Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Comparison instead of translation: The bilingual distinctive dictionary of synonyms as a complement to the traditional bilingual dictionary / Vergleich statt Übersetzung: Das bilinguale distinktive Synonymenwörterbuch als Ergänzung zum traditionellen zwei
No full textAusgehend von einem Konzept, das sich an dem an punktueller Wörterbuchkonsultation interessierten Benutzer orientiert, bereitet das traditionelle zweisprachige Wörterbuch den Wortschatz zweier Sprachen alphabetisch auf. Sein Profil ist konsequenterweise seit alters von atomistisch einander gegenübergestellten Einzelwörtern und -phrasen geprägt, wobei hier das Prinzip der Übersetzung eine eminente, profilgestaltende Rolle erfüllt. Die Folge einer solchen Konzeption ist, dass dem normalen Wörterbuchbenutzer durch den Zugriff auf Einzelinformation zwar rascher Nachschlage- und Übersetzungserfolg bescheinigt wird, ohne dass er die Gelegenheit erhält, über die isolierte Einzelinformation hinaus tiefer in die lexikalische Welt der fremden Sprache einzudringen und die präsentierten Wortschätze in größeren lexikalischen Zusammenhängen zu vergleichen. Im folgenden Beitrag soll die traditionelle Wörterbuchkonzeption einer kritischen Analyse unterzogen werden, indem die Darstellung von ausgewählten Synonymen aus der deutschen Sprache und deren Übersetzung in die persische Sprache im zweisprachigen Wörterbuch untersucht werden. Ziel ist es, zu einem alternativen Wörterbuchmodell zu gelangen, in dem die zwischen zwei Wortschätzen existierenden Inkongruenzen und Asymmetrien stärker und angemessener zur Geltung kommen und damit dem Wörterbuchbenutzer zum kritischen Wortschatzvergleich verhelfen können.In the preceding article we showed that the traditional alphabetical bilingual dictionary which tries to assign two vocabularies to each other by atomization of their units is confronted with the serious problem of anisomorphism, i.e. with incongruences between the vocabularies of two languages. This problem shows itself very clear if we carefully observe the way the traditional bilingual dictionary tries to translate L1-synonyms into L2-units. Since there are no exact L2-equivalents for the L1-units the bilingual dictionary is often compelled to offer the same L2-equivalents despite of different L1-units. This method results in the complete leveling of subtle differences in the meaning and use conditions of L1-synonyms simply because there are often no such L2-units which correspond to the L1-units concerning meaning and use condition.In our article we work out the outline of a new type of bilingual dictionary in which the vocabulary units of two languages are no longer translated into each other but which are compared with each other on the basis of groups of synonyms. This method allows the comparison of – ideally – all lexical units two languages provide for the expression of an extralinguistical noeme on the one hand, on the other hand it compels the bilingual lexicographer to offer exact definitions of near-synonymous units in both L1- and L2-language. The bilingual distinctive dictionary of synonyms becomes so a highly useful help for language learners who want to get a deeper insight into the lexical possibilities of the foreign language and who want to articulate their thoughts in a stylistically more precise and accurate way
Ar dvikalbystė – dvikultūrės tapatybės laidas?
