Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Liūdesio konceptualizavimas lietuvių kalboje
Get PDFThe goal of the article is to describe a part of the concept, represented in the Lithuanian language by the word liūdesys ‘sadness’, based on different samples of usage.The work is based on the method of conceptual analysis. Conceptual/cognitive metaphors disclose a part of the content of the concept. A linguist is interested in the combination of a word of abstract meaning and a verb of figurative meaning since they give a great deal of information about the qualities of an object belonging to the abstract sphere and motivate corresponding conceptual metaphors. The conceptual analysis formalises what exists in collective subconsciousness and is expressed in speech.Having analysed a number of ways of representing the concept of sadness in the Lithuanian language, we can point out the basic tendencies of realising the concept: sadness as a thing, sadness as a cavity, sadness as a liquid, sadness as gas, sadness as a burden, sadness as a cloak, sadness as a natural calamity (fire, rain, mist), sadness as an illness, sadness as a living being (human, beast, enemy, sovereign).Consequently, sadness is an intensive emotional state in the world outlook of the Lithuanian language, which is being controlled and which at the same time is characterised by a lack of control and the ability to contain the emotion felt. This is a negative emotional state as it is linked with the subjects and objects that can harm people (illness, beast, enemy, burden), although neutral or even positive estimation of sadness is also possible.What is being reflected in linguistic combinations of words and somatic idioms correlates with the analysis of this emotional state presented by psychologists
Sakinių siejimo priemonės lietuvių ir užsienio kalbininkų darbuose
Get PDFThe article presents a review of the concepts cohesion and coherence in the works of Lithuanian and foreign linguists. Most of all attention is given to cohesion, the formal means of connecting the sentences. First of all coherence is realised by coupling sentences semantically. However, coherence requires a wider context, the interaction of an addressee and an addresser. Coherence is expressed by formal devices as well. The coherent text is apprehended in the subconsciousness of the addressee and the addresser, and the cohesive text is seen exteriorly and is being realised through the levels of language. Due to such a realisation of cohesion, the means of connecting sentences are mostly classified in accordance with traditional taxonomy. They include lexical and lexico-grammatical means
Metaforizavimas: Pasaulėžiūra ar pasaulio kūrimas?
No full textTaking up the perspective of language philosophy and cognitive semantics, the paper analyses various types or reconceptualization via metaphorization. The need to investigate metaphorical reconceptualization of reality arises after a close look at contemporary cognitive views on metaphor where a very manifold phenomenon is implied under the same term ‘metaphor’ - a tool of conceptualization as well as reconceptualization of human experience, a tool in the creation of fictionality of poetic texts, and the phenomenon that changes the states of affairs in the actual world. Schema theory is applied to show that metaphorization may act as schema connection, reinforcement, enrichment and refreshment, and that reconceptualization of the reality is a scalar category ranging from the most conventional world view to the creation of new