Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Tematinių Oskaro Milašiaus eilėraščio “Danse de singe” linijų perteikimas vertime
Get PDFDans le présent article nous traitons le problème de la fidélité au sens dans la traduction poétique. Notre analyse est basée sur deux traductions du français en lituanien du poème de O. Milosz «Danse de singe». Les deux traductions révèlent plusieurs différences considérables, ce qui nous amène à réfléchir sur ce qui est en fait cette fidélité au sens. En nous appuyant sur les méthodes d’analyse du texte original proposées par le scientifique russe V. Komissarov, et après avoir analysé le texte de O. Milosz nous nous sommes penché sur l’analyse de deux traductions en mettant l’accent sur la problématique de l’équivalence lexicale ainsi que sur la problématique des significations dites pragmatiques, et sur le registre de langue. Nous avons pu constater que le choix inadéquat des équivalents lexicaux et du registre de langue nuit gravement à la fidélité du sens de l’original voire le détruit presque complètement. Le traducteur n’a pas donc beaucoup de possibilités de réussir sa traduction sans avoir fait au préalable une analyse complète et détaillée du sens du texte original
Semantizuota funkcinė gramatika ir vertimo problemos
Get PDFThe paper deals with one problem of translation – how and what harmful effect can be made to the target language, (in this case to the Lithuanian language) by poor translations of texts from the second language (i.e. the English language). How scientific researches can be useful?At present the new semantic functional grammar is the most productive of so called Amsterdam school which declares as being the part of theoretical activity of natural language users, explaining and making forms of language models. The background of the two parts “The Theory of Functional Grammar” (Part L, 1989, Part II, 1997) by S. Dik was the theoretical basis for this functional grammar. Its theory was supplemented by A. Siewierska (1991) and the issue “Functional Grammar Studies” and other magazines had developed the ideas for more than twenty years.The most important features of functional grammar: 3) defined layered semantic structure of a sentence, showing the three levels (layers) of semantic predicates and attendant semantic roles, involving semantic predicate and the category of semantics of all possible satellites, 2) invoking speaking activities and their semantic environment and pragmatic functions related to semantics, 3) defining that layered semantic abstracting principles and opportunities to introduce them in particular metalanguage, 4) highlighting the common peculiarities of realization of semantic structures and expressing them in various particular languages.Displacing all these, a successful computer modelling and programming can be expected (it has been already used practically). This situation demands to describe the semantic structure of the sentence of more specific languages according to the same general functional structure, and its functioning consistent patterns and peculiarities in various conditions of creating texts.Layered semantic functional grammar can be a good assistance to simultaneous and written translation as well. Naturally, comprehensive bilingual dictionaries are necessary as well as the semantic typological and comparative grammars of two analogical languages used in translating that define the differences of the languages compared – from typological to functioning in various styles up to pragmatic peculiarities, especially nowadays it is a matter of great relevance to present the comparative grammar handbooks and stylistics (in a broad sense) in the English and Lithuanian languages.Straipsnyje dar kartą pabrėžiama, kokį poveikį gali daryti vertimai tai kalbai, į kurią verčiami įvairūs tekstai. Aptariami naujos vadinamosios Amsterdamo funkcinės natūraliosios kalbos vartotojo funkcinės gramatikos principai, kurie galėtų būti gera atrama kuriant gretinamuosius dviejų kalbų aprašus; ypač reikalinga išsami anglų-lietuvių kalbų gramatika ir stilistika, derinamos ir su pragmatikos poreikiais
Pragmatiniai frazeologizmai kaip leksikografinė ir vertimo problema
No full textStraipsnyje apžvelgiami pragmatiniai frazeologizmai, dar kitaip vadinami komunikaciniais frazeologizmais. Jie yra šiuo metu frazeologijos tyrinėtojų dėmesio centre, nors ir yra frazeologijos periferijos vienetai. Būdami heterogeninės semantinės ir sintaksinės struktūros, jie atlieka strateginę socialinės interakcijos funkciją, nes reguliuoja santykius tarp pokalbio dalyvių, suteikdami jiems galimybę kalbant sutaupyti laiko, kas įgalina kalbėtojus tiksliau išreiškti pasakymų turinį, atsargiau ir atsakingiau sudarinėti pasakymų formą, adekvačiau atsakyti į išgirstus pasakymus.Straipsnyje išsakoma būtinybė surinkti vokiečių kalbos pragmatinius frazeologizmus ir nustatyti pilnus ir dalinius jų atitikmenis lietuvių kalboje. Įvardijamos šiame kelyje iškylančios leksikografinės ir vertimo problemos
