Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Vertinimas konferencijos pranešimo klausimų ir diskusijos dalyje: teoriniai multimodalinės analizės pagrindai
No full textDiscussions sessions have not received much attention within the genre of conference presentations. In this paper, we present the theoretical framework that underlies the approach followed to analyse the multimodal expression of evaluation. Then, an example of the application of the study has been considered necessary to understand it. Corpus linguistics provided the indications to collect the corpus, annotate it and find the appropriate software to digitalise the relevant information for the study. Secondly, genre studies and conversational analysis gave the clues to establish a structure in the linguistic expressions found in the discussion sessions of paper presentations. Thirdly, systemic functional linguistics and pragmatics provided the basis for an evaluative scheme that could be applied to the academic discourse of the corpus, considering its multimodal nature. Fourthly, the tools to observe the non-verbal communication associated with evaluative language were found in multimodal discourse analysis studies. All together, the application of these variables led to an original study of discussion sessions, which deployed interesting results.Konferencijos pranešimo klausimų ir diskusijos dalis yra vienas mažiau tyrinėtų konferencijos pranešimo žanro aspektų. Straipsnyje pristatomas teorinis modelis, kurio pagrindu analizuojama multimodalinė vertinimo raiška taikomosios kalbotyros ir chemijos konferencijų pranešimų klausimų ir diskusijos dalyse. Jo pagrindą sudaro tekstynų lingvistikos, žanro ir pokalbio analizės, sisteminės funkcinės lingvistikos, pragmatikos ir multimodalinės diskurso analizės principai. Tekstynų lingvistika pasitarnavo sudarant tyrimui reikalingą filmuotos medžiagos tekstyną, jį anotuojant ir pasirenkant tinkamas analizės priemones. Žanro ir pokalbio analizės principai pravertė analizuojant kalbinius vienetus, atliekančius vertinimo funkciją, o sisteminė funkcinė lingvististika ir pragmatika padėjo sukurti vertinimo schemos, naudotos multimodalinėje analizėje, pagrindus. Galiausiai, neverbalinės komunikacijos ypatumų tyrimo priemones padėjo pasirinkti studijos, taikančios multimodalinės diskurso analizės metodologiją. Straipsnyje taip pat pristatomas multimodalinės vertinimo elementų analizės pavyzdys. Analizė parodė, kad vertinimo raiška konferencijos pranešimų klausimų ir diskusijos dalyje yra iš tiesų multimodali, joje susipina kalbiniai ir kalbą papildantys paralingvistiniai elementai, kurių visuma padeda sustiprinti ir atvirai perteikti kalbėtojo poziciją. Aprašomasis tyrimas gali turėti įvairaus pobūdžio taikomąją naudą. Jo principus galima taikyti analizuojant kitokio žanro tekstus, taip pat mokant jaunuosius tyrėjus sėkmingo prezentavimo meno
Šalutiniai pažyminio sakiniai: kodėl vaikams sunku juos suprasti?
Get PDFThe study aims to describe and interpret the results of testing the speech of Lithuanian children in order to find out whether language-specific features of Lithuanian as a highly inflected language help children grasp the complex syntactic relations between the subject and the object in relative clauses. The investigation has been aimed to test the hypothesis to the effect that depending on the language type, object relative clauses are more difficult to acquire than subject relative clauses (Guasti, Cardinaletti 2003; Utzeri 2007; Brandt, Diessel, Tomasello 2008; O’Grady, Kim, Lee et al. 2011; Benţea 2012).The findings of the research support the hypothesis that relative clauses as objects (the OO type) are more difficult to grasp than those that function as subjects (OS). This claim has been statistically confirmed in the group of 3 – 4.5 year-olds, which had a big difficulty in perceiving the difference between relative clauses functioning as subjects or objects. These findings are in line with claims related to other languages, which demonstrate that children in early childhood, distinguishing between OS or OO, misinterpret the OO type more often (Guasti, Stavrakaki, Arosio 2008). However, when an unusual, strange situation is described, or an unfamiliar verb is used, children tend to assign the same syntactic function to the head noun and the relative pronoun; in such