Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Šarkos simbolis frazeologiniuose vokiečių ir lietuvių pasaulio modeliuose: lyginamasis tyrimas
No full textDie vorliegende Untersuchung integriert sich in die sich anbahnende symbolbezogene Phraseologieforschung (vgl. Èerdanceva 1988, 2000; Dobrovol’skij / Piirainen 1996; Ridali 2002, 2003, 2005; Schauer-Trampusch 2002; Mansilla 2003) und soll auch zur kontrastiven Untersuchung der deutschen und litauischen Phraseologie beitragen. [...]Šiame straipsnyje, remiantis pasaulio modelio teorija, lyginamas ŠARKOS simbolis vokiečių ir lietuvių frazeologijoje. Pasaulio modelis – tai semiotizuotas konstruktas, atspindintis tam tikros kalbinės ir kultūrinės bendruomenės žvilgsnį į pasaulį bei vertybinę orientaciją. Svarbų vaidmenį pasaulio modelyje atlieka simboliai – ženklai, kurių konotacinės reikšmės tampa svarbesnės nei denotacinės ir kurie padeda tos bendruomenės nariams orientuotis socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Pasitelkus ŠARKOS simbolį, bandoma gretinti jo reikšmes dviejų bendrai Europos erdvei priklausančių tautų pasaulio modeliuose, drauge ieškant sąlyčio ir skirties taškų tarp kultūros (liaudies tikėjimų, tautosakos, mitologijos, religijos) ir kalbos. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad ŠARKOS vaizdinys vokiečių ir lietuvių tautose turi daugiau panašumų nei skirtumų, ką būtų greičiausiai galima paaiškinti ir bendra indoeuropietiška praeitimi, ir kultūriniais mainais. Taipogi reikėtų paminėti abipusę kultūrinių ir kalbinių vaizdinių įtaką priskiriant simboliui – šiuo atveju ŠARKAI – tam tikras reikšmes
Norvegų kalbos modalinių veiksmažodžių semantika
No full textIn this paper, I have tried to show that the meanings of Modern Norwegian modal verbs may best be described in terms of gradable scales (clines) both with respect to epistemic and non-epistemic modality.Epistemic modality deals with the degree of commitment;Deontic modality – “ – degree of moral desirability;Dynamic modality – “ – degree of readiness.The use of such gradable scales (clines) enables us to draw a semantic map which adequately covers the relevant semantic area – and to make some hypotheses about the diachronic development of the meanings of the Norwegian modal verbs.Šio straipsnio tikslas yra pateikti norvegų kalbos modaliniø veiksmažodžių semantikos aprašą, kuriame būtų ne tik aptariamos šių veiksmažodžių reikšmės, bet ir parodomi tų reikšmių tarpusavio santykiai. Laikomasi „vienkryptiškumo hipotezės“ (unidirectionality hypothesis), pasak kurios leksiniai veiksmažodžiai gramatėdami paprastai pirmiausia įgyja dinamines, vėliau – deontines ir tik paskiausiai – epistemines modalines reikšmes; esama ir išimčių, o būtent cikliškumo (demodalizacijos ir vėlesnės remodalizacijos) atvejų. Išsamiau žr. van der Auwera, Plungian (1998, 111) ir Hopper, Traugott (1993). Straipsnyje apsiribojama šių dabartinės norvegų kalbos (bukmolo varianto) modaliniø veiksmažodžių reikšmėmis: BURDE, KUNNE, MÅTTE, SKULLE ir VILLE
Vokiečių kalbos veiksmažodžio scheinen semantika ir vartojimas istoriniu požiūriu
No full textDas Ziel des Beitrags ist die Beschreibung der Semantik und Funktionen des Verbs scheinen im Deutschen. Besonderes Augenmerk wird auf wichtigsteVerwendungsweisen des Verbs scheinen in diachroner Sicht unter dem Gesichtspunkt der Grammatikalisierung gerichtet.Straipsnyje nagrinėjamas vokiečių kalbos veiksmažodis scheinen istoriniu aspektu. Svarbiausias dėmesys skiriamas šio veiksmažodžio semantikai ir vartojimui. Įvairių vokiečių kalbos istorinės raidos kontekstų analizė rodo, kad veiksmažodis scheinen senojoje vokiečių kalboje turėjo konkrečią leksinę reikšmę šviesti ir veiksnio funkciją dažniausiai atliko konkrečios reikšmės daiktavardžiai, turintys švietimo, spindėjimo požymį. Kartais pasitaiko abstrakčios reikšmės daiktavardžiai veiksnio funkcijoje, tačiau veiksmažodis realizuoja savo pirminę reikšmę.Vėlesnių vokiečių kalbos raidos etapų kontekstuose veiksmažodis scheinen, jungdamasis su būdvardžiais, dalyviais arba daiktavardžiais prėdikatyvinėje funkcijoje, įgyja abstraktesnę reikšmę, kuri leidžia jam atlikti jungties tarp požymio ir jo turėtojo funkciją bei sakinio modalinimo funkciją
Tulkotâja lojalitâte 21. gadsimtâ: sociolingvistiks skatîjums
