Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Multifunctionality of modal markers:Lithuanian epistemic adverbials gal and galbūt ‘perhaps/maybe’ vs. their translational correspondences
Get PDFThe present paper deals with the multifunctionality of Lithuanian modal adverbials. The аim of the analysis is to show that the Lithuanian modal adverbials gal ‘perhaps’ and galbūt ‘maybe’ and their English correspondences are multifunctional and to retrieve their meaning variants. This contrastive corpus-based study makes use of quantitative and qualitative methods of research. The results show that the adverbials under study exhibit a variety of functions: though mostly they qualify the proposition in terms of the degree of likelihood, i. e. epistemic modality, they can also acquire several other functions in addition to qualifying the proposition. Though the adverbial gal ‘perhaps’ is more functionally versatile than galbūt ‘maybe’, it is clear that both adverbials have developed post-modal uses. The markers exhibit a diversity of functional variants in different types of discourse: they can act as mitigating devices reducing the illocutionary effect of an imperative or making a suggestion or offer more polite; as interrogative particles; or as approximators estimating a figure, number or quantity; or playing a part of non-factual markers in epistemic lists.Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt kiekybinė ir kokybinė distribucija skirtinguose diskurso tipuose (šnekamoji kalba, grožinė literatūra, akademinė kalba). Tyrimo tikslas yra aptarti lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt ir jų atitikmenų anglų kalboje multifunkcionalumo aspektus. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė šių adverbialų analizė. Šių lietuvių kalbos adverbialų vartosena dar iki šiol nebuvo aptarta pasitelkiant įvairių tekstynų teikiamomis galimybėmis. Tyrimas remiasi tekstynų inspiruota metodologija – empirinė medžiaga yra paimta iš dvikrypčio lygiagrečiojo tekstyno ParaCorpEN→LT→EN, Lietuvių mokslo kalbos tekstyno CorALit ir iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad gal dominuoja visuose diskurso tipuose. Šis adverbialas vartojamas dvigubai dažniau nei galbūt. Tirti adverbialai gana dažnai figūruoja grožinės literatūros tekstuose, tačiau prototipinė jų vartosena yra būdinga šnekamajai kalbai. Tuo tarpu akademiniuose tekstuose gal ir galbūt nėra dažni ir vartojami panašiai: jų vartosenos dažnis beveik sutampa. Tai galėtų rodyti, kad mokslinių tekstų autoriai pasitelkia kitas lingvistines priemones savo kaip autorių požiūriui reikšti, yra linkę prisiimti atsakomybę už savo teiginių teisingumą ir retai jais abejoja. Atlikta šių adverbialų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad jie yra įvairialypiai ir gali atlikti keletą funkcijų. Prototipiškai jie kvalifikuoja propoziciją episteminiu aspektu, tačiau be šios funkcijos gali atlikti ir keletą kitų: aproksimatoriaus, sąšvelnio, klausiamosios dalelytės ir nefaktiškumo žymiklių episteminuose sąrašuose (angl. epistemic lists). Akivaizdu, kad gal yra funkciškai lankstesnis nei galbūt: pastarasis adverbialas nebuvo vartojamas kaip klausiamoji dalelytė. Tačiau svarbu pažymėti, kad abu adverbialai be savo prototipinės episteminės reikšmės įvairiuose diskursuose įgyja ir kitų, su autoriaus požiūriu nesiejamų, funkcijų ir yra linkę pragmatiškėti
Asmeniniai įvardžiai mokslo kalboje
Get PDFThe focus of the paper is the use of personal pronouns as a means of author stance expression in the Corpus Academicum Lithuanicum (about 9 million words) representing a variety of academic genres in five science areas (Biomedical sciences, Humanities, Physical sciences, Social sciences, Technological sciences). Pronouns in the subject position in Lithuanian may be omitted, as the person/number inflection of the verb already indicates the subject. Therefore, when the pronoun does occur in scientific discourse it might be interpreted as an emphasized expression of the author stance.In this study qualitative and quantitative approaches are employed to reveal distributional information and usage patterns