insights and worlds.Remiantis kalbos filosofijos bei kognityvinės semantikos tyrimo principais, darbe analizuojamas metaforizavimas, jo įtaka pasaulėžiūrai bei jos kitimui. Klausimas ar metaforizavimas yra pasaulėžiūra ar pasaulio kūrimas kyla apžvelgus šiuolaikinius kognityvistinius požiūrius į metaforą ir juose naudojamo termino “metafora” reikšmių ivairovę. Tiriant metaforizavimą poetiniuose tekstuose, pasitelkiama schemų teorija, kurios dėka metaforizavimo įtaka pasaulėžiūrai suskirstoma į tris pagrindinius tipus ir apsprendžiamas skirtumas tarp metaforizacijos įtakos pasaulėžiūros kitimui bei metaforizacijos įtakos naujo pasaulio kūrimui
Sinonimija keliose “Lapino Romano” poringėse
No full textPour tous les médiévistes la richesse de l’ancien français se reflétant dans ses monuments littéraires, surtout ceux des 11e, 12e et 13e siècles, est un fait indiscutable. Le Roman de Renard n’en fait point d’exception: sa richesse lexico-stylistique est surprenante. Parmi les différents moyens lexicaux et stylistiques contribuant à la richesse des textes littéraires, la synonymie est un procédé qu’on ne saurait qualifier de négligeable. Or. après avoir étudié les synonymes trouvés dans les textes de quatre branches (I, II, III et XV) du Roman de Renard, il fut possible de se persuader que la synonymie en tant que phénomène lexical et stylistique était déjà largement développée. Les principales parties du discours, à savoir le nom et le verbe, fournissaient des séries synonymiques comprenant de deux à plusieurs membres. Tout comme ceux du français moderne, les synonymes de l’ancien français se prétent à la classification en synonymes absolus et partiels exprimés par formes nominales aussi bien que verbales. Les synonymes de l’ancien français peuvent aussi étre classés en synonymes idéographiques ne différant que par des nuances de sens, et synonymes stylistiques appartenant aux différents styles de la langue. Toutefois la synonymie idéographique dans les textes étudiés du Roman de Renard s’est avérée plus nombreuse et plus facile à reconnaitre, car les niveaux de la langue et les styles fonctionnels où l’emploi des synonymes stylistiques constitue un des traits distinctifs, n’étaient pas suffisamment bien délimités (en tout cas, s’ils s’étaient déjà plus ou moins formés, ils n’étaient pas attestés si abondamment qu’en français de nos jours).Sinonimija, labai pagyvinanti ir papuošianti kalbą, yra itin patrauklus tyrinėjimų objektas. Dabartinės prancūzų kalbos sinonimams nemaža dėmesio skyrė ir skiria tiek leksikologai, tiek stilistai, tiek semantikai. Tačiau senosios (IX–XIII amžiaus) prancūzų kalbos sinonimai plačiau tyrinėti nebuvo. Todėl buvo labai idomu pasižiūrėti, kaip atrodo ”Lapino Romano” sinonimija bent keliose jo dalyse. Panagrinėjus išrinktus sinonimus paaiškėjo, kad sinonimijos srityje senoji prancūzų kalba ne tik labai artima dabartinei tiek sinonimų gausa, tiek jų rūšimis (lengvai išskiriamos daugianarės ideografinių sinonimų eilutės, absoliutūs ir stilistiniai sinonimai), bet gal net ją pranoksta morfologiniame lygmenyje: XIII amžiaus prancūzų kalba dažnai sudarinėjo absoliučius sinonimus, prie tos pačios šaknies pridėdama vis kitas priesagas, o dabartinei kalbai daugiau būdinga vienos leksemos polisemija
Komunikaciniai tekstai
