Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Prancūzų kalbos veiksmažodžio devoir ‘privalėti’ semantinė funkcinė polifonija. Tarpkalbinė studija
Get PDFThe paper explores the variety of meanings of the French verb devoir ‘must’ in a cross-linguistic (French-Lithuanian) perspective. A survey of the literature published on the diachronic development and synchronic semantic dynamics of this verb in the French language is presented. The focus is on the concepts of deontic modality, epistemicity, and evidentiality categories in the French linguistics tradition. The model of modality offered by French linguists is discussed (lexical meaning → deontic modality → alethic modality → epistemicity) and the process of gramaticalization in language has been briefly touched upon. The data have been collected from French and Lithuanian original fiction books and their translations into Lithuanian and French. The findings of the pilot study carried out show that the verb French devoir ‘must’ is polysemous and multifunctional, which is mirrored in its Lithuanian translation correspondences. Very frequent translation correspondences of the deontic devoir ‘must’ into the Lithuanian language have been found to be verbs gauti ‘get to’, privalėti ‘must’, reikėti ‘need’, tekti ‘be gotten to’, turėti ‘have to’. On the contrary, among the translation correspondences of epistemic devoir ‘must’ in Lithuanian adverbial expressions of probability greičiausiai / tikriausiai / turbūt / veikiausiai ‘(most) probably’ have been most common. Further research based on a parallel French-Lithuanian corpus data analysis will test the validity of the hypotheses that there is a difference in the choice of adverbial and verb strategies in coding epistemic modality in French and Lithuanian.Abstract in FrenchLe présent article vise à présenter la «plurivocité» sémantique du verbe devoir en français contemporain et sa réalisation en lituanien. La perspective interlangagière lituanien vers français est aussi prise en considération.En français contemporain le verbe devoir a un emploi lexical plein (renvoyant à la notion de dette) et tout un faisceau de valeurs modales. Un rapide regard diachronique suggère que l’emploi déontique est plus ancien que celui relevant de la modalité épistémique. La tradition linguistique française débat du modèle suivant: valeur lexicale → modalité déontique → modalité aléthique → épistémicité.L’interprétation de devoir dépend en grande partie du contexte d’où résulte un grand nombre d’effets évidentiels dont la nature fait encore débat parmi les linguistes. On a constaté que le français ne connaît pas d’emploi évidentiel d’information rapportée pour devoir et que la plupart de ses emplois évidentiels concernent l’inférence. Toutefois, dans bien des cas le contexte reste un facteur crucial pour lever certaines indéterminations et décider de quel type de construction évidentielle il s’agit.Une étude contrastive pilote révèle que la valeur déontique du verbe français devoir peut être traduite vers le lituanien à l’aide des verbes de nécessité gauti, privalėti, reikėti, tekti, turėti. La stratégie adverbiale est plutôt réservée à la traduction de son emploi épistémique: les adverbes greičiausiai, tikriausiai, turbūt, veikiausiai deviennent leurs équivalents en lituanien.Etant donné la nature différente des deux langues, l’équivalence absolue des valeurs est impossible. Toutefois ces évaluations n’éliminent point la nécessité de mener des recherches basées sur un corpus représentatif et d’analyser de manière approfondie le champ sémantique et fonctionnel de l’obligation et de la nécessité dans la perspective interlangagière.Straipsnyje aptariama prancūzų kalbos veiksmažodžio devoir ‘privalėti’ reikšmių įvairovė iš tarpkalbinės prancūzų-lietuvių / lietuvių-prancūzų perspektyvos. Remiantis lingvistinėje literatūroje publikuotais diachroniniais tyrimais apžvelgiama šio veiksmažodžio reikšmių dinamika prancūzų kalboje. Straipsnyje taip pat pateikiama deontinio modalumo, epistemiškumo, evidencialumo kategorijų samprata prancūzų lingvistikoje. Trumpai pristatoma gramatikalizacijos proceso esmė. Apibendrinamosios bandomojo tyrimo pastabos daromos remiantis individualia straipsnio autorės introspekcija analizuojant prancūzų ir lietuvių grožinės literatūros kūrinių pavyzdžius bei jų vertimus į lietuvių ir prancūzų kalbą ir mokslinėje literatūroje vyraujančia išvada: deontiniam devoir ‘privalėti’ aspektui perteikti dažniausiai pasirenkama veiksmažodinė strategija, o epistemiškumui reikšti – adverbialinė raiška. Tyrimu atkreipiamas dėmesys į kontekstinės situacijos svarbą devoir ‘privalėti’ reikšmių identifikavimui
