Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Prepozicinė ir postpozicinė modifikacija: trižodžių angliškų ir lietuviškų terminų gretinamoji analizė
Get PDFAn English-Lithuanian glossary-based contrastive study of modification within the boundaries of the multi-word noun phrase is considered to be an issue which requires the deeper investigation. The aim of this article is to reveal the bilingual (English and Lithuanian) grammatical structures used in the terms of telecommunication science. The functional approach is the methodological basis of the article (Quirk 1985, Valeckienė 1998). The data for the analysis have been extracted from bilingual reference corpora http://www.lrs.lt. The scientific texts of both – the English and the Lithuanian – languages have enough high proportion of three item sequences. The empirical study examines the distribution of the pre-modifying and post-modifying elements and the head of the terms. The position of the head word in English and Lithuanian three-word terms is head-final (83% and 95%). The dominant distribution of modifiers is a pre-modifier because modifiers appear before the noun. As a result, it helps to concentrate the information in the text and to achieve economy of the expression in both languages. The most productive models in English are [(N ← N) ← N] (29 %), [(A ← N) ← N] (28%) and [(A ← (N ← N)] (25 %), the most productive models in Lithuanian are [(Ng ← Ng) ←N] (30 %), [Aginis ← Ng) ← Nx] (16 %) and [(Ainisx ← (Ng ← Nx)] (12%). The procedures and the findings of the research could be useful in a foreign language learning and in the translation processes.Anglų ir lietuvių telekomunikacijų srities terminijoje vyrauja sudėtiniai terminai, iš kurių struktūrinių konfigūracijų įvairove ir gausa išsiskiria trižodžiai terminai. Pagal pagrindinio dėmens raišką jie yra daiktavardiniai žodžių junginiai, sudaryti iš pagrindinio žodžio, arba vardažodinės grupės branduolio, kuris žymi daiktą, ir priklausomųjų žodžių – modifikatorių, kurie specifikuoja tą daiktą. Remiantis į terminą įeinančių modifikatorių pozicija, pobūdžiu, sudaromųjų elementų ryšiais ir raiška, telekomunikaciniai terminai klasifikuojami į tris grupes, kurių kiekviena turi įvairių konfigūracijų. Abiejų kalbų trikomponentėse struktūrose modifikatoriai dažniausiai išsirikiuoja prieš pagrindinį dėmenį, t. y. prepozicijoje. Tokią modifikacijos realizavimo raišką sąlygoja mokslo kalboje vartojamų terminų loginis apibrėžtumas, informacijos koncentracija ir kalbos išteklių ekonomija. Nors specialiojoje telekomunikacijų srityje vartojamos panašių struktūrų angliškos ir lietuviškos daiktavardinės konfigūracijos, gretinamoji analizė rodo, kad didžioji dauguma trižodžių angliškų telekomunikacijų terminų turi dėmenų kiekiu nesutampančius lietuviškus atitikmenis, pakitusią žodžių tvarką struktūrose ar žodžių klasių neatitikimų
Vokiškos ir lietuviškos anotacijos knygos viršelyje teksto lingvistikos požiūriu
No full textDie moderne Textlinguistik befasst sich unter anderem mit der Textsortenbeschreibung und ihrem interlingualen Vergleich, denn das Textsortenwissen macht einen Teil der sprachlichen Kompetenz aus und Erkenntnisse der Textsortenforschung liefern wichtige Informationen für Fremdsprachenvermittlung und Übersetzung sowie andere sprachliche Tätigkeit. Das Ziel dieses Beitrags ist es, nach der Auseinandersetzung mit Textbeschreibungsverfahren und ihrer Anwendung auf die kontrastive Textsortenanalyse, einen Versuch zu unternehmen, Merkmale der Textsorte Klappentext festzustellen und ihre kulturspezifischen Besonderheiten im Deutschen und im Litauischen herauszufinden. Es wurden Klappentexte deutscher und litauischer linguistischer Bücher einer Analyse nach situativen, funktionalen, thematischen und