Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Ironija antraštėse
No full textStraipsnis skirtas ironijos fenomeno tyrimui internetinių tinklapių antraštėse. Atlikta analizė leidžia daryti prielaidas, kad ironijos kaip kalbinės figūros vartojimas antraštėse tiesiogiai priklauso nuo masinės informacijos perdavimo kanalo bei nuo ekonominės-politinės situacijos šalyje. Nuo to priklauso ne tik ironijos vartojimo dažnumas, bet ir ironijos forma, kuri kinta nuo švelnaus humoro iki kandaus sarkazmo. Atliekant antraščių tyrimą ypatingas dėmesys buvo skiriamas vardažodžių ir vietovardžių vartosenai, sukuriančiai ironišką efektą dešimčia skirtingų būdų
Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: kodų parinkimo aspektas
Get PDFThe present article discusses the choice between dialectal speech and standard language on the basis of theory of identity and linguistic identity, the sociolinguistic concept of code alteration and the understanding of language power.The article formulates a hypothesis of four statements that the selection of the dialectal code may be imposed by the identification of an individual with some group, the power of other participants of the discourse, the communicative discourse and its inertness as well as the indifference of the discourse participants to the way of interlocution.The main analytical part of the article is structured by the four statements of the hypothesis. Each statement is grounded both by the data of a sociolinguistic test, i.e. by the respondents’ reactions to the data of a perceptive questionnaire and by insights and conclusions of foreign explorers performed either in the past or currently.The article distinguishes between natural, provoked and stylized alterations of standard language and dialectal speech which is grounded both by exploration of empirical data and by theoretical statements of sociolinguistic and perceptive dialectology
Kultūriniai ir lingvistiniai asmeninių įvardžių vartosenos skirtumai: lietuvių kalba kaip svetimoji
No full textŠiandienos visuomenėje bendravimas, kaip ir svetimosios kalbos mokymas, paremtas informacinėmis technologijomis, kurios reikalauja vienos plačiai vartojamos kalbos, pavyzdžiui, anglų. Natūralu, kad globalus diskursas daro įtaką mažiau vartojamoms kalboms ir lemia tam tikrus jų pokyčius, pavyzdžiui, vis dažniau vartojama familiari asmeninio įvardžio forma tu.Šio straipsnio tikslas – apžvelgti, kokie kultūriniai, socialiniai veiksniai sąlygoja vienos ar kitos įvardžio formos pasirinkimą studento gimtojoje kalboje, jei tokia įvardžių opozicija joje egzistuoja, ir mokantis lietuvių kaip svetimosios kalbos. Straipsnyje aptariami lyginamąja analize, anketine apklausa, interviu ir stebėjimu pagrįsto tyrimo rezultatai. Tyrimo metu surinkti duomenys, kaip užsieniečiai studentai vartoja dvi asmeninio įvardžio formas kreipdamiesi į šeimos narius ir į skirtingo amžiaus pažįstamus ir nepažįstamus žmones savo gimtąja kalba ir lietuviškai. Nors apklausti skirtingų kalbų (anglų, čekų, danų, japonų, italų, latvių, prancūzų, rusų ir kt.) atstovai, rasta nemažai šių įvardžio formų vartosenos studentų gimtojoje ir lietuvių kalboje panašumų. Pastebėta, kad studentai dažnai įsisavina lietuviškąjį kreipimosi į kitus asmenis modelį, kai formalios įvardžio formos vartoseną lemia tokie veiksniai kaip amžius, socialinis statusas, lytis. Sunkiau formalią įvardžio formą įsisavinti tiems studentams, kurių gimtoji kalba yra anglų ir kurie nekalba jokia kita užsienio kalba. Šio tyrimo metu pastebėtas tendencijas ateityje bus mėginama pagrįsti kitokio pobūdžio tyrimais
Vidinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose
No full textStraipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos – vidinės priežasties – raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis. Vidinė priežastis, kaip konkrečiosios priežasties elementas, išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Straipsnyje gretinamos vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksninės konstrukcijos, einančios sakinyje priežasties aplinkybe ir reiškiančios vidinę priežastį ir jos porūšius: situacinę ir nesituacinę priežastį. Tai vokiečių kalbos prielinksniai vor ir aus bei lietuvių kalbos prielinksniai iš ir nuo.Straipsnyje pateikiama šių prielinksnių aplinka, tipiški daiktavardžiai, reiškiant vidinę priežastį, taip pat aptariamos sintaksinės tokių junginių ypatybės. Dviejų kalbų gretinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju sinonimija arba labai ribota, kaip lietuvių kalboje, arba beveik neįmanoma, kaip vokiečių kalboje. Pagrindinis skirtumas tarp kalbų yra tas, kad vokiečių kalboje egzistuoja formali opozicija situacinei ir nesituacinei priežasčiai reikšti. Lietuvių kalba tokios formalios opozicijos neturi, vidinės priežasties raiškai universaliai vartojamas prielinksnis iš, o kiti prielinksniai tokioje aplinkoje yra reti ir netipiški
Ar perkeliami Vakarų Europos daugiakalbystės modeliai į Vidurio/Rytų Europos kontekstą?
