Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Disciplininiai ir kultūriniai mokslinių straipsnių įžangų skirtumai
No full textThe purpose of this study is to look at introductions across disciplines and cultures and to investigate whether differences across academic disciplines are more noticeable than cross-cultural differences. The material of the present study consists of a sample of 60 introductions, i.e. 20 each from Medicine, Economics and Linguistics, 30 in English and 30 in Lithuanian. The model of analysis was developed from Swales’ CARS model (Swales 1990). The findings reveal certain preferences of textual patterns by the three disciplines common to both English and Lithuanian academic traditions as well as some cultural differences.Kalbininkų susidomėjimą mokslinio straipsnio žanru paskatino reikalavimai skelbti publikacijas tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose. Per pastaruosius du dešimtmečius atlikta nemažai atskirų mokslinio straipsnio dalių retorinės struktūros bei leksinių-gramatinių ypatybių tyrimų, tačiau lieka nepakankamai ištirti disciplininiai ir kultūriniai skirtumai. Šiame straipsnyje lyginamos angliškos ir lietuviškos trijų skirtingų disciplinų mokslinių straipsnių įžangos siekiant nustatyti tas teksto charakteristikas, kurias sąlygoja disciplininės normos ir kultūrinės tradicijos, bei tas, kurios priklauso pačiam mokslinio straipsnio žanrui
Elatyvo konstrukcijos anglų ir lietuvių kalbose
No full textThe article focuses on the semantic structure and the linguistic means to realize the semantic functions of the Elative constructions in English and Lithuanian. The Elative can be defined as a starting point (Source), from which an entity (Trajector) moves or has its origin. Besides, the construction includes the route taken (Path) and the end point (Goal, Landmark). In both languages Source may denote closed and open containers, a certain environment. In addition, abstract entities can also serve as a starting point. In this case, the initial point of movement is from a place of activity. In English the semantic components are realized syntactically, in Lithuanian syntactically and morphologically.Straipsnio tikslas – aprašyti vadinamąsias konkrečiąsias elatyvo konstrukcijas anglų ir lietuvių kalbose. Elatyvas apibūdinamas kaip šaltinis (Source), iš kurio objektas (Trajector) juda ar yra kilęs. Be elatyvo, kalbamąją konstrukciją sudaro kelias (Path), tikslas (Goal, Landmark). Kontekste šaltinis, tikslas ir kelias gali būti nerealizuojami. Gretinamosios kalbos pasižymi identiškais sintaksiniais procesais (abiejose kalbose semantiniai komponentai gali būti objektyvizuojami). Skirtumai daugiausia matomi raiškos plane: anglų kalboje minėti semantiniai komponentai reiškiami sintaksiškai, o lietuvių kalboje sintaksiškai ir morfologiškai, t.y. prielinksniu su atitinkamo linksnio forma arba tik atitinkamo linksnio forma. Abiejose kalbose šios konstrukcijos gali būti pilnos ir eliptinės
Atributinės metaforos: analizė pagal kūno, sielos ir proto konceptus
No full textStraipsnyje nagrinėjamos atributinės metaforos – tai naujas konceptualiųjų metaforų tipas. Surinktos empirinės medžiagos analizė parodė, kad tarp vokiečių ir lietuvių frazeologizmų ir kolokacijų randama didelė grupė tokių, kurios gali būti interpretuojamos pagal Ch. Baldauf metaforų teoriją. Nustatyta, kad atributinės metaforos, išreikštos per mūsų fizinius pojūčius (tamsu/šviesu, šilta/šalta, stipru/silpna, sunku/lengva), tiesiogiai susiję su abstrakčių savybių (emocijų, charakterio bruožų, būsenų) konceptualizacija. Kadangi tamsu/šviesu, šalta/šilta, silpna/stipru, sunku/lengva koreliuoja su teigiama/neigiama, atributinės metaforos yra suprantamos kaip konceptų KŪNAS, SIELA ir PROTAS vertinamojo aspekto implikatorius. Straipsnyje išsamiau aptariami kai kurie kognityvinės lingvistikos terminai: konceptas, konceptualioji metafora bei atributinė metafora
