Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Kodos nebuvimo suvaržymo (angl. NOCODA Constraint) pažeidimai paskutiniame žodžio skiemenyje (anglų ir lietuvių kalbų analizė)
No full textTirta koda paskutiniame anglų ir lietuvių kalbų skiemenyje Optimalumo Teorijos plotmėje (1397 lietuvių kalbos žodžių paskutiniai skiemenys ir tiek pat anglų kalbos žodžių paskutinių skiemenų). Nustatyta, kad lietuvių kalba pažeidžia universalų kodos nebuvimo principą daug mažiau nei anglų kalba. Šia prasme lietuvių kalba yra mažiau žymėta. Tai rodo, kad kodos nebuvimo ir kompleksinės kodos universalūs suvaržymai gali pasirodyti beesą aukštesnėje suvaržymų hierarchijos pozicijoje lietuvių kalboje nei anglų kalboje, kurioje šis suvaržymas užima žemiausią poziciją. Minėta hierarchija lietuvių kalboje nėra nustatyta, todėl šis gretinamasis tyrimas yra indėlis į jos sudarymą
Anglų ir lietuvių kalbų sakinio sintaksinių vienetų nustatymas
No full textStraipsnio tikslas – nustatyti struktūros [NP1 NP2] sintaksinį statusą lietuvių kalboje, remiantis generatyvine-transformacine gramatika. Analizei pasirinkti du lietuvių kalbos sakiniai, kurių sudėtyje yra minėtoji struktūra, anglų kalboje atliekanti sakinio sintaksinę funkciją. Sakiniams buvo pritaikyti anglų kalbai sudaryti sintaksinių sakinio vienetų nustatymo testai. Testų analizė parodė, kad galime kalbėti apie nagrinėjamą struktūrą kaip apie atskirą sintaksinį vienetą lietuvių kalboje. Testų rezultatai taip pat parodė, kad struktūros [NPa NPi] ir [NPn NPn], kurių pirmoji lietuvių kalboje išreiškia tiesioginį papildinį su tarininiu pažyminiu, o antroji – bejungtukį papildinio šalutinį sakinį, sintaksiškai funkcionuoja panašiai. Tuo remiantis galime daryti prielaidą, kad, kaip ir anglų kalboje, lietuvių kalboje struktūra [NP1 NP2] funkcionuoja kaip šalutinis dėmuo. Tačiau, skirtingai negu anglų kalboje, lietuvių kalbos šalutinis dėmuo gali būti skaidomas
Vokiečių kalbos sakinių su werden-pasyvu lietuviškieji atitikmenys
No full textStraipsnyje pateikiama vokiečių kalbos sakinių su werden-pasyvu ir jų lietuviškųjų atitikmenų analizė, kurios tikslas – atskleisti kai kuriuos nagrinėjamų kalbų neveikiamosios rūšies formų bei jų atitikties ypatumus.Vokiečių kalbos neveikiamosios rūšies konstrukcijų ir jų lietuvių kalbos atitikmenų gretinimas rodo, kad vokiečių kalbos neveikiamosios rūšies konstrukcijas lietuvių kalboje atitinka tiek veikiamosios, tiek neveikiamosios rūšies konstrukcijos. Vokiečių kalbos konstrukcijas su werden-pasyvu lietuvių kalboje dažniausiai atitinka veikiamosios rūšies konstrukcijos, kurios yra dviejų tipų: (I) veikiamosios rūšies konstrukcijos su veiksniu ir (2) veikiamosios rūšies konstrukcijos be veiksnio. Tai, kad vokiečių kalbos neveikiamosios rūšies konstrukcijas werden + Partizip II lietuvių kalboje dažnai atitinka veikiamosios rūšies konstrukcijos (net 55,8 % išnagrinėtų pavyzdžių), patvirtina prielaidą, jog lietuvių kalbos aktyvinės ir atitinkamos pasyvinės konstrukcijos, priklausomai nuo veiksmažodžių reikšmės gali būti sinoniminės, kai jos reiškia procesą. Frazės aktualiosios skaidos aspektu lietuvių kalbos veikiamosios rūšies konstrukcijos su žymėta žodžių tvarka objektas-subjektas gali pakeisti neveikiamosios rūšies konstrukcijas su nežymėta žodžių tvarka.Vokiečių kalbos konstrukcijas werden + Partizip II lietuvių kalboje atitinka neveikiamosios rūšies konstrukcijos tiek su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, tiek ir su neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu
Žemutinio pakilimo balsiai Pašušvio šnektoje
Get PDFThe article is devoted to the low vowels of the Pašušvys subdialect which belongs to the northern West-Aukštaitian dialect. The subdialect under analysis has the following sets of low vowels: in unstressed syllables the short [a a. ȧ], [e æ ẹ]; in stressed syllables the short [a ȧ], [æ e], the half-long [a. ȧ.], [æ. e.], and the long [a. ȧ.], [æ. e.]. The long vowels [e.], [ẹ.], [ie] are shortened to the short [e ẹ] in unstressed syllables. The reasons conditioning the appearance of new, the a type, vowels are the nonpalatalization or certain consonants, vowel assimilation, analogical vowel change. contraction, or the influence of semantically or phonetically related words. In word-medial and word-final positions the back vowels are followed by non-palatalized consonants and the front are followed by palatalized consonants. In word-initial position the back vowels are used due to the neutralization of the opposition of the low [e e. e.] vs [a a. a.].In this way, there are three low phonemes in the Pašušvys subdialect: short /a/, half-long /a./, and long /a./