Dar kartą apie intertekstualumą. Ką jis sako apie mokslinį tekstą? | Intertextuality in research writing revisited
No full textIntertextuality, or the link between two texts, has long been recognized as a very important part of research writing. Citations in particular have attracted much attention both from applied linguists and from bibliometricians. Citation indexes have now become an inseparable part of research evaluation which, in its turn, plays the key role in research funding. It is hardly surprising, therefore, that evaluation based on citation indexes as the main criteria for financing and scientific awards has received a widespread dissatisfaction, primarily because it often fails to take into account the breadth and variety of disciplinary approaches. In order to shed light on citation practices and their suitability for research evaluation, scientists have been approaching citations from both scientometric and linguistic perspectives. Much has been done in the field, including research on self-citation and its impact on citation indexes, a variety of attempts to classify citations, sentiment analysis for citation polarity and automatic citation strength estimation, inter alia. Most of these works, however, are based on data from one discipline or compare two clearly contrasting science areas, such as the so called “hard” and “soft” sciences. There are far less studies that offer an indepth view of how citation works in closer disciplines as well as in research cultures other than English. Based on two PhD dissertations written by Lithuanian young scholars in sociology and cultural studies, this paper analyzes a variety of quantitative and qualitative citation aspects, such as citation density, year of publication and its type, integral/non integral distinction, level of detail, number of citations at one reference point, type & token ratio adapted to citations, the distribution of citations in theoretical and practical parts of the dissertations. The results reveal clear disciplinary differences in the use of citation. The cultural studies dissertation uses more direct quotes than the sociology dissertation, with integral references dominating and thus allowing to place more emphasis on the cited author rather than on the information. Conversely, non-integral referencing prevails in the sociology dissertation with less detailed reference to sources used. Books are the most popular type of reference source in the cultural studies dissertation, while the sociology dissertation relies more on research articles. If automatized, the analytical model adopted in this paper could serve as a fast and useful tool for the initial evaluation of student papers, research articles submitted to research journals, etc. The citation patters of a new work can be matched against prevailing citation trends in the discipline and reveal how adequately the new work is embedded in literature.Nemažą bet kurio mokslinio teksto dalį sudaro įvairiai pavartojami kitų autorių tekstai, tad intertekstualumas, arba kitų tekstų panaudojimas naujame tekste, sulaukia nemažai dėmesio ir iš kalbininkų, ir iš bibliometrų, tai yra ir svarbus rodiklis mokslo vertinimo politikoje. Vienos iš intertekstualumo išraiškų moksliniame tekste – nuorodų į šaltinius –vartojimas yra išsamiai tyrinėtas anglakalbėje literatūroje, pastebėtos įdomios kokybinės ir kiekybinės nuorodų vartojimo tendencijos, atskleisti tarpdisciplininiai ypatumai. Lietuviškame moksliniame diskurse nuorodos į šaltinius yra beveik visai netyrinėtos. Šiame straipsnyje aptariami nuorodų į šaltinius moksliniame tekste rodikliai: nuorodų tankis, literatūros sąraše pateikiamų šaltinių publikavimo metai, pasikartojančių šaltinių dažnis, šaltinių įvairovės procentinis paskaičiavimas, vienanarių ir daugianarių nuorodų lizdų santykis, nuorodų pasiskirstymas teorinėje ir praktinėje darbo dalyse, literatūros šaltinių žanrinis santykis, citatų, persakymų ir percitavimų pasiskirstymas, jų pristatymas tekste ir nuorodų detalumas. Tyrimas atliktas remiantis dviem disertacijomis, pelniusiomis kasmetinį geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos apdovanojimą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse. Aptariamos disertacijos atskleidžia skirtingus šaltinių panaudojimo būdus, kurie iliustruoja skirtingas argumentacijos ir šaltinių integravimo tradicijas atskirose disciplinose
