Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Somatizmas “širdis” – frazeologinis pasaulėvaizdžio elementas vokiečių, lietuvių ir gruzinų kalbose
Der vorliegende Beitrag stellt einen Versuch der interkulturell angesetzten kontrastiven Analyse des Somatismus HERZ in der deutschen, litauischen u. georgischen Phraseologie dar. Das Ziel der Forschung besteht in der Ermittlung der Zugehörigkeit des Somatismus zu den semantischen Feldern der Sprache als Weltbildes u. synonymischen/homonymischen Interaktionsgruppen sowie in der Feststellung übergreifender Gemeinsamkeiten u. einzelsprachlich spezifischer Unterschiede. Es wird ein Belegkorpus von 113 deutschen, 271 litauischen u. 201 georgischen somatischen Phraseologismen aus lexikographischen Quellen analysiert. Die Analyse umfasst 5 semantische Felder (menschliche Physiologie; Gemüt und Seelenleben; Geistesleben; menschliches Handeln; Umwelt u. Außenwelt). Die Ergebnisse liefern, wenn sie auch Überprüfung u. Präzisierung bedürfen, Informationen über das Weltbild, das in den betreffenden Sprachen zum Ausdruck kommt.Straipsnyje tarpkultūrinės kontrastyvinės analizės pagrindu nagrinėjamas somatizmas ŠIRDIS vokiečių, lietuvių ir gruzinų kalbų frazeologijoje. Tyrimo tikslas – išaiškinti, kokiuose kalbos kaip pasaulėvaizdžio semantiniuose laukuose jis sutinkamas, kokias sudaro sinonimines ir homonimines interakcines grupes, ir nustatyti tarpkalbinius panašumus ir/ar kalbų savitumų nulemtus skirtumus. Tiriamąją medžiagą sudaro 113 vokiečių kalbos somatinių frazeologizmų, 271 – lietuvių ir 201 – gruzinų. Analizuojami semantiniai laukai: žmogaus fiziologija; jausmai ir emocijos; protinė veikla; žmogaus veikla; aplinka ir išorinis pasaulis. Tyrimo rezultatai tikrintini, tačiau jie teikia tam tikros informacijos apie pasaulėvaizdžius, atsispindinčius vokiečių, lietuvių ir gruzinų kalbose
Anykščių šnektos pokyčiai
All the descriptions and published texts of the Anykščiai local dialect (starting with the poem “Anykščių šilelis” (The Anykščiai Pinewood) by A. Baranauskas published in 1882 and finishing with works by Z. Zinkevičius) indicate that the Anykščiai local dialect belongs to North Anykštėnai. On the other hand, the latest audio recordings show that the southern variety of the dialect is increasingly becoming dominant in the town of Anykščiai and its surroundings. It is not separate features of the southern variety that are adopted in the said territories, but the entire system. Therefore, the Anykščiai local dialect sometimes has recurrence (flash-back) in its ongoing phonetic changes, e.g. the so-called žalininkai feature has been lost and regained again (stōraĩ nil stɔ.raĩ nil storы̇ ’(adv.) fat; thick’)
Svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė
Im Aufsatz werden isolierte Vokale einer ostaukštaitischen Grenzmundart der Region Vilnius untersucht. Für einen isolierten Vokal halten wir ein Lautsegment von ungefähr 1000 ms Länge, dessen mittlere Formanten sich so gut wie nicht verändern. Es werden 15 Vokalphoneme der Mundart und einige Allophone analysiert.Die akustischen und artikulatorischen Merkmale der isolierten Vokale sind in dieser Mundart undeutlicher als diejenigen der so-genannten kardinalen Vokale
Bevardės giminės dalyvių konstrukcijos su kiekybinės reikšmės junginiais bendrinėje lietuvių kalboje ir jų atitikmenys latvių kalboje
This article makes a synchronic analysis of neutergender participial constructions with constructs having the meaning of quantity in Standard Lithuanian. The article also analyses the syntactic and semantic functions of the constructions. The structure of neutergender participial constructions with constructs having the meaning of quantity is compared with other syntactic models. The analysed constructions of Lithuanian are also contrasted with their equivalents in Latvian, which belongs to the same stock