cases the OS clause is interpreted as the OO type. This tendency also supports the parallel-function hypothesis advanced by Tavakolian (1981). In later years children already perceive the difference between the OS and OO type relative clauses, but in a pre-school period misinterpretations of the OO type are quite numerous. Children of schooling age, on the other hand, have no difficulty in interpreting this difference correctly. The results of the present study confirm the assertion that older children grasp the functions of relative clauses and interpret complex structures more easily: they gradually realize that there are two different propositions conveyed in the main and the subordinate clause. It is assumed that children understand and start using relative clauses when their language processing skills have improved, and this happens while they are getting older.In addition to language processing skills, it is important to pay due attention to the frequency of usage principle. Our research findings show that subject relative clauses are more frequent in child-directed speech, and they also appear earlier in a spontaneous child language than object clauses; this is exactly what influences an easier perception of subject relative clauses. Semantic and pragmatic factors have to be mentioned as well: while acquiring a language, children master those grammatical structures where a particular form correlates with a particular meaning more easily (Diessel, Tomassello 2000).It might be assumed that an inflectional system of Lithuanian enables children to easier interpret the syntactic relationship between the main and the relative clause (see, e.g. Arnon 2010); however, the findings of this study allow us to claim that the structure of relative clauses is complex and multilayered, encompassing not only morphological but also semantic and pragmatic factors, which should be investigated more thoroughly in the future. It has also to be stressed that while researching child language it is important to evaluate the influence of adult language, which provides the necessary environment for the child to hear and to understand syntactic constructions of different complexity. Moreover, the assumption that a rich morphological system of a language makes it easier to grasp the complex syntactic functions of sentence elements is corroborated only in part – the findings of the study show that it takes time for Lithuanian children to master correct usage of relative clauses.Straipsnyje aprašomu tyrimu mėginama atsakyti į klausimą, ar specifinės fleksinės lietuvių kalbos ypatybės padeda vaikams lengviau suvokti sudėtingas šalutinių pažyminio sakinių konstrukcijas, išreikštas subjekto-objekto santykiais. Tyrimo metu taikant kalbos supratimo užduotį buvo testuojami 96 vaikai nuo 3 iki 12 metų. Gauti rezultatai atskleidžia, kad 3–4,5 m. amžiaus vaikams sunku suvokti skirtumą tarp šalutinių subjekto ir objekto sakinių, ypač, kai vartojamas vaikui nežinomos ar sudėtingesnės reikšmės veiksmažodis. Vėlesniame amžiuje vaikai jau suvokia skirtumą tarp subjekto ir objekto santykiais reiškiamų sakinių, tačiau priešmokykliniame amžiuje dar pasitaiko nemažai objekto sakinio interpretavimo klaidų. Tyrimas atskleidė, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau teisingai suvokia šalutinius pažyminio sakinius ir nepainioja subjekto bei objekto reikšmės. Taigi galima teigti, kad vaikai šalutinius sakinius pradeda suprati ir vartoti tik tada, kai jų kalbos apdorojimo geba yra pakankamai patobulėjusi. Be apdorojimo procesų šalutinių sakinių įsisavinimui reikšmę turi ir vartojimu grindžiamas modelis bei dažnumo principas, semantikos ir pragmatikos veiksniai. Apibendrinant galima teigti, kad prielaida, jog turtinga fleksinė sistema palengvina sudėtingų sintaksinių santykių suvokimą, pasitvirtina tik iš dalies, nes lietuviai vaikai užtrunka įsisavinti sudėtinius pažyminio sakinius
Pozicijos konstrukcijos: tarp depiktyvų ir rezultatyvų