Semantinė perspektyva ar funkcinė sakinio perspektyva sudarant vokiečių kalbos sakinių semantinius modelius
No full textStraipsnyje nagrinėjamas santykis tarp semantinės perspektyvos ir sakinio funkcinės perspektyvos, pateikiami šių sąvokų apibendrinimai, atskiriamos jų panaudojimo sritys. Daugiau vietos skiriama semantinei perspektyvai, kuri atskleidžiama subjektinant direktyvą sakinių semantiniuose modeliuose. Skirtumams tarp šių dviejų perspektyvos reiškinių atskleisti naudojama P. von Polenz’o “trijų pakopų sakinio informacinio centro susiformavimo” sistema (“drei Ebenen der Fokusbildung”), pagal kurią semantinė perspektyva nustatoma antrojoje pakopoje ir su lyginama su sakinio turinio “vidine esme” (“innere Gewichtung”), kuri gali būti siejama su vokiečių kalbos sakinių semantinių modelių sudarymu. Sakinio funkcinė perspektyva nustatoma trečioje minėtos sistemos pakopoje ir yra traktuojama kaip tekstų semantinės struktūros organizavimo priemonė, kuri išeina toli už sakinio ribų ir neturi įtakos sakinių semantiniam modeliavimui. Pastebimas šių abiejų perspektyvos reiškinių ryšys su pragmatiniu kalbinės kompetencijos aspektu
Lingvistiniai reklamos aspektai
No full textReklama, kaip vienas iš kultūros produktų, siekdama įtikinti, paaiškinti ir priversti įsiminti, naudoja žodžius, vaizdus bei garsus; jų sintezė ir duoda norimą rezultatą. Galima, tačiau, nagrinėti vien tik lingvistinius reklamos aspektus; tai ir yra šio straipsnio tikslas. Reklaminių tekstų kūrėjai dažnai naudoja frazeologizmus; juos transformuodami leksinės substitucijos, analoginių konstrukcijų ar leksinių naujadarų konstravimo būdu, sukuria glaustus įsimenančius reklaminius šūkius. Kita svarbi reklamos kalbos ypatybė – tai melioratyvinių žodžių ir gradacijos naudojimas. Ilgesni reklaminiai tekstai dar pasižymi ir savitomis argumentacinėmis schemomis, kurios, kaip rodo analizė, kartojasi daugelyje tekstų, nepriklausomai nuo reklamos autorių ar reklamuojamo gaminio (ar paslaugos)
Mokslinio straipsnio žanro poveikis kai kurioms kalbinėms priemonėms
No full textĮvairių žanrų tyrinėjimų rezultatai leidžia teigti, kad žanras yra vienalytė visuma, turinti šablonišką, visiems tekstams, priklausantiems tam pačiam žanrui, būdingą formą. Ta žanro forma ir lemia, kokios kalbinės priemonės turi būti vartojamos. Straipsnyje analizuojama, kaip mokslinio straipsnio žanras veikia referencijos, substitucijos ir elipsės vartojimą. Tyrimų rezultatai gausiai iliustruojami zoologinių tekstų pavyzdžiais
Šiuolaikinės prancūzų kalbos šalutinių pažyminio ir aplinkybių sakinių semantiniai ir struktūriniai ryšiai
No full textStraipsnio tyrimo objektas – prijungiamieji aplinkybių ir pažyminio sakiniai šiuolaikinėje prancūzų kalboje, jų semantika bei struktūra.Tyrimo metodai – aprašomasis ir transformacinis.Tiriami šalutiniai aplinkybių sakiniai, įvesti analitinių jungtukų au moment où, au cas où, à condition que pagalba, tų jungtukų susidarymo galimos aplinkybės. Taip pat analizuojami šalutiniai pažyminio sakiniai su santykiniai įvardžiais qui ir où, turintys aplinkybių reikšmės niuansų. Dėl panašios struktūros ir semantikos kai kurie sakiniai su šalutiniais pažyminio ir aplinkybių sakiniais priskirtini vienai nemobilių “nejudriųjų” sakinių grupei. Tuo tarpu dauguma analitinio jungtuko įvedamų į sudėtinį sakinį struktūrų priskirtina kitai – mobilių “judriųjų” sakinių grupei. Straipsnio tikslas – ištyrus įvairiems funkciniams stiliams priklausančią kalbinę medžiagą, pasiūlyti sudėtinių prijungiamųjų sakinių skirstymo kriterijų – mobilumą
1759 metų “Ziwato” o, i̯o, ii̯o kamienų daiktavardžiai ir jų raida
No full textThe article analyses o-, i̯o-, ii̯o-stem nouns in “Ziwatas” (1759) and their evolution, comparing with the modern system of noun inflexion in the western subdialect of the North Žemaitian dialect of Kretinga. The analysis showed that in the middle of the 18th century there had already occurred a shortening of singular locative case. May be at the “Ziwatas” time nasal vocal -ų was pronounced in the plural genitive stressed ending. At the end of the 18th century shortened plural dative endings were already used