No full textPastaruoju metu vis labiau domimasi vadinamaisiais komunikaciniais tekstais: reklamomis, afišomis, politine propaganda ar įvairių tarnybų ryšių su visuomene atstovų pateikiama medžiaga. Šiame straipsnyje nagrinėjamos bankinės komunikacijos, t.y. įvairių lankstinukų, laiškų ir kt., bankų siunčiamų klientams, tekstų lingvistinės ypatybės. Jiems būdingų diskurso dėsnių bei leksinės-gramatinės struktūros analizė rodo, kad minėti tekstai yra dvejopos prigimties savo leksine sandara, loginių konektorių naudojimu primenantys techninę kalbą, argumentacinėmis schemomis bei melioratyvinių terminų gausa jie artimi reklaminiams tekstams.Tekstų dvilypė prigimtis nedaro jų nerišliais; ji tik reikalauja iš komunikantų atitinkamos lingvistinės bei sociokultūrinės kompetencijos, kuri ir padeda juos kurti ir adekvačiai interpretuoti
Būdvardžio juodas konotacijos
No full textThe subject of this study is the connotative meanings of the adjective denoting the colour juodas ‘black’ in Lithuanian. The study has demonstrated that the connotative meaning of the adjective juodas ‘black’ can be only distinguished in the context. In order to successfully define adjectival connotations, it was essential to identify the contextual words which pay a significant role in the realisation of adjective connotations. Adjectives, denoting colour names, usually appear in word combinations alongside with nouns, defining objects with a distinct colour application. In the process of the research, two clear cases have been pointed out: a) the case of the object having the quality “kind of/distinct colour”; b) the case of the object not necessarily having a distinct “kind of/distinct colour” quality, where the object can be of “any colour which is like...” The research of a broader context revealed certain peculiarities, related both to the semantic elements of adjectives (colour names) and to the way they are used in the context, composing a compound seme. The said features made it possible to classify them into peculiar groups. It can be stated that the most common semes, used with adjective juodas ‘black’, are emotional and visual.Thus, it was established, that the colour name juodas ‘black’ has the following connotations: 1. “Associated with misfortune, grief, pain, sadness”; 2. “Associated with evil, something negative”; 3. “Associated with death”; 4. “associated with difficulties, dayto-day cares”
Ekonomikos kalbos samprata
No full textMit dem zunehmenden Bedarf an Wirtschaftssprache muss der Gegenstand “Wirtschaftssprache” definiert und abgegrenzt werden. Die Fachsprache Wirtschaft wird als Varietät des Sammelbegriffs “Fachsprache” verstanden. Die Fachsprache als heterogene Varietät der Gesamtsprache hat ihre horizontale Gliederung hinsichtlich des Fachbereichs, z.B. Medizinsprache, Wirtschaftssprache, Jurasprache usw., und vertikale Schichtung in Bezug auf den Abstraktionsgrad.Wegen der Vielfalt der Fachgebiete, Sprachverwendungsbereiche, Abstraktionsebenen kann die Fachsprache Wirtschaft allgemein als Komplex der Subsprachen, die die in der Wirtschaft tätigen Fachleute verwenden, definiert werden.Zum Gegenstand der linguistischen Forschung ist die Wirtschaftssprache seit dem Anfang des 20. Jahrhunderts geworden. Die “Wirtschaftslinguistik” und “funktionale Wirtschaftslinguistik” haben die Grundlage der gesamten Fachsprachenforschung gelegt. In den 40er Jahre bricht die Forschung der Wirtschaftssprache ab. In der zweiten Hälfte des 20. Jahrhunderts beschränkte sich ihre Forschung nur auf bestimmte Textsorten.Da die Fachsprache Wirtschaft, im Unterschied zu anderen Fachsprachen, in zwei Institutionen – in Lehre und Forschung sowie im Geschäft-Verwendung findet, wird sie dreidimensional, d.h. in Bezug auf den Wirtschaftsbereich, den Abstraktionsgrad, die Institution (Lehre und Forschung sowie Geschäftsleben) gegliedert. Die