Mokslinio darbo rašymas: užduočių sekos principas kaip įrankis besimokančiojo autonomijai skatinti
No full textThe present paper sets out to examine the efficiency of the Task Dependency Principle (TDP) in teaching research paper writing for BA students in English Philology. So far the TDP has been used in teaching practical language skills to non-native speakers. It consists in giving students tasks which are based on previously accomplished tasks. The TDP has turned out to be very effective in teaching research paper writing skills as well. Implemented throughout one full semester of the research-in-progress seminar, coupled with the peer review and fostered by the focus on individually selected linguistic topics, the TDP has contributed to increasing the motivation of students and shifting from teacherto student-centred teaching/learning.Straipsnyje nagrinėjamas užduočių sekos principo (USP) efektyvumas taikant jį anglų filologijos programos bakalauro studijų pakopos rašymo kurse. Iki šiol USP naudotas tik praktinei negimtajai kalbai mokytis. Jo esmę sudaro užduočių seka, kurioje paskesnė užduotis remiasi ankstesne.Susidūrus su studentų darbo grupėje motyvacijos problema, kai kiekvienas iš jų rašo individualų bakalauro darbą pagal pasirinktą temą, mėginta pritaikyti USP bei recenzavimo metodą (peer review) darbui grupėje rašant mokslinio darbo įvadą. Swales’o CARS modelio seka buvo kiek pakeista, tarp sudedamųjų dalių įterptas studentų recenzavimas.Paaiškėjo, kad USP, taikytas kartu su recenzavimo metodu, yra labai efektyvus skatinant darbą grupėje, o kartu ugdo studentų motyvaciją rašyti pasirinktą individualų darbą. Sistemingas recenzavimo metodo taikymas padėjo studentams įsitraukti į kritikų/recenzentų vaidmenį.USP ir recenzavimo metodas paskatino studentus rašant darbus atsižvelgti į skaitytoją, suvokti save kaip akademinės bendruomenės dalį, poreikį laikytis vieningų akademinių normų. Jis taip pat perkėlė daugiau atsakomybės už mokymosi procesą studentui
Kvebeko bei Kanados prancūzų kalbos leksika
No full textStraipsnyje bandoma apibrėžti Kvebeko ir apskritai Kanados prancūzų kalbos santykį su bendrine prancūzų kalba. Kvebeko (Kanados) prancūzų kalba yra vienas iš prancūzų kalbos geolingvistinių variantų ir turi, lyginant su bendrine prancūzų kalba, nemažai ypatumų ir skirtumų, būdingų tik šiam variantui. Labiausiai jie išryškėja kalbos leksikoje. Straipsnyje analizuojami ir iliustruojami pavyzdžiais svarbiausieji Kvebeko prancūzų kalbos leksikos ypatumai, t.y. skoliniai iš Amerikos indėnų tarmių, archaizmai bei dialektizmai (provincializmai), likę iš 16–17 a. prancūzų kalbos ir iš įvairių Prancūzijos provincijų dialektų bei tarmių, o taip pat kanadizmai bei kvebecizmai, t.y. žodžiai, vartojami tik Kanadoje arba Kvebeke. Minėtos leksikos analizė ir pavyzdžiai patvirtina, kad Kanados ir Kvebeko prancūzų kalbos norma dar tebėra kūrimosi stadijoje, kad ši kalba išsaugojo daugybę žodžių, kurių jau nebeliko dabartinėje bendrinėje prancūzų kalboje arba jie čia turi kitą prasmę. Taigi Kanados ir Kvebeko prancūzų kalba egzistuoja bei vystosi toliau ir ryškiai skiriasi nuo dabartinės bendrinės prancūzų kalbos
Morfosintaksinė ir semantinė veiksmažodžio aspekto analizė
No full textThe English and Lithuanian languages show a systematic correlation between a grammatically expressed opposition of aspects lexically and morphologically encoded in verb forms. English and Lithuanian are encoding aspectual predication syntactically and located at the interface of inflectional morphology and lexical semantics. When dealing with aspect it is important to make differences between grammatical and lexical expressions of the internal time concept of a situation. The indication of the verb tense for different situations to refer to progressive or perfect aspects in English and Lithuanian is a major problem for translators.The paper deals with the aspectual system of the verb as the predicate: translating and indicating time references of tenses their analytic and synthetic forms mostly do not match up on a one-to-one basis in such different languages as English and Lithuanian.The results of the translation analysis have a practical application in comparative syntax and