Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Politinės spaudos tiesioginė kalba
No full textÉtant véhicule d’information, la presse utilise plusieurs moyens possibles pour introduire des voix-témoins afin de parvenir à son tout premier but, celui d’informer et intéresser. La presse d’aujourd’hui montre la présence massive des citations, qui confirment les paroles du journaliste, créent l’effet d’objectivité, d’authenticité. Le discours rapporté peut aussi être employé pour des raisons pareilles, mais il est utilisé également dans le but de naturaliser les informations racontées. L’hétérogénéité des textes se manifeste par la présence de plusieurs voix: l’abondance de citations, des discours rapportés, etc.La problématique d’immixtion de voix multiples dans le texte monologal, examinée par M. Bakhtine dans l’analyse des œuvres littéraires (par exemple, de Dostoïevski) dans le but de mieux les caractériser, a été exploitée par beaucoup d’autres linguistes: Julia Kristeva (analyse de l’intertextualité), O.Ducrot (analyse de la polyphonie), Jacqueline Authier (analyse de l’hétérogénéité montrée et l’hétérogénéité constitutive), etc. En Lituanie, la problématique d’immixtion de paroles d’autrui dans la presse lituanienne et française est analysée par Liberienė S.M. (2003), Leonavičienė A. (2003, 2005, etc.).Dans cet article nous nous intéressons à une forme explicite du discours rapporté, codifiée par la grammaire classique sous le nom du discours direct (DD). Notre analyse a été largement inspirée par les travaux de J.Authier, L.Rosier, D.Maingueneau et d’autres linguistes.Le discours direct qui fait l’objet de notre analyse est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique française (Le monde, Libération) et lituanienne (Lietuvos rytas, Lietuvos þinios) qui datent de 2001-2004. Ce corpus ne contient ni interviews, ni débats, ni entretiens. Il est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire.L’article a pour but de décrire le discours direct dans la presse politique française et lituanienne et ses modes de l’oralisation de l’écrit. Dans ce but, nous présentons la définition du DD, analysé à de niveaux différents linguistiques (syntaxe, lexique) qui prouvent la présence du langage oral dans l’écrit.Le problème de l’oralisation du discours direct dans la presse politique est analysé par le moyen des méthodes descriptive et comparative. L’étude comparative qui situe nos recherches dans l’axe de l’espace (presse de différents pays) permet de faire apparaître les constantes du sous-genre ainsi que les variantes propres à la presse de chaque pays. Pendant la dernière décennie, après 1991, la presse politique lituanienne a subi beaucoup de changements. Les recherches linguistiques contrastives nous permettent de remarquer certaines tendances de la stratégie discursive de la presse actuelle lituanienne et française.Straipsnyje tiriama viena iš politinės spaudos tekstų heterogeninių formų – tiesioginė kalba. Ji nagrinėjama daugiau kaip 1 000 000 žodžių specialiajame lyginamajame tekstyne, sudarytame iš 2001–2004 metų informacinio ir komentaro žanrų lietuvių ir prancūzų politinės spaudos tekstų. Tyrimo tikslas – aprašyti dabartinėje spaudoje gausiai vartojamą tiesioginę kalbą, ja perteikiamą šnekamąjį stilių, jo kalbinės raiškos ypatumus ir aptarti lietuvių ir prancūzų tiriamųjų spaudos leidinių bendrąsias tekstų kalbos tendencijas, panašumus ir skirtumus. Darbe nagrinėti tiriamųjų spaudos dienraščių pavyzdžiai, atlikta sintaksinė ir leksinė tiesioginės kalbos analizė rodo joje vartojamą šnekamąjį stilių, publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūrą politinėje spaudoje, šnekamosios ir rašytinės kalbos opozicijos neutralizavimą tekstuose. Šie ir kiti straipsnyje aptarti tiriamųjų tekstų kalbos ypatumai perteikia dabartinės lietuvių ir prancūzų politinės spaudos tekstų konversacionalumo tendenciją.Lingvistinis spaudos tekstų tyrimas atliekamas taikant deskriptyvinį, statistinį ir lyginamąjį metodus. Jie leidžia pastebėti ne tik skirtingų šalių (Lietuvos ir Prancūzijos) spaudos, bet ir atskirų spaudos leidinių informacinių ir komentaro žanrų tekstų kalbos ypatybes, vartojant tipografiškai žymėtą heterogeninę formą – tiesioginę kalbą