Get PDFThe article seeks an answer to the question whether Russians, who speak Lithuanian and can be considered bilingual, are individuals of bicultural identity or whether they remain monocultural L2 users. In other words the issue is how much Lithuanian culture is important to the respondents of the target group. The data analyzed are quantitative surveys and qualitative interviews carried out during the project “Language Usage and National Identity in Lithuanian Cities” (2007-2009, supported by the State Studies Foundation). The data of quantitative surveys were processed by the SPSS program and then analyzed, while qualitative interviews were analyzed by the method of qualitative content analysis.The data leads to the presupposition that the Russians of the three biggest cities of Lithuania not only have conserved their national identity, but also have gained features of bicultural identity. They have multicultural competencies such as the knowledge of language and behavior, competences to act in the Lithuanian cultural context and also in the context of Russian culture. For Russian respondents Lithuania and Lithuanian culture in a broad sense are important and the tendency to identify with this culture is observed. More often it is tended to dissociate from the Lithuanian culture in a proper sense, it means from Lithuanian literature, art, customs, etc., but phenomena of adoption of Lithuanian culture can also be observed. So the cultural hybridity is characteristic of the respondents but does not create any dissatisfaction. The attitude towards the Lithuanian language is absolutely positive, the respondents claim to know the language and consider speaking Lithuanian as a very important fact for a successful integration into the Lithuanian society. They are proud of the Lithuanian language and they invite to protect it. To sum up, the knowledge of the Lithuanian language affects the changes of the respondents’ cultural identity and the bilingualism in Lithuania can be considered the stimulus (not necessarily a guarantee) of bicultural identity.Šiame straipsnyje gvildenamas klausimas, ar Lietuvos rusai, kurie teigia moką lietuvių kalbą, t. y. laikytini dvikalbiais, gali būti įvardijami kaip dvikultūrės tapatybės individai, ar jie išlieka vienkultūrio identiteto. Kitaip tariant, svarstoma, kiek lietuviškoji kultūra yra artima ir svarbi tikslinės grupės respondentams. Tiriamoji medžiaga – projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ metu atlikti kiekybiniai ir kokybiniai interviu. Kiekybinių apklausų duomenys apdoroti SPSS programa ir tada analizuoti. Kokybiniai interviu tirti kokybinės turinio analizės metodu. Išanalizavus tiriamąją medžiagą galima daryti prielaidą, kad trijų Lietuvos didžiųjų miestų rusai yra išsaugoję tautinį identitetą, bet turi ir dvikultūrės tapatybės bruožų, lietuvių kalbos mokėjimas daro įtaką respondentų kultūrinės tapatybės kaitai, o dvikalbystė Lietuvoje gali būti laikoma dvikultūrės tapatybės akstinu (nebūtinai laidu)
Idiolekto požymiai elektroninių laiškų leksikoje
Get PDFThe current study aims to establish features of idiolect in electronic mail and describe word forms that account for differences among individual writers of electronic letters. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six subjects over 2008-2010 years. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each subject. The analysis of the frequency data revealed certain peculiarities of the subcorpora. For example, the shortened form da (30 occurrences) of the adverb dar (‘still, yet, even more’) has been established in only one subcorpus. A list of 139 word forms significantly overused in a particular subcorpus was compiled. It was established, that words attributed to idiolect belong to different word classes, which proves that the features of idiolect can not be limited to one word class. The analysis of these words shows that the main part of them express modality and stance, e. g. some authors more often use modal verb galėti (‘can’), others – reikėti (‘need, have to’), others are chosen from possible synonyms and variants (e. g. shortened vs. full word forms), also there are groups of nonstandard word forms, used by some authors, and time reference words (e. g. one of the authors uses more concrete time references than others) and etc. Thus the study has established some lexical evidence of idiolect features in the electronic mail. The results of the study might be applied in forensic linguistics authorship attribution.