Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Die Produktion Litauischer Bücher in Heidelberg
No full textFast dreihundert Jahre lang konzentrierte sich die Produktion litauischer Bücher auf die Städte Vilnius (Wilna), die Hauptstadt des Großfürstentums Litauen, und Königsberg, das wichtigste Verwaltungs- und Kulturzentrum der Preußisch-Litauer. Erst die Ausweitung des Buchhandels und der kulturellen Kontakte ermöglichte das Erscheinen der litauischen Bücher seit Anfang des 19. Jahrhunderts auch außerhalb der von Litauern bewohnten Gebiete. Religiöse Literatur für Litauer wurde in Berlin, Basel und Hamburg, Sachliteratur in Rudolstadt, philologische in Heidelberg gedruckt.
Dabei erlangte der Universitätsverlag Carl Winter in Heidelberg eine besondere Bedeutung für das litauische Buch. Er arbeitete mit dem Ende des 19. Jahrhunderts und Anfang des 20. Jahrhunderts wichtigsten lituanistischen Zentrum, der Litauischen Literarischen Gesellschaft in Tilsit, zusammen, vertrieb seine Schriften und stand im brieflichen Kontakt mit Lituanisten in Deutschland und in anderen Ländern. Der Verlag hat mehr als 20 litauische und lituanistische Titel herausgegeben. Von diesen behandeln 17 Titel, darunter die fünf Bände „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft“, Preußisch-Litauen. Das erste hier erschienene Buch war „Die lettischen Sprachreste auf der Kurischen Nehrung“ von M. J. A. Voelkel (1879), das letzte das monumentale, von einem Autorenteam herausgegebene fünfbändige Werk „Wörterbuch der litauischen Schriftsprache“ (1932-1968).
Die Winterschen Verlagsbücher repräsentierten litauische Sprachforschung, Folklore, Liedforschung und Ethnographie. An erster Stelle stand die Sprachforschung, die durch die rasche Entwicklung der vergleichenden Sprachforschung und die Aufnahme der litauischen Sprache als Universitätsfach begünstigt wurde. Die Verlegerdynastie Winter vertrieb ihre litauischen und lituanistischen Veröffentlichungen in fast ganz Europa. Während des Druckverbots in Litauen 1864-1904 gelangten ihre Bücher als wissenschaftliche Veröffentlichungen auch ins zaristische Russland. Die Verlagsproduktion trug zur Förderung der Lituanistik als Wissenschaft und zur Beachtung des litauischen Volkes unter den Intellektuellen in der Welt bei. Sie ermunterte das Eintreten der Litauer für ihre Kultur, das Erstarken ihres Nationalbewusstseins und ihr Streben nach der Unabhängigkeit nach dem Ersten Weltkrieg
Lietuvos TSR bibliotekininkų, bibliografų ir informatikų publikacijų srauto sąjunginėje profilinėje periodinėje spaudoje analizė
No full textResearch work has become more intensive in recent years in the field of bibliography, library, and information sciences. A greater number of research works analyzing different issues of these sciences are being published.
The present paper addresses one structural aspect of the problem concerning the contribution of Lithuanian bibliography, library, and information scientists to the development of science in the USSR. The paper analyzes the contribution of articles by Lithuanian SSR authors published in the union\u27s profile periodical press.
Several research works, analyzing the contribution of countries, scientific groups, or scientists to the development of science, have been published in the Soviet Union and abroad.