sprachlichen Gesichtspunkten unterzogen. Zur situativen Dimension gehören die Kommunikationsteilnehmer und der Kommunikationsbereich, die auch die Hauptfunktion des Textes bestimmen, die thematische Dimension betrifft die im Klappentext behandelten Teilthemen, die sprachliche Dimension in erster Linie die syntaktischen Einheiten der Klappentexte und ihren Bau.Vienas iš šiuolaikinės teksto lingvistikos uždavinių – tirti žanrų bruožus, taip pat ir jų kultūrinius skirtumus. Šios analizės tikslas – nustatyti anotacijos, spausdinamos ketvirtajame knygos viršelio puslapyje, bruožus ir šio žanro vokiškų ir lietuviškų variantų skirtumus. Išanalizuota vokiečių ir lietuvių kalba parašytų kalbotyros knygų anotacijų adresantas ir adresatas, komunikacijos situacija, funkcija, tematinė struktūra ir sakinių bei kitų sintaksinių vienetų struktūra.Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai vokiečių ir lietuvių kalba parašytos ketvirtojo puslapio anotacijos skiriasi savo tematine struktūra. Abiejų kalbų anotacijų temos yra knygos objektas, tikslas, adresatas, autorius, knygos bruožai bei analizuojamo objekto problematika. Pagal išsamiausiai plėtojamą temą buvo išskirti trys tipai: anotacijos orientuotos arba į knygos objektą, arba į autorių ir mišriosios anotacijos, kuriose rašoma ir apie knygą, ir apie autorių. Į autorių orientuotos anotacijos rašomos tik lietuvių kalba. Anotacijose vokiečių kalba ypač daug dėmesio skiriama knygos ypatumams, o lietuvių kalbos anotacijose dažnai nurodomi kiti veikalai – tai vokiškoms anotacijoms visiškai nebūdinga.Analizė parodė, kad lietuviškas anotacijas rašo ir knygos recenzentai, ir patys knygos autoriai, o vokiškas anotacijas – leidyklos. Ir vokiškų, ir lietuviškų tekstų apeliacinė funkcija retai reiškiama tiesiogiai – poveikis adresatui daromas pateikiant informaciją apie autorių, knygos objektą ar adresatus. Kalbinės raiškos požiūriu abiejų kalbų anotacijose dominuoja ilgi ir sudėtingi sakiniai. Pateikiamą informaciją detalizuoja ir paaiškina priedėliai, įspraudai, vienarūšiai elementai
Sakinių ilgis – publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūros tekstuose požymis
Get PDFLa presse d’aujourd’hui montre la présence massive des formes de l’hétérogénéité textuelle. Celle-ci se manifeste par l’abondance de citations, des discours rapportés, etc. Une forme typographiquement marquée de l’hétérogénéité montrée – le discours direct qui fait l’objet de notre analyse, est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique lituanienne („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“) et française („Le monde“, „Libération“) qui datent de 2001–2007. Ce corpus est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire.L’article a pour but de décrire les particularités syntaxiques du discours direct (du discours cité) ainsi que du discours citant qui prouvent la présence du style parlé dans les textes du style journalistique. Cette analyse est basée sur l’étude de la fréquence de certains groupes de phrases de la longueur différente. Selon les résultats statistiques de l’analyse faite (une grande fréquence des phrases courtes et moyennes dans le discours direct) on arrive à la conclusion que le discours direct de la presse politique lituanienne et française constitue un écart par rapport à la norme syntaxique du style journalistique. Cela permet de constater une neutralisation de l’opposition stylistique (style parlé / style journalistique) dans les textes hétérogènes d’aujourd’hui ainsi que la tendence générale de la conversationnalisation textuelle.La presse d’aujourd’hui montre la présence massive des formes de l’hétérogénéité textuelle. Celle-ci se manifeste par l’abondance de citations, des discours rapportés, etc. Une forme typographiquement marquée