Apie ekvivalentiškumo laipsnio nustatymą remiantis leksinio lauko „Aukštuma“ analize
No full textEine der wichtigsten Fragen in der kontrastiven Lexikologie, zweisprachigen Lexikografie und der Übersetzungswissenschaft ist die Bestimmung des Äquivalenzgrades zwischen den Lexemen der Vergleichssprachen. Die meisten Lexikologen, die sich mit kontrastiven Untersuchungen beschäftigen, sprechen von der Voll-, Teil- und Nulläquivalenz. In der Praxis existiert allerdings nur die so genannte Teiläquivalenz. Wenn man aber in der wissenschaftlichen Diskussion nur diesen Begriff verwenden würde, entstünden somit noch größere Schwierigkeiten bei der Bestimmung des Äquivalenzgrades, weil sich das Spektrum der Teiläquivalenz von 1 bis 99 Prozent erstrecken würde. Daher wird im vorliegenden Beitrag eine Formel zur Berechnung des Äquivalenzgrades zwischen zwei Vergleichslexemen vorgeschlagen. In erster Linie wird die semantische Analyse des lexikalischen Feldes „Erhebung im Gelände“ im Litauischen und im Deutschen, das die Grundlage der Formel bildet, kurz präsentiert. Dazu wird der von Helmut Henne und Herbert Ernst Wiegand (Henne 1972, Wiegand 1970, Kühn 1979) vorgeschlagene Entwurf, die lexikalische Bedeutung mit Hilfe von onomasiologischen, komplementärsemasiologischen und autonom-semasiologischen Operationsschritten zu beschreiben, herangezogen. Dieser Entwurf wird durch kontrastive, prototypensemantische und korpusgestützte Aspekte ergänzt. Im zweiten Teil wird die mathematische Formel zur Berechnung des Äquivalenzgrades zwischen zwei Vergleichslexemen angegeben und durch das Beispiel des Lexempaars kalva–Hügel veranschaulicht.The equivalence of ration of lexical units in two languages, which are compared, is still not answered definitely in the fields of lexicology, lexicography and translation studies. Most lexicologists, comparing two or more languages, distinguish full or partial match or the absence of equivalence. However, there is only partial match between the lexemes in two languages in practice. Therefore, a mathematical formula is proposed to calculate the equivalence ratio of the lexemes in two languages. Firstly, this article outlines semantic analysis of “elevation” in Lithuanian and German languages. Secondly, a mathematical approach is proposed to calculate the equivalence of two tokens, which are compared. In the last part of the article, the same mathematical formula is used to analyze kalva ʻhillʼ and Hügel ʻhillʼ. Then the summary and conclusions are provided.Abstract in GermanVienas svarbiausių leksikologijos, leksikografijos ir vertimo mokslo iki šiol aiškiai neatsakytų klausimų – atitikmenų santykio tarp dviejų leksinių vienetų nustatymas dviejose gretinamose kalbose. Dauguma leksikologų, gretinančių dvi ar daugiau kalbų, skiria visiškus, dalinius atitikmenis arba kalba apie ekvivalentiškumo nebuvimą. Vis dėlto praktikoje egzistuoja tik dalinis dviejų gretinamų kalbų leksemų atitikimo santykis arba procentas. Tačiau jei mokslinėje diskusijoje būtų vartojama tik dalinio atitikimo santykio sąvoka, kiltų dar daugiau sumaišties – dalinio atitikimo santykis tarp dviejų gretinamų leksinių vienetų apimtų platų spektrą nuo 1 iki 99 procentų. Todėl šiame straipsnyje mokslinei diskusijai pateikiama matematinė formulė, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti atitikimo santykį tarp vieno leksinio lauko leksemų dviejose kalbose. Straipsnyje pirmiausia bendrais bruožais pateikiama leksinio lauko „Aukštuma“ semantinė analizė lietuvių ir vokiečių kalbose, kuri ir yra siūlomos formulės pagrindas: nagrinėjant leksinį lauką „Aukštuma“ pasitelkiamas vokiečių kalbininkų Helmuto Hennes ir Herberto Ernsto Wiegando pateiktas siūlymas, leksines reikšmes aprašyti onomasiologiniu, onomasiologiniu-semasiologiniu ir semasiologiniu metodais; šis siūlymas vėliau papildomas gretinamuoju (vienoje lentelėje schematiškai vienu metu gretinamos dviejų kalbų leksemos), prototipų semantikos (į dviejų kalbų leksemų gretinimo lentelę įtraukiami informantų apklausos rezultatai) ir tekstynų (lentelėje pateikiamas nagrinėjamų leksemų pavartojimo skaičius lietuvių ir vokiečių kalbos tekstynuose) aspektais. Antroje straipsnio dalyje pateikiama matematinė formulė, pagal kurią apskaičiuojamas dviejų gretinamų leksemų atitikimo santykis. Paskutinėje straipsnio dalyje pasiūlyta formulė iliustruojama išsamia leksemų kalva ir Hügel ‘kalva’ analize, pateikiami apibendrinimai ir išvados