An index that helps address the tasks formulated in the article has been created using some of the statements provided in these works
Lietuvos mokslo žurnalų leidybos kiekybiniai pokyčiai 2015–2022 m.: viešojo ir privataus sektorių prisitaikymas prie kintančių sąlygų
Get PDFThe article analyses the quantitative changes in the Lithuanian scientific journal publishing in 2015-2022. The study reveals the problems of public bibliographic accounting and terminology in order to comprehensively analyse the public and private sector published print and electronic scientific journals. The gaps and uncertainties identified allow for the improvement of official publication records in the future, avoiding ambiguities in the assessment of the publication volumes of scientific journals. Science policy makers and implementers should take the initiative to standardise the definition of scientific journals, as this is the only way to achieve a clearer approach to this form of science communication. Although the annual volume of scientific journal publications has shrunk by 18.1% (from 265 (2015) to 217 (2022) publications), the decline itself has not been sharp. The decline has been stabilised by business involvement, changes in the evaluation of colleges, and the transformation of professional journals, book series and conference proceedings into scientific journals. Flexibility has been provided by electronic publishing instruments, which have reduced the dependence on external financial sources. The public publishing sector has tended to reduce the number of scientific journals in all scientific fields. This was mainly due to the reorganisation of the higher education network, the qualitative requirements for scientific articles and the reorganisation of scientific collectives. The publishing business has seen the greatest potential in the fields of technology and the medical and health sciences, and as a result, the number of journals published in these fields has not declined and continues to grow. Despite the private sector\u27s growth trends, 50% of journals have 30 or more years of publication. This forms the core of Lithuanian scientific journals, which public sector publishers are striving to preserve and integrate into the international scientific environment.Straipsnyje analizuojami 2015–2022 m. įvykę Lietuvos mokslo žurnalų leidybos kiekybiniai pokyčiai. Tyrime siekiant kompleksiškai išnagrinėti viešojo ir privataus sektorių leidžiamus spausdintinius ir elektroninius mokslo žurnalus atsiskleidė valstybinės bibliografinės apskaitos ir terminologijos problemos. Identifikuotos spragos ir neaiškumai leidžia tobulinti oficialiąją leidybos apskaitą ateityje išvengiant dviprasmybių vertinant mokslo žurnalų leidybos apimtis. Mokslo politikos formuotojai ir įgyvendintojai turėtų imtis mokslo žurnalų apibrėžties norminimo iniciatyvos, nes tik tokiu būdu atsirastų aiškesnis požiūris į šią mokslo komunikacijos formą. Nors metinės mokslo žurnalų leidybos apimtys susitraukė 18,1 proc. (mažėjo nuo 265 (2015 m.) iki 217 (2022 m.) leidinių), pats kritimas nebuvo staigus. Kritimą stabilizavo verslo įsitraukimas, kolegijų leidybinės veiklos suaktyvėjimas, profesinių žurnalų, knygų serijų ir konferencijų straipsnių rinkinių transformavimas į mokslo žurnalus. Lankstumo suteikė elektroninės leidybos instrumentai, mažinę priklausomybę nuo išorės finansinių šaltinių. Viešasis leidybos sektorius buvo linkęs mažinti mokslo žurnalų skaičių visose mokslo srityse. Tam daugiausiai įtakos turėjo aukštojo mokslo tinklo pertvarka, keliami kokybiniai reikalavimai mokslo straipsniams, mokslininkų kolektyvų persitvarkymas. Leidybos verslas didžiausią potencialą matė technologijos bei medicinos ir sveikatos mokslų srityse, todėl šių mokslo sričių žurnalų leidybos apimtys nemažėja ir toliau auga. Nepaisant privataus sektoriaus augimo tendencijų, 50 proc. žurnalų skaičiuoja 21 ir daugiau leidybos metų. Tai sudaro Lietuvos mokslo žurnalų branduolį, kurį viešojo sektoriaus leidėjai siekia išsaugoti ir integruoti į tarptautinę mokslo aplinką
XVII amžiaus Karaliaučiaus proginiai eilėraščiai [Dalies PDF puslapių trūksta]
No full textStraipsnyje analizuojami Karaliaučiuje leisti ir daugiausia rašyti proginiai poezijos kūriniai. Apibūdinama jų tipologija, žanrai, istoriografija. Antrojoje straipsnio dalyje rašoma apie Karaliaučiaus senųjų bibliotekų, proginės poezijos literatūros leidinių, taip pat pirmųjų lietuviškų knygų likimą. Autorius išsamiai apibūdina Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje surastą kunigo Stephano Wilkau ir J. Bretkūno dukters Barboros vestuvinį epitalamą.
,.Moters" žurnalo leidimo istorijos migruojančios klaidos
Get PDFAnalyzing the history of Lithuanian periodicals presents many difficulties due to the lack of sources, archives, and memoirs concerning Lithuanian newspapers.
As a result, facts without authentic verification are sometimes published, leading to errors that propagate in periodicals and scientific works.
Different sources indicate various dates for the publication of the magazine Moteris. Therefore, the author has attempted to specify the accurate date of the magazine\u27s edition in this article. The political and social reasons for the magazine’s inception were analyzed, along with the periodicals of that era and data from various sources. An analysis of the content of the first issues and a comparative review of other documents allow us to state that the first issue of the magazine Moteris was published in Vilnius in October 1920
Lenkų knyga Karaliaučiuje ankstyvaisiais naujųjų amžių epochos laikais (XVI-XVII a.)
