstyno su optiškai atpažintu turiniu (OCR) surinkimas; (ii) empirinių duomenų rinkimas taikant žodynu grįstos kompiuterizuotos kokybinės teksto analizės metodą, realizuojant jį su MaxQDA programa. Tekstyno surinkimas yra atliekamas taikant bendruosius mokslinių publikacijų paieškos internete principus bei metodus. Į tekstyną atrenkami autentiški, publikuoti, tyrimui reikalingi šaltiniai (laiškai, dienoraščiai, atsiminimai ir kt.) bei mokslinės publikacijos apie juos, tokiu būdu suformuojant du tekstyno – šaltinių ir literatūros – blokus. Literatūros (mokslinių publikacijų apie šaltinius) blokas naudojamas kaip papildoma medžiaga tikslesnei šaltinių tekstyno atrankai ir interpretavimui. Norint taikyti žodynu grįstos kompiuterizuotos kokybinės teksto analizės metodą svarbiausias elementas yra kokybiškas žodynas, tiksliai apibūdinantis tyrimui aktualius konceptus (kategorijas). Atsižvelgiant į šaltinių specifiką (šaltiniuose ir jų vertimuose vartojamas kalbas) buvo sukurtas daugiakalbis lietuvių–lenkų–anglų–rusų–vokiečių kalbų žodynas. Žodyno struktūrą sudaro šeši su praeities kelionėmis susiję konceptai (kategorijos): (i) kelionė (bendras apibūdinimas), (ii) kelias ir jo infrastruktūra (tiltai, brastos ir kt.), (iii) transporto priemonės, (iv) sustojimo ir nakvynės vietos (miesteliai, kaimai, karčemos, pašto stotys ir kt.), (v) kelyje sutikti žmonės (smuklininkai, plėšikai, vedliai ir kt.), (vi) kelionių maistas. Kiekvienas konceptas yra apibūdinamas reikšminių žodžių ir frazių rinkiniu.
Paskutiniame tyrimo etape buvo atliktas tyrimo modelio testavimas. Testavimo metu nustatyta, kad modelis leidžia spręsti paminėtas, projekto įgyvendinimo metu atsiradusias, problemas
Nuorodų sistema Mato Dešimtojo Biblijoje (1502–1507)
Get PDFIn the second half of the 15th century, a reference apparatus began to be actively developed in Cyrillic manuscripts. This apparatus included prefaces and tables of contents to parts of books, as well as headers, footers, and marginal instructions containing the numbers and titles of chapters, footnotes, and glosses. It served as an aid for navigating a large volume. At the beginning of the 16th century, Matthew the Tenth compiled a Bible while living in Vilnius and Suprasl Monastery. A scribe not only made extensive use of those elements of the reference apparatus that were included in the manuscripts before him, but also significantly developed the reference system for numbering verses, chapters, and pericopes of the biblical text. Numbering became one of the main tools in Matthew the Tenth’s reference apparatus, and up to three or four different numberings could be used on one folio. In an effort to differentiate them, Matthew the Tenth made use of different colors of ink and unusual numbering systems, including both numerals from non-Cyrillic alphabets (Greek and Glagolitic) and numeral systems of his own invention. An additional tool in the reference apparatus of Matthew the Tenth was the system of footnotes which are placed in the margins and use special signs. For this, the scribe used his own system of footnotes which was designed on the basis of musical notation signs.The Bible of Matthew the Tenth, the predecessor to the biblical editions of Francysk Skaryna, shows how quickly and in what an unusual manner the reference apparatus was developed in the late 15th – first half of the 16th century.Antrojoje XV a. pusėje kirilikiniuose rankraščiuose atsirado ir buvo pradėta aktyviai plėtoti nuorodų sistema. Ši sistema apima įžangas, knygų turinio lenteles, knygų dalis, antraštes, poraštes bei nuorodas paraštėse, kuriose pateikiami skyrių numeriai ir pavadinimai, išnašos ir paraščių pastabos. Tai buvo puiki pagalba orientuojantis didelės apimties leidinyje. XVI a. pradžioje gyvenęs Vilniuje ir Supraslio vienuolyne, Motiejus Dešimtasis sudarė Biblijos leidimą. Šis raštininkas ne tik gausiai naudojo šiuos nuorodų sistemos elementus, kurie patekdavo ir į ankstesnius rankraščius, tačiau ir gausiai išplėtojo pačią nuorodų sistemą, į kurią įtraukė biblinio teksto eilučių, skyrių ir perikopių numeraciją. Mato Dešimtojo nuorodų sistemoje numeracija tapo vienu pagrindinių įrankių, ir viename foliante galėjo būti trys ar keturios skirtingos nuorodų kategorijos. Siekdamas jas diferencijuoti, Matas Dešimtasis panaudojo skirtingas rašalo spalvas bei neįprastas numeravimo sistemas, kuomet buvo naudojami ne tik skaitmenys iš ne kirilicos tipo abėcėlių (graikų ir glagolica), bet ir jo paties sugalvotos numeravimo sistemos. Dar vienas įrankis Mato Dešimtojo darbe buvo išnašų sistema; šios išnašos buvo paraštėse, o joms buvo naudojami specialūs ženklai. Šiuo tikslu raštininkas naudojo savo paties sukurtą išnašų sistemą, paremtą muzikinės notacijos ženklais. Mato Dešimtojo Biblija – Pranciškaus Skorinos Biblijos leidimų pirmtakė – atskleidžia, kaip greitai ir kokiais nestandartiniais būdais buvo sukurta ši nuorodų sistema XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje