Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Priežasties bei nuolaidos konstrukcijos ir neigimo apimtis
No full textWhile wide-scope negation of a causal relation between two propositions P and Q – as in the English sentence I didn’t move because the rent was raised – is truth-conditionally underdetermined as to whether the speaker did or did not move and the rent was or was not raised, use of a concessive construction – I didn’t move although the rent was raised – eliminates the inherent vagueness of the negative causal construction, as it encodes the information that the rent was raised but that the speaker did not move because of/in spite of that. The intuitively felt resemblance between the causal truth-conditionally underdetermined construction and the concessive construction is claimed to have caused an Old Norse causal connective to be re-analysed as a non-truth-conditional concessive, for det (‘for that’), in modern Norwegian. For det is referred to as a ‘weak’ concessive with a procedural meaning in the sense of relevance theory, a meaning which will be pragmatically strengthened to a regular ‘strong’ concessive expressing the expectation that Q is false if P is true, in case considerations of relevance support the inferred ‘strong’ interpretation of the token in context.Straipsnyje nagrinėjama neigimo apimtis tokiose priežasties ir nuolaidos konstrukcijose, kaip anglų kalbos sakiniuose: I didn’t move because the rent was raised (‘Aš neišsikėliau, kadangi nuoma pakelta’) ir I didn’t move although the rent was raised (‘Aš neišsiklėliau, nors nuoma pakelta’). Pirmajame pavyzdyje priežasties santykis tarp propozicijų P ir Q teisingumo sąlygų požiūriu yra neapibrėžtas, nes nėra aišku, ar kalbėtojas išsikėlė, ar ne ir ar nuoma pakelta. Tuo tarpu antrajame pavyzdyje vartojama nuolaidos konstrukcija informuoja, kad nuoma pakelta, bet kalbėtojas neišsikėlė. Teigiama, kad intuityviai jaučiamas panašumas tarp priežasties ir nuolaidos konstrukcijų sąlygojo naują senosios skandinavų kalbos priežasties jungtuko for del (‘dėl to’) interpretaciją šiuolaikinėje norvegų kalboje: ji siūloma laikyti neturinčiu teisingumo sąlygų nuolaidos jungtuku (‘a non-truth-conditional concessive’), kai Q yra klaidinga, jeigu P yra teisinga
Diskurso ribas žymintieji žodžiai anglų ir lietuvių kalbose
No full textThe paper is devoted to a contrastive analysis of the use of discourse markers in English and Lithuanian everyday conversation. Though the status of discourse marker in English has not yet been fully clarified, it has been widely discussed. In Lithuanian, however, no attempts have been made to delimit this category: There is a wide range of words and phrases that could be interpreted as discourse markers in both languages. Their main function is to indicate an interactive relationship between the participants of conversation. The study is carried out analysing transcribed conversations in English and Lithuanian. Discourse markers in both languages are mostly words with little lexical meaning that appear on the periphery of clause structure. In both languages, discourse markers can form a separate tone group or be part of a larger unit. Some markers appear to be semantic and functional equivalents of their counterparts in the other language while some do not have equivalents. A number of Lithuanian markers can be used only in a very informal setting, which presupposes more monitoring of speech and, consequently a greater variation in usage, depending on the level of formality of the situation.Straipsnyje nagrinėjami vadinamieji diskurso žymikliai, t.y. žodžiai ar žodžių junginiai, kurie brėžia prasmines ribas tarp sakinių, frazių ar prozodinių vienetų sakytinėje kalboje. Anglų kalboje šie žodžiai skiriami į atskirą grupę pagal jų atliekamą funkciją, nors pačios grupės ribos dar nėra tiksliai apibrėžtos. Lietuvių kalboje dar nebandyta išskirti panašią žodžių ir žodžių junginių grupę. Remiantis įrašyto ir transkribuoto natūralaus pokalbio analize bandoma nustatyti, kokie žodžiai gali funkcionuoti kaip diskurso žymikliai lietuvių kalboje, pateikiama angliškųjų ir lietuviškųjų žodžių lyginamoji analizė. Daroma išvada, kad abiejose kalbose šie žodžiai yra būdingi sakytinei kalbai, desemantizuoti ir dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją, kuri priklauso nuo konteksto. Tačiau pastebimi ir skirtumai: pirma, ne visi lietuviškieji žodžiai ar žodžių junginiai turi aiškius angliškus atitikmenis, antra, lietuvių kalboje stipriau jaučiamas skirtumas tarp šnekamosios ir oficialiosios kalbos