Šiame straipsnyje tyrinėjama asmeninių elektroninių laiškų leksika. Tyrimo tikslas yra nustatyti, ar elektroninių laiškų leksikoje atsispindi laiškų autoriaus idiolektas, ir kokios žodžių grupės gali padėti jį atpažinti. Šiuo tikslu tirta, kokios dažnai vartojamos žodžių formos skiriasi šešių asmenų rašytuose elektroniniuose laiškuose. Nustatyta, kad žodžių formos, kurias vieni autoriai pasirenka dvigubai arba kelis kartus dažniau nei kiti, sudaro nuo 7 proc. iki 21 proc. vieno autoriaus elektroniniuose laiškuose pasikartojančios neteminės leksikos. Vartosenos dažniu išsiskiriančios žodžių formos priklauso įvairioms kalbos dalims, tad idiolekto atpažinimui reikalinga plati visų kalbos dalių vartosenos analizė. Nustatyta, kad elektroniniuose laiškuose idiolektus labiausiai skiria autoriaus požiūrį perteikiantys žodžiai, žodžių formos, pasirenkamos iš galimų sinonimų ir variantų, nenorminės vartosenos žodžių formos ir laiko dimensiją nusakantys žodžiai. Šis tyrimas parodo, kad elektroninių laiškų leksikoje esama idiolekto požymių, kurie, šalia kitų kalbos lygmenų analizės, gali padėti atpažinti autoriaus stilių ir atskirti jo parašytus tekstus nuo kitų autorių tekstų
Daugiakalbystė Lietuvos miestuose: namų kalbų apklausos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tikslai ir rezultatai
No full textOn the basis of the experience gained from the Multilingual Cities Project, carried out in 6 Western European multicultural cities (Extra & Yağmur 2004), a home language survey was carried out at almost all primary schools in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The total sample consists of almost 24,000 pupils, most of them in the age range of 8-10 years old. After an introduction to the aims of the project, the design of the questionnaire and the collection, processing and analysis of the resulting data, information will be provided on the size and composition of the sample and the distribution of reported home languages. The top-9 of reported languages contains the vast majority of all home languages referred to, i.e., Lithuanian, Russian, English, Polish, German, Belarusian, French, Ukrainian, and Latvian. For these 9 languages groups, crosslinguistic perspectives will be offered on language profiles and language vitality in terms of reported language proficiency, language choice, language dominance, and language preference. Pseudolongitudinal perspectives will be offered for each of these four dimensions in the age range of 8-10 years old.Straipsnyje analizuojami namų kalbų plataus masto apklausos, 2008 metais atliktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų mokyklų pradinėse klasėse, duomenys. Apklausa rėmėsi šešiuose Vakarų Europos miestuose atlikto Daugiakalbių miestų projekto (Multilingual Cities Project) patirtimi ir metodologiniais principais. Trijų didžiųjų Lietuvos miestų apklausos imtį sudarė beveik 24 tūkstančiai 8-10 metų amžiaus respondentų. Buvo apklausti 98 % Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos II-IV klasių moksleivių. Sukaupti gausūs kiekybiniai duomenys apdoroti Tilburgo universiteto (Nyderlandai) mokslininkų parengta specialia kompiuterine programa ir ten esančia įranga, pritaikyta greitam duomenų skenavimui, tikrinimui ir apdorojimui.Straipsnyje pristatomi namų kalbų analizės tikslai, apklausos klausimyno sudarymas ir principai, bandomasis ir pagrindinis tyrimai. Pagrindinę straipsnio dalį sudaro svarbiausių apklausos rezultatų analizė, apimanti miestuose namie vartojamų kalbų repertuarą, kalbinių atmainų pasirinkimą bendravimui, kalbų išlikimo perspektyvas ir namų kalbų gyvybingumo indeksą. Tyrimas apima šias dimensijas:– kalbiniai gebėjimai ir jų lygis;– kalbų pasirinkimas bendravimui su skirtingais pokalbio dalyviais (ypač svarbu – su motina);– dominuojanti kalba;– kalbiniai prioritetai.Tyrimo rezultatai patvirtina didžiųjų Lietuvos miestų daugiakalbystę – iš viso deklaruotos 37 namie vartojamos kalbos. Straipsnyje detaliai analizuojamos 9 dažniausios namie vartojamos kalbos: lietuvių, rusų, anglų, lenkų, vokiečių, baltarusių, prancūzų, ukrainiečių ir latvių. Rezultatai rodo, kad namie vartojamos kalbos nebūtinai tiesiogiai susijusios su deklaruojama tautine tapatybe. Itin aiškiai išryškėja lietuvių kalbos ir namų erdvėje atsirandančios anglų kalbos prioritetai