No full textIn this article the author’s intention is to touch upon only some of the aspects characterizing translation as a sociolinguistic phenomenon relevant to translator’s faithfulness. Reduction of the scope of analysis is due to the fact that the problem of relations between translatology and sociolinguistics is considerably more extensive and therefore requires more detailed research producing a quantitatively much bulkier text. An attempt will be made to provide a rather impressionistic contrastive analysis of translation problems appearing in certain pairs of sociolinguistic correlations, such as source/target language and social group, source/target language and age group, as well as source/target language and gender. In the last two correlation pairs (and episodically elsewhere) translator as a representative of a definite age-bound or gender-bound social group will also be viewed. This method of analysis has successfully been used by the author in his previous publications on the subject (Sîlis, 1999 and 2006), as well as repeatedly applied by the authoritative sociolinguist Peter Trudgill (2001).The illustrative material used in the article comes from author’s own observations of problemsolving cases in translation and interpreting practice cases where Latvian is either the source or the target language, and similar instances analysed in research publications of other Latvian translation theorists.In the end of the discussion part the problem of culture-specific discrepancies of the SL and TL nations, reflected also in the difference of the respective culture of verbal expression, will also be tackled
Žodyno antraštynas ir nenorminė leksika
Get PDFOn pourrait considérer la dernière décennie en Lituanie comme une période très active de la création lexicographique. Pourtant des aspects théoriques et des problèmes pratiques de ce processus n’étaient presque pas analysés. Un des aspects les plus problématiques dans ce domaine, c’est la construction d’une liste de formes désignées comme «les mots du dictionnaire» ou «les entrées» qui constituent la nomenclature d’un dictionnaire. Dans ce travail nous avons essayé d’analyser des mots qui sont assez souvent absents dans les nomenclatures des dictionnaires lituaniens – c’est le lexique dit «non conventionnel». On peut observer la répugnance des certains lexicographes à l’égard des mots du langage familier et populaire, des mots vulgaires. Lorsque le dictionnaire rejette tout un champ lexical (par exemple, le vocabulaire familier concernant des processus physiologiques du corps humain), il est évident que ce rejet n’est pas d’ordre linguistique, mais d’ordre purement social, idéologique. Mais le dictionnaire contemporain, ne devrait-il pas enregistrer même les mots «mal léchés» qui appartiennent au langage familier ou même populaire et sont connus par tous usagers de la langue? Ce serait une légalisation linguistique d’un mot, mais pas sa reconnaissance sociale. Ainsi un tel dictionnaire pourrait présenter un tableau fidèle et authentique du français ou du lituanien et être considéré comme vraiment moderne.Nors pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje galėtume įvardyti kaip nepaprastai aktyvaus dvikalbių žodynų, tame tarpe ir tų, kuriuose lietuvių kalba yra pagrindinė, kūrimo ir leidybos periodą, teoriniai šio proceso aspektai ir problemos iki šiol praktiškai nebuvo aptarti. Tuo tarpu daugelio jų analizė turėtų ne tik teorinę, bet ir didžiulę praktinę reikšmę: atsižvelgus į dabar egzistuojančių žodynų trūkumus, būtų galima ateityje jų išvengti. Ko gero, viena iš labiausiai diskutuotinų sričių – tai žodynų antraštyno (visų antraštinių žodžių sąrašo, kuris prancūzų leksikografijoje vadinamas nomenklatūra) ir jo sąvado (visos kairiosios žodyno dalies, t. y. visko, ką reikia perteikti verčiamąja kalba) sudarymo problemos.Šiame darbe norėtume panagrinėti vieną iš jų – tai taip vadinamosios “nenorminės” leksikos, kuri neretai lieka šešėlyje, įtraukimą į dvikalbius žodynus, kurių pagrindinė kalba yra lietuvių
Internetinės anglų kalbos neologizmai: sociolingvistiniai raidos aspektai
No full textInternetinė anglų kalba suformavo specifinį raiškos kodą. Būdama naujo tipo komunikacijos priemone, ji yra ypatingai veikiama sociokultūrinių faktorių. Internetinė anglų kalba pasižymi naujo žodyno sudarymu konversijos, afiksacijos, dūrinių, sutrumpinimų bei naujų šaknų įvedimo metodais. Simbolių ekonomija, ksenofobija, asmeninė laisvė bei specifinis bendravimo būdas formuoja internetinę bendruomenę, kuri yra paremta kolektyviniais įsitikinimais ir naujus narius priima tik jiems pasiekus kūrybinės kompetencijos lygmenį. Šis straipsnis koncentruojasi į kokybinę Interneto pokalbių svetainių anglų kalbos neologizmų analizę, atsižvelgiant į bendrąsias elektroninio bendravimo tendencijas. Tyrinėjamos visų žodžių darybos būdų potencialios priežastys bei procedūriniai metodai. Prieinama prie išvados, kad nepaisant pasaulinio vartotojų bendruomenės masto bei žodžių darybos metodų gausos, galima nustatyti tam tikras bendrąsias tendencijas besiremiančias menamų visuotinai priimtų taisyklių egzistavimu
Apie A. Zweigo romano Mindaugas II vertimą į lietuvių kalbą