Artumo santykių raiška anglų ir lietuvių kalbose
No full textThe article sets out to disclose the semantic structure of the spatial prepositions of proximity by and beside in English and šalia, greta and ties in Lithuanian.The paper argues that proximity covers a wide range of spatial relations. More specifically, the above prepositions refer to different types of spatial organisation: regional and non-regional. The first type covers at least two subtypes of regions: qualitative/functional (by) and geometrical region (ties). Within non-regional spatial organisation, two varieties seem to be relevant: sequence in space (šalia) and rowtype organisation of entities (beside, greta). Cross-linguistically, the prepositions under study in most cases manifest partial overlap of meaning.Straipsnyje nagrinėjama kai kurių artumo prielinksnių semantika anglų ir lietuvių kalbose: angliškųjų by, beside ir lietuviškųjų šalia, greta, ties. Nustatyta, kad bendriausios sąvokos ‘artumas’ (angl. proximity) šių sinonimiškų prielinsknių reikšmei atskleisti nepakanka. Tyrime remtasi angliškuoju nacionaliniu britų ir lietuviškuoju Donelaičio tekstynu; tyrimas grindžiamas komponentine analize, kognityvinės lingvistikos principais bei lingvistiniu eksperimentu.Nagrinėjamos grupės prielinksniai pagal reikšmę skirstytini į du erdvės santykių organizavimo tipus: regioninį ir neregioninį. Regioninis tipas dar suskyla į du regiono variantus: kokybinės erdvės, kuri realizuojama angliškuoju by (A caslte by the sea) ir geometrinės erdvės, kuris realizuojamas lietuviškuoju ties (Mūšiai vyko ties Šiauliais). Neregioninio tipo santykiai realizuojami arba kaip objektų seka erdvėje (lietuviškuoju prielinksniu šalia – šalia kelio karčema), arba kaip eilės tipo objektų sąranga erdvėje, kai du ar daugiau objektų veidu/fasadine puse yra atsigręžę į vieną pusę. Pastarojo pobūdžio erdvės santykiai realizuojami angliškuoju prielinksniu beside (He was sitting beside the driver) ir lietuviškuoju greta (atgulė greta savo vyro)
Vokiečių kalbos sakinių su sein-pasyvu lietuviškieji atitikmenys
No full textIm vorliegenden Beitrag werden die deutschen Konstruktionen mit dem sein-Passiv und ihre litauischen Entsprechungen analysiert. Das Ziel der Untersuchung ist die Tendenzen im Gebrauch der grammatischen Formen zum Ausdruck desselben Inhalts im Deutschen und Litauischen festzustellen und sie zu verallgemeinern.Straipsnyje pateikiama vokiečių kalbos sakinių su sein-pasyvu ir jų lietuviškųjų atitikmenų analizė, kurios tikslas atskleisti kai kuriuos nagrinėjamų kalbų neveikiamosios rūšies formų bei jų atitikties ypatumus.Vokiečių kalbos sakinių su sein-pasyvu ir jų lietuvių kalbos atitikmenų gretinimas rodo, kad šias vokiečių kalbos pasyvines konstrukcijas lietuvių kalboje dažniausiai atitinka neveikiamosios rūšies konstrukcijos su neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu (63,6 % atvejų). Tiek vokiečių kalbos sein-pasyvo formomis, tiek lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies formomis su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais dažniausiai reiškiama rezultatinė būsena kaip ankstesnio veiksmo pasekmė, o veiksnio poziciją užima ne agensas. Abiejose nagrinėtose kalbose nėra kitų priemonių, kuriomis būtų galima perteikti šią kompleksinę reikšmę. Gauti statistiniai duomenys patvirtina prielaidą, kad apie aktyvinių ir atitinkamų pasyvinių konstrukcijų sinonimiją galima kalbėti tik tuomet, kai aktyvinės konstrukcijos gretinamos su pasyvinėmis konstrukcijomis, reiškiančiomis procesą
Ar bendrinės lietuvių kalbos naudininkas yra vieninga semantinė kategorija?