Ekvivalentiškumo nebuvimo problemos ir jų sprendimai anglų ir lietuvių kalbose pasitelkiant tekstynų tyrimus
No full textMachine translation systems, machine-readable dictionaries or other computer-oriented electronic lexical resources present a challenging task in the case of the Lithuanian language. Many of them are related to the problem of non-equivalence resulting from cultural and systemic differences and thus existing on various levels of a language – lexical, morphological and syntactic. This paper focuses on instances of non-equivalence between Lithuanian and English on the morphological level. More specifically, the resolution of non-equivalence problems caused by morphological gaps between English and Lithuanian is investigated. Morphological gaps represent a type of lexical gaps, which are understood as lack of direct lexicalisation for a certain concept.The paper is written with two goals in mind. First, I would like to present the phenomenon of lexical gaps and its subtype, morphological gaps, its relation to translation. Second, I wish to compare how these cases are rendered in bilingual dictionaries and in texts, i.e. in the parallel English-Lithuanian corpus. The comparison leads to certain recommendations for translators, lexicographers and other researchers working on human language technologies.This contrastive study is corpus based. Corpus linguistics is one of the most popular methods in modern linguistics. Pragmatically it is beneficial to a researcher – in a corpus (monolingual or multilingual) it is possible instantaneously to see numerous examples of a word in use. Quantitative and qualitative analysis of such data allows one to judge the collocational and colligational patterns a word forms, as well as its semantic and prosodic preference (for more about the theoretic postulates of corpus linguistics, see Sinclair 1996, Stubbs 2001). A multilingual corpus (comparative or parallel) provides a linguist with invaluable information about two (or more) languages – interesting similarities and, most importantly, contrasts significant for further language description.Šiame straipsnyje pristatomas leksinių ertmių reiškinys bei jo potipis – morfologinės ertmės. Morfologinių ertmių, kurios atsiranda dėl tam tikrų dviejų kalbų derivacijos potencialų skirtumų (šiame straipsnyje – neigiamos reikšmės perteikimas priešdėlių pagalba anglų ir lietuvių kalbose), analizė parodė, kaip tokia morfologinio pobūdžio sąvokų leksikalizacijos stoka įtakoja vertimą, t. y. domėtasi, kaip morfologinės ertmės perteikiamos vertimo kalboje. Straipsnyje pirmiausia aptariami vertimo atvejai dvikalbiame anglų–lietuvių kalbų žodyne. Pastebėta, kad tokiais atvejais dažniausiai vartojami vertimo metodai yra vertimas sinonimų grupe bei aprašomasis vertimas. Aptariamos su tokiu reikšmės perteikimu susijusios problemos. Žodynų vertimai palyginti su vertimais tekstuose, kurie gauti pasitelkus Lygiagretųjį anglų – lietuvių kalbų tekstyną. Tokių dviejų šaltinių vertimų palyginimas užbaigiamas diskusija apie išplėstinio vertimo vieneto sąvoką ir tekstynų medžiagos panaudojimą vertime bei šiuolaikinėje leksikografijoje
Apie kontrastyvinės leksikologijos metodiką, remiantis makrolauko Žemuma analize lietuvių ir vokiečių kalbose