Parlamento diskurso analizė: sisteminė funkcinė perspektyva
No full textContemporary research views parliamentary discourse as a variety of political language which is largely defined by its contextual properties and thus requires a contextual approach of analysis. According to the systemic functional theory, a contextual discourse analysis is the analysis of register, i.e. the analysis of the text as embedded in its situational context. The present research demonstrates the relevance of the systemic parameters to parliamentary discourse analysis where the parliamentary transcripts of the debate held at the British House of Commons and the Latvian Parliament (Saeima) are used as the empirical data. The investigation of parliamentary texts reveals a consistent occurrence of fixed lexico-grammatical patterns, namely, noun phrases which are realized as politeness formulas and verb phrases which ensure the legislative procedure. Both in Latvia and in Britain these fixed patterns may be considered as indexical features of parliamentary register. The contextual analysis reveals significant discrepancies in the interpretation of the categories of context within systemic functional linguistics and underscores the necessity of developing a more systemic context framework which would employ extralinguistic, rather than linguistic, criteria for context analysis.Naujausi diskurso tyrimai rodo, kad parlamento diskursas laikytinas viena formaliausių ir savo normas turinčių politinio diskurso atmainų. Šis diskursas apibrėžiamas specifiniais konteksto bruožais, t. y. vieta, dalyviais ir tematika, o jo tyrimai neatskiriami nuo konteksto analizės. Konteksto analizė kalbotyroje sietina su sistemine funkcine gramatika, kurioje kalba suprantama kaip „socialinis semiotinis“ reiškinys, tirtinas konkrečiame socialiniame kontekste. Straipsnyje aprašomu tyrimu siekiama parodyti sisteminių funkcinių parametrų svarbą parlamento diskurso analizei. Empiriniai tyrimo duomenys rinkti iš transkribuotų Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų ir Latvijos Seimo debatų. Analizė atskleidė tam tikrų leksikos vartojimo panašumų anglų ir latvių kalbose, pavyzdžiui, abiejų šalių parlamentarai vartoja sustabarėjusių mandagumo pasakymų ir veiksmažodinių junginių, laikytinų indeksinėmis struktūromis. Vis dėlto konteksto analizės metodas, taikytas laikantis sisteminės funkcinės tradicijų, iškėlė netikėtų konteksto kategorijų apibrėžties ir sampratos nenuoseklumų. Tyrimo išvadose teigiama, jog tolesnė sisteminės funkcinės teorijos sėkmė priklausys nuo to, ar tyrėjams pavyks tiksliau apibrėžti konteksto analizės parametrus
Klausimų forma ir funkcijos lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje
Get PDFThe paper focuses on adult interrogatives, which appear to be among the most frequent and typical ways of communicating with young children. The main objective of the investigation is to identify and compare the variety and distribution of interrogatives in Lithuanian and Russian motherese. The analysis is based on the data of a longitudinal observation of a Lithuanian girl Monika (2;0–2;8) and a Russian boy Vanja (2;0–2;8). The transcribed corpus of conversations between children and their parents was annotated for a multipurpose automatic linguistic analysis using tools of the program CHILDES (Child Language Data Exchange System, MacWhinney 1991). Despite several differences (the general number of questions, and the dominant forms of indirect correction), it can be stated that interrogatives in both Russian and Lithuanian motherese are generally used for the same conversational strategies; the communicative strategies in the two languages seem to be similar or even identical. Moreover, during the observation period, the conversational strategies in both Russian and Lithuanian motherese developed in a similar way. This calls for a general conclusion that a correlation between parental conversational strategy and the type of language can be identified.Straipsnyje pristatomas klausimų – dažniausio komunikacinio sakinių tipo lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje – tyrimas. Analizuojant ilgalaikio stebėjimo metodu sukauptus lietuviškai ir rusiškai kalbančių šeimų kalbos duomenis, nustatyta 2;0–2;8 amžiaus vaikams adresuotų klausimų formų ir funkcijų įvairovė bei pasiskirstymas. Atliekant tyrimą, buvo