No full textA Lithuanian sentence with a dative and an accusative object can be translated into English in five different ways: using the English “internal dative” construction, the constructions with the prepositions to, for, on, and a possessive modifier. The question whether the Lithuanian sentences with dative and accusative objects are instances of the same construction or whether they are only superficially similar instances of different underlying structures is addressed in the paper. Dąbrowska (1997) dealing with similar constructions in Polish introduced the concept of the Target Person supplemented by the notion of the personal sphere as the central concept in the interpretation and understanding of the construction with dative and accusative objects. The concept of the Target Person supplemented with the notion of personal sphere is very closely related to the concept of Possession used in linguistics (cf. Seliverstova 1990, Grigaliūnienė 1989, Heine 1997). An attempt is made to look at the sentences under consideration as possessive. The Lithuanian dative is only used when the referent of the first indirect object is affected by the action performed, when it becomes the possessor of the result of the action performed upon the patient.Straipsnyje kalbama apie lietuvių kalbos konstrukciją su naudininko ir galininko linksniu NOM-DATACC. Teigiama, jog ši konstrukcija į anglų kalbą gali būti išversta penkiais būdais: vartojant anglišką “internal dative” (“vidinį datyvą”), konstrukcijas su prielinksniais to, for, on ir posesyvinę konstrukciją. Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar lietuviški sakiniai su naudininku ir galininku turi tik vienodą išorinę sandarą, tačiau skirtingą vidinę (semantinę) struktūrą. Lingvistinėje literatūroje tokių sakinių interpretacijai dažnai vartojamos “Target Person” (“taikinio”) bei “asmeninės erdvės” (“personal sphere”) sąvokos, kurios labai artimos posesyvo koncepcijai (žr. Seliverstova 1990, Grigaliūnienė 1989, Heine 1997). Straipsnyje siūloma tokius sakinius laikyti posesyviniais, įrodinėjama, jog naudininkas vartojamas tik tada, kai atliekamas ar atliktas veiksmas daro poveikį netiesioginio objekto referentui, kai jis tampa to veiksmo rezultato savininku (posesoriumi)
Kognityvinis požiūris į informacinę sakinio struktūrą
No full textOver the past several decades a vast body of literature has emerged investigating the native speaker’s implicit ability to assess the appropriateness of a grammatical sentence in a particular context. The present paper attempts to examine some of the most influential approaches that address the question of how cognitive and pragmatic factors correlate with constituent order. In a field where so much literature has been written there is an urgent need to be very selective; the paper therefore focuses on very general tendencies, facts and assumptions that relate to the vast area of the present discussion.Straipsnyje autorė pristato, nagrinėja ir lygina pastarojo laikotarpio kalbos moksle išryškėjusius požiūrius į informacinę sakinio struktūrą. Reiškinys analizuojamas kognityviniu ir pragmatiniu aspektu, aptariant šių lygmenų įtaką sintaksinei sakinio struktūrai. Analizės pagrindą sudaro Wallace Chafe’o, Talmy Givón’o, Knudo Lambrecbto, Ellen Prince ir kitų šiuolaikinių kalbos tyrinėtojų idėjos ir vėliausi darbai