Get PDFThe paper examines Lithuanian posture constructions such as stovi stačias ‘stands uprightʼ which have been briefly discussed in Holvoet (2008). However, a more exhaustive examination has not been carried out yet. The discussion is based on 1002 examples fromThe Corpus of the Contemporary Lithuanian Language.Some of the secondary predicates occurring in posture constructions exhibit semantic features of either resultatives or depictives, while the others cannot be clearly judged as resultatives or depictives since they show both kinds of features. The encoding of the secondary predicates also oscillates between the depictive and the resultative marking. Thus the purpose of the paper is to establish the factors which determine different semantic interpretations and different formal marking of the construction.The author follows Holvoet (2008) in assuming that the semantic structure of the constructions depends on the semantic features of the verb. It is proposed that the lexical aspect and the lexical meaning of the verb determine a resultative, a depictive or a “neutralized” (“intermediate”) interpretation of the construction.As the data show, the secondary predicate is usually encoded by an adjective (depictive-like marking), however, sometimes it is expressed by an adverb (resultative-like marking) as well. It is assumed that the choice between the adjective and the adverb is determined by the lexical features of the secondary predicate rather than of the verb. Some of the posture notions seem to be more oriented towards the participant of an event and thus opt to be expressed by an adjective, while others are more oriented towards the event and therefore are encoded by an adverb.It is hypothesized that the reason for the oscillating marking lies in the constructions with a neutralized meaning. The cases which are ambiguous between the depictive and the resultative meaning constitute a precondition for establishing the double marking. This twofold marking is then extended to the constructions which carry clearly the depictive or the resultative meaning.Pozicijos konstrukcijos yra įdomus ir nevienalytis reiškinys tiek reikšmės (semantinės struktūros), tiek raiškos atžvilgiu. Jos gali perteikti ir rezultatyvinę, ir depiktyvinę reikšmę, be to, pasitaiko atvejų, kai šių reikšmių atskirti neįmanoma – jų skirtumas yra neutralizuotas. Kas dėl raiškos, antrinis predikatas pozicijos konstrukcijose dažniausiai reiškiamas būdvardžiu, tačiau ne taip jau retai pasitaiko ir prieveiksmis. Straipsnyje, remiantis iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno surinktais duomenimis, stengiamasi nustatyti, kokie veiksniai lemia vienokią ar kitokią konstrukcijos reikšmę ir raišką. Sekant Holvoeto iškelta mintimi, teigiama, kad konstrukcijos semantinei struktūrai daugiausia įtakos daro veiksmažodžio leksinis veikslas ir jo leksinė reikšmė. Tačiau, kaip nustatyta iš duomenų, raiškos pasirinkimą lemia jau ne veiksmažodžio, o paties antrinio predikato leksiniai bruožai: vienos laikyseną reiškiančios sąvokos yra labiau orientuotos į veiksmo dalyvį ir dėl to paprastai perteikiamos būdvardžiu, kitos – labiau orientuotos į veiksmą ir todėl gali būti dažniau išreikštos prieveiksmiu. Straipsnio pabaigoje pateikiamas paaiškinimas, kodėl pozicijos konstrukcijų raiška apskritai įvairuoja
Politinė eufemizacija publicistinių straipsnių antraštėse
Get PDFThe article is devoted to the analysis of realizations of euphemization in political discourse. Its focus is on news article headlines. The language data under study have been collected from the Internet news websites published in 2013–2014. The aim of the paper is twofold: to give an overview of recent cases of euphemization in news headlines, and to define functions, purpose and means of euphemization. The most frequently euphemized topics this year have been found to be war, military actions in different countries, politics and economics.The analysis of the news article headlines has showed that one of the main purposes of euphemization of social problems and political issues is to veil and cover up the real names of such phenomena as military actions, massacre, preparation for war, rising prices, unsuitable behavior of various officials, conflicts between leading politicians, bad economic conditions. The sub-topics of euphemization are concerned with the criticism of the behaviour of government leaders, leading politicians who are claimed to have violated ethics, who are arrogant, corrupt and dishonest.The semantics of euphemisms is best reflected describing them according to the means of euphemization, which are generalization, conceptual metaphorization, choice of international terms, periphrasis, pronominalization and