de l’hétérogénéité montrée – le discours direct qui fait l’objet de notre analyse, est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique lituanienne („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“) et française („Le monde“, „Libération“) qui datent de 2001–2007. Ce corpus est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire.L’article a pour but de décrire les particularités syntaxiques du discours direct (du discours cité) ainsi que du discours citant qui prouvent la présence du style parlé dans les textes du style journalistique. Cette analyse est basée sur l’étude de la fréquence de certains groupes de phrases de la longueur différente. Selon les résultats statistiques de l’analyse faite (une grande fréquence des phrases courtes et moyennes dans le discours direct) on arrive à la conclusion que le discours direct de la presse politique lituanienne et française constitue un écart par rapport à la norme syntaxique du style journalistique. Cela permet de constater une neutralisation de l’opposition stylistique (style parlé / style journalistique) dans les textes hétérogènes d’aujourd’hui ainsi que la tendence générale de la conversationnalisation textuelle.Straipsnyje aprašomas specialiojo lyginamojo tekstyno kompiuterinės ir aprašomosios lyginamosios sakinių ilgio grupių kiekybinės analizės tyrimas, rodantis prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūros reiškinius, publicistinio stiliaus centre (informacinių ir komentaro žanrų tekstuose) vartojant vieną iš heterogeninių formų – tiesioginę kalbą. Sakinių ilgio grupių kiekybinio pasiskirstymo tyrimas papildo anksčiau atliktus kitų ypatybių (žymėtosios, nežymėtosios leksikos pasiskirstymo ir kt.) tyrimus. Atskirų tekstyno imčių sakinių ilgio grupių pasiskirstymo kiekybinė analizė leidžia nustatyti prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo stiliaus vidutinį sakinių ilgį, aptarti stilių sandūros reiškinius, stilių normos kitimo polinkius, šiuolaikinės spaudos kalbos ypatybes ir tendencijas. Dviejų kalbų tekstyno imčių tyrimas rodo dažniausių sakinių ilgio grupių vartojimo skirtumus, priklausančius nuo kalbos pobūdžio ir vidinės funkcinių stilių diferenciacijos
Išorinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose
No full textGegenstand des vorliegenden Beitrags ist der Ausdruck der äußeren Ursache durch die Präpositionalkonstruktion von Dat. im Deutschen und ihre litauische lexikalische Entsprechung nuo Gen. Neben vielen anderen Bedeutungen (lokal, temporal, modal usw.) können die genannten Präpositionen auch Kausalität ausdrücken. Diese Präpositionen haben sich sowohl im Deutschen als auch im Litauischen auf den Ausdruck der so genannten äußeren Ursache spezialisiert. Die äußere Ursache − als eine Kausalitätsart − wird zu linguistischen Zwecken unterschieden, um die zu analysierenden Konstruktionen adäquat beschreiben zu können. Unter äußerer Ursache werden äußere Merkmale des Trägers vom Satzgeschehen selbst oder äußere Erscheinungen und Gegenstände betrachtet, die den Träger des Satzgeschehens auf eine bestimmte Art und Weise direkt beeinflussen, wobei eine bestimmte Wirkung hervorgerufen wird. Im Beitrag wird vor allem den semantischen Besonderheiten der von/nuo-Konstruktionen Aufmerksamkeit geschenkt. Es werden Gemeinsamkeiten und Unterschiede ihres Gebrauchs im Deutschen und Litauischen dargestellt. Die Untersuchung hat gezeigt, dass durch die behandelten Präpositionalkonstruktionen in beiden Sprachen ähnliche Inhalte wiedergegeben werden. Sie unterscheiden sich aber vor allem in der Gebrauchsfrequenz. Im Beitrag werden sowohl die adverbiale als auch die einzelsprachenspezifische durch die grammatische Struktur festgelegte Verwendung der Präpositionen von und nuo beim Ausdruck der äußeren Ursache behandelt.Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos − išorinės priežasties − raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose. Apsiribojama dviem prielinksniais: vokiečių kalbos prielinksniu von, reikalaujančiu naudininko linksnio, ir jo leksiniu atitikmeniu lietuvių kalboje nuo, vartojamu su kilmininku. Greta daugelio kitų reikšmių, šie prielinksniai gali reikšti ir priežastį, pati būdingiausia – išorinės priežasties raiška.Išorinė priežastis išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Išorine priežastimi laikomi išoriniai dalykai, dėl kurių sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Tai gali būti išorės reiškiniai, tokie kaipsaulė, vėjas, kaitra ir kt. bei to paties subjekto išoriniai požymiai, pvz., ėjimas, lakstymas, ieškojimas, svoris. Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais tiesioginę išorinę priežastį, ir konkrečiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais netiesioginę išorinę priežastį. Netiesioginės išorinės priežasties raiška pasitaiko rečiau − konkretieji daiktavardžiai šiuo atveju pavartojami metonimiškai.Straipsnyje apibūdinama nagrinėjamų konstrukcijų aplinka bei išskiriami du jų vartojimo sakinyje būdai išorinei priežasčiai reikšti: aplinkybinis ir priklausomas nuo gramatinės struktūros. Pastaruoju atveju išorinę priežastį reiškiančios prielinksninės konstrukcijos, greta priežasties reikšmės, nusako ir veiksmo sukėlėją, kurį galima laikyti ir priežastimi, dėl kurios sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Todėl šiuo atveju galima kalbėti apie sinkretinę tokių konstrukcijų reikšmę, apimančią priežastį ir veiksmo sukėlėją
Anglų kalbos vartojimas ir kodų kaita Lietuvos televizijų reklamose
Get PDFThe paper focuses on the problem of language domain loss and sets out to examine the relationship between Lithuanian and English in TV commercials in Lithuania. The aim of the research is to determine the spread of English, together with the functions of English elements in the commercials and code-mixing. The data consists of a corpus of TV commercials recorded in 2003 and in 2009; in total, more than 1200 commercials, broadcasted during the most popular TV programs in one week each year. The analysis has shown that TV advertising as a domain of Lithuanian language use is not being lost and the situation hasn’t changed over the years. There are almost no only English commercials. Most of the commercials are a mix of Lithuanian and English codes, while English is mostly used in the product names. There are few English slogans and not much other information in English in the corpus. It turned out that there might be a special strategy for the localization of commercials in Lithuania. The oral form of the commercials is more Lithuanized than thewritten form. The slogans and the product names are presented in translation or explained in Lithuanian. At the same time, the written part of the commercials can have more information in English. Some English insertions most likely have a symbolic function to make an impression that the product advertised is valuable or modern. The use of English in commercials may have the purpose of communicating prestige and especially targeting at an audience with a high social status or young people.Straipsnyje keliama Lietuvoje iki šiol labai mažai tirta kalbos domenų praradimo problema ir analizuojami anglų ir lietuvių kalbų santykiai televizijos reklamoje. Tyrimo tikslas – nustatyti anglų kalbos vartojimo apimtis ir plitimą, angliškų elementų funkcijas bei kodų kaitos pobūdį. Medžiaga rinkta 2003 m. ir 2009 m., vieną savaitę įrašinėjant Lietuvos televizijų transliuojamų žiūrimiausių laidų reklamas. Tyrimo medžiagą iš viso sudarė per 1200 reklamų. Dviejų laikotarpių palyginimas parodė, kad televizijos reklama Lietuvoje nėra prarandamas kalbos domenas ir situacija praktiškai nesikeičia. Vien anglų kalba transliuojamų reklamų beveik nepasitaikė, o didžiąją dalį korpuso sudarančiose mišriose reklamose vyravo angliški prekės pavadinimai. Pastebėta, kad daugiau informacijos anglų kalba pateikiama rašytine nei garsine forma, taip pat, kad reklamose panaudojama anglų kalbos simbolinė vertė ir prestižas
