Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Frazeologizmų modifikacija reklamos tekstuose
No full textReklama tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Apie reklamos kalbą diskutuoja visuomenė ir lingvistai. Kalbininkai domisi, kaip reklamos industrija savo tikslams vartoja kalbą ir kokios kalbos vystymosi tendencijos ryškėja šiame procese. Straipsnyje analizuojami vokiečių reklamos tekstai, kuriuose pagrindinė reklamos intencija perteikiama per frazeologizmą. Pavyzdžiai, surinkti iš žurnalų Der Spiegel, Geo ir Freundin, parodo, kad daugiau negu pusė (58%) komercinės reklamos tikslams pavartotų frazeologizmų yra modifikuoti. Darbe analizuojami sintaksiniai frazeologizmų modelio pakeitimo būdai ir jų vartojimo dažnumas, nesigilinant į modifikuoto frazeologizmo funkcines-stilistines galimybes. Aptariami kai kurie dažniau pasitaikantys gramatinės kategorijos frazeologizmo modelyje pakeitimo atvejai bei frazeologizmo statusą įgaunantys ir jau modifikuoti žodžių junginiai mit/auf/per Knopfdruck ir mit/auf/per Mausklick. Konstatuojama, kad reklamos kalboje vartojami ir modifikuojami daugiausia tik dalinai idiomatizuoli frazeologizmai, nes jų modifikavimo tikslo supratimas ir aklualizavimas reikalauja iš vartotojo tam tikrų lingvistinių ir bendrojo pobūdžio žinių
Kartotinio veiksmo raiška praeities laikais prancūzų ir lietuvių kalbose
No full textPagal savo pobūdį veiksmas gali būti kartinis ir kartotinis. Tiek prancūzų, tiek lietuvių kalboje yra daug morfologinių ir leksinių priemonių kartotiniam veiksmui reikšti (afiksai, laiko prieveiksmiai, perifrazės...). Šiame straipsnyje nagrinėjama kartotinio veiksmo raiška prancūzų ir lietuvių kalbų tiesioginės nuosakos praeities laikų sistemoje. Prancūzų kalboje gramatinio laiko formos retais atvejais rodo kartotinę veiksmo reikšmę, kuri išryškėja tik kontekste arba laiko prieveiksmių dėka, taigi, išskiriami du laikai: passé composé ir imparfait, o lietuvių kalboje – būtasis dažninis ir būtasis kartinis laikai, kurie sudaro kartinio ir kartotinio veiksmo opoziciją. Gretinamoji analizė, paremta pavyzdžiais iš grožinės literatūros ir jų vertimų, leidžia pamatyti panašumus ir skirtumus struktūriškai skirtingose kalbose
Norvegų kalbos pristatomoji konstrukcija ir jos atitikmenys lietuvių kalboje
Get PDFThe aim of this article is to give an analysis of Norwegian presentative constructions and their equivalents in Lithuanian from the point of view of the Functional Sentence Perspective principle. The material for this study was collected from Lithuanian-Norwegian and Norwegian-Lithuanian fiction translations.The analysis confirmed the assumption that the same function which in Norwegian is fulfilled by presentative constructions, is fulfilled in Lithuanian by word order. The rhematic subject in Lithuanian is usually transferred to the end of sentence. This particular function can be given additional prominence using lexical means
Apie on/ant reikšmę: kiek svarbi kontakto sąvoka?
