Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Kelios pastabos dėl Žygimanto Augusto knygų Vilniaus universiteto bibliotekoje
No full textThe article deals with the fate of the famous book collection of Sigismundus Augustus (1520-1572), Lithuanian Grand Duke and King of Poland. The private library of Sigismundus Augustus was a typical Renaissance library, comprising remarkable books on medicine, law, philosophy, literature, etc. It differed from other court libraries in Europe, which usually followed family traditions. An estimate of this wonderful collection was between 4,000 and 5,000 volumes. According to the will of Sigismundus Augustus, his book treasures were to be donated to the Jesuits College in Vilnius (i.e., Vilnius University), but his wish was only partially fulfilled. The majority of this collection was dispersed and partly destroyed during wars and other calamities. At present, the Library of Vilnius University possesses only 14 volumes (20 titles) from this collection. The majority of the dispersed books with provenance inscriptions from the Vilnius Jesuits College (68 volumes) are in the Library of the Academy of Sciences in St. Petersburg.
The review of the provenance of the surviving royal collection in the Library of Vilnius University and some notes concerning the questionable cases of provenance are presented in this article
Seinų kunigų seminarijos biblioteka: komplektavimo šaltiniai
Get PDFDas Priesterseminar Seinai wurde 1826 gegründet und existierte bis 1915. Seit seiner Gründung sorgte man für die Sammlung der Bibliothek. In die Bibliothek des Priesterseminars Seinai gelangten vor allem die Bibliotheken geschlossener Klöster: der Dominikanerkloster Liškiava, Seinai und Virbalis. Später, d. h. nach dem Aufstand von 1863, wurde auch die Bibliothek des Seminars mit Büchern von geschlossenen Klöstern (Wiszosz, Tikocin) ergänzt. Eine zweite wichtige Quelle der Komplettierung sind die von Geistlichen des Bistums geschenkten oder testamentarisch vermachten Bücher. Während der gesamten Existenz des Seminars sorgten neben dem Bischof M. Mažvydas auch die Bischöfe für die Vergrößerung des Bibliotheksbestandes. Besonders wertvoll ist die Sammlung der Bücher vom Bischof A. Baranauskas, die nach seinem Tod in die Bibliothek des Seminars überging. Die Bibliothek des Seminars hat ihre Bücher nicht nur Hierarchen, sondern auch dem Priestertum des Bistums niedrigerer Ränge hinterlassen. Das Seminar hatte keinen Fonds für den Kauf von Büchern, und deshalb wurde aus Mitteln des Seminars nur eine geringe Anzahl der Bücher erworben.
Die Bibliothek des Priesterseminars Seinai besaß auch einige litauische Bücher. Die ersten litauischen Bücher gelangten durch Bibliotheken der Klöster in die Sammlung, und eine große Sammlung litauischer Bücher war in der Bibliothek vom Bischof A. Baranauskas. Nach der Gründung einer Geheimorganisation der litauischen Alumnen im Seminar war die Sammlung der Bibliothek von litauischen Büchern eine der wichtigsten Aufgaben dieser Organisation. Später wurde diese Geheimbibliothek der Alumnen in die offiziellen Bestände der Bibliothek eingetragen. Nach der Abschaffung des Verbots litauischer Presse kauften die Alumnen litauische Bücher für die Bibliothek des Seminars aus eigenem Geld. Für den Kauf von litauischen Büchern opferten auch Priester wie V. Dvaranauskas, K. Prapuolenis, J. Laukaitis und J. Totoraitis ihr Geld. Auf diese Weise sammelte sich eine Kollektion von litauischen Büchern, die jedoch nicht reichhaltig war
Iš lietuviškų paveikslėlių knygų istorijos (1900-1930)
Get PDFThe present article is concerned with Lithuanian picture books from the period 1900 to 1930. A new term paveikslėlių knyga to specify this children\u27s book genre has been introduced, which was not in wide use in Lithuanian book research before.
In the late 19th century, picture books became popular in many countries such as Germany, England, and France. However, in Lithuania, due to extraordinary circumstances—namely, all publications in the Lithuanian alphabet being banned by the czarist government of the Russian Empire—there were very few children\u27s books in circulation, and the art of book illustration could hardly be developed. The first Lithuanian picture books were published in some series (retold fairy tales, adaptations of classical literature, and instructive or didactic publications) by J. Zavadzki\u27s printing house in 1909-1911 in Vilnius. They were illustrated with color lithographs brought from Germany (some of them could be from Poland), and the authors of these illustrations were unknown. From the end of the 19th century, the spread of illustrations in cheap mass production German picture books is characteristic of other East European countries as well (for example, Latvia and Poland).
One very simple picture book written and illustrated by Lithuanian authors—P. Mašiotas and P. Kalpokas—appeared in 1913 in Riga.
New opportunities for publishing children\u27s books emerged when the Independent Republic of Lithuania was established. At first, in the early twenties, Lithuanian picture books again repeated the German editions. While Lithuania\u27s printing technology was poor, many editions were set up and published in Germany. In the twenties, the company Kultūra made a significant contribution to the development of Lithuanian artists\u27 picture books. This company established contacts with corresponding publishing houses in Munich, Mainz, and Leipzig, and published picture books with German artists’ (W. Bush, E. Osswald) illustrations. The company Kultūra published the Lithuanian fairy tale Eglė, žalčių karalienė (Eglė, the Queen of Grass Snakes) (Šiauliai, 1924), illustrated by Lithuanian painter K. Simėnas and printed in Leipzig. This large-format picture book is the very first Lithuanian fairy tale edition with color illustrations. Some artists\u27 picture books were published in Germany in 1923 by the short-lived publishing firm Mala. Poet K. Binkis assisted with the translation. Mažylis karaliukas (The Little Prince) (Kaunas, 1923) by F. Ostyn, illustrated by H. Pellar, is distinguished for its high quality of color printing and artistic value. A very popular book was the Lithuanian edition of Struwwelpeter (Vaikai vanagai. Linksmos pasakos ir paveikslėliai, 1928) by H. Hoffmann, also translated by K. Binkis. The A. Ptašekas bookshop in Kaunas published especially many picture books during the period between the two world wars, but most of them featured imported German illustrations. The domestically illustrated Lithuanian picture books were increasingly published only in the thirties.