litotes.Political euphemisms are part and parcel of the world of diplomacy, international and internal policy; politically correct language is crucial in today’s mass media communication. It seeks to avoid conflict and antagonism, reduce panic and anxiety, and to disguise unpleasant news.Straipsnyje aptariama viena iš eufemijos rūšių – politinė eufemizacija. Tirti pasirinktos 2013–2014 metų internetinėje žiniasklaidoje skelbtų straipsnių antraštės. Jos analizuojamos keliais pjūviais: pagal temas, pagal eufemizavimo būdą ir tikslą. Atliktas tyrimas pratęsia negausius eufemijos tyrinėjimus Lietuvoje, jis turėtų būti naudingas ir kalbotyros specialistams, ir stilistams ir komunikacijos specialistams, nes pasitelkiant politinius eufemizmus, maskuojant neigiamus kurių nors įvykių ar reiškinių aspektus formuojama viešoji nuomonė
Vertinimo raiška teismo sprendimuose vokiečių ir lietuvių kalbomis
No full textIn diesem kontrastiv ausgerichteten Beitrag werden bewertende Ausdrücke in deutschen und litauischen Gerichtsurteilen in Zivilsachen behandelt. Als Belegkorpus dienen jeweils 10 deutsche und litauische Urteile, die von unterschiedlichen Gerichten erlassen worden sind und unterschiedliche Gegenstände haben. Unter Bewertung wird dabei das Ergebnis des Bewertungsprozesses verstanden, d. h. lexikalische und grammatische Mittel, durch die die Einstellung des Gerichts – des bewertenden Subjekts in dieser Textsorte – zu bestimmten Bewertungsobjekten zum Ausdruck kommt. Das Hauptaugenmerk gilt dabei den Bewertungsaspekten, d. h. den Merkmalen, die den Bewertungsobjekten von dem bewertenden Subjekt zugesprochen werden, sowie ihrem sprachlichen Ausdruck. Fakultative Elemente der Bewertung, etwa ihre Motivierung und Mittel zu ihrer Verstärkung bzw. Abschwächung, werden auch untersucht. Ferner behandelt der Beitrag auch sprachliche Mittel zur Indizierung dessen, dass ein bestimmter Sachverhalt in dieser konkreten Rechtssache irrelevant ist und aus diesem Grund nicht bewertet werden muss.This paper deals with the expression of evaluation in German and Lithuanian court judgments in civil cases. The purpose is to analyze lexical and grammatical devices, used by the court – the source of evaluation in this text type – in its judgments to express its opinion towards certain objects of evaluation. The analyzed corpus consists of 10 randomly selected court judgments in German (44 522 words in total) and 10 in Lithuanian (38 347 words in total). The actual scope of the paper is a particular part of the judgments, namely, the grounds, in which the court examines the suit, pleadings of the parties, certain issues, facts and circumstances relevant for the decision etc. and gives its reasons for the decision. The respective parts of court decisions make up a subcorpus of 29 274 words in German and 18 693 words in Lithuanian. The main focus of the research are the aspects of evaluation, i. e. particular attributes of the objects evaluated. It has been found that in the analyzed court judgments the objects are evaluated in terms of success, merits, admissibility, veracity, reasonableness, persuasiveness, suitability, extent, probability etc. The research shows that lexical devices used in the court judgments in both languages to express the evaluation are typically formed on the same basis, e. g. tikėtina ‘(it is) probable’ and tikimybė ‘probability’,abejoti ‘to doubt’ and abejonės ‘doubts’, unangemessen ‘unreasonable’ andUnangemessenheit ‘unreasonableness’; zweifelhaft ‘dubious’, zweifelsfrei ‘free of doubt’ andZweifel ‘doubt’. In comparison to the German court judgments analyzed, Lithuanian court judgments contain an wider diversity of specific lexical constructions containing verba dicendiand verba putandi, in which the evaluating subject is encoded explicitly. The constructions found include the following: teismas sprendžia, kad/jog ‘the court rules that’, teismas laiko, kad ‘the court assumes that’, teismas vertina, kad ‘the court assesses that’, teismas daro išvadą, kad ‘the court concludes that’, teismo vertinimu ‘upon the court’s assessment’ etc., whereas only the verb überzeugen ‘to convince’ and one construction with the derivate of the latter: zur Überzeugung des Gerichts ‘the court is convinced’ are found in the German judgments analyzed). Furthermore, it has been noted that in this text type, lexical devices