No full textThe paper sets out to examine the relevance of the concept of ‘contact’ and/or ‘(the top of) the surface’ in the explication of the meaning of on in English and ant in Lithuanian. The investigation of a corpus of English and Lithuanian data revealed that the term is largely superfluous and imprecise, also in many cases a result of interpreting larger strings of context and an outcome of realising the overriding concept of ‘support’, underlying the prototypical meaning of on and ant.Straipsnyje keliama reikšmės aprašymo metakalbos problema. Įrodinėjama, kad angliškojo prielinksnio on ir lietuviškojo ant reikšmei apibūdinti tinkamesnė yra atramos sąvoka. Dažnai leksikografinėje praktikoje ir teoriniuose lingvistų darbuose sutinkama kontakto ar (viršutinio) paviršiaus sąvoka, kaip manoma, neatskleidžia prototipinės on ir ant reikšmės, o yra tik atramos pasekmė, nes vienas į kitą atremti objektai dažniausiai liečiasi. Tyrime remtasi Britų nacionalinio tekstyno ir lietuviškojo VDU Donelaičio tekstyno medžiaga. Bendrasis hipotetinis dedukcinis metodas, papildytas komponentinės analizės, prototipų teorijos ir kitais kognityvinės lingvistikos principais, leido atskleisti postuluojamos sąvokos relevantiškumą bei skirtingos konceptualizacijos nulemtus kalbos ypatumus. Skiriami atramų tipai (objekto ir žemės tipo) bei Y (reliatumo) tipai (dviejų matavimų erdvė arba linija/juosta). Nagrinėjami įvairūs vartojimo atvejai, įskaitant ir reikšmės perkėlimą, atskleidžia panašią ir skirtingą erdvės santykių konceptualizaciją, kas, kaip manoma, gali būti tiek istorinių ekstralingvistinių, tiek skirtingų kalbų ir dėl to besiskiriančių kalbos priemonių raiškos būdų pasekmė. Tikėtina, kad atramos sąvoka tolimesniuose tyrimuose leis atskleisti reikšmės perkėlimo mechanizmą tokiuose pasakymuose kaip ant širdies guli, to be on one’s conscience etc
Morfologinių lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvų sintaksė
Get PDFThe article makes an attempt to analyse syntactic constructions formed by morphological causatives in Lithuanian, Norwegian and Finnish and to ascertain what types of causative constructions are characteristic of the languages under investigation
Ar egzistuoja “jaunimo kalba”?
No full textStraipsnyje nagrinėjami jaunimo kalbos klausimai, lyginami vokiečių ir lietuvių jaunimo kalbos išsireiškimai. Jame aprašomos jaunimo kalbos sąvokos problemos. Taip pat pateikiami jaunimo kalbos atsiradimo šaltiniai, požymiai bei funkcijos.Užsienyje pastaruoju metu vis labiau domimasi jaunimo kalba. Daugelis šalių yra pažengusios jaunimo kalbos tyrinėjimuose. To negalima teigti apie Lietuvą. Mūsų šalyje reta kalbotyrininkų, kurie laikytų jaunimo kalbą lingvistiniu fenomenu, todėl ir jos tyrinėjimams neskiriama dėmesio.Šio straipsnio tikslas – atkreipti kalbotyrininkų dėmesi į jaunimo kalbą, kuri daug sparčiau vystosi ir kinta, nei kiti lingvistiniai reiškiniai. Būtent todėl ji turėtų būti kuo greičiau tyrinėjama, kadangi vėliau tas spragas užpildyti gali būti labai sudėtinga
Senosios prancūzų kalbos struktūriniai priedėlio tipai
No full textPriedėlis tebedomina romanistus, ypač savo sintaksiniais ir semantiniais aspektais. Kai kurie kalbininkai teigia, kad dabartinė prancūzų kalba turi trijų struktūrinių rūšių priedėlius: bateau-lavoir t. y. betarpiškai prijungtą prie patikslinamo žodžio vardažodį, prielinksninę konstrukciją tipo la ville de Paris, ir daugiau ar mažiau išplėstą charakteristiką, išskiriamą pauzėmis ar kableliais (rašytinėje kalboje). Senoji prancūzų kalba (straipsnio autorė priskiria jai ir XIV – XV – XVI amžių kalbą) pasižymėjo itin didele kalbos elementų grupavimo sakinyje laisve ir vardažodinių bei veiksmažodinių konstrukcijų įvairove. Šios įvairovės dėka senoji prancūzų kalba turėjo tokių priedėlio struktūrinių tipų, kurie tebegyvuoja dabartinėje kalboje, tačiau kai kurios konstrukcijos išnyko: šiandien nebeįmanoma apibūdinti priedėlio pagalba asmeninį prieveiksmažodinį įvardi, kaip tai buvo dažnai daroma senojoje prancūzų kalboje