of the personal pronouns I and we. The results of the study indicate cross-disciplinary differences in the use of personal pronouns in different science areas: researchers in the hard science fields tend to use personal pronouns to a much smaller extent than researchers in the soft fields. The study also showed marked differences in the distribution of exclusive and inclusive we. Scientists in the humanities and social sciences prefer the inclusive communal we, whereas researchers in biomedical, physical and technological sciences favour the exclusive we which primarily refers to the authors themselves or to the academic community. A case study of the personal pronoun yourevealed its rare usage in scientific Lithuanian. This pronoun is usually employed to refer to the indefinite addressee.Straipsnyje aptariama autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit. Pasitelkus kiekybinę ir kokybinę analizę, tiriami asmeninių įvardžių aš ir mes bei jų dažniausių gramatinių formų vartosenos ypatumai biomedicinos, humanitarinių, socialinių, fizinių ir technologinių mokslų srityse. Tyrimas parodė, kad tiek vienaskaitinė, tiek daugiskaitinė autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais tiksliųjų mokslų tekstuose yra retesnė nei humanitariniuose. Straipsnyje taip pat apžvelgiami dažniausi ekskliuzyvinio ir inkliuzyvinio mes tipai, jų kiekybinis pasiskirstymas tarp skirtingų mokslo sričių. Humanitarai ir socialinių mokslų atstovai pirmenybę teikia inkliuzyviniam mes, o biomedicinos, fizikos ir technologinių mokslų srityse dominuoja ekskliuzyvinio mes vartosena. Neretai tikslią mes reikšmę yra sunku nustatyti, o dviprasmiška mes interpretacija moksliniame tekste gali turėti persvazinį efektą. Tyrimu atkreipiamas dėmesys ir į palyginti retą akademiniuose tekstuose įvardžio jūs vartoseną, nurodančią autoriaus ir skaitytojo santykį. Tiesioginis ryšys su skaitytoju atsiranda akademiniuose žanruose, kur teksto autorius pasirenka dialoginę (plačiąja prasme) rašymo formą ir kalba su skaitytoju. Paprastai autoriaus vaidmuo yra dominuojantis – kreipdamasis į skaitytoją, jis globoja jį, moko, pataria, kartais imperatyviai nurodo, ką būtina padaryti. Dažniausiai adresatas jūs nėra konkretus ir vartojamas neapibrėžta reikšme
Signalling the appellative function in a pharmacy sector’s customer magazine
No full textIm vorliegenden Beitrag wird eine Untersuchung vorgestellt, die die Rekonstruktion der sprachlichen Mittel zur (un)mittelbaren Signalisierung der appellativen Textfunktion in einer Kundenzeitschrift der Apothekenbranche fokussiert. Ausgangspunkt der Untersuchung ist die Behauptung Hardenbickers (1999, 113), dass in Kundenzeitschriften Persuasionsabsichten „kaschiert“ werden. Das Korpus umfasst zehn sechs- bis zehnseitige, mehrmodulige Titelthemen der Apotheken Umschau, die zwischen Juni und November 2008 erschienen sind. Die Analyse der Titelthemen zeigt eine sehr große Vielfalt an sprachlichen Mitteln zur (un)mittelbaren Signalisierung der appellativen Textfunktion. Im Beitrag werden die häufigsten grammatischen und lexikalischen Indikatoren der Appellfunktion vorgestellt und anhand von Beispielen erläutert. Zudem wird anhand einer exemplarischen quantitativen Analyse eines Titelthemas untersucht, wie häufig die jeweiligen sprachlichen Mittel vorkommen und wie sie sich über die einzelnen Texte des Titelthemas verteilen.Customer magazines are periodically published magazines with instructive and entertaining content, which are published by companies or branches for (potential) customers and which are usually free of charge. In Germany, there are currently more than 3500 customer magazine titles with a total circulation of 456 million copies, which shows the popularity of this communication medium. The most widely spread branch customer magazine Apotheken Umschau reports a monthly circulation of nearly 10 million copies and a range of about 20 million readers. However, customer magazines have hardly been analysed linguistically so far.The article presents a corpus-based study, which deals with textual functions of a pharmacy sector’s customer magazine. In this, the