No full textThe study of multilingualism is becoming ever more urgent as the ongoing rise in the rate of migration into and across Europe increasingly adds to existing levels of language diversity and contact in Europe. Critically examining the diverging sociolinguistic settings in Western and Central/Eastern Europe, this paper discusses issues pertaining to the transferability of models of multilingualism. It argues that language management practices need to involve critical analyses of language in society that take into account the historic conditions of language (ideological) contexts.Dėl spartėjančios migracijos į Europą ir jos viduje vis didėja jau ir taip šiame kontinente esanti didelė kalbų ir kultūrų įvairovė, daugėja kalbų kontaktų, todėl daugiakalbystės tyrinėjimai tampa vis būtinesni. Šiame straipsnyje kritiškai analizuojant besiskiriančią sociolingvistinę situaciją Vakarų ir Vidurio/Rytų Europoje svarstomi klausimai, susiję su galimybe perkelti daugiakalbystės modelius iš Vakarų šalių į Vidurio ar Rytų Europos kontekstą. Straipsnyje nagrinėjamas Šveicarijos daugiakalbystės modelis, kuris dažnai traktuojamas kaip sektinas lingvistinės ir kultūrinės įvairovės palaikymo daugiakultūrėje šalyje pavyzdys. Analizuojamos Šveicarijos modelio stipriosios ir silpnosios pusės, diskutuojama, ar toks modelis gali būti perkeltas į kitą aplinką. Straipsnyje teigiama, kad kalbos vadybos praktika turi būti paremta kritine kalbos visuomenėje analize, atsižvelgiant į kalbinio konteksto istorines aplinkybes
Kai kurie metaforų vertimo aspektai grožinėje literatūroje
No full textStraipsnyje pateikiama P. Süskind romano Die Taube metaforų vertimo į lietuvių kalbą (Balandis, vertė R. Ivanauskienė) analizė, kurios tikslas – atskleisti ir aptarti pagrindinius metaforų vertimo aspektus, jų raiškos bei vartojimo panašumus ir skirtumus lyginamose kalbose.Tyrimo metu buvo nustatyti 4 pagrindiniai metaforų vertimo būdai, sintaksiniai ir semantiniai metaforų tipai. Po atliktos statistinės analizės paaiškėjo, kad 86 % originalo metaforų vertimo kalboje liko išsaugota, t.y. metaforos buvo verčiamos kaip metaforos, net 60 % visų metaforų buvo išversta adekvačiai, t. y. išlaikant visus originalo metaforos gramatinius ir semantinius požymius. Nustatyta, kad adekvačiai visų pirma verčiamos universalios metaforos. Pastebėta, kad dėl kalbinių skirtumų vertimo metu dažniausiai modifikuojama metaforų sintaksinė struktūra. Originalo metafora buvo verčiama kitu metaforiniu vaizdu tik tuo atveju, kai lietuvių kalboje jai nebuvo rastas joks semantinis atitikmuo. Nustatyta, kad kai kurių metaforų netektis yra neišvengiama, nes jos vertimo kalboje neturi jokių metaforinių ekvivalentų. Sunkiausiai išverčiamos arba iš viso neišverčiamos ypač originalios būdvardinės arba daiktavardinės metaforos, kurių supratimui ir prasmės perteikimui didelę reikšmę turi kūrinio kontekstas. Nepaisant to atlikta analizė aiškiai patvirtina H. Weinrich (1976) suformuluotą tezę, kad daugelis metaforų yra universalios, t. y. egzistuoja daugelyje Europos kalbų ir turi tą pačią arba labai panašią vartojimo tradiciją, todėl neišverčiamų metaforų beveik nėra