Gliederungsmodelle der Fachsprache Wirtschaft leisten Hilfe den Forschern der Wirtschaftssprache bei der Bestimmung des Untersuchungsgegenstands innerhalb der komplexen Varietät “Wirtschaftssprache”. Diese Modelle konnen den Fachsprachendidaktikern und Lehrern zur Ermittlung der Lerninhalte dienen.Keletą pastarųjų dešimtmečių vienas iš svarbiausių taikomosios lingvistikos tyrimų objektų yra dalykinė kalba. Plečiantis tarptautiniam bendradarbiavimui, augant dalykinei komunikacijai, didėja ir dalykinių kalbų mokymosi poreikis. Viena iš paklausiausių kalbų yra ekonomikos kalba. Dėl ekonomikos kalbos kaip lingvistikos objekto kompleksiškumo sunku ją apibrėžti. Ekonomikos kalba laikytina dalykinės kalbos atmaina ir apibrėžiama kaip įvairių jos sričių specialistų kalbos vartojimas įvairiose ekonominėse sferose ir situacijose. Dalykinė kalba kaip bendrosios kalbos atmaina turi vertikalias ir horizontalias atmainas. Horizontalioje skalėje ji skirstoma pagal dalyką, vertikalioje – pagal specializacijos, abstrakcijos laipsnį. Ekonomikos kalba skirstoma pagal ekonomikos mokslo sritis, abstrakcijos-specializacijos lygį ir vartojimo sferą (mokslas-mokymas, verslas-įmonė). Mokslininkai pateikė įvairių ekonomikos kalbų modelių. Vieni jų atskyrė mokslo-mokymo kalbą nuo verslo-įmonės kalbos (Frenser, 1991; Buhlmann, 1989), kiti bandė susieti šias dvi sferas (Bolten, 1992). Abstrakcijos lygis išskiriamas pagal įmonės padalinius (Bolten, 1992), pagal mokslo-mokymo ir verslo sferas (Frenser, 1991), pagal komunikacijos dalyvių ekonomikos žinių lygį (Borgulya, 1988). Remiantis ekonomikos kalbos modeliais, gali būti apibrėžiama ekonomikos kalba kaip tyrimų objektas, numatomas ekonomikos kalbos mokymo turinys
Abstrakčios reikšmės daiktavardžių kognityvinis aspektas (Seele ir siela metaforiniuose pasakymuose)
No full textIm vorliegenden Beitrag wird die konzeptuelle Analyse behandelt, die besonders aktuell bei Erschließung der Semantik von Abstrakta ist. Da die abstrakten Phänomene als konkrete Entitäten konzeptualisiert werden, ist die Explikation der Ausgangskonzepte anhand der linguistischen Analyse von metaphorischen Ausdrücken möglich.Straipsnyje nagrinėjama lingvistinės koncepto analizės problematika. Termino “konceptas” vartojimas kalbos ženklo turiniui apibūdinti sietinas su vadinamąja paradigmų kaita lingvistikoje, t.y. orientacija į kalbos turinį ir jo ryšį su kalbančiųjų konceptualiuoju pasauliu. Konceptas suprantamas kaip mąstymo konstruktas, pasaulio pažinimo rezultatas, užfiksuotas mūsų sąmonėje. Kalba – tik vienas iš koncepto formavimosi kelių. Koncepto lingvistinė analizė leidžia išplėsti kalbos ženklo turinio tyrimo lauką. Tai ypač aktualu abstrakčių daiktavardžių semantikos tyrime, nes apie nematomojo pasaulio dalykus kalbame tik susieję juos su konkrečiais. Lingvistinė pasakymų analizė gali atskleisti koncepto fragmentus, t.y. įgijusias kalbinę raišką asociacijas.Straipsnyje analizuojami vokiečių ir lietuvių kalbų metaforiniai pasakymai su žodžiais Seele ir siela. Konkrečių vaizdinių sritys, kurios vadinamos pradiniais konceptais (Ausgangskonzepte) abiejose kalbose iš esmės sutampa. Siela konceptualizuojama, t.y. suvokiama ir įgyja kalbinę raišką, kaip “žmogus”, “daiktas”, “patalpa”, “medžiaga”. Pradinio koncepto požymiai, kurie perkeliami į konceptą siela, daugeliu atvejų nesutampa. Pvz., tiek vokiečių, tiek lietuvių kalbose siela konceptualizuojama kaip namas. Tačiau tik lietuvių kalboje pabrėžiami koncepto “namas” požymiai – statybos elementai – ‘kertiniai stulpai’, ‘pamatai’