Procesas kaip tikroji rema lietuvių ir anglų kalbose
No full textThe article presents an analysis of Lithuanian and English sentences perspectived towards a process. The communicative function of the process depends on whether the sentence is contextualized or not: the communicative structure of context-independent and contextualized sentences may differ considerably.In context-independent intransitive sentences expressing processes which are not accompanied by circumstantials, the process is communicatively neutral: it may function as the theme or the rheme. When accompanied by a circumstantial, the process is less informative than the circumstantial which is the rheme proper. In context-independent transitive sentences, the process is extended to participants which take the communication further and thus function as the rheme proper.In contextualized sentences, processes function either as the theme or as the rheme. In Lithuanian, there is a strong tendency to arrange sentence elements in accordance with a gradual rise of CD. Thus, the process takes a position in the sentence depending on its informativity. When it is most communicatively important the process is expressed by the verb in sentence-final position. When it is not the verb is followed by more informative sentence elements.English does not differ from Lithuanian as regards intransitive sentences with a thematic subject. In transitive sentences, the verb whether thematic or rhematic takes non-final position in the sentence. Its actual function is determined by the context.Remiantis darybinio proceso sakiniais (angl. material process sentences), analizuojama proceso komunikacinė (pragmatinė) funkcija.Nekonteksrualizuoto sakinio komunikacinė struktūra gali žymiai skirtis nuo konteksrualizuoto. Nekonteksrualizuotų intranzityvinių sakinių absoliutūs procesai (t.y. procesai, neturintys aplinkybių) komunikaciniu požiūriu yra neutralūs: tokie procesai gali būti ir tema, ir rema. Jeigu procesas yra konkretizuotas aplinkybės, tikroji rema yra ne pats procesas, bet aplinkybė. Nekonteksrualizuoti tranzityviniai sakiniai komunikaciniu požiūriu yra paprastesni: čia procesas nėra tikroji rema – tikroji rema yra to proceso komplementas.Konteksrualizuotų sakinių (intranzityvinių ir tranzityvinių) procesai gali funkcionuoti kaip tema arba kaip rema. Lietuvių kalboje, kur sakinio elemento vieta nėra fiksuota, rematinis procesas skiriasi savo vieta nuo tematinio. Predikatu einantis veiksmažodis, žymintis rematinį procesą, paprastai eina po Agento ir kitų savo palydovų, t.y. atlikdamas tikrosios remos funkciją, jis užbaigia sakinį. Tematinis procesas paprastai eina po tematinio Agento, tačiau prieš kalbamuosius palydovus, kurie yra rematiniai.Anglų kalboje, kur sakinio elemento vieta yra fiksuota, rematinis procesas paprastai savo vieta nesiskiria nuo tematinio proceso: abu eina po Agento, prieš kitus savo palydovus. Proceso informatyvumą atskleidžia kontekstas. Taip pat vartojamos gramatinės struktūros, kuriose tikrosios remos funkcija yra žymėta poziciniu požiūriu.Daroma išvada, kad proceso komunikacinė funkcija priklauso nuo to, ar sakinys konteksrualizuotas ar ne
Rugsėjo 11-oji – diena, pakeitusi pasaulį ir politinį žodyną
No full textStraipsnio objektas – leksiniai vienetai, susiję su 2001 m. rugsėjo 11-ąją JAV įvykdytu teroro aktu ir įvykiais po jo. Aptariami politinės kalbos ypatumai, politikos ir žiniasklaidos sąsaja bei jų vaidmuo naujų leksinių vienetų sudarymui ir jų įtvirtinimui kalboje. Pavyzdžiais iš “Frankfurter Allgemeine Zeitung”, “Die Welt” ir “Frankfurter Rundschau” iliustruojama politinėje kalboje įsivyravusi dichotomija, t. y. pasaulio skirstymas į “gėrį” ir “blogį” siekiant suformuoti tam tikrą visuomenės nuomonę. Straipsnio tikslas – parodyti, kaip teroro įvykiai įtakojo politinį žodyną, išsiaiškinti politinių sąvokų teroro tematika stilistinę bei pragmatinę vertę, nustatyti, kaip pakito žodžių, žodžių junginių bei posakių denotacinės reikšmės, kokią konotaciją jie įgyja naujame kontekste