Authentic materials in the Business English classroom: Annual Reports
Get PDFInternational firms are interested in getting the best possible professionals, those who are able to communicate accurately at the workplace. To help them, the use of authentic materials in the classroom can enhance students’ options to succeed in their prospective working environment. From a genre-based perspective, annual reports can be useful for that purpose, as they offer a real corporate image of the companies, helping students to understand better how firms work. This paper shows a practical implementation of three activities that are carried out among three different groups of students at a Spanish public university to promote their communicative skills. To do so we have followed a multimodal approach, so that our students can experience, conceptualize and apply meaning to a genre (annual report), completing some tasks in which they have to communicate in English the information appearing in those texts. The final pedagogical recommendations enhance the benefits of using authentic materials in the English for business communication classroom. The combination of multimodality and genre-based pedagogy lead students to understand the current meaning construction in professional settings.
Verbal and Non-Verbal Markers of Root Modality in EU Maritime Affairs and Fisheries vs. Agriculture and Rural Development Reports and Studies: An Overview
Get PDFThis paper examines different options used by writers in reports and studies to control information from two departments of the European Commission: EU Maritime Affairs and Fisheries and Agriculture and Rural Development, using the web as corpus. These two Directorates or Commissions have the power of initiative, are responsible for policy formulation and policy implementation. Two comparable sub-corpora of reports and studies have been selected from the two Directorates. Fifteen markers related to key areas of root modal expression are presented: modal-evaluative adjectives like essential, necessary, suitable and appropriate (Van linden 2012); the semi- modals (e.g. have to, be able to, be supposed to, need to) (Leech et al. 2009); the emerging modal want to (Verplaetse 2010) and expressions with comparative adverbs (e.g. had better, would rather) (van der Auwera et al. 2013). The study of these markers reveals that shared norms and action in these two EU areas are constantly collectively established. Root modals are one of the rhetorical strategies of legitimization and persuasion used in EU’s political discourse by the different parties involved
Gerai ir silpnai skaitančių studentų kalbiniai ir kognityviniai rašytinio teksto suvokimo ypatumai | Text Comprehension in Good and Poor Readers: Cognitive and Linguistic Aspects
No full textThe paper deals with a comprehension of written text in young Russian-speaking adults. Theoretical background was based on the 3-level model of text processing (van Dijk, Kintsch 1983). The study aimed at comparing qualitative features and quantitative measures of text comprehension in good and poor readers. During the first stage of the study, all the subjects (N = 40) were performed three reading comprehension tasks and three psychological tests for intelligence, verbal reasoning and working memory assessment. Then, after statistical analysis, two groups of subjects were formed for the second stage of the study. Group 1 (N = 11) comprised the subjects whose text comprehension skills were above 85 percentiles (so called ‘good readers’) and Group 2 (N = 8) comprised those whose results were below 15 percentiles (so called “poor readers”). During the second stage of the study, the subjects performed reading task based on a keyword methodology. Four texts (almost