No full textIn dem vorliegenden Beitrag wird der Versuch unternommen, mit Hilfe einer relativ neuen Methodik der kontrastiven Lexikologie die problematische Frage, ob eine vollständige kontrastive Lexikologie möglich ist, zu beantworten. Aus diesem Forschungsziel ergeben sich folgende Aufgaben: Die aktuellsten Probleme der kontrastiven Lexikologie hervorzuheben, den Zweck sowie die Hauptaufgaben der kontrastiven Lexikologie kurz zu skizzieren und die neu entwickelte Methodik durch die semantische Analyse des lexikalischen Makrofeldes Vertiefung zu veranschaulichen. Als Ausgangspunkt der Forschung dient die semantische Analyse des lexikalischen Makrofeldes Vertiefung im Litauischen und im Deutschen, wobei 2086 Lexeme (darunter 1099 litauische und 987 deutsche Lexeme) ausgewählt, gruppiert und semantisch analysiert werden. Unter dem Oberbegriff Vertiefung stehen die Lexeme, die als Opposition zum Begriff Erhöhung gelten. Unter dem Begriff Vertiefung versteht man in diesem Zusammenhang all die Gegenstände, die nicht über dem Meeresspiegel liegen (Niederung, Ebene, Ufer, Grube usw.). Somit wird versucht, einen Beitrag zu den bestehenden lexikographischen Untersuchungen zu leisten.Für ein derartig angelegtes Forschungsvorhaben spricht vor allem der Grund, dass in vielen mehrsprachigen lexikographischen Quellen als 1:1-Entsprechungen auch solche Lexeme angeführt werden, deren semantische Merkmale sich zuweilen voneinander unterscheiden. Dies bereitet sowohl den Fremdsprachenlernenden als auch den Fachübersetzern manche Schwierigkeiten. Bei der Zusammenstellung eines zweisprachigen Wörterbuchs bedürfen diese Lexeme einer eingehenderen semasiologischen Analyse, und um diese angemessenerweise durchzuführen, ist eine spezielle Methodik der kontrastiven Lexikologie erforderlich.Straipsnyje pateikiamos aktualiausios kontrastyvinės leksikologijos problemos, pagrindiniai uždaviniai, šiuo metu taikomi metodai. Polemizuojant su F. J. Hausmannu bandoma atsakyti į klausimą, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir papildant H. Hennes bei H. Wiegando tyrimus gretinamaisiais leksikografiniais aspektais pateikiama sąlygiškai nauja kontrastyvinės leksikologijos metodika. Ji praktiškai iliustruojama leksinio makrolauko Žemumaonomasiologine bei semasiologine analizėmis. Surinktų 2086 (1099 lietuviškų ir 987 vokiškų) leksemų klasifikavimas ir gretinamoji semantinė jų analizė praktiniu požiūriu turėtų būti naudinga ne tik kontrastyvinės leksikologijos, bet ir leksikografijos mokslui, juolab, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma dvikalbiuose žodynuose pateikiamų leksemų nėra šimtaprocentiniai originalo kalbos leksemų atitikmenys ir skiriasi nuo pastarųjų vienu ar keliais semantiniais požymiais. Dviejų kalbų leksinių laukų gretinimui sukurta metodika galėtų būti taikoma tiriant dviejų ar daugiau kalbų bet kurios kitos srities leksiką, vertimo praktikoje arba mokantis svetimų kalbų. Straipsnio pabaigoje grįžtama prie klausimo, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir remiantis atlikto tyrimo duomenimis iškeliama hipotezė, jog šimtaprocentinė kontrastyvinė leksikologija nėra galima, tačiau dalinė kontrastyvinė leksikologija yra įmanoma
Ypatingieji poreikiai vertimo darbe. Įrašyto žodinio – A-Vista – vertimo patirtis
No full textWith the growing market for language services, the changing needs of clients, and the technological advance, arise new tailor-made types of translation that fall in-between the traditional categories (such as oral/written, simultaneous/consecutive, transient/permanent, etc.), attempting to combine their advantages and best suit the given purpose. Initially inspired by a practitioner’s point of view, enhanced by a theoretical analysis, the paper presents the characteristics of a type of sight translation that is recorded for the client, which seems to be a very convenient form and an optimal solution for certain purposes.Įrašomas į diktofoną žodinis užrašyto teksto vertimas yra hibridinis žodinio ir rašytinio vertimo variantas, daugelyje kalbų paplitęs a-vista vertimo pavadinimu. Jis skirtas klientams, kurie pageidauja suprasti rašytinio teksto turinį pigiausiu būdu. Vertėjas skaito tekstą ir sinchroniškai verčia jį į kitą kalbą, įrašydamas į diktofoną. Darbo rezultatas – įrašytas tekstas klausymui. Jo turinys tikslus, tačiau skambėjimas – kaip neparengtos kalbos. Įgūdžiai, intelektinės pastangos bei kiti veiksniai panašūs į sinchroninį vertimą, tačiau produktas nėra momentinis, t.y. jis gali būti kartotinis, o vertimo procesas lankstesnis, primenantis vertimą raštu
Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos – vertimo rifa
Get PDF...Nekelia abejoniø tai, kad þmogaus, norinèio tapti geru vertëju, þodynas (aktyvusis ir pasyvusis) turi bûti kuo platesnis, nes në vienas dvikalbis þodynas tiesiog negali aprëpti visos þodþiø vartosenos visovës. Taip pat vertëjui yra svarbu gerai iðmanyti ir savo gimtosios, ir iðmoktos kalbos morfologinës sistemos ypatumus. Atrodo, kad kalbø mokymo sistema tuo ir yra grindþiama: mokome ir mokomës „naujø þodþiø“ ir „gramatikos“. Taèiau mokydami vertimo, neturëtume pamirðti, kad yra labai svarbu kreipti dëmesá á kalbø gramatinius ypatumus bei gretinti juos
Vokietijos ir Lietuvos šeimos teisių institutų „Elterliche Sorge“ ir „Tėvų valdžia“ kaita
No full textDas Ziel des vorliegenden Beitrages ist, den historisch bedingten Wandel des Familienrechts am Beispiel des deutschen Rechtsinstituts elterliche Sorge und des litauischen tëvø valdþia vorzustellen und auf die Unregelmäßigkeiten bei der Anwendung der entsprechenden Ausdrücke hinzuweisen sowie entsprechende Lösungen vorzuschlagen.Die Rechtsvergleichung sowie die Feststellung und Lösung diesbezüglicher Übersetzungsproblematik sind im Kontext der zunehmenden Globalisierung immer wichtiger, wobei Veränderungen im Rechtssystem eines Staates entsprechende Impulse für den Wandel der Rechtsinhalte eines anderen Staates geben können. Außerdem lassen sich am Wandel der Rechtsinstitute Entwicklungstendenzen des jeweiligen Rechtssystems sehr gut nachvollziehen, deren Kenntnis für die Arbeit des Rechtsübersetzers unentbehrlich ist.Ende des letzten Jahrhunderts sind zahlreiche Forschungsarbeiten von vielen Autoren (Peter Sandrini, Gerard-René de Groot, Susan Sarsevic, Radegundis Stolze u.a.) im Bereich der juristischen Terminologie und Übersetzung erschienen. Es gibt jedoch in Litauen kaum rechtsvergleichende Untersuchungen unter Berücksichtigung der Fachausdrücke, die bestimmte Rechtsinhalte im deutschen und im litauischen Rechtssystem benennen. Da die Rechtsübersetzung viele (sprachliche, terminologische, rechtsvergleichende etc.) Problembereiche umfasst, deren ausführliche Analyse in einem kurzen Beitrag aus Platzgründen nicht möglich ist, wird im Folgenden auf den Vergleich sprachlicher Formen verzichtet und eher auf den Wandel der Bezeichnungen der erwähnten Rechtsinstitute sowie auf die inhaltlichen Aspekte und die Unterschiede zwischen den Ausdrucksformen im deutschen und im litauischen Familienrecht eingegangen.Straipsnyje aptariama Vokietijos ir Lietuvos šeimos teisės sąvokų kaita, remiantis teisės institutų elterliche Sorge ir tėvų valdžia pavyzdžiais. Pristatomi atitinkamų sąvokų vartojimo nenuoseklumai, pabrėžiant, jog išraiškos formos atspindi tam tikras už jų slypinčias nuostatas. Lyginamas Vokietijos ir Lietuvos civiliniuose kodeksuose nustatytas teisės institutųelterliche Sorge ir tėvų valdžia turinys ir jų išraiškos formų kitimo tendencijos abiejose šalyse. Atkreipiamas dėmesys, kad po daugybės Vokietijoje vykusių reformų teisės instituto pavadinimas, pakeistas iš elterliche Gewalt į elterliche Sorge, išreiškia daug palankesnį požiūrį į vaikų priežiūrą. Supažindinama su Lietuvos šeimos teisėje anksčiau egzistavusiu teisės institutu tėvystės teisės bei jo nevienareikšmiu pavadinimu. Pateikiamos panaikinto teisės instituto tėvystės teisių atėmimaspriežastys. Analizuojama, kodėl siūlomi variantai tėvų globa ir tėvų atsakomybė ir pareigos ne visiškai tiksliai atspindi šio teisės instituto esmę, bei pateikiamos galimos alternatyvos. Lyginant Vokietijos ir Lietuvos šeimos teisės institutų pavadinimų kaitą, galima teigti, jog Vokietijos šeimos teisės institutas elterliche Sorge savo išraiškos forma labiau atspindi rūpinimosi vaikais aspektą nei Lietuvos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų valdžia. Straipsnyje raginama siekti, kad Lietuvoje galiojantys teisės institutai tiek turinio atžvilgiu, tiek išraiškos forma atspindėtų teisės normose užfiksuotą vaiko gerovės ir vaiko interesų viršenybės principą