The analysis of Lithuanian picture books shows that their development was not isolated from the books of the same genre published in other countries (especially in Germany) but involved many possible contacts with foreign publishing houses that had greater experience. Thus, they were able to gain general peculiarities of the genre and find their own way
Knygotyros spaudiniai Vaclovo Biržiškos asmeninėje bibliotekoje
No full textThe well-known bibliographer and historian of press Vadovas Biržiška (1884-1956) has addressed the problems of books\u27 and periodicals\u27 distribution and their functioning in many of his works.
This researcher was particularly interested in the transportation and distribution of Lithuanian books and periodicals during the abolition of Lithuanian publishing (1864-1904). Lithuanian publications in Latin script were banned and persecuted by the authorities of the Russian Empire. Therefore, they were published abroad and secretly transported to Lithuania.
The author of the article analyzes the issues of the publications\u27 distribution in V. Biržiška\u27s works. V. Biržiška has paid much attention to the periodization of book carrying, the motivation of the activities of book traders and transporters, and the cooperation of the Russian and German authorities in the persecution of those distributing the banned literature.
The issues that V. Biržiška raised were further explored, developed, and dealt with by Lithuanian historians of later periods
Lietuviška spauda Britų bibliotekos Slavų ir Rytų Europos leidinių fonde
No full text-Straipsnyje aptarta Britų bibliotekos (iki 1973 m. Britų muziejaus bibliotekos) lietuviškojo fondo raida. Šis fondas sudaro dabartinio Slavų ir Rytų Europos leidinių skyriaus dalį.
Lietuviškasis fondas atsirado panašiai kaip latviškasis, t. y. kaip bibliotekos vokiškųjų, lenkiškųjų ir rusiškųjų spaudinių komplektavimo XIX a. šalutinis produktas, nors Britų muziejaus pagrindiniuose fonduose, sukauptuose nuo XVIII a., yra kai kurių lietuviškosios pakraipos leidinių. XX a. lietuviškos medžiagos komplektavimas tampa sistemingesnis, nuo 1945 m. jis labai priklauso nuo mainų su Lietuvos bibliotekomis.
Bibliotekai nepavyko nusamdyti Lietuvos žinovo, todėl šių fondų istorija iki dabar nėra pakankamai ištyrinėta. Straipsnio tikslas - pateikti bendrą vaizdą ir informuoti tyrinėtojus apie turimos medžiagos vertę. Jame aptariama lietuviška medžiaga, o ne lituanika plačiąja prasme.
Ankstyvasis lietuviškasis fondas veningas religiniais spaudiniais. Jame yra "Postilė", išleista Karaliaučiuje 1591 m., ir vienas iš trijų išlikusių pirmosios lietuviškos Biblijos fragmentų. Šią Bibliją Oksforde išvertė Samuelis Chilinskis. Ji tikriausiai išspausdinta 1660 m. Kanu su šiuo egzemplioriumi įrištas K. Estreicherio laiškas, kuriame šis sveikina Britų muziejų, 1893 m. įsigijusį šį leidinį. Pasaulietinių rinkinių fonde randami svarbūs XVIII a. lietuvių kalbos žodynai ir gramatikos, 1818 m. Karaliaučiuje leistų Donelaičio "Metų" egzempliorius (kaip manoma, unikalus), "Prūsiškosios kalendros ant meto l847".
XIX a. lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį reprezentuoja nemažas Tilžės spaudinių rinkinys. Tarp leidinių iš Jungtinių Valstijų yra pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba, parašyta Simono Daukanto. Deja, iš pagrindinių nacionalinio atgimimo žurnalų "Auszra", "Varpas" ir "Ūkininkas" pilnų komplektų po šiaurės vakarų kvartalo saugyklos bombardavimo išliko tik vienas "Auszros" tomas. Tuo metu buvo prarasta iš viso 250 000 tomų. Po 1945 m. stengiamasi apimti visą lietuviškąją leidybą. Lietuvoje lietuvių ir rusų kalbomis pasirodžiusi medžiaga išsamiai komplektuojama taip pat kaip pasaulietiniai ir religiniai emigrantų leidiniai, pavyzdžiui, iš JAV ir Romos.
Lietuviška medžiaga, pasirodžiusi Didžiojoje Britanijoje ir įsigyta pagal Autorių teisių įstatymą, yra įvairi: nuo pokario metais veikusios leidyklos "Nida" produkcijos iki medžiagos apie ankstesnes emigracijos bangas iš Lietuvos j Britaniją (pvz., šio amžiaus pradžios mažai žinomos lietuvių bendruomenės, buvusios Belshile prie Glazgo, periodiniai leidiniai).
Nors praeityje lietuviški fondai buvo mažai naudojami, plečiantis kultūros, politikos, verslo ryšiams tarp Baltijos valstybių ir pasaulio bendrijos, Britų biblioteka, remdamasi jau sukauptais fondais ir esama komplektavimo politika, galės pasiūlyti unikalias paslaugas gausėjantiems vartotojams Jungtinėje Karalystėje ir už jos