equal in a length), i.e. two scientific expository texts and two narratives, were presented to each of the subjects to develop a list of ten keywords. The subjects also were asked four complex content questions related to the main points of each of the texts. Statistical analysis revealed significant difference between the groups in the keywords lists and in questions answering scores. Psychological assessment revealed statistically significant difference between the groups in all tested cognitive measures. These results evidenced that the poor readers distinct from the good readers both in text processing strategy and in cognitive functioning. These results are in close agreement with other studies of reading comprehension. The study was based on a data of Russian-speaking population, but the results might be important also for Lithuanian (psycho-) linguists and practicians whose professional activity includes assessment of written text comprehension ant its disorders.Straipsnyje pristatomas rašytinio teksto suvokimo tyrimas, atliktas dviem etapais tikrinant suaugusiųjų (aukštosios mokyklos studentų) skaitymo ir kognityvinės veiklos gebėjimus. Pirmajame tyrimo etape visi tiriamieji (N = 40) atliko tris teksto suvokimo ir tris kognityvinės veiklos užduotis. Remiantis gautais rezultatais, buvo sudarytos dvi grupės (gerai ir silpnai suvokusiųjų rašytinį tekstą) tiriamųjų antrajam tyrimo etapui. Jo metu, pasitelkus reikšminių žodžių metodą, buvo toliau tiriamas rašytinės kalbos suvokimas. Tyrimas atskleidė, kad skaitymo užduoties pobūdis lemia konkrečios skaitymo strategijos būtinumą. Kadangi šios strategijos skirtingų skaitytojų nevienodai išlavintos, skiriasi tiek to paties skaitytojo gebėjimas vienodai sėkmingai įveikti skirtingas skaitymo užduotis, tiek skirtingų skaitytojų gebėjimas vienodai sėkmingai įveikti tą pačią skaitymo užduotį. Tyrimo rezultatai parodė, kad gerai ir silpnai suvokiantys rašytinį tekstą tiriamieji statistiškai reikšmingai skiriasi ir kognityvinių išteklių valdymo rezultatais; tai leidžia daryti išvadą, kad tam tikrų kognityvinių išteklių stoka arba netinkamas valdymas lemia žemus rašytinio teksto suvokimo rezultatus. Tyrimas atliktas testuojant rusakalbius tiriamuosius, tačiau jo rezultatai aktualūs ir lietuvių mokslininkams bei praktikams, kurių profesinė veikla susijusi su rašytinės kalbos ugdymu, skaitymo sutrikimų diagnostika ir korekcija.Abstract in Englis
Kvotatyvo sąvokos problema nagrinėjant konstrukciją so nach dem Motto ‘atseit’
No full textIn diesem Beitrag wird auf die Problematik der Abgrenzung von Quotativen und Reportativen eingegangen. Die Analyse wird am Beispiel der Konstruktion so nach dem Motto durchgeführt, wobei die Belege mit Hilfe der Suchmaschine Google sowie verschiedener Internetforen wie www.hochzeitsforum.de, www.bfriends.brigitte.de/ foren zusammengestellt sind. Es soll gezeigt werden, dass die Quotative im Gegensatz zu Reportativen sich der Funktion der Marker der interpretativen Verwendung annähern. Anders als bei vielen anderen Autoren wird hier der Terminus Quotativ nicht auf eine Unterart evidenzieller Markierung bezogen, sondern es sind damit sprachliche Marker gemeint, die mehr das in ihrem Bereich auftretende Satzfragment als Wiedergabe des Wortlauts kennzeichnen als den Inhalt einer Aussage.The concept of quotatives (quotation markers) has been increasingly used in the linguistic research recently. It usually appears when evidentiality is discussed. While quoting, another person’s utterance is reported exactly, preserving both the content of reported information and the external form of the utterance. This method of reporting information strongly differs from the usual definition of evidentiality as marking the source of reported information. Thus, this research paper focuses on defining the difference between quotatives and evidential markers. The research data include 100 authentic examples of so nach dem Motto ‘atseit/allegedly’ structure. The data have been collected from the following internet forums: www.dogforum.de, www.hochzeitsforum.de, www.bfriends.brigitte.de/foren.The research shows that the quotatives are used to highlight rather the form of an utterance than its content. This allows to distinguish a major difference between them, on one hand, and the evidential