are also used to indicate that the particular issue is not relevant in this lawsuit and is not going to be evaluated. In addition, the paper examines optional elements of the evaluative construction: motivations, intensifiers and de-intensifiers. The evaluation is enhanced both lexically and by combining two and more lexemes, whereas the signals of de-intensification vary in the analyzed judgments of both languages: in addition to grammatical means, diverse lexical modal words, such as kaum ‘hardly’, grundsätzlich ‘basically’, offenbar ‘apparently’,jedenfalls ‘at any rate’, vielmehr ‘rather’ are used in the German judgments, whereas in Lithuanian, there is mainly a participle of necessity employed in this way, and the lexical modifiers used are limited to the construction iš esmės ‘basically’.Abstract in GermanStraipsnyje tiriama ir gretinama vertinimo raiška teismų sprendimuose vokiečių ir lietuvių kalbomis: analizuojamos leksinės ir gramatinės priemonės vertinimui reikšti, žyminčios vertinančio subjekto – šiuo atveju teismo – požiūrį į vertinamą objektą. Tiriamąją medžiagą sudaro dešimt atsitiktine tvarka atrinktų sprendimų civilinėse bylose vokiečių kalba (iš viso 282 293 ženklų be tarpų arba 44 522 žodžiai) ir dešimt lietuvių kalba (iš viso 251 401 ženklų be tarpų arba 38 347 žodžiai). Tačiau iš esmės tirta tik viena konkreti sudedamoji sprendimo dalis – sprendimo motyvai, nes tik šioje dalyje teismas, remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, vertina su byla susijusius dalykus, kaip antai ieškinys, šalių prašymai, argumentai, ankstesnės instancijos teismo išvados, eksperto išvados, liudytojų parodymai, tam tikros bylos aplinkybės. Kitos sprendimo dalys – įvadinė, konstatuojamoji, rezoliucinė – atlieka kitas funkcijas ir todėl nėra tiesioginis šio tyrimo objektas. Tik iš motyvuojamųjų sprendimo dalių sudarytas patekstynis vokiečių kalba apima 184 156 ženklų be tarpų arba 29 274 žodžius, lietuvių kalba – 123 135 ženklų be tarpų arba 18 693 žodžius. Didžiausias dėmesys straipsnyje skiriamas vertinimo aspektams – t. y. vertinamų objektų požymiams. Nustatyti šie vertinimo aspektai: galimybė patenkinti, pagrįstumas, teisingumas, įtikinamumas, apimtis, tikėtinumas. Šiame teksto žanre vartojamos ir leksinės priemonės, kuriomis parodoma, kad tam tikras dalykas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas ir todėl nebus vertinamas. Atliktas tyrimas rodo, kad vertinimas teismų sprendimuose abiejose kalbose pirmiausia reiškiamas leksinėmis priemonėmis, dažnai bendrašaknėmis, pavyzdžiui,tikėtina ir tikimybė, abejoti ir abejonės, unangemessen ‘netinkamas’ ir Unangemessenheit‘netinkamumas’; zweifelhaft ‘abejotinas’, zweifelsfrei ‘neabejotinas’ und Zweifel ‘abejonė’ ir pan. Nagrinėtuose teismų sprendimuose lietuvių kalba, palyginti su vokiečių, rasta įvairesnių leksinių konstrukcijų su veiksmažodžiais kognityvinei nuostatai reikšti ir jų vediniais, kuriose vertinantis subjektas koduojamas eksplicitiškai: pavyzdžiui, teismas sprendžia, kad/jog;teismas laiko, kad; teismas vertina, kad; teismas daro išvadą, kad; teismo vertinimu ir pan. (plg. tirtuose sprendimuose vokiečių kalba iš esmės tik veiksmažodis überzeugen ‘įtikinti’ ir konstrukcija su jo vediniu zur Überzeugung des Gerichts ‘teismo įsitikimu’). Straipsnyje taip pat tiriami ir fakultatyvūs vertinamosios konstrukcijos elementai – vertinimo motyvavimas, intensifikatoriai ir deintensifikatoriai vertinimui sustiprinti ir sušvelninti. Motyvavimas gali būti pateikiamas po vertinančios frazės arba prieš ją; pastaruoju atveju vertinanti frazė formuluojama išvados pavidalu. Įdomu pastebėti ir tai, kad nagrinėtuose teismų sprendimuose abejomis kalbomis vertinimas stiprinamas vienodai: leksinėmis priemonėmis ir dviejų ar daugiau leksemų kombinacijomis, o švelninamas skirtingai: nagrinėtuose sprendimuose vokiečių kalba vartojama nemažai leksinių deintensifikatorių (kaum ‘vargu’,grundsätzlich ‘iš esmės’, offenbar ‘ko gero’, jedenfalls ‘bet kuriuo atveju’, vielmehr ‘veikiau’ ir pan.), sprendimuose lietuvių kalba vertinimas švelninamas daugiau gramatinėmis priemonėmis, dažniausiai konstrukcijomis su reikiamybės dalyviu, o iš leksinių deintensifikatorių vartojama tik samplaika iš esmės
Seimo posėdžių stenogramų tekstynas autorystės nustatymo bei autoriaus profilio sudarymo tyrimams