Citatos ir netiesioginė kalba lietuvių ir prancūzų spaudoje
No full textJoks spaudos tekstas nėra ištisai homogeniškas. Dažnai vieno kalbėtojo kalboje užfiksuota kito kalbėtojo kalba; šis lingvistinis reiškinys realizuojamas įvairiais būdais: tiesiogine, netiesiogine, tiesiogine menamąja kalba, užuominomis į kito kalbėtojo kalbą.Spaudos tekstų analizė atskleidė kai kuriuos lietuvių ir prancūzų žurnalistinės kalbos bruožus. Prancūzų žurnalistai vartoja labai daug įvedamųjų veiksmažodžių, tuo tarpu lietuviškuose tekstuose šių veiksmažodžių skaičius ribotas, ir dažniausiai jie neutralūs. Be to, tiesioginės kalbos transformavimo į netiesioginę būdai priklauso nuo kalbos sistemos, todėl cituojama kalba lietuviškuose ir prancūziškuose tekstuose įvedama skirtingomis kalbinėmis priemonėmis
Papildinio linksnis: anglų kalbos įtaka trijų dvikalbių estų vaikų gimtajai kalbai
No full textThe present paper reports the results of one part of a study conducted on the native language of three Estonian-English bilingual children living in Britain. This part focuses on object case marking. The study found that the native language of these children demonstrated English influence in their systematic overuse of the partitive to mark direct objects in Estonian. The plausibility of regarding this as a transfer effect is supported by two considerations. First, the children have limited exposure to Estonian speakers in England, so that English has become their dominant language. Second, the children’s simplification of object marking patterns conforms to the much simpler English pattern. The primary subjects were asked to translate 40 English sentences (with 43 object contexts) into Estonian. A set of Estonian control subjects were given a completion task with the same sentences in Estonian. The results of the study revealed that the primary subjects overwhelmingly used the partitive in marking direct objects, even in contexts where either the genitive or nominative marking was required. The control subjects demonstrated a consistent use of the three object cases in appropriate contexts.Straipsnyje apžvelgiami kai kurie atlikto tyrimo rezultatai, kurie buvo gauti stebint, kokią įtaką anglų kalba turi trijų dvikalbių estų vaikų gimtajai kalbai jiems gyvenant Didžiojoje Britanijoje. Šiame darbe yra nagrinėjama tik papildinio linksnio raiška. Surinkti duomenys rodo, kad tiesioginis papildinys šių vaikų kalboje žymiai dažniau buvo reiškiamas partityvo linksniu, nežiūrint į tai, kad estų kalboje egzistuoja trys alternatyvos: partityvas, genityvas ir nominatyvas
Citavimas lietuvių ir prancūzų politinėje spaudoje
Get PDFLa mise en scène de la parole d’autrui est une stratégie discursive généralisée dans l’écriture de la presse actuelle. Dans les études de la presse politique d’aujourd’hui on confirme souvent la modernité des textes à plusieurs voix.Dans cet article la citation – insertion de voix-temoins dans un discours premier, monologal, est étudiée en analysant le corpus comparable spécialisé (500 000 d’occurences) constitué de textes politiques des journaux lituaniens et français: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Le monde, Libération. Le but de l’article est d’analyser les constantes, les fonctions des citations dans la presse politique lituanienne et française, décrire l’interaction du discours citant(médiatique) et discours cité(politique) ainsi que définir les dominantes pragmatiques discursives pour chaque journal.Les recherches qui se placent dans l’axe de l’espace (presse de différents pays) permettent de faire apparaitre les constantes du sous-genre et les variantes propres à chaque pays