markers, on the other hand, the latter focusing mainly on the content of utterances, as well as to speak of the interpretive use function as defined by Sperber & Wilson (1986). The authors define the concept of interpretive use as using an utterance with reference to another utterance, i.e. when the speaker refers in his utterance to another person’s utterance or thought which resembles it, aiming to comment on that. This is exactly what can be observed in the use of structure so nach dem Motto ‘atseit/allegedly’, which reports the general content sense and often refers to another person’s attitude, mentality, nonverbal behaviour or unspoken thoughts.Abstract in GermanPastaruoju metu lingvistinėje literatūroje vis dažniau vartojama kvotatyvų (citavimo žymiklių) sąvoka, ir ji paprastai minima kalbant apie evidencialumą. Cituojant perteikiamas kito asmens tikslus pasakymas, išlaikant tiek atpasakojamos informacijos turinį, tiek paties pasakymo išorinę formą. Šis informacijos perteikimo būdas smarkiai nutolsta nuo paprastai pateikiamo evidencialumo apibrėžimo kaip perteikiamos informacijos šaltinio žymėjimo. Todėl šiame straipsnyje bandoma apibrėžti kvotatyvų ir evidencinių žymiklių skirtumus. Tam tikslui pasitelkta 100 autentiškų konstrukcijos so nach dem Motto ‘atseit’ pavyzdžių. Pavyzdžiai surinkti iš tokių forumų puslapių, kaip antai www.dogforum.de, www.hochzeitsforum.de, www.bfriends.brigitte.de/foren.Prieinama prie išvados, kad kvotatyvai savo raiška perteikia daugiau paties pasakymo formuluotę nei turinį. Tuo jie ir skiriasi nuo evidencinių žymiklių, kuriems pasakymo turinys yra vienas iš svarbiausių elementų, ir priartėja prie Sperberio ir Wilson (1986) įvestos interpretacinės vartosenos funkcijos. Autoriai interpretacinės vartosenos sąvoką apibūdina kaip vieno pasakymo pavartojimą, nurodant į kitą pasakymą, t. y. kai kalbantysis savo pasakymu nurodo į kito žmogaus pasakymą arba jam skirtą mintį, norėdamas tai kaip nors pakomentuoti. Kaip tik tokią interpretaciją galime įžvelgti ir konstrukcijoje so nach dem Motto ‘atseit’, kuri perteikia bendrą turinio prasmę bei dažnu atveju nurodo į kito asmens nuostatą, mentalitetą, neverbalinį elgesį ar neišsakytas mintis
Evidential adverbials in Lithuanian: a corpus-based study
Get PDFThe present study examines the functional distribution of the adverbials akivaizdžiai ‘evidently’, aiškiai ‘clearly’, ryškiai ‘visibly/clearly’, tariamai ‘allegedly/supposedly’ and aišku ‘clearly/of course’ in Lithuanian fiction and academic discourse. The aim of the study is to identify the evidential and/or pragmatic functions of perception and communication-based adverbials which can be traced synchronically to different syntactic environment (a predication manner adverbial and a CTP clause). The paper examines the frequency of these adverbials, their position, scope, functions, co-occurrence with argumentative markers, word class (adverb or non-agreeing adjective) and the type of discourse they occur in. The research is conducted by applying a corpus-based methodology and the data are obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely from the subcorpus of fiction, and the Corpus of Academic Lithuanian. The perception-based adverbials akivaizdžiai ‘evidently’, aiškiai ‘clearly’, ryškiai ‘clearly/visibly’ and aišku ‘clearly/of course’ denote inferences drawn from perceptual and conceptual evidence and contribute to persuasive authorial argumentation, while the communication-based adverbial tariamai ‘allegedly/supposedly’ functions as a hearsay marker. The latter may also be used as an epistemic marker which refers to unreal or imagined situations. In contexts of common knowledge, the adverbial aišku ‘clearly/of course’ acquires interactional and textual functions and thus reveals traces of pragmaticalisation. In academic discourse, it signals interaction with the addressee and links units of discourse, while in fiction it functions as a speech act modifier in a variety of emotive contexts. The pragmaticalisation of aišku ‘clearly/of course’ is also marked by its high frequency, positional mobility (initial, medial, final) and scopal variability (clausal, phrasal). Alongside its discrete evidential and pragmatic functions, the adverbial aišku ‘clearly/of course’ displays the merger of the two functions. The adverbials akivaizdžiai ‘evidently’, aiškiai ‘clearly’, ryškiai ‘visibly/clearly’ and tariamai ‘allegedly/supposedly’ do not acquire a pragmatic function, which is indicated by their frequency and position. The results of the present study corroborate the findings of previous studies that common sources of evidential adverbials and pragmatic markers in Lithuanian are verb-based, adjective-based and noun-based CTP clauses