Fokusas ir perspektyva, pasirenkant leksinį konversyvą
No full textStraipsnyje nagrinėjamas veiksmažodinių leksinių konversyvų, tokių kaip pirkti – parduoti, duoti – imti, atspindėti – atsispindėti, angl. lease – rent, bequeath – inherit ir t.t., funkcionavimas rišliame tekste. Abu konversinės poros nariai retai vartojami viename ir tame pačiame kontekste – paprastai pasirenkamas vienas arba kitas konversyvas. Darbe siekiama nustatyti, kas nulemia vieno ar kito konversyvo pasirinkimą, remiantis fokuso išskyrimo ir aktualiosios sakinio skaidos principais. Straipsnyje teigiama, kad leksiniai konversyvai, kaip ir neveikiamoji rūšis (gramatinė konversijos priemonė), atlieka tą pati vaidmenį komunikaciniame lygmenyje, o būtent, yra priemonė pabrėžti svarbiausią situacijos dalyvį, apiforminant jį pavadinantį daiktavardį sakinio veiksniu. Daroma išvada, kad vieno ar kito konversinės poros nario pasirinkimas priklauso nuo komunikacinio kalbėtojo tikslo, kurį, savo ruožtu, įtakoja ankstesnis kontekstas ir tolesnė minties slinktis. Kai kuriais atvejais kontekstas labai griežtai apriboja konversyvo pasirinkimą; kitais atvejais informacinė struktūra išlaikoma, todėl vieno konversyvo pakeitimas kitu yra galimas, jei nepakeičiama pagrindinė sakinio reikšmė
Kūrybinis rašymas. Jo reikšmė ir funkcijos vokiečių kalbos mokymo procese
No full textDer vorliegende Artikel will zeigen, wie man mit Hilfe von kreativen Aufgaben das Schreiben, das von Lernenden und Lehrenden gleichermaßen meistens als langweilig und “trocken” empfunden wird, interessanter und attraktiver machen und somit dem heute so oft beklagten Verlust an schriftlicher Ausdrucksfähigkeit entgegenwirken kann. Im Mittelpunkt der Arbeit steht das kreative Schreiben nach literarischen Vorlagen, dessen Vorteile gegenüber den im Bezug auf Form und Stil viel freieren Schreibanlässen darin bestehen, dass man durch den Umgang mit literarischen Vorlagen die Merkmale verschiedener Textsorten kennen lernt und sie durch eigene Produktion festigt.Der Hauptgedanke des Artikels ist, dass gerade der nicht konventionelle Umgang mit den literarischen Vorlagen und der Einsatz schöpferischer Kräfte bei der eigenen Textproduktion bei den Studierenden die Last des Schreibenmüssens abbaut und ihr schriftliches Ausdrucksvermögen ganz zwanglos entwickelt.Vokiečių kaip užsienio kalbos mokymo praktika rodo, kad šiuolaikiniai kalbos dėstymo metodai pirmenybę teikia kalbėjimui, klausymui ir skaitymui. Tuo tarpu rašymas, kuris tiek besimokančiųjų, tiek pačių mokytojų dažniausiai apibūdinamas kaip nuobodi ir “sausa” veikla, yra viena labiausiai apleistų sričių kalbos mokymo procese.Šio straipsnio tikslas – atskleisti taip vadinamo kūrybinio rašymo esmę bei funkcijas kalbos mokymo procese, pabrėžti jo reikšmę, lavinant rašymo įgūdžius. Pagrindinis dėmesys skiriamas kūrybiniam rašymui trumpų literatūrinių tekstų (pvz. trumposios prozos, konkrečiosios poezijos) pagrindu. Tokio rašymo tikslas – skatinti besimokančiojo NORĄ rašyti, o patį rašymo procesą paversti patrauklia ir įdomia veikla, visiškai neapribojančia rašančiojo minčių laisvės, ir kartu suteikiančia galimybę susipažinti ir savo sukurtame tekste įtvirtinti pateikto literatūrinio žanro pagrindinius kalbos bei stiliaus ypatumus.Straipsnyje pateikiamos konkrečios kūrybinio rašymo taikymo galimybės, pabrėžiama jo visapusiška mokomoji bei didaktinė vertė