typological linguistics.Anglų ir lietuvių kalbų gretinamoji veiksmažodžių/predikatų opozicija atskleidžia sisteminį tarpusavio ryšį tarp veikslų, kurie yra morfologiškai ir leksiškai užkoduoti veiksmažodžių formose. Gramatinė laiko morfemų reikšmė viena pati galutinai nenustato laiko sąvokos sakinyje šiose kalbose. Sakinio predikacijoje užkoduota eigos ir įvykio veikslo rezultatinė reikšmė veiksmažodžių, kurie pažymi paprastą veiksmą. Gramatinį veikslą ribojantys veiksniai būdingi tik veiksmažodžiui.Lietuvių kalboje sakinio veiksmažodžio (predikato) veikslas reiškiamas įvairiais priešdėliais ir priesagomis. Kadangi gramatinė laikų išraiška neįgauna tos pačios interpretacijos vertime, laikai yra apibūdinami kaip priklausomi reiškiniai nuo konteksto. Sakinio faktoriai veikia gramatinio veikslo interpretaciją, išreikštą veiksmažodžiais, sugretinus abi skirtingų sistemų kalbas. Būtojo laiko veiksmažodžiai nebūtinai nurodo būtąjį laiką, o esamojo laiko veiksmažodžiai ne visada nurodo tą laiką, kuris sakinyje yra pasakytas.Šiame darbe nagrinėjama keletas techninės kalbos veiksmažodžio (predikato) kaip sakinio dalies esamojo ir būtojo laikų raiškos atvejų, atskleidžiant eigos ir įvykio veikslo rezultatinių formų atitikmenis tipinėje sintaksinėje aplinkoje.Gretinamoji analizė atlikta remiantis mokslinės-techninės inžinerijos tekstais bei jų vertimais ir yra pagrįsta struktūriniu (gramatiniu) ir teksto semantiniu požiūriu
Filmų vertimo problematika
Get PDFDie vorliegende Arbeit setzt sich mit der Problematik der Filmübersetzung und deren Auswirkung auf den litauischen Sprachkorpus auseinander. Im Mittelpunkt der Arbeit steht das Phänomen der Filmuntertitelung, die angesichts der Menge der landesweit in den Kinos gespielten Filmen mit Untertiteln als wesentlicher Bestandteil der litauischen Gegenwartssprache betrachtet wird und als eine den Originaltext nicht beeinträchtigende Möglichkeit der Filmübersetzung den optimalen Gegenstand der wissenschaftlichen Abhandlung von Original- und Zielsprache darstellt. Das Ziel dieses wissenschaftlichen Beitrags ist die Untersuchung des potentiellen Sinnverlustes des Originals durch die Filmuntertitelung. Da die Untertitelung gesprochene Sprache in geschriebene umwandelt, entsteht die vom beschränkten Ausmaß an Zeit und Raum hervorgerufene Notwendigkeit der Sprachkomprimierung, die durch die menschliche Wahrnehmungsfähigkeit (die Mindeststandzeit der Untertitel beträgt zwei Sekunden) der zu folgenden Synchronisation von Ton und Bild bestimmt wird. Dies alles kann zum Wirkungsverlust des Originals führen. Die Problematik der Untertitelung wird in dieser Arbeit aufgrund des Textvergleiches der Originalsprache und der Übersetzung ins Litauische veranschaulicht.In Litauen ist die Filmübersetzung ein bisher ungeforschtes Gebiet geblieben und bedarf daher eines tieferen wissenschaftlichen Einblicks. Diese Auseinandersetzung soll den Anstoß dazu geben.Šiame straipsnyje aptariama keletas teorinių ir praktinių meninių filmų vertimo problematikos Lietuvoje aspektų. Didžiausias dėmesys skiriamas mėginimui ištirti ir įvertinti, kaip vertimo proceso metu kinta vienas semantinių filmo lygmenų – kalba. Kalbos kitimas iliustruojamas pasitelkiant pastarojo dešimtmečio filmų tekstų (vokiečių kalba) ir jų vertimų į lietuvių kalbą gretinamąją analizę, taip pat akcentuojant atskirus filmų vertimo aspektus, kurie turi lemiamos reikšmės perteikiant prasmę vertime ir gali apsunkinti kino filmų recepciją. Lietuvoje filmų vertimo problematika netyrinėta, todėl nagrinėjant šią temą remiamasi bendrosios vertimo teorijos metodologija bei praktiniais užsienio teoretikų darbais
Lietuvių etnokultūros terminų vertimas į anglų kalbą
No full textThe present article sets out to investigate theoretical and practical issues that arise in the process of translating Lithuanian culture-bound items into English. Another major goal of the study is to analyse some of the practices currently employed by Lithuanian translators against the strategies that are proposed by Western scholars working in the field of Translation Studies. The empirical part of the research is based on a selected set of cultural items from the field of folk art.Straipsnyje nagrinėjami teoriniai kultūrinių realijų vertimo aspektai ir aptariamos įvairios vertimo strategijos, kurias vertėjams raštu siūlo šiuolaikinis vertimo mokslas.Vertimo strategijos, taikytos lietuvių etnokultūros terminų vertimui į anglų kalbą, buvo analizuojamos atsižvelgiant į teksto tipą, potencialaus skaitytojo poreikius ir kultūrinių realijų unikalumą leidiniuose, publikuotuose Lietuvoje ir už jos ribų 1986–1996 metais