linguistic resources for (in)directly signalling the appellative function are analysed. The corpus consists of ten six to ten-page long, multi-module title issues of the Apotheken Umschau that were published between June and November 2008. The analysis of the title issues reveals a very large variety of linguistic resources which (in)directly signal the appellative function. In the article, the most common grammatical and lexical indicators of the appellative function are presented and illustrated by examples. Additionally, an exemplary quantitative analysis of one title issue is presented. It focuses on how frequently the respective linguistic resources occur and how they are distributed in the texts.Customer magazines are periodically published magazines with instructive and entertaining content, which are published by companies or branches for (potential) customers and which are usually free of charge. In Germany, there are currently more than 3500 customer magazine titles with a total circulation of 456 million copies, which shows the popularity of this communication medium. The most widely spread branch customer magazine Apotheken Umschau reports a monthly circulation of nearly 10 million copies and a range of about 20 million readers. However, customer magazines have hardly been analysed linguistically so far.The article presents a corpus-based study, which deals with textual functions of a pharmacy sector’s customer magazine. In this, the linguistic resources for (in)directly signalling the appellative function are analysed. The corpus consists of ten six to ten-page long, multi-module title issues of the Apotheken Umschau that were published between June and November 2008. The analysis of the title issues reveals a very large variety of linguistic resources which (in)directly signal the appellative function. In the article, the most common grammatical and lexical indicators of the appellative function are presented and illustrated by examples. Additionally, an exemplary quantitative analysis of one title issue is presented. It focuses on how frequently the respective linguistic resources occur and how they are distributed in the texts
Evidenciniai būdvardžiai lietuvių akademiniame diskurse
No full textThe present study explores the functional distribution of the neuter adjectives akivaizdu ‘evident, obvious’, aišku ‘clear’, natūralu ‘natural’ and panašu ‘likely’ in Lithuanian written academic discourse. The research focuses on the CTP (complement-takingpredicate) and parenthetical use of the adjectives and presents basic quantitative and qualitative findings of these patterns of use. The data have been collected from the Corpus of Academic Lithuanian represented by texts from biomedical sciences, humanities, physical sciences, social sciences and technological sciences. The research shows that the adjectives under consideration primarily express the source of information the author uses for a claim but not the author’s degrees of commitment towards the proposition. These adjectives signal that the author obtains knowledge for the proposition through inferences based on external and/or internal sources of evidence. Inferences in academic discourse are intersubjective as they mark the availability of evidence to the reader.Straipsnyje nagrinėjama bevardės giminės būdvardžių akivaizdu, aišku, natūralu ir panašuvartosena lietuvių rašytiniame akademiniame diskurse. Tyrimo tikslas yra aptarti šių būdvardžių morfosintaksinį statusą, nustatyti jų funkcijas ir svarbą autoriaus argumentacijai reikšti. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė būdvardžių analizė. Tyrime remiamasi tekstynų inspiruota metodologija − medžiaga yra paimta iš Lietuvių akademinio tekstyno, kurį sudaro įvairių mokslo sričių tekstai.Kokybinė ir kiekybinė bevardės giminės būdvardžių akivaizdu, aišku, natūralu ir panašuanalizė rodo, kad dažniausiai šie būdvardžiai vartojami kaip komplementiniai predikatai, kurie nurodo autoriaus žinių šaltinį, ir rečiau vartojami kaip parentezė. Komplementinė vartosena yra dažnesnė negu parentetinė, nes parentezė yra labiau būdinga sakytiniam diskursui. Pažymėtina, kad socialiniuose ir humanitariniuose moksluose šie būdvardžiai yra dažnesni negu biomedicinos, technologijų ir fizinių mokslų srityse. Skirtinga kiekybinė būdvardžių distribucija įvairiose mokslo srityse paaiškinama mokslo sričių specifika.Kiekybinė analizė atskleidžia, kad pagrindinė šių būdvardžių funkcija yra evidencinė, t.y. jie nurodo autoriaus žinių šaltinį. Šie būdvardžiai reiškia autoriaus numanymą, kuris gali remtis išoriniu arba vidiniu autoriaus žinių šaltiniu. Išorinis žinių šaltinis nurodo, kad autorius remiasi percepcijos duomenimis, tyrimo rezultatais, su kuriais supažindina ir skaitytoją. Vidinis žinių šaltinis nurodo, kad numanymas yra paremtas daugiau autoriaus samprotavimu arba prielaida apie skaitytojo žinias. Remdamasis vidiniu žinių šaltiniu, autorius įtikina skaitytoją propozicijos teisingumu arba pradeda su skaitytoju polemizuoti. Skirtingas numanymo pagrindas lemia skirtingą autoriaus poziciją. Numanymas akademiniame diskurse yra intersubjektyvus, nes autorius aiškiai nurodo žinių šaltinio prieinamumą skaitytojui
Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje
Get PDFThe purpose of the paper is to demonstrate the necessity of distinguishing a semantic-functional class of stance adverbials in Lithuanian. Following Biber et al. (1999) and Hasselgård (2010) an attempt is made to show that alongside circumstance adverbials there are also linking adverbials and stance adverbials in Lithuanian. The means of realization of stance adverbials in Lithuanian is not only adverbs but also so called modal words (galbūt‘maybe’, tikriausiai ‘most probably’), various particles (taigi ‘therefore’, visgi ‘still’, ‘nevertheless’), CTPs (manoma ‘it is believed’, natūralu ‘naturally’), various adverbial clauses (kaip matyti ‘as it is seen, as one can see’, kaip žinoma ‘as is known’) but also prepositional phrases (pasak X ‘according to X’). The article devotes much attention to the semantic classification of the basic types of stance adverbials, which has been illustrated by the language data collected from the Corpus of Academic Lithuanian (Corpus Academicum Lithuanicum – CorALit – http://coralit.lt). The paper also touches upon the process of adverbialization and its relationship to grammaticalization which presupposes the desemanticization and (inter)subjectivization of the linguistic expressions under analysis. Many Lithuanian verbal and adjectival CTPs like žinoma ‘it is known’, suprantama ‘it is understood’, tarkim ‘let’s say’ can develop into stance adverbials and further into discourse markers by losing any links to the original lexical meaning of the verb they have evolved from.Straipsnio tikslas parodyti, kodėl reikėtų ir kodėl galima būtų skirti semantinę-funkcinę adverbialų klasę lietuvių kalboje. Pastaroji nėra tapatinama su prieveiksmiais kaip tradicine kalbos dalimi gramatikoje ar aplinkybėmis kaip tradicine sakinio dalimi sintaksėje. Be to, nėra kvestionuojamas aptariamų kalbos reiškinių statusas kalbos dalių ar sakinio dalių požiūriu. Siūloma atkreipti dėmesį į kalboje objektyviai egzistuojančią straipsnyje aptariamų raiškos priemonių aiškinimo įvairovę. Jų semantinė-funkcinė charakteristika netelpa į prieveiksmių (DLKG 1996, 422-429; Valeckienė 1998, 169-170), aplinkybių (DLKG 1996, 527-553; Valeckienė 1998, 55-66) bei modifikuojamųjų dalelyčių (Valeckienė 1998, 191) reikšmių ir tipų klasifikaciją. Šios semantinės-funkcinės klasės aptarimas remiasi autoriaus pozicijos raiškos tyrimu lietuvių mokslo kalboje1. Visi kalbos duomenys surinkti iš Lietuvių mokslo kalbos tekstyno (Corpus Academicum Lithuanicum: http://coralit.lt/). Darbe trumpai apžvelgiami akademinio diskurso ypatumai ir autoriaus pozicijos vaidmuo užmezgant ir plėtojant dialogą su skaitytoju. Epizodiškai gretinami adverbialinių autoriaus pozicijos sąvokos apimties ir jos raiškos būdų ypatumai kitose kalbose. Pateikiama autoriaus pozicijos adverbialų semantinė klasifikacija ir jų raiškos priemonių įvairovė. Labai trumpai aptariama adverbializacijos proceso esmė ir jo sąsajos su gramatikalizacija bei intersubjektyvumu
Mokomasis frazeologijos žodynas? Kodėl gi ne!
