Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Austriškoji vokiečių kalba
No full textRemiantis sociolingvistiniais tyrinėjimais, vokiečių kalba, kaip anglų, ispanų ir kt., yra pliuricentrinė, t.y. kalba, vartojama bent keliose šalyse ir turinti savo ypatumus bei besiskiriančias normas. Ilgą laiką vokiečių aukštaičių kalba (“Hochdeutsch”) buvo vienintelis standartas, visi kiti jos variantai galiojo tik kaip dialektai arba nukrypimai. Po II-ojo pasaulinio karo, išaugus austrų nacionaliniam identitetui ir norui atsiriboti nuo Vokietijos bei nacionalsocialistinės praeities, Austrijoje gimė kalbos politika, kurios vienas pirmųjų žingsnių buvo “Austriškojo žodyno” išleidimas 1951 metais. Šiame jau daug kartų perdirbtame žodyne, kodifikuotos ne tik leksikos, bet ir kai kurios gramatikos ypatybės (pvz., veiksmažodžių liegen, sitzen, stehen vartojimas su pagalbiniu veiksmažodžiu sein), kurios yra pripažintos standartu tiek sakytinėje, tiek rašomojoje kalboje Austrijoje. Paskutiniais dešimtmečiais austrų bei užsienio germanistai vis daugiau dėmesio skyrė būtent gramatikai. Ypač daug diskutuojama apie tikslingą kalbos politiką ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Šis straipsnis supažindina su svarbiausiais vokiečių kalbos austriškais žodyno, gramatikos ir fonetikos bruožais
Šalutiniai kirčiai vakarų aukštaičių kauniškių tarmėje
Get PDFIn the south-western Aukštaitian dialect the word-final vowels in the endings which could basically possess the main stress (sg. genet. -ės, -os, sg. nomin. -ė, -a, sg. locat. -e, pl. genet. -ų, pres. t. 1 person -i) are longer than those of never stressed word-final vowels (pl. nomin. . -ės, -os, pres. t. 3 person -a, -ia, past. t. 3 person -ė, subj. m. -ų, pres. t. 3 person -i). The statistical analysis shows that these are reliable vowel length differences. As the vowel length is one of the most distinct features of the stress occurrence, the statement that longer word-final vowels have the secondary morpheme stress is possible.Investigation of the length of the same quality vowels in the same word obviously shows that the length of short vowels may also depend on the secondary stress. The short vowels in the second post-stressed syllable are on the average 1.2 times longer than the vowels in the post-stressed stem; the short vowels in the second pre-stressed syllable are 1.1 times longer than the vowels in the pre-stressed vowels. These are statistically reliable differences in the length of vowels. The differences of the vowel quantities are more vivid, when the secondary rhythmic stress coincides with the secondary morpheme stress.The long vowels of the third post-stressed syllable as well as the post-stressed end of word vowels are undoubtedly shorter than the second post-stressed vowel (compare: the ratio of the quantity of vowels in the investigated examples: pamã.to. : pérsimato. : pǽrmato. = 1 : 1 : 1.2; pérsišluoste̲. : pašlúoste̤. : pǽršluoste̲. = 1 1.1 1.2). This proves completely that the length of vowels in word-final position depends on the secondary rhythmic stress, which occurs in the second post-stressed syllable
Pradinių ir galinių priebalsių derinimas veiksmažodio šaknyse
Get PDFThe article presents a synchronic analysis of verb root sound structure in Standard Lithuanian. More than half of verb roots analysed combined two (sometimes three) consonants of the same subclass. Sonarants were more frequent in the alternating nucleus roots, while plosives predominated in the stable nucleus roots. Plosives and fricatives are quite frequently combined according to the opposition voiced vs. voiceless. In both verb groups voiceless combinations predominated
Keletas poezijos vertimo aspektų
Get PDFDans l’article Quelques aspects de la traduction de la poésie sont analysés les problèmes que pose la traduction de la poésie, tels que la spécificité du texte poétique, les rapports très étroits de la forme et du contenu d’un poème ainsi que l’identification et la transposition dans la traduction des composantes essentielles du sens d’un poème qui peuvent être constituées soit des éléments grammaticaux, soit des éléments lexicaux, ou bien de la fonne sonore du poème, étant donné que la traduction totale est impossible. En analysant ces problèmes nous nous sommes basé surtout sur l’analyse de l’emploi des temps grammaticaux dans le poème d’O. Milosz La berline arrêtée dans la nuit présentée par M. Nowotna et sur trois traductions en lituanien de ce poème
Grožinio stiliaus prozos tekstų tiesioginės kalbos sakinio ilgis ir struktūra
Get PDFTexts belonging to belles-lettres style are heterogeneous from the point of view of statistics. This is due to the fact that these texts contain the author’s speech and direct speech, both of them possessing formal distinctive features. The analysis of their syntactic structure is based on a corpus of 50,000 words taken from direct speech fragments.The average sentence length in the direct speech (x̄=4.7±3.2words) is several times lower than in the author’s speech (x̄=12.3±9.9words). Very short sentences, consisting of 1–8 words (90.9 %) predominate; half of these are sentences having from 1 to 4 words. Most of them are simple sentences (79.9 %), their average length (x̄=3.6±2.2words) being much shorter than the average length of complex sentences (x̄=9.1±4.0words). Among the latter prevail complex sentences (35.5 %); asyndetically joined clauses (28.8 %) and compound sentences (26.8 %) are less dominant. Their average length is stereotypical: syndetically linked clauses consist of 8.2 words, asyndetically – 7.3 words.Sentence length in the direct speech depends very much on the author’s individuality. Balancing sentence length in the author’s speech and in direct speech helps to ensure the stylistic uniformity of a text
Konkrečioji poezija vokiečių kalbos mokymo procese
No full textVokiečių kalbos mokymo praktika Vokietijoje rodo, kad taip vadinamos konkrečiosios poezijos (vok. Konkrete Poesie) tekstai labai sėkmingai ir efektyviai taikomi kalbos mokymo procese. Straipsnyje išsamiai aptariamos šios poezijos pritaikymo galimybės vokiečių kalbos mokymo procese Lietuvoje, atskleidžiamos konkrečiosios poezijos funkcijos bei pagrindiniai mokymo tikslai.R. O. Wiemer’io eilėraščio “Empfindungswörter” (“Jaustukai”) pavyzdžiu pateikiamas konkretus Sios poezijos taikymo modelis, kurį straipsnio autorė jau ne kartą išbandė su Vilniaus Universiteto vokiečių filologijos specialybės antro kurso studentais kalbinės veiklos igūdžių ugdymo pratybose. Darbe pabrėžiama įvairiapusiška konkrečiosios poezijos mokomoji bei didaktinė vertė ir daroma išvada, kad šie tekstai ir Lietuvoje galėtų ir turėtų būti integruojami į vokiečių kalbos mokymo procesą