Vokiečių ir lietuvių kalbos lyginamoji gramatika: apžvalga, koncepcija ir perspektyvos
No full textIn diesem Beitrag werden erstmals Überlegungen zu einer Grammatik vorgelegt, die das Deutsche und das Litauische einerseits aus formaler und andererseits aus funktionaler Perspektive vergleichend gegenüberstellt. Unter Bezugnahme auf jüngere deskriptive Konzeptionen in der Grammatikographie wie auch auf bewährte kontrastive Ansätze wird diskutiert, wie sich in einer solchen Grammatik sowohl allgemein-vergleichende bzw. typologische als auch kontrastive Aspekte vereinbaren lassen. Es werden wichtige Ergebnisse der kritischen Auseinandersetzung mit mehreren bereits erschienenen kontrastiven Grammatiken Deutsch – Sprache X einbezogen, und es wird die Frage nach dem Benutzerkreis und die Problematik der Mehrfachadressierung einer Grammatik diskutiert. Daran schließt sich ein kurzer Überblick über bereits erschienene Beiträge zum deutsch-litauischen Sprachvergleich an, auf die das vorgestellte Vorhaben zurückgreifen kann. Schließlich wird die Konzeption einer Grammatik des Deutschen und des Litauischen im Vergleich mit ihren unterschiedlichen Teilkomponenten skizziert sowie ein Ausblick auf die nächsten Schritte zur Ausführung der Projektidee gegeben.Straipsnyje nagrinėjami konceptualieji lyginamosios vokiečių ir lietuvių kalbos gramatikos klausimai. Apžvelgiami pagrindiniai gramatikografijos ir lyginamosios kalbotyros darbai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis teorinį lyginamosios gramatikos pagrindą. Straipsnio pradžioje trumpai aptariamas terminų lyginamasis (vergleichend), istorinis-lyginamasis(historisch-vergleichend), tipologinis (typologisch), kontrastyvinis (kontrastiv) ir gretinamasis(konfrontativ) metodas vartojimas. Keliami klausimai, kaip rašant lyginamąją vokiečių ir lietuvių kalbos gramatiką būtų galima taikyti įvairius lyginamuosius ar tipologinius bei kontrastyvinius aspektus. Toliau straipsnyje pristatoma diskusija, skirta pastaraisiais metais pasirodžiusioms vokiečių kalbos gramatikoms, kuriose vokiečių kalba lyginama su kitomis kalbomis, atkreipiamas dėmesys į šių gramatikų privalumus ir trūkumus. Be to, aptariamos gramatikų naudotojų grupės, gramatikų naudojimo ypatumai. Svarstoma, kokiai naudotojų grupei turėtų būti skirta vokiečių ir lietuvių kalbos lyginamoji gramatika. Straipsnyje taip pat pateikiama trumpa vokiečių ir lietuvių kalbų lyginamųjų darbų apžvalga. Straipsnio pabaigoje pristatoma vokiečių ir lietuvių kalbos lyginamosios gramatikos koncepcija ir brėžiama tolesnių darbų perspektyva
Lietuvių kalbos dalyvinės sistemos semantikos ir formos ypatumai gretinant su vokiečių kalbos dalyviais
No full textDas Ziel des Beitrags besteht darin, die Partizipien des Litauischen zu behandeln, ihre semantischen, formalen und manche strukturellen Eigenheiten zu beschreiben, Unterschiede und Ähnlichkeiten im Vergleich mit dem Deutschen zu zeigen. In der Grammatiktheorie weist man darauf hin, dass das Partizip, auch Mittelwort genannt, eine infinite Verbform indoeuropäischer Herkunft ist. Die Bezeichnung bedeutet, dass das Partizip die Eigenschaften des Nomens und des Verbs innehat. Seinem verbalen Charakter nach regiert das Partizip Objekte und bezeichnet temporale und aktionale Aspekte. Das deutsche Partizip I oder Partizip Präsens bezeichnet den Verlauf eines