Probleminių dalykinių klausimų aptarimas vokiečių–lietuvių telefoniniuose verslo pokalbiuose
No full textDer Beitrag widmet sich einem bis jetzt in Litauen kaum untersuchten Thema, nämlich der deutsch-litauischen geschäftlichen Telefonkommunikation. Das gesamte Korpus besteht aus 42 Telefonaten. Den konkreten Untersuchungsgegenstand dieses Beitrags bildet ein authentisches deutsch-litauisches Geschäftstelefonat, in dem ein berufsbezogenes Problem bzw. ein problematischer Sachverhalt behandelt wird. Das Gespräch wird unternehmensintern im Rahmen einer fest etablierten Zusammenarbeit zwischen einer deutschen Mitarbeiterin des Stammhauses in Deutschland und einer litauischen Kollegin in der litauischen Niederlassung geführt. Bei der exemplarischen Analyse des Telefonats wird auf Ansätze der traditionellen amerikanischen Konversationsanalyse und der sich später im deutschsprachigen Raum etablierten Handlungsmusteranalyse zurückgegriffen. Auf dieser methodischen Grundlage werden die einzelnen Handlungssequenzen des Telefonats rekonstruiert und die von den Beteiligten zu bewältigenden Interaktionsaufgaben sowie deren Realisierung erläutert. Darüber hinaus wird deutlich gemacht, wie sich die Beteiligten am institutionellen und interkulturellen Kontext der Kommunikation orientieren bzw. inwieweit sie diese Kontexte als handlungsrelevant betrachten.The article analyses German-Lithuanian business telephone communication, the topic that so far has not been taken up in any discourse studies in Lithuania. The corpus of data consists of 42 telephone calls in institutional settings. Specifically, it focuses on authentic German-Lithuanian business telephone calls whose aim is to discuss an important job-related problem. Telephone calls are an integral part of internal communication between a German employee of the parent company in Germany and a Lithuanian colleague in the Lithuanian branch. The analysis of the data follows the methodology of a traditional American model of conversational analysis (CA) supplementing it with the method of action patterns (Handlungsmusteranalyse), which was developed in the German-speaking research area. Based on this methodology, the analysis reconstructs the sequential structure of the telephone calls, identifies the communicative goals of the participants in each communication stage, and discusses the mechanism of handling job-related issues. In addition, the article investigates how the institutional and intercultural contexts influence the communication between the participants and to what extent they interpret these contexts as relevant for their professional interaction.Abstract in GermanStraipsnyje analizuojamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas objektas – telefoniniai pokalbiai tarp Vokietijos ir Lietuvos verslo atstovų. Visą tyrimo medžiagą sudaro 42 autentiški telefoniniai pokalbiai, kuriuose aptariamos verslo santykiuose kylančios problemos (darbuotojų klaidos, techniniai trikdžiai, neatliktos užduotys ir pan.). Straipsnyje kaip pavyzdys pateikiamas ir detaliai analizuojamas vienas pokalbis tarp nuolatinių verslo partnerių – patronuojančios motininės draudimo įmonės Vokietijoje ir filialo Lietuvoje darbuotojų. Remiantis JAV mokslininkų išpopuliarintos pokalbio analizės (conversation analysis) ir vėliau Vakarų Vokietijoje išplėtotos kalbinės veiklos schemos analizės (Handlungsmusteranalyse) metodais, siekiama rekonstruoti bendrą telefoninio verslo pokalbio struktūrą, pagrindinį dėmesį sutelkiant į atskirose pokalbio fazėse realizuojamus komunikacijos užduočių kompleksus (pokalbio pradžia, problemos įvardijimas, problemos patvirtinimas, pasiteiravimas apie galimus problemos sprendimo būdus, bendro darbinio ir konkrečios problemos konteksto išaiškinimas, savos pozicijos pagrindimas, bendro problemos sprendimo plano aptarimas, pokalbio užbaigimas). Straipsnyje taip pat svarstoma, kaip analizuojamo pokalbio eigą ir struktūrą lemia dalykinis bei tarpkultūrinis komunikacijos pobūdis, diskutuojama, kiek šie aspektai svarbūs patiems pokalbių dalyviams ir jų tarpusavio supratimui. Svarstant problemas neretai kyla įtampa tarp pokalbio dalyvių, tačiau tyrimas atskleidžia, jog verslo santykiuose svarbiausiu išlieka racionalus tikslų siekimas, todėl vengiama tiesiogiai reikšti priekaištus ar kitas emocijas, akcentuoti kultūrinius skirtumus