sukurta penkių lygmenų klasifikacijos sistema, pagal ją suskirstyti visi suaugusiųjų kalboje vartojami klausimai, vėliau, naudojantis programa CHILDES, automatiniu būdu skaičiuotas visų klausimų tipų dažnumas ir pasiskirstymas. Gauti rezultatai rodo, kad lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje vartojami klausimai yra panašios ar tokios pat formos ir atlieka panašias ar tokias pat funkcijas. Tiek lietuvių, tiek rusų vaikiškojoje kalboje klausimai sudaro panašią visų sakinių dalį; reakcijos pobūdžio klausimai tėvų kalboje daug dažniau susiję su vaiko pasakymų turiniu, o ne forma, t. y. tėvai dažniau susitelkia į tai, kas buvo pasakyta, o ne kaip tai buvo pasakyta; tėvų klausimai atlieka tam tikrą didaktinę funkciją. Nepaisant kelių pastebėtų skirtumų, galima teigti, kad tyrimas iš dalies patvirtino keltą hipotezę, jog tipologiškai, kultūriškai ir geografiškai artimomis kalbomis kalbantys tėvai laikosi panašios komunikacinės strategijos
Adutiškio – Kamojų arealas: kalbinė tapatybė lietuvių ir baltarusių paribyje
Get PDFThe surroundings of Adutiškis (district of Švenčionys, Lithuania) and Kamojys (district of Pastovys, Belarus) are analysed in this article as an integral habitat which has lived, until the last decade of the 20th century, in the conditions of intense Lithuanian and Belorussian bilingualism. The current borderline of Kamojys subdialect which includes a circle of only several kilometres around Adutiškis is mapped with reference to the material of the Archive of Dialects of the Institute of the Lithuanian Language and to the records collected by the author, and the final stage of Lithuanian-Belorussian bilingualism is located in the subdialect itself.The author analyses the linguistic identity of the informants born in 1925-1940, in the background of Polonization, Russification and finally in conditions of dominance of the Lithuanian language. She accentuates the characteristics of the linguistic identity of inhabitants of Adutiškis – Kamojys habitat: 1) the inhabitants are bilingual, fluent in Lithuanian and local Belorussian languages; this binary system is interfered by the Polish and the Russian; 2) the linguistic identity is changing constantly: it adapts itself to the political conditions of the region and the social needs of the inhabitants; 3) the declared identity does not always coincide with the language used; a part of inhabitants do not indicate any identity at all.The article analyses the main factors related to the private sphere (family) and to the public life (education, religion, village community, administrative authority) which had a major impact on the formation of the linguistic identity during the second half of the 20th century. Three main stages of formation of the linguistic identity are singled out which can be represented in the following scheme: ethnic self-consciousness (family) → linguistic patriotism (school, church) → social control (village community, administrative authority).Adutiškio apylinkės (Švenčionių r., Lietuva) ir Kamojų apylinkės (Pastovių r., Baltarusija) straipsnyje tyrinėjamos kaip vientisas arealas, iki pat XX a. paskutiniojo dešimtmečio gyvenęs intensyvios lietuvių ir baltarusių dvikalbystės sąlygomis. Remiantis Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo medžiaga ir autorės sukauptais įrašais kartografuojama dabartinė periferinės Kamojų šnektos riba ir analizuojama, kaip šioje teritorijoje aktyvios dvikalbystės fone formuojasi individo kalbinė tapatybė. Medžiaga rinkta iš vyresnio amžiaus informantų (g. 1925–1940 m.), kurie patyrė lenkinimą, rusinimą ir pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos dominavimą. Didžiausias dėmesys skiriamas kalbinės tapatybės formavimuisi XX a. II-oje pusėje, analizuojama šeimos, mokyklos, bažnyčios, kaimo bendruomenės ir administracinės valdžios įtaka
Ar Lietuvos įmonėms reikia daugiakalbių darbuotojų?