No full textFür Litauisch braucht man nicht nur allgemeinsprachliche, sondern auch phraseologische Lerner-Wörterbücher. In diesem Beitrag werden Überlegungen angestellt, welche meta-, makro- und mikrolexikographischen ebenso wie semantischen und pragmatischen Probleme zu berücksichtigen sind, um ein dreisprachiges phraseologisches LernerWörterbuch zu erarbeiten. Es wird die Konzeption eines solchen Wörterbuchs skizziert, dann werden die in der ersten Phase der Erarbeitung des Wörterbuchs schon realisierten Arbeitsschritte beschrieben, und zuletzt wird ein Ausblick auf die weiteren notwendigen Schritte zur Ausführung der Projektidee gegeben.Straipsnyje aprašomos trikalbio vokiečių, lietuvių ir lenkų kalbų mokomojo frazeologijos žodyno, skirto moksleiviams ir studentams, sudarymo problemos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokiu optimaliausiu būdu galima išspręsti šias problemas: frazeologizmų lematizaciją, jų išdėstymo principus, antraštinių formų pateikimą, deskriptorių, kilmės aiškinimo, vartosenos ir pragmatinių komentarų, nuorodų ir pavyzdžių pateikimo galimybes. Sprendžiant šias problemas nustatyta, kad būtina sudaryti žodyno rašymo etapus, parengti frazeologinį antraštyną, kuris atspindėtų į žodyną įtraukiamus semantinius laukus, ypatingą dėmesį teikiant frazeologizmų denotacinių, konotacinių ir kultūrologinių reikšmių aprašymui. Straipsnyje aptariama žodyno apimtis ir struktūra, žodyno apipavidalinimo galimybės, pateikiamų frazeologizmų tipai, siekimas pateikti bendrinės ir dalykinių kalbų frazeologijos pavyzdžius
Daugiakalbio komparatyvinių frazemų žodyno sudarymo koncepcija
No full textIm vorliegenden ersten Teil des Beitrags erläutert der Verfasser die Konzeption eines in Erarbeitung befindlichen mehrsprachigen Wörterbuchs komparativer Phraseme. Zuerst werden die Funktionen, die Struktur und die Haupteigenschaften dieser phraseologischen Einheiten besprochen. Danach wird die Lösung lexikographischer, onomasiologischer und semantischer Probleme der Erarbeitung eines mehrsprachigen Wörterbuchs komparativer Phraseme angeschnitten, die bei der Feststellung der Voll-, Teil- und Nulläquivalenz komparativer Phraseme ins Blickfeld rücken.Straipsnio pradžioje apibrėžiama komparatyvinės frazemos (arba frazeologinio palyginimo) sąvoka, komparatyvinių frazemų struktūra, funkcijos ir jų kaip frazeologijos posistemės kriterijai – polileksiškumas, stabilumas ir idiomatiškumas. Straipsnio tikslas – išanalizuoti daugiakalbio komparatyvinių frazemų žodynų sudarymo problemas. Tyrimas leidžia tvirtinti, kad iškilusios metaleksikografinės, onomasiologinės, semantinės ir žodyno vidinės struktūros problemos išsprendžiamos optimaliai ir tikslingai naudojant paskutinių dviejų dešimtmečių tarptautinės leksikografijos ir frazeografijos sukauptą patirtį. Nustatyta, kad pasirinkta žodyno struktūra ir komparatyvinių frazemų gretinimo metodika leidžia adekvačiai aprašyti frazeologinių palyginimų reikšmes, stilistinius atspalvius, sinonimus ir antonimus
Polilingvali Vilniaus jaunimo raiška: socialinės tapatybės paieškos
Get PDFThe paper raises the problem of polilingual behaviour of Vilnius teenagers. The aim of this study is to reveal the frequency of linguistic features in the language of Vilnius teenagers of two age groups (13—14 and 15—17) as well as identify reasons for the informants’ polylingual behaviour. Extracts of spontaneous interactions from the corpus of the language of Vilnius youth have been chosen for the analysis. The results of the quantitative analysis have revealed that the elderly informants’ and younger boys’ polylingual behaviour is characterised by frequent, repetitive Russian features and nonrecurrent occurences of English features. The predominant use of English features in younger girls’ speech may imply that they have not yet mastered the Russian slang as well as point to their positive attitudes towards the English language. Within the framework of interactional sociolinguistics, the analysis of younger informants’ speech has revealed a link between English, German, Polish features and language play. Differently from the elderly teenagers, younger teenagers tend to change identities, e.g. an experienced player, an expert at love affairs, an adult who can evaluate youth language, via the play with English items. Russian