Get PDFIn our paper we present a corpus of transcribed Lithuanian parliamentary speeches. The corpus is prepared in a specific format, appropriate for different authorship identification tasks. The corpus consists of approximately 111 thousand texts (24 million words). Each text matches one parliamentary speech produced during an ordinary session from the period of 7 parliamentary terms starting on March 10, 1990 and ending on December 23, 2013. The texts are grouped into 147 categories corresponding to individual authors, therefore they can be used for authorship attribution tasks; besides, these texts are also grouped according to age, gender and political views, therefore they are also suitable for author profiling tasks. Whereas short texts complicate recognition of author speaking style and are ambiguous in relation to the style of other authors, we incorporated only texts containing not less than 100 words into the corpus. In order to make each category as comprehensive and representative as possible, we included only those authors, who produced speeches at least 200 times. All the texts are lemmatized, morphologically and syntactically annotated, tokenized into the character n-grams. The statistical information of the corpus is also available. We have also demonstrated that the created corpus can be effectively used in authorship attribution and author profiling tasks with supervised machine learning methods. The corpus structure also allows using it with unsupervised machine learning methods and can be used for creation of rule-based methods, as well as in different linguistic analyses. Straipsnyje pristatome Seimo posėdžių stenogramų tekstyną, parengtą specialiu formatu, tinkančiu įvairiems autorystės nustatymo tyrimams. Tekstyną sudaro apie 111 tūkstančių tekstų (24 milijonai žodžių), kurių kiekvienas atitinka vieną parlamentaro pasisakymą eilinės sesijos posėdžio metu bei apima 7 Lietuvos Respublikos Seimo kadencijas: nuo 1990 metų kovo 10 dienos iki 2013 metų gruodžio 23 dienos. Pasisakymų tekstai sugrupuoti pagal autorius į 147 grupes, todėl tinka individualių autorių autorystės nustatymo tyrimams; jie suskirstyti pagal autorių amžiaus grupes, lytį ar politines pažiūras, todėl tinka autorių profilio sudarymo tyrimams. Trumpas tekstas neatskleidžia jo autoriaus kalbėjimo stiliaus, yra daugiaprasmiškas kitų autorių atžvilgiu, todėl į tekstyną įtraukti ne trumpesni nei 100 žodžių tekstai. Kiekvieną autorių atitinkantis tekstų rinkinys turi būti išsamus ir reprezentatyvus, todėl įtraukti autoriai, pasisakę ne mažiau kaip 200 kartų. Visi tekstai automatiškai lemuoti, morfologiškai bei sintaksiškai anotuoti, suskaidyti simbolių n-gramomis, surinkta statistinė informacija. Straipsnyje pademonstruota, kaip sukurtas tekstynas gali būti panaudotas individualių autorių autorystės nustatymo bei autorių profilio sudarymo tyrimams, naudojant prižiūrimo mašininio mokymo metodus. Tekstyno struktūra taip pat leidžia taikyti neprižiūrimo Ligita Šarkutė Viešosios politikos ir administravimo institutas Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20-217 LT-44239 Kaunas, Lietuva El. paštas: [email protected] 28 mašininio mokymo metodus, patogi taisyklinių-loginių metodų kūrimui bei įvairioms lingvistinėms analizėms
Neepisteminis modalumas lietuvių ir anglų mokslo kalboje: kiekybiniai ir kokybiniai vartosenos ypatumai | Nonepistemic modality in English and Lithuanian academic discourse: quantitative and qualitative perspectives
No full textThe aim of the present paper is to investigate the frequency distribution and semantic-pragmatic usage patterns of obligation and necessity modals should and turėti ‘have to’ in two science fields (humanities and (bio)medicine) and two languages (English and Lithuanian). Quantitative and qualitative approaches are employed alongside contrastive analysis to reveal the ways in which the two languages and two science fields overlap or differ with regard to the use of obligation and necessity modals as stance markers. The English language data is taken from the Academic language subcorpus of COCA, while the Lithuanian language data comes from Corpus Academicum Lithuanicum (www.coralit.lt), a specialized synchronic corpus of written academic Lithuanian (roughly 9 million words). The first part of the paper looks at the distribution and frequency patterns of the obligation and necessity modals under study