Dalykinė ekonomikos kalba – dalykinės kalbos ir komunikacijos tyrimų dalis
No full textDer Artikel befasst sich mit der Fachsprache in der Wirtchaftskommunikation und verfolgt das Ziel, die Besonderheiten der Fachsprache Wirtschaft in der schriftlichen Kommunikation zu zeigen. Die Wirtschaftssprache ist die Komponente der Wirtschaftskommunikation und die Wirtschaftskommunikation schließt sowohl Lehr- und Wissenschaftskommunikation als auch Unternehmens-, Bank, Handels- und Dienstleistungskommunikation ein. Wirtschaftskommunikation besitzt unterschiedliche Facetten auch deshalb, weil sie zugleich institutionelle, fachliche und berufliche Kommunikation ist. Im Artikel wird die Diskussion gezeigt, ob es die Fachsprache Wirtschaft als integratives Ganzes überhaupt gibt, oder ob es nicht sinnvoller wäre, sich mit den Fachsprachen der Einzeldisziplinen, etwa Börse, Finanzwissenschaften, Währungspolitik u.a. zu befassen. Der zweite Weg impliziert den Verzicht auf die komplexe Bestimmung ‘Wirtchaftssprache’.Mit den Schichtungsmodellen der Fachsprache Wirtschaft wird auf die fremdsprachendidaktischen Gegebenheiten rekuriert.Als Schwerpunkt dieses Artikels wird ein praktisch-fachliches Schichtungsmodell gewählt, zu der auch u.a. Geschäftsbriefe gehören. Dabei werden nur die typischen fachlichen Merkmale dieser Schicht ausgesondert und mit den Beispielsätzen aus den Geschäftsbriefen in den drei Sprachen – litauischen, deutschen und russischen – typologisch illustriert und dadurch die typischen syntaktisch-morphologischen Merkmale in den drei Sprachen behandelt.Straipsnis nagrinėja ekonomikos srities dalykinės kalbos problemas, pristato dalykinės ekonomikos kalbos ypatumus ir jos vietą tarp kitų dalykinių kalbų. Išsamiai išdėstomos prieštaringos nuomonės apibrėžiant ekonomikos dalykinę kalbą. Straipsnyje parodoma dalykinės ekonominės kalbos modelių ivairovė. Praktinėje straipsnio dalyje nagrinėjami dalykiniai vokiečių, lietuvių bei rusų laiškai. Analizė remiasi vienu praktiniu dalykinės kalbos modeliu. Praktinė straipsnio dalis yra skirta parodyti pagrindinius lietuvių, vokiečių ir rusų dalykinės kalbos sintaksės ir morfologijos skirtumus ir panašumus.Darbas yra skirtas aktualioms šiuolaikinės lingvistikos tyrinėjimo problemoms, kurios pragmatikos mokslo srityje paskutiniais metais yra ypač aktyviai nagrinėjamos ivairiuose kontrastyvinės lingvistikos darbuose
Episteminio modalumo tipai su jutiminio suvokimo veiksmažodžiais
No full textStraipsnyje apžvelgiami du episteminio modalumo tipai, kurie būdingi tam tikrų tipų sakiniams su jutiminio suvokimo veiksmažodžiais lietuvių ir anglų kalbose. Germanistikoje teigiama, kad matymo ir atrodymo veiksmažodžius turi akivaizdumo kategorijai būdingą reikšmę. Manoma, kad asmenuojamieji that (‘kad’) sakiniai žymi propozicijas ir vartojami postpredikatinėje veiksmažodžio see (‘matyti’) pozicijoje išplečia jo reikšmę nuo percepcinio iki mentalinio suvokimo. Be to, matymo veiksmažodis leidžia kalbėtojui/autoriui nurodyti kalbamos informacijos šaltinį (regėjimas – pojūčiai – vizualinė percepcija), o tai yra svarbiausias akivaizdumo kategorijos požymis. Atliktas tyrimas rodo, kad tik matymo veiksmažodžiai tokiuose sakiniuose, kaip matau, kad tu teisi; matyti jį buvus gabų mokinį laikytini nurodančiais kalbamos informacijos šaltinį, t.y. mūsų pojūčius.Atrodymo veiksmažodžius siūloma laikyti turinčius episteminio galimumo reikšmę. Jie perteikia kalbėtojo/autoriaus abejonę aprašomos propozicijos tikrumu. Inferencija, kaip būtina mentalinio suvokimo sąlyga, nelaikytina nei informacijos šaltiniu, nei akivaizdumo kategorijos požymiu