items, which make a major part of slang in elderly teenagers’ speech, are used for sociopsychological purposes, as a means to display peer group identity. The study has revealed a varied polylingual production of Vilnius teenagers, which serves as a means of negotiating the social identity of a peer group member, creative and innovative teenager.Straipsnyje keliama iki šiol Lietuvoje nenagrinėta jaunimo polilingvalaus elgesio problema. Tyrimo duomenis sudaro Vilniaus paauglių kalbos tekstynas, sukauptas renkant savanorių informantų įrašus ir atliekant etnografinius stebėjimus. Darbo tikslas – palyginti kitų kalbų elementų vartojimo dažnumą ir funkcijas jaunesniųjų (13–14 m.) ir vyresniųjų (15–17 m.) moksleivių kalboje. Be to, remiantis pokalbių analizės metodu, norima ištirti, kokius vaidmenis Vilniaus jaunuoliai sau priskiria ir kokias socialines tapatybes kuria, pasitelkdami polilingvalią raišką
Pratarmė
Get PDFThis issue of Kalbotyra contains articles based on papers presented at the 2nd international conference of the Lithuanian Association of Applied Linguistics entitled “Languages and People: Dialogues and Contacts”. The conference was held on September 23-24, 2010 at Vilnius University to mark the 20th anniversary of the Department of Lithuanian Studies, Vilnius University. The papers covered a wide range of issues: language acquisition, learning and teaching, child language, sociolinguistics, text linguistics, discourse analysis, translation, linguistic landscapes, etc.We would like to express our deep appreciation to everyone who contributed to the success of the conference: plenary speakers Piet Van de Craen (Belgium), Elana Shohamy (Israel) and Jon White (United Kingdom); conference delegates and presenters; students and staff of the Faculty of Philology, Vilnius University; colleagues at the Institute of the Lithuanian Language; members of the Lithuanian Association of Applied Linguistics (LITAKA); conference sponsors – Research Council of Lithuania; conference partners – British Council, Lithuania and Goethe-Institut, Vilnius
Į Italiją įvaikintų vaikų kalba įtėvių žvilgsniu
Get PDFThe article presents the results of a sociolinguistic survey for Italian adoptive parents who have adopted Lithuanian children. The survey is part of an ongoing longitudinal psycholinguistic research on language development in internationally adopted children and it has been conducted in order to gather information about the speed, the level of language acquisition of the adopted children, the attitudes of the adoptive parents towards foreign languages, the assistance for the children learning Italian. The survey results reveal that the majority of the adopted children start to communicate in the new language in a couple of months after arriving in Italy and they reach a perfect or a very good level of Italian. About half of the surveyed children have received assistance when learning Italian from parents or teachers. A vast majority of the adoptive parents consider knowing foreign languages very important and would like their children not to forget Lithuanian (if acquired). Nevertheless, despite the efforts of the adoptive parents or the presence of siblings adopted together, nearly all children maintain no knowledge of Lithuanian after a year in Italy. The most important reasons for that are the desire to adapt to the new environment and the family. In a few cases adoptive parents have understood a clear refusal of the children of anything that had to do with their past, including the language.Į užsienį įvaikinami vaikai susiduria su itin dideliais pasikeitimais visose gyvenimo srityse. Svarbi šių pasikeitimų dalis yra nauja kalba, kurią jiems reikia išmokti kaip įmanoma greičiau, tačiau gana dažnai jos reikia mokytis kaip antrosios kalbos. Pastaraisiais metais daugiausia iš Lietuvos įvaikinamų vaikų išvyksta į Italiją. Straipsnyje analizuojami rezultatai iš sociolingvistinės apklausos, skirtos įtėviams italams, siekiant išsiaiškinti jų vaikų italų kalbos įsisavinimo lygį, greitį, įtėvių požiūrį į užsienio kalbas, pagalbą mokantis italų kalbos. Darbo tikslas – išnagrinėti veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos vaikų italų kalbos įsisavinimui. Apklausa yra ilgalaikio psicholingvistinio tyrimo apie įvaikintų vaikų kalbos raidą dalis