investigating disciplinary and language specific variaton in their use. In all of its uses turėti ‘have to’ is equally common in both the humanities and (bio)medical discourse. However, the two fields differ in how frequently they employ possessive and modal turėti ‘have to’, which is more frequent in its possessive use in (bio)medical texts. The humanities show a more or less equal distribution of the two meanings of turėti ‘have to’. A brief quantitative comparison with privalėti ‘must’ shows that this verb appears in Lithuanian academic discourse very rarely. The quantitative analysis of the English sub-corpus demonstrates that should is more frequent in medical discourse than in the humanities, which could be linked to a frequent recommendational function this modal verb performs in medical writing. Differently from privalėti ‘must’, must is not avoided in the English academic discourse. The second part focuses on the semantic-pragmatic differences in the ways obligation and necessity modals are used to create engagement in different disciplines and research cultures. The qualitative analysis based on a sample of randomly selected 600 cases of should and turėti ‘have to’ revealed that there are four major functions these modals perform in academic discourse: they are used to mark moral obligation or duty, give recommendations, describe procedures and instructions and organize discourse. It appears that researchers in different disciplines and cultures tend to emphasize professional rules, procedures and expectations of the professional community to a similar extent, at least so far as should and turėti ‘have to’ use shows. Recommendations expressed by should and turėti ‘have to’ are also frequent which signals the eagerness of researchers to offer recommended course of action or guidelines for future research. The most engaging use to indicate moral obligation or duty by should and turėti ‘have to’ is not frequent in research writing and is primarily characteristic of the humanities where researchers tend to construct more engaging relations than in the sciences (cf. Hyland 2002, 2005, 2008). Same is true for should in its discourse organizing function which is more frequent in the humanities. Finally, more additional contextual markers of author stance (hedges, directives, second person pronouns) accompanying should were observed in the English language texts which points towards more persuasiveness in research writing of Anglo-American tradition. Set within the context of other cross-linguistic and cross-disciplinary studies on author stance, this research might contribute to a better undestanding of how academic rhetoric is influenced by both the disciplinary convention and cultural tradition.Straipsnyje aptariamas modalinių veiksmažodžių should ir turėti kiekybinis pasiskirstymas humanitarinių ir (bio)medicinos mokslo sričių tekstuose lietuvių ir anglų kalbomis ir šių veiksmažodžių atliekamos funkcijos, kai jie vartojami neepistemine reikšme. Analizei naudojamas Šiuolaikinės amerikiečių anglų kalbos tekstynas (COCA) ir Lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit. Kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad turėti yra vienodai dažnas abiejose mokslo srityse, jose taip pat vyrauja teigiamos turėti formos. Humanitarinių mokslų tekstuose posesyvinis ir modalinis turėti pasiskirsto maždaug tolygiai, biomedicinos mokslų diskurse dažnesnė posesyvinė turėti vartosena. Abiejose mokslo srityse dažniausiai vartojama turėti forma yra trečiojo asmens. Anglakalbių autorių mokslo kalboje should dažniau renkasi medicinos srities mokslininkai, nei humanitarai. Analizuojamų veiksmažodžių dažnio palyginimas su must ir privalėti kiekybine vartosena rodo, kad must vartojamas beveik vienodai dažnai kaip ir should humanitarų tekstuose, tačiau ženkliai rečiau medicinos srities tekstuose, kur dominuoja should. Tai gali būti siejama su dažna rekomendacine should atliekama funkcija medikų moksliniame diskurse. Lietuvių mokslo kalboje privalėti yra beveik nevartojamas. Kokybinė neepisteminių should ir turėti vartosenos atvejų analizė atskleidė keturis should ir turėti funkcinius tipus: abu veiksmažodžiai gali būti panaudojami reikšti moralinį į(si)-pareigojimą, teikti rekomendacijas, duoti instrukcijas, ir organizuoti diskursą
Kalbiniai ir kultūriniai lietuvių meninių tekstų deminutyvų ypatumai ir vertimas į prancūzų kalbą