ZUM PROBLEM DER TERMINOLOGISCH-KONZEPTUELLEN ÄQUIVALENZ ZWISCHEN ZWEI SPRACH- UND KULTURGEMEINSCHAFTEN: DIE SOGENANNTEN „DIFFERENZEN“ ZWISCHEN DEN SACHEN
Get PDFThe article discusses issues concerning terminological-conceptual equivalence between so called “systems of concepts” of two language and culture communities in the context of the work of a translator or the translatability of terminologies. Based on several studies (mostly concerning legal terminology) carried out in the last few years in MA papers of students of the study program Interpreting/Translation of Vilnius University some of the general questions of terminology work can be pointed out that are connected to the problem of the so called terminological “gap” and need to be reassessed. On the basis of the studies concerning the language combination German-Lithuanian not only “pure” linguistic differences between those two languages but also “differences in the matter” (i.e. differences between the language and culture communities) always were identifiable. The examples presented in this article should demonstrate how those gaps in “systems of concepts” can be dealt with so that it can be useful in the work of an interpreter or a translator who stands between those two languages and cultures.Dass gerade das Äquivalenzproblem und der große Sach- und Fachbereich des Rechts ein spezifisches Verhältnis zueinander haben, zeigen Arntz/Picht/Mayer wie folgt: „So sind beispielsweise die zwischensprachlichen Begriffsunterschiede in den Rechtsterminologien besonders ausgeprägt. Dies liegt nahe, wenn man bedenkt, daß das Recht einzig und allein durch die (jeweilige) Sprache lebt. Der juristische Fachwortschatz ist daher immer an eine bestimmte Rechtsordnung gebunden, die sich im Laufe eines historischen Prozesses entwickelt hat und sich von den übrigen Rechtsordnungen unterscheidet.“ (2004, 149
Vokiečių kalbos refleksyvinių veiksmažodžių reikšmės kaita
No full textDie Reflexivität hat in der Sprachforschung der letzten Jahrzehnte eine wachsende Aufmerksamkeit erlangt. Infolgedessen sind mehrere wissenschaftliche Abhandlungen zur Syntax, Semantik sowie Typologie entstanden, in denen reflexive Verben und reflexive Konstruktionen den Schwerpunkt darstellen (Brinker 1969, Grewendorf 1984, Ackema 1994, König 2001, Geniuðienë 1987, Kaufmann 2003 u.v.a.). Problematisch war und bleibt bis zum heutigen Tag selbst der Terminus reflexiv, weil es an eindeutigen Kriterien zur Beschreibung der reflexiven Bedeutung mangelt. Zu betonen ist auch das Streben der Linguisten nach neuen Termini auf dem Gebiet der Reflexiva und nach einer Umgruppierung im Rahmen der grammatischen Formen und Funktionen der reflexiven Konstruktionen. Oft wird das Reflexivpronomen bei einem Verb als bedeutungsleerer Teil der Konstruktion oder als ein Verbzusatz mit einer unbestimmten Bedeutung und Funktion betrachtet. Der Überblick über zahlreiche Untersuchungen zu den reflexiven Verben lässt bemerken, dass nur sehr wenige Autoren die historische Analyse dieser Erscheinung in Betracht ziehen (Hermodsson 1952). Durch den Rückblick auf die Entwicklung der reflexiven Formen lassen sich mehrere Verwendungsmuster mit dem Reflexivpronomen erkennen, für die aber die gewohnten Termini (reflexiv, pseudo-reflexiv, echte vs. unechte reflexive Verben) nicht genügen. Eine kontinuierliche Darstellung der Entwicklung der reflexiven Formen lässt die Entstehung, den Schwund oder die Formveränderung mehrerer Verwendungsmuster erkennen sowie den Gebrauch der gegenwärtigen Formen erklären. Den Gegenstand dieser Abhandlung bilden deutsche reflexive Verben mit dem Präfix ver-. Anhand der Belege aus unterschiedlichen Sprachperioden des Deutschen wird ein Versuch unternommen, die Prozesse des Bedeutungswandels darzustellen, die diachron gesehen eine ganz wesentliche Quelle für neue Sememe sind. Die Belege sind der deutschsprachigen Gegenwartsliteratur (Quellen sind nach den Belegen in Klammern angegeben) und den sprachhistorischen Wörterbüchern der Brüder Grimm (DW 