Prozesses, die Dauer einer Handlung, das deutsche Partizip II oder Partizip Perfekt bezeichnet das Ergebnis eines Prozesses oder einer Handlung. Entsprechend ihren nominalen Eigenschaften können die beiden deutschen Partizipien gesteigert werden, sie sind fähig, [...] sowohl attributiv als auch prädikativ zu fungieren. (Weinrich 1993, 502, 534; Bußmann 2002, 500). Während das Deutsche das Partizip I oder Partizip Präsens und das Partizip II oder Partizip Perfekt hat, verfügt das Litauische über ein umfangreicheres System, das die Partizipien ( lit. dalyviai), Halbpartizipien (lit. pusdalyviai),Gerundien (lit. padalyviai) und das Gerundiv/ das Partizip der Notwendigkeit (lit. reikiamybės dalyvis) umfasst (DLKG. 2006, 354).Straipsnyje analizuojama lietuvių kalbos dalyvinės sistemos, kuriai priskiriami aktyvo ir pasyvo dalyviai, pusdalyvis, padalyvis bei reikiamybės dalyvis, semantikos ir formų įvairovė. Gretinant su vokiečių kalbos dalyviais, nustatomi panašumai ir skirtumai. Tyrimas leidžia tvirtinti, kad lietuvių kalbos dalyvinė sistema skiriasi nuo vokiečių kalbos dalyvių savo apimtimi, semantikos ir formų įvairove. Kitas straipsnis bus skirtas lietuvių kalbos dalyvinės sistemos tyrimui funkciniu aspektu, gretinant su vokiečių kalba
Priešpriešos konektorių vartojimas besimokančių anglų kalbos ir anglakalbių studentų rašto darbuose
Get PDFThis paper shows an attempt to present the analysis of contrastive connectors in advanced Lithuanian learners’ and native speakers’ English writing. For the purpose of the study LICLE corpus (Lithuanian subcorpus of ICLE (International Corpus of Learner English)) was used. A comparison is made with the native speakers’ data obtained from the British segment of LOCNESS (Louvain Corpus of Native English Essays). Several comparisons are made with the American and the A-level segments of LOCNESS as well. The central research questions are (1) whether advanced Lithuanian learners openly mark contrastive relations in the same way to natives and (2) whether text and sentence distribution of contrastive connectors is the same in the corpora under consideration. A special attention is paid to the use of however, which is the most commonly used contrastive connector and occupies the first place among the top ten connectors in the LICLE corpus. The obtained results indicate that though there is no statistically significant difference in the quantitative use of contrastive connectors, their distribution patterns in LICLE to a greater or lesser extent differ from those of the native speakers’. The Lithuanian learners, for example, significantly overuse contrastive connectors in a non-preferred sentence-initial position whereas the native speakers’ preferred sentence-medial position is significantly underused. This tendency is not characteristic only of the Lithuanian learners of English and could be considered a common phenomenon of the interlanguage.Straipsnyje siekiama apžvelgti anglakalbių ir besimokančių anglų kalbos studentų priešpriešos konektorių vartojimą. Medžiagą sudaro šiuo metu Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedroje kaupiamas besimokančiųjų anglų kalbos tekstyno (ICLE – International Corpus of Learner English) lietuviškasis potekstynis (LICLE) ir pagal analogiškus kriterijus sudarytas gimtakalbių anglų kalbos vartotojų tekstynas (LOCNESS – Louvain Corpus of Native English Essays). Kontrastyvinės analizės metodu atliktame tyrime siekiama išsiaiškinti: (1) ar tiesioginis priešpriešos žymėjimas konektoriais yra vienodai paplitęs anglų kaip svetimojoje ir gimtakalbių kalboje ir (2) ar tiriamuose darbuose konektoriai yra vartojami tose pačiose sakinio ir teksto vietose. Ypatingas dėmesys skiriamas LICLE tekstyne dažniausiai pasitaikančiam konektoriui however ‘vis dėlto, tačiau’. Gauti rezultatai rodo, kad nors kiekybiniai priešpriešos konektorių vartojimo skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, šios kategorijos konektorių pasiskirstymas tekste ir sakinyje LICLE ir LOCNESS tekstynuose skiriasi. Kai kuriais atvejais LICLE tekstyne pastebimos interkalbai būdingos vartojimo tendencijo