Get PDFThe frequent usage of diminutives is a characteristic of the Lithuanian language system. This feature is not common in other languages, for example in French. Lithuanian language has a big potential for the word formation. The Lithuanian language contains approximately 80 suffixes of diminutives which express hypocoristic, ironic, pejorative and other meanings. Meanwhile in French language these meanings are usually expressed by analytical forms together with adjectives such as little, good, etc. or by non-diminutive lexical units. The frequent usage of diminutives conveys lyricism as well as stylistic, sociolinguistic and socio-cultural characteristics of Lithuanian artistic texts. As a result, the diminutives are considered to be an important feature of artistic texts.The aim of this article is to describe diminutives of the Lithuanian language system, to discuss their frequency in the analysed texts, their stylistic value, productivity of the morphemes of diminutives and translation strategies into the French language. The analysis of diminutives translations into the French language during the last 12 years (from 2000 to 2012) allows to define certain tendencies of translation strategies chosen by French translators and to discuss problematic issues of translation.The material for the analysis is composed of novels written by Lithuanian authors (R. Granauskas, R. Gavelis, A. Landsbergis, J. Kunčinas, V. Juknaitė, S. Parulskis, G. Radvilavičiūtė and others) and their translations into the French language that were published in the anthology contemporary Lithuanian novels “Des âmes dans le brouillard” in 2003 and in Lithuanian cultural reviews “Cahiers Lituaniens” published in France in 2000–2012. The investigation is performed by the quantitative, analytical, contrastive linguistic methods.Abstract in FrenchEtant courants dans les langues synthétiques, les diminutifs sont d’une vitalité très grande en lituanien par rapport aux langues romanes, par exemple, le français. Là où le lituanien utilise les diminutifs d’une manière abondante et conserve à peu près quatre-vingt morphèmes diminutifs, le français, lui, préfère la tournure analytique avec des adjectifs «petit», «bon», etc., ou utilise des diminutifs à l’état lexicalisé. De point de vue quantitatif, un grand nombre de diminutifs dans les textes de la littérature lituanienne, permet d’exprimer le lyrisme des textes, certaines particularités stylistiques, sociolinguistiques et socioculturelles. Pour cette raison, les diminutifs sont considérés comme des éléments de textes / de discours et non seulement de langue.L’article a pour but de décrire les diminutifs lituaniens, de présenter les résultats de l’analyse de leur fréquence dans les textes analysés, leur valeur sémantique, la productivité de leurs morphèmes suffixales ainsi que de décrire les stratégies de la traduction des diminutifs lituaniens en français. L’analyse de la traduction permet de faire apparaître certaines stratégies de la traduction des diminutifs pendant la période de 2000–2012.La source analysée est constituée de 15 nouvelles lituaniennes contemporaines (de R. Granauskas, R. Gavelis, A. Landsbergis, J. Kunčinas, V. Juknaitė, S. Parulskis,G. Radvilavičiūtė, etc.) et de leurs traductions en français, publiées dans „Des âmes dans le brouillard“ (Presses universitaires de Caen, 2003) et les „Cahiers Lituaniens“ de 2000–2012. L’analyse des diminutifs est faite par le moyen des méthodes descriptive, analytique et comparative.Straipsnyje aprašomi lietuvių meninių tekstų deminutyvai, jų kiekybinis pasiskirstymas, reikšmių įvairovė ir vertimo į prancūzų kalbą strategijos. Intralingvistinę ir kultūrinę reikšmę turintys mikrostruktūriniai tekstų vienetai – deminutyvai, laikomi išskirtiniu stilistiniu lietuvių meninių tekstų požymiu, padedančiu perteikti tekstų lyrizmą, emocionalumą, tarpasmeninius ryšius, emocinę pasaulio pajautą. Tiriamąją medžiagą sudaro lietuvių autorių (R. Granausko, R. Gavelio, A. Landsbergio, J. Kunčino, V. Juknaitės ir kt.) novelės ir jų vertimai į prancūzų kalbą, publikuoti 2003 metų lietuvių novelių vertimų antologijoje „Des âmes dans le brouillard“ ir 2000–2012 metais Prancūzijoje išleistuose lietuvių kultūros leidinio „Cahiers Lituaniens“ numeriuose. Paskutiniųjų dvylikos metų vertimų į prancūzų