Prancūziškoji SMS kalba
No full textŠiame straipsnyje nagrinėjama prancūziškoji SMS – trumpų elektroninių žinučių kalba. Ji ypatinga tuo, kad, nors reiškiama tik rašytine forma, yra daugiau artima sakytinei kalbai, kadangi pašnekovai gali dalyvauti tame pačiame kalbiniame momente, nedelsiant sužinoti vienas kito reakciją. Todėl kaip sakytinei kalbai jai būdinga fonetinė rašyba ir trumpinimas (balsių, skiemenų išmetimas, trumpiniai). Kaip rašytinė, ji taip pat turi ypatingų bruožų: dėl riboto ženklų kiekio mobiliojo telefono ekrane ištisi skiemenys yra keičiami skaičiais arba didžiosiomis raidėmis; būdinga žodžių agliutinacija; gausiai vartojami skyrybos ženklai, tarpai, simboliai, piktogramos. Kaip ir šnekamojoje prancūzų kalboje, pastebima daug anglicizmų. Ši kalba yra labai vaizdinga – ne tik dėl ribotos vietos mobiliojo telefono ekrane, bet ir dėl rašančiųjų siekimo įtikinti, perteikti jausmus bei nuotaikas. Dėl ypač didelio šios kalbos atmainos populiarumo Prancūzijoje jau imta rašyti knygas SMS kalba, spausdinami žodynėliai bei siūlomos SMS kalbos pamokos. Be to, ji skverbiasi ir į reklamos žanrą, interneto puslapius. Todėl lingvistams, kalbos normintojams, mokytojams šitoks SMS kalbos plitimas kelia ne tik didelį susidomėjimą, bet ir nerimą dėl galimo neigiamo poveikio prancūzų kalbai ir bendro ortografijos lygio kritimo
Užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų tematika: klausymo ir skaitymo užduočių analizė
Get PDFThe article describes an attempt to analyze content coverage of the Listening and Reading Papers of the national foreign languages’ (English, French, German and Russian) examinations in Lithuania. The research project was specifically focused on the test papers of the main examination sessions administered in the country in 2002–2005 and the examination syllabus.The results of the analysis reveal certain tendencies in the selection and exploitation of topics included in the examination syllabus. It is also argued that texts used in the tasks of receptive language skills of the four tested languages have a different proportion and varying density of low frequency lexical items which create the topic of the text and contribute to the test difficulty. It is therefore proposed that a set of explicit criteria for texts used in listening and reading tests of certain level should be developed to ensure consistency of thematic expression
Turistiniai tinklapiai pristatantys Lietuvą anglų kalba
No full textTuristiniai tinklapiai pristatantys Lietuvą anglų kalba straipsnyje nagrinėjami keletu aspektų. Vienas jų – kaip angliškuose ir lietuviškuose tinklapiuose talpinami tekstai atitinka žanro reikalavimus specifinės informacijos pateikimo ir stilistinių teksto ypatybių prasme. Aptariant tekstus anglų ir lietuvių kalba, pristatoma ir pirminė verstinių tekstų į anglų kalbą analizė, kurioje akcentuojama perteiktos informacijos atitikimas originalo tekstui ir vertimo kokybės klausimai