1956), von J. Chr. Adelung (1801) und H. Paul (1966) sowie einigen Wörterbüchern der Gegenwartssprache (Wahrig 1994, Duden (CD-Rom Version) 2003) entnommen.Straipsnyje iškeliama problema, kad šiuolaikinės kalbotyros darbuose, nagrinėjančiuose sangrąžinių veiksmažodžių grupę, labai mažai dėmesio skiriama istorinei šių veiksmažodžių analizei. Nuosekli formų ir reikšmių apžvalga suteiktų galimybę tiksliau paaiškinti šiandieninėje kalboje vartojamas sangrąžines veiksmažodžių konstrukcijas. Didžioji straipsnio dalis skiriama atskirų vokiečių kalbos sangrąžinių veiksmažodžių reikšmių analizei, polisemijos problemai, bandoma nustatyti įvykusius reikšmės kitimus bei jų priežastis ir juos iliustruoti kalbos vartojimo pavyzdžiais iš įvairių vokiečių kalbos raidos periodų. Atlikta analizė reikšmės kitimus leidžia skirstyti į tris pagrindines grupes: kitimai dėl pasikeitusio veiksmažodžio aktantų išsidėstymo, dėl sangrąžinės formos praradimo ir dėl veiksmažodžio vartojimo metaforizuota reikšme
Antroponimų vertimai vaikų literatūroje XX amžiaus pradžioje ir XXI amžiuje
No full textThe focus of my paper lies within a new field of research which is situated at the intersection of two academic disciplines: translation studies and children’s literature, the so called children’s literature translation studies (CLTS). [...]Vertimas apima ne tik kalbos sritį, bet ir socialinius, kultūrinius bei ekonominius faktorius. Šio straipsnio tyrimo objektas – vaikų literatūros vertimas iš anglų kalbos į lenkų kalbą dabar ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Autorė analizuoja antroponimų vertimo būdus, vertindama jų slinktį originalo kalbos link kaip ženklą, jog vaikų literatūros statusas literatūros polisistemoje darosi vis reikšmingesnis, o vaikai yra atviresni kitų kultūrų poveikiui ir geriau pasirengę patirti autentiškas kitos kultūros apraiškas
Vertimas kaip metodas mokantis anglų kalbos specialiesiems tikslams
No full textThe state-of-the-art teaching of languages is based on the communicative method which emphasizes teaching English through English (Willis 1981). However, the idea of abandoning the native tongue is too stressful to many learners, who need a sense of security in the experience of learning a foreign language.In the past, the prevalence of grammar-translation method led to an extraordinary phenomenon: students were unable to speak fluently after having studied the language for a long time. For this reason, translation has been defined as “uncommunicative, boring, pointless, difficult, and irrelevant” (Duff, 1994).Recently there has been a revival of interest to translation due to the shift of its emphasis – to using a mother tongue as a resource for the promotion of language learning. Translation method develops three qualities essential to any language learning: accuracy, clarity, and flexibility (Duff 1994). Therefore, translation can serve as a tool for improving language skills.The goals of the paper are, firstly, to examine students’ perceptions of mother tongue application and mental translation in learning English for Specific Purposes (ESP), and secondly, to describe the activities which raise learners’ awareness of language use. Comparison between the L1 and L2 through translation can help learners to activate language usage and serve as a tool to polish up learners’ English.Susidomėjimą vertimu kaip metodu anglų kalbos mokyme ir mokymesi specialiesiems tikslams (ESP) skatina jo privalumai – aiškumas bei tikslumas. Šiame straipsnyje analizuojami studentų vertinimai, kokias užduotis atliekant jiems prisireikia gimtosios kalbos anglų kalbos užsiėmimuose. Tyrimas rodo, kad visiems besimokantiems gimtoji kalba (L1) yra paranki, tačiau tai, kiek ja remiamasi, priklauso nuo antrosios kalbos (L2) žinių. Gautų duomenų analizė atskleidžia, jog tariamai subjektyvus studentų gimtosios kalbos poreikis užsienio kalbos mokymesi yra pastovus kokybinis ir vertybinis faktorius ir gali būti tiksliai matuojamas Socialinių mokslų statistinio paketo (SPSS) pagalba