No full textStraipsnyje pateikiami vertėjo Ksavero Urbanavičiaus biografiniai duomenys bei nagrinėjamos kalbinės 1955 metais jo išversto A. Zweigo romano Mindaugas II ypatybės.1955–1956 metais spaudoje pasirodžiusiose recenzijose autoriai daugiausia akcentavo A. Zweigo romano “antiimperialistinę” ideologiją, o vertimo kokybės beveik neaptarinėjo.Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama sulietuvintiems vietovardžiams bei asmenvardžiams, vertėjo komentarams, paaiškinantiems įvairias realijas, geografines, religines sąvokas. Pastebima, jog prancūziškos citatos dažniausiai verčiamos į lietuvių kalbą, o rusiški žodžiai neverčiami. Vertėjas stengiasi paaiškinti intertekstualias romano vietas, įterpdamas citatų autorių pavardes bei komentuodamas nuorodas į kitus kūrinius. Vykusiai parinkti frazeologizmų vertimo ekvivalentai, santrumpų dešifravimas liudija vertėjo kompetenciją bei siekį palengvinti verčiamo teksto suvokimą skaitytojui. Vertėjas tampa teksto bendraautoriumi, tarpininku tarp originalo bei lietuvių skaitytojo
Lietuvių kalba – gimtoji ir negimtoji – mokykloje. Ar galima suvienodėti?
Get PDFEfforts are focused on the equalisation of the final examinations in Lithuanian at Lithuanian schools and at those of ethic minorities. The issue is whether a common examination can be equal. Can native and non-native speakers be treated as equal participants of communication in a purposive speech? There is no significant research done in this field in Lithuania. Hence, the search for answers to these issues is conducted in the works of foreign scientists.Another issue in this discussion is whether the present diverse teaching curricula of Lithuanian as a native and non-native language can lead to the conclusion that school graduates from Lithuanian schools and from those of ethnic minorities receive equal education so that they could compete during the same examination. In order to find the answers, ‘The General Curricula and the Standards of General Education at Lithuanian School of General Education. Grades XI–XII’ (2002) is analysed.The article draws the following conclusions:1. Native and non-native speakers can theoretically become equal participants – competent speakers – in communication but only on certain conditions one of which is purposeful teaching.2. In order to evaluate graduates’ competence in a single test, one should establish equal standards.3. In search for an equal standard, the curricula should be made closer as the current diverse teaching curricula of Lithuanian do not point to the conclusion that school graduates receive equal education.Therefore, ‘The General Curricula and the Standards of General Education at Lithuanian School of General Education. Grades XI–XII’ does not automatically allow to equalise the final examinations in Lithuanian at present as it is doubtful whether students are well prepared to compete as equal participants of communication in Lithuanian.Šiuo metu rengiamasi suvienodinti lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos brandos egzaminus. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimus:– ar vienodas egzaminas yra įmanomas, atsižvelgiant į tai, kad vieni mokiniai yra gimtosios, o kiti – negimtosios lietuvių kalbos vartotojai;– ar šiuo metu galiojančios skirtingos lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos mokymo programos leidžia daryti išvadą, kad lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai yra parengiami vienodai, tad gali konkuruoti laikydami tą pati egzaminą.Straipsnyje aptariamas užsienio mokslininkų požiūris į gimtosios ir negimtosios kalbos vartotoją, analizuojami “Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI–XII klasės” (2002). Sugretinus teoriją (užsienio tyrimus) ir praktiką (programų analizės rezultatus), teigiama, kad teoriškai aptariami egzaminai galbūt gali būti vienodi, bet tik suvienodinus mokymo programas ir standartus, tačiau abejotina, ar gimtakalbiai ir kitakalbiai gali būti vertinami pagal tuos pačius kriterijus
Linksnio kategorijos įsisavinimas: lietuvių kalba kaip gimtoji ir svetimoji
Get PDFThe main aim of this study is to determine the basic difference in ways Lithuanian category of case was mastered by native speaking children in their second-third year of age, and by adults whose native language is not Lithuanian. The data analysed was the errors and their interpretation that Lithuanian children and non-Lithuanian adults make in using nouns. The category of case is considered to be one of the most complex grammatical categories. This is due to several reasons: first, the category of case is morphological in form and syntactic in content; second, it enters into multiple oppositions. The use of prepositional phrases shows the tendency for prepositions to be omitted up to the age of two in children’s speech. Children prefare to use the premorpheme a instead of a preposition. The morphological case markers were acquired at an early age, but grammatically correct forms of a number of prepositions did not appear until the child was 3 years old. In contrast, non-Lithuanian adults used correct prepositions but the case forms caused difficulties for a long time. It can therefore be assumed that the correct form of case is acquired much earlier than prepositions by children but not by non-native adults