Get PDFThis paper discusses the variety of languages and the level of language competence required in job advertisements in Lithuania. The research is based on the data collected from on-line and hard-copy newspapers; job advertisements under investigation include those written in Lithuanian and other languages. The main findings suggest that in on-line advertisements employers require foreign language competence more often than those in the hard-copy adverts. It has also been observed that competence of two languages is of high demand. If employers require competence of 3 languages, the order of the languages is as follows: national (Lithuanian), lingua-franca (English), and others (Russian or Polish). Lithuanian is of high importance in job advertisements as employers tend to take into consideration the level of written and spoken Lithuanian. Finally, the data have revealed that in job advertisements language knowledge is described in very abstract terms, and references to the CEFR are hardly ever observed in the collected data.Straipsnyje apžvelgiami sociolingvistinio tyrimo, atlikto nagrinėjant internetinius ir spausdintus darbo skelbimus, rezultatai. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kurių kalbų ir kokių kalbos įgūdžių šiuo metu labiausiai reikia Lietuvoje veikiančioms verslo įmonėms. Tyrimo medžiagą sudaro 1063 lietuvių kalba parašyti interneto svetainių, nacionalinių dienraščių ir rajonų laikraščių darbo skelbimai. Atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai Lietuvos įmonės ieško darbuotojų, mokančių kelias kalbas: ne tik plačiai vartojamas anglų, rusų, vokiečių, lenkų, bet ir retesnes – suomių, norvegų, danų, ispanų, italų, portugalų ar kt.; matyti, kad darbdaviai pageidauja, jog būsimieji darbuotojai mokėtų ir taisyklingą lietuvių kalbą. Pastebėta, kad darbo skelbimuose kalbos įgūdžiai dažniausiai apibūdinami nesiremiant Bendrąja Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema, todėl formuluotės yra abstrakčios ir gali būti skirtingai suprantamos darbdavių ir darbuotojų
Tekstynų analizės programa UNITEX ir jos taikymo galimybės
Get PDFIn den letzten Jahrzehnten ist der Computer zu einem unentbehrlichen Teil des linguistischen Alltags geworden. Man kann sich linguistische Untersuchungen ohne Computer und verschiedene Tools kaum noch vorstellen. Dies gilt auch für Litauen, obwohl die Korpuslinguistik in unserem Land noch keine so lange Tradition hat: für das Litauische sind bisher das Rechtschreibprogramm Juodos avys, das Silbentrennungstool Skie-muo und das Tool für die morphologische Analyse Lemuoklis entwickelt worden. Auf unserem Markt beobachtet man aber eher die Tendenz, nicht bereits entwickelte Produkte eigenen, neuen Zwecken anzupassen, sondern neue zu entwickeln. Deswegen erscheint es sinnvoll, das Programm UNITEX, mit dem man sowohl die lexikalische, die morphologische als auch die syntaktische Analyse der Korpora durchführen kann (und dies sogar in 17 Sprachen), vorzustellen. In diesem Beitrag werden die wichtigsten Funktionen des UNITEX näher beschrieben und ein konkretes Anwendungsbeispiel, nämlich ein Graph für die Erkennung der Funktionsverbgefüge im Beispielkorpus, vorgestellt. Der Beitrag ist keinesfalls als eine ausführlichere Benutzungsanweisung zu verstehen, sondern soll vor allem das Interesse der litauischen LinguistInnen an dem Programm wecken und der Bekanntmachung mit seinen Funktionen dienen. Die Autorinnen würden sich freuen, wenn es in Zukunft möglich wäre, das Programm UNITEX auch für die Analyse litauischer Korpora anzuwenden.In den letzten Jahrzehnten ist der Computer zu einem unentbehrlichen Teil des linguistischen Alltags geworden. Man kann sich linguistische Untersuchungen ohne Computer und verschiedene Tools kaum noch vorstellen. Dies gilt auch für Litauen, obwohl die Korpuslinguistik in unserem Land noch keine so lange Tradition hat: für das Litauische sind bisher das Rechtschreibprogramm Juodos avys, das Silbentrennungstool Skie-muo und das Tool für die morphologische Analyse Lemuoklis entwickelt worden. Auf unserem Markt beobachtet man aber eher die Tendenz, nicht bereits entwickelte Produkte eigenen, neuen Zwecken anzupassen, sondern neue zu entwickeln. Deswegen erscheint es sinnvoll, das Programm UNITEX, mit dem man sowohl die lexikalische, die morphologische als auch die syntaktische Analyse der Korpora durchführen kann (und dies sogar in 17 Sprachen), vorzustellen. In diesem Beitrag werden die wichtigsten Funktionen des UNITEX näher beschrieben und ein konkretes Anwendungsbeispiel, nämlich ein Graph für die Erkennung der Funktionsverbgefüge im Beispielkorpus, vorgestellt. Der Beitrag ist keinesfalls als eine ausführlichere Benutzungsanweisung zu verstehen, sondern soll vor allem das Interesse der litauischen LinguistInnen an dem Programm wecken und der Bekanntmachung mit seinen Funktionen dienen. Die Autorinnen würden sich