Svirkų šnektos kintamojo pakilimo balsių eksperimentinis tyrimas
Das Objekt des Artikels ist die periphere Ostaukštaitische Ortsmundart von Svirkos, in der die ostbaltischen *ē, *ā diphtongiert werden.Die Bewertung der Formanten und der Dauer der untersuchten Laute lässt behaupten, dass in der Ortsmundart [ie.], [uo.]< *ẹ̄, *ō und [ʹe.], [ʹʹɔ,.]< *ē, *ā unterschieden werden. In der relevanten Position sind die Diphthonge der mittleren Reihe dreifacher Qualität: lange Diphthonge [ie.], [uo.], lange Diphthongoide [ʹe.], [ʹʹɔ.] und halblange Diphthongoide [ʹe.], [ʹʹɔ.]. Diese Laute vertreten vier lange Phoneme: /ie./, /uo./, /ẹ./, /ɔ./. Kurze <e>, <o> fungieren nur als periphere Phoneme.Es wird darauf hingewiesen, dass sich die Vokale der vorderen Reihe leichter diphthongieren lassen als ihre Korellate der hinteren Reihe. Nach sehr palatalisierten Konsonanten [t̂], [d̂], [k̂], [ĝ], [š̂], [ž̂], [č̂], [n̂], [j] sind die Entsprechungen von *ē und *ẹ̄ identisch geworden
Apie kalbos, kaip visuomeninio reiškinio, sąvokos struktūrą
Dans l’article sont élaborées les approches concernant la formation de l’objet théorique “langue” en tant qu’ objet de la linguistique. La première étape de l’analyse du concept “langue” consiste à présenter une image idéalisée du phénomène social “langage” qui se dégage comme l’unité du plan généralisé (système de concepts idéalisant le contenu sémantique des parties du discours) et du plan individuel représentant les notions “sens” et “concept-unité logique”. L’ensemble de la structure coïncide avec la “conscience matérialisée” (incarnée dans le support sonore) qui s’identifie au concept “langue”. La linguistique n’est intéressée que par le “système de concepts” qui étant une chose idéale exige son identification par rapport à la catégorie de l’idéalité
Veiksniai, apribojantys vieno leksinio konversyvo pakeitimą kitu sakinyje
Straipsnyje aptariami leksinių konversyvų vartojimo ypatumai. Teigiama, kad be anksčiau nagrinėtų kontekstinių apribojimų, neleidžiančių vieno konversinės poros nario pakeisti kitu tame pačiame kalbiniame kontekste (žr. Maskaliūnienė 2003), yra ir kitų veiksnių, apsunkinančių tokias transformacijas. Surinktų pavyzdžių analizė parodė, kad tokie apribojimai gali būti ne tik kontekstiniai, bet ir semantiniai, sintaksiniai, stilistiniai arba mišrūs. Straipsnyje jie pateikiami kaip bendrosios taisyklės, parodančios, kokiais atvejais vieno konversyvo pakeitimas kitu yra neįmanomas. Taip pat aptariami tie atvejai, kai abu konversinės opozicijos nariai vartojami toje pačioje teksto atkarpoje kartu. Taip pasiekiami konkretūs komunikaciniai tikslai: viena vertus, tarsi praplečiama kalbančiojo (rašančiojo) pateikiama situacija, kita vertus, kartu pavartoti leksiniai konversyvai atlieka stilistines funkcijas – sustiprina ekspresiją arba leidžia išvengti monotonijos
Fonemų [e̤.], [o.] ir [ie], [uo] atitikmenys nekirčiuotuose kamieno skiemenyse Pašušvio šnektoje
An empirical, spectral and statistical analysis has proved that in the unstressed syllables of the Pašušvys subdialect (a northern West-Aukštaitian dialect) the front phonemes /e̤./, /ie/ together with the allophones [e. (æ.)]. [e (æ)] which belong to the low phonemes /a./, /a/ are realised by the same short vowel [e/ẹ] The back labial phonemes /o./, /uo/ and /u./, /u/ are realised by the more open or close short allophone of the [u] type