No full text-Lenkiškos spaudos tyrinėjimai ėmė intensyvėti po 1945 m. Vokiečių tyrinėtojai anksčiau nerodė didesnio susidomėjimo šia problema. Tyrinėjimai, nuolatos atliekami Alodijos Kaweckos-Gryczowos, Krystynos Korotajowos, Wladyslawo Chojnackio, Stanislawo Rospondo, o pastaruoju laiku ir Januszo Jasinskio, leidžia dabar susidaryti bendrą vaizdą tuo klausimu. Lenkų spauda Karaliaučiuje buvo visų pirma susijusi su misionieriškais Prūsijos kunigaikščio Albrechto Hochenzollerno siekiais, kuris, perėjęs į protestantų tikėjimą ir Prūsijoje likvidavęs Kryžiuočių ordiną, ketino prisidėti prie naujo tikėjimo platinimo ne tik savame krašte (kurio pietinė dalis buvo gyvenama lenkiškai kalbančių mozūrų), bet taip pat Lenkijoje ir Lietuvoje. Dėl šios priežasties 1544 m. Karaliaučiuje įkurtame universitete buvo mokoma ir lenkų kalbos, o Karaliaučiaus spaustuvėse spausdinami katekizmai, pastilės ir Biblijos vertimai į lenkų kalbą. Be to, buvo spausdinamos bendresnio pobūdžio knygos, istoriniai veikalai, proginės panegirikos. Prie svarbiausių lenkiškų knygų, išspausdintų Karaliaučiuje, priskirtina Motiejaus Stryjkowskio Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos kronika, kurios pirmasis leidimas pasirodė 1582 m. Leidinių lenkų kalba spausdinimo didžiausias pakilimas datuojamas XVI a. antrąja ir XVII a. pirmąja puse. Kontrreformacija Lenkijoje, taip pat spaudos plėtra Karūnoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sumažino poreikį protestantiškai spaudai, leidžiamai Karaliaučiuje. Nepaisant to, knygų spausdinimas lenkų kalba Karaliaučiuje visiškai neužgeso ir buvo tęsiamas iki naujausiųjų laikų tai didesniais, tai mažesniais mastais
XIX a. pirmosios pusės lietuviškų knygų autoriai
Get PDFDuring 1795-1864, there were 131 authors of Lithuanian books in Greater Lithuania (they are the main object of our examination). The books of 13 earlier writers were also published, and the literary production of 49 foreign authors was translated into Lithuanian. (The concept "author" in this article is used in a broad sense and includes not only the concrete authors of the books but also compilers, editors, translators, and makers. The concept "book" includes manuscripts and printed works of that time.)
The analysis of the biographical facts of the authors shows that in every decade during 1795-1864, about 18 new names commonly appeared. We can speak about a rapid increase in new authors, especially during the third, fifth, and sixth decades of the 19th century. Among the main reasons, we can name an intensive cultural and social life and the sights of the ethnocultural movement.
Almost all the Lithuanian authors of that period were born in the territories of ethnographic Lithuania: 54% in the province of Kaunas; 39% in Vilnius; 6% in Suvalkai. The predominance of Žemaičiai (inhabitants of West Lithuania) and their dialect can, in part, be explained by the peculiarity of the Lithuanian educational system and the usage of the Lithuanian language in various regions of the country.
The article also deals with the education of Lithuanian authors. 37% of them graduated from priest seminaries, 30% obtained a higher education, 7% had a primary or secondary education, and the education of 26% was obscure. The first authors with secular higher education appeared in the 3rd-4th decades of the 19th century. They produced newly-fashioned ABC books, the first scientific and folk publications, popular brochures about health care, agriculture, housekeeping, and works in the science of language, botany, etc.
The profession of the priest was very common and valued during those times in Lithuania. Priests of both confessions (Catholic and Protestant) made up 63% of all authors. The professions of teacher, lawyer, and official were the most popular among secular writers. Those authors made up 27%. (Professions were undetermined for 10% of the authors.)
In the modernization process of Lithuanian culture, the first woman author entered the arena of Lithuanian literature. It happened in Greater Lithuania in the sixth decade of the 19th century, forty years earlier than in Minor Lithuania.
In this period of seventy years, a new generation of Lithuanian book writers emerged, who essentially renovated the repertoire of Lithuanian literary production and introduced, for the first time, great masterpieces of world literature