Akvizityviniai veiksmažodžiai gauti ir tekti senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose | Acquisitive verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ in the 16th–17th century texts of Old Lithuanian
No full textThe present paper deals with the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ as a means of acquisitive modality in the 16th–17th century texts of Old Lithuanian. The realizations of acquisitive modality in Old Lithuanian have not been examined yet. Thus, the aim of the paper is to explore the use of the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ in the selected Old Lithuanian texts and to discuss the potential direction of the development of their modal meanings. The study of the Old Lithuanian writings shows that both verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are most frequently used as non-modal verbs in Old Lithuanian. The verb gauti ‘get’ typically comes in personal constructions, while the verb tekti ‘be gotten’ appears in impersonal as well as personal constructions. The Lithuanian verbs under consideration denote acquisition in the constructional patterns with NP as their grammatical object. However, the thorough analysis of the verbs in the selected texts also reveals evidence of their modal use. The modal meanings of the verbs under study are prominent in constructions with an infinitival complement. Both acquisitive verbs allow modal readings with transitive as well as intransitive verb complements. Gauti ‘get’ functions as a modal verb more frequently than tekti ‘be gotten’. The few modal instances of the latter have been found only in non-original texts. Moreover, the verb tekti ‘be gotten’ can express participant-external modality only (possibility or necessity). However, since the examples of modal tekti ‘be gotten’ come from the translations from Polish, the influence of the source language should not be overlooked. In contrast, the verb gauti ‘get’ functions as a modal verb in both original and non-original Lithuanian texts, and it expresses actualized possibility, participant-internal and participant-external possibility. It was noticed that the participant-external use is more frequent than the participant-internal one. Since in Contemporary Lithuanian gauti ‘get’ is specialized for expressing participant-external modality, we may assume that participant-internal possibility might have disappeared over time. It is also worth to note that in the texts under analysis gauti ‘get’ does not display the modal meaning of necessity, which is a frequent use of the verb in Contemporary Lithuanian. Thus, its meaning of modal necessity may have developed later than the meaning of possibility. Moreover, it has been observed that gauti ‘get’ typically occurs as a modal verb in the texts published in Minor Lithuania.Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos veiksmažodžiai gauti ir tekti kaip akvizityvinio modalumo raiškos priemonės senuosiuose lietuvių kalbos raštuose (XVI–XVII a.). Plačiau ar siauriau gauti tipo veiksmažodžiai tirti anglų (Gronemeyer 2001), švedų (Viberg 2002), vokiečių (Lenz 2008), estų (Tragel ir Habicht 2012), netgi tajų kalbose (Takahashi 2006). Vis dėlto, kaip pastebima van der Auweros et al. straipsnyje (2009), trūksta detalesnių gauti tipo veiksmažodžių kaip akvizityvinio modalumo raiškos priemonių tyrimų ankstesniuose kalbų raidos etapuose. Lietuvių kalbos gauti ir tekti daugiausia tirti dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje (žr. Usoniene, Jasionyte 2010; Jasionytė-Mikučionienė 2014), o išsamesnio tyrimo, skirto gauti ir tekti vartosenai įvairiuose senuosiuose lietuvių kalbos tekstuose, nėra. Tad straipsnio tikslas – aprašyti veiksmažodžių gauti ir tekti vartosenos ypatumus XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose ir aptarti galimas modalinių reikšmių raidos tendencijas