freuen, wenn es in Zukunft möglich wäre, das Programm UNITEX auch für die Analyse litauischer Korpora anzuwenden.Paskutiniaisiais dešimtmečiais kompiuteris tapo daugelio lingvistinių tyrimų instrumentu. Šiuolaikinių tyrimų kalbininkai neįsivaizduoja be kalbinės programinės įrangos, kurios pasaulyje sukurta daug ir įvairios, tačiau pasinaudoti kitų sukurtais produktais dėl įvairių priežasčių tyrėjams pavyksta ne visada. Šiame straipsnyje pristatoma tekstynų analizės programa UNITEX, kurios idėja kilo ir buvo realizuota Prancūzijos LADL laboratorijos (Laboratoire d’Automatique Documentaire et Linguistique) profesoriaus Maurice Grosso. Iš pradžių programa UNITEX buvo pritaikyta analizuoti prancūzų kalbos tekstynus, bet vėliau jos galimybės išplėstos, o po paskutinio programos naujinimo šiuo įrankiu galima apdoroti net 17 kalbų tekstus. Nors šių kalbų sąraše lietuvių kalbos kol kas nėra, ši programa, straipsnio autorių manymu, galėtų sudominti Lietuvos tyrėjus ir paskatinti ieškoti galimybių taikyti ją lietuvių kalbos analizei. Pirmojoje šio straipsnio dalyje trumpai pristatomos programos UNITEX galimybės, o antrojoje išsamiau aprašoma viena šios programos praktinio taikymo sričių – autorių sukurti vokiečių kalbos verbonominalinių konstrukcijų paieškos algoritmai
Trumpumas – pranašumas? Informacijos pateikimo strategijos vokiškuose ir lietuviškuose mokslo straipsnių pavadinimuose
No full textGegenstand des Beitrags sind Fachtitel, denen neben den Abstracts bei der Bewältigung der wissenschaftlichen Informationsflut eine zentrale Rolle zukommt. Es wird die Frage gestellt, welche Titel effektiv sind und wodurch dies zu erreichen ist. Zu diesem Zweck werden insgesamt 400 Titel wissenschaftlicher Aufsätze untersucht, die den Inhaltsverzeichnissen deutscher und litauischer Fachzeitschriften der Linguistik entnommen sind. Das Ziel des Beitrags besteht darin, mittels syntaktischer Analyseparameter Strategien der Informationsverteilung in deutschen und litauischen Titeln zu ermitteln und durch den Vergleich Titelgebungstendenzen und -differenzen in beiden Sprachgemeinschaften herauszuarbeiten. Semantisch-funktionale und sprachliche Aspekte werden nur am Rande berücksichtigt. Der Beitrag strebt keine eindeutige Bewertung deutscher und litauischer Titel an, vielmehr soll er den Leser zur Reflexion über eigene Gewohnheiten bei der Titelgebung anregen.Tyrimo objektas – mokslo straipsnio pavadinimas, kuriam, panašiai kaip ir anotacijai, mokslinėje komunikacijoje tenka labai svarbus vaidmuo: jis ne tik padeda mokslininkui orientuotis literatūros gausybėje, bet kartu tampa ir pagrindiniu atrankos kriterijumi sprendžiant, kuris tekstas gali būti aktualus. Interneto amžiuje pavadinimo vaidmuo dar svarbesnis: kuo jame daugiau vadinamųjų raktažodžių, tuo lengviau jį rasti internetiniuose šaltiniuose. Manoma, kad kuo ilgesnis pavadinimas, tuo jis informatyvesnis. Tačiau ar efektyvesnis? Šiame straipsnyje keliamas klausimas, kas lemia pavadinimo efektyvumą. Tirta 200 vokiškų ir 200 lietuviškų lingvistinių straipsnių pavadinimų, atsitiktinai atrinktų iš lietuvių ir vokiečių kalba leidžiamų mokslo žurnalų.Straipsnio tikslas – nustatyti pagrindines pavadinimo formulavimo tendencijas vokiečių bei lietuvių kalbose ir paanalizuoti jų informacijos pateikimo strategijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas sintaksinėms pavadinimo struktūroms.Nustatyta, kad daugiau nei pusė tirtų vokiškų pavadinimų yra dvinariai, lietuvių kalboje tokie pavadinimai sudaro tik 15 %. Dvinaris pavadinimas autoriui suteikia galimybę visą informaciją skaidyti į dvi dalis: pirmoje dalyje, dažniausiai labai trumpai ir glaustai, t.y. nenaudojant jokių atributų, pateikiama pagrindinė, daugiau bendro pobūdžio informacija, antroje dalyje ji konkretinama, praplečiama, tikslinama. Lietuvių autoriai tokias strategijas taiko labai retai.Daroma išvada, kad vokiečių kalba rašantys autoriai vis dažniau perima žurnalistikoje paplitusias pavadinimų formulavimo strategijas, o lietuvių autoriai savo pavadinimu siekia kuo išsamiau ir kuo tiksliau informuoti skaitytoją apie teksto turinį. Būtent dėl to daugelis lietuviškų pavadinimų yra labai ilgi, sudėtiniai atributiniai junginiai.Šiuo straipsniu nesiekiama pateikti vienareikšmišką vokiškų ir lietuviškų pavadinimų efektyvumo vertinimą. Išvadą, koks pavadinimas efektyvus, o koks ne, iš pateiktų pavyzdžių skaitytojas, tikėtina, padarys pats