Elbingo žodynėlio vokiškosios dalies žodžių daryba
No full textIm vorliegenden Beitrag wird die Wortbildung des deutschen Teils im deutschaltpreußischen handschriftlichen Elbinger Vokabular analysiert. Es handelt sich um ein nach Sachgruppen geordnetes Vokabular, dessen Originalfassung bis ins Ende des 13. Jahrhunderts hineinreicht. Der deutsche Text ist in einem Dialekt des Mittelhochdeutschen verfasst. Von den insgesamt 802 im Vokabular vorhandenen Wörtern bilden die Substantive den größten Teil, deswegen beschränkt sich die Wortbildungsanalyse auf die substantivische Beschreibung. Dabei werden derivationelle und kompositionelle Gestaltungsmöglichkeiten der deutschen Wortbildung untersucht, wobei die letzteren nach der Form des Erstgliedes gruppiert werden. Darüber hinaus werden die deutschen Ableitungen und Konversiva eingehend besprochen.Šiame straipsnyje pateikiama rankraštinio vokiečių-prūsų kalbų Elbingo žodynėlio, parašyto viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos tarme, vokiškosios dalies vardažodžių analizė. Į analizę įtraukti tik tie žodžiai, kurių darybos motyvacija yra pakankamai aiški. Atskirai aptariami dūrinių modeliai. Toliau aprašomi konversyvai ir vediniai. Pastarieji grupuojami pagal darybos formantą į priešdėlių ir priesagų (išorinės derivacijos būdas) vedinius bei vedinius su balsių kaita žodžių šaknyse (vidinės derivacijos būdas).Išanalizavus darybiškai Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos žodžius galima daryti šias išvadas:1. Didžiausią darinių dalį sudaro dūriniai (161), vedinių kiek mažiau (131). Likę žodžiai (510) yra pirminiai (paprastieji, simplicia), įskaitant ir skolinius bei sintagmas.2. Vyraujantis dūrinių modelis yra daiktavardis + daiktavardis, kitų kalbos dalių, sudarančių pirmąjį dūrinių dėmenį, yra gerokai mažiau.3. Tarp Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos vedinių vyrauja priesagų dariniai (81), daugiausiai jų yra su priesagomis -el, -e, -er.4. Vedinių su balsių kaita žodžių šaknyse užfiksuota 10, tuo tarpu konversijos būdu sudarytų žodžių yra 25.5. Priešdėlių vedinių rasta nedaug (15).Kadangi viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos periodu nebuvo vieningos rašybos, o tekstai buvo rašomi skirtingomis tarmėmis, kartais sunku spręsti apie vienokių ar kitokių žodžių darybos priemonių vyravimą bei tam tikrų darybos tipų tendencijas, jų reguliarumą. Su rašybos įvairavimu susiduriama ir analizuojant Elbingo žodynėlio dūrinius, nes vienu atveju jie rašomi vienu žodžiu, kitu – dviem žodžiais
Elements of Culture of Reference in Translation / Elemente der Bezugskultur in der Übersetzung
No full textThe paper presents the translator’s decisions regarding elements of foreign culture as examples from the novels Memory of my Melancholy Whores by G.G. Marquez and Fury by S. Rushdie, both in three translations. In the theoretical part the established termAusgangskultur (source culture) is replaced by Bezugskultur (culture of reference) in order to avoid suggestion of granted identity between culture and language. It is shown that all translators in general aim at the reader’s conformity but are not consequent at all regarding the strategy of rendering the elements of foreign culture. The technique overrules the strategy; each of the analyzed translations contains transportations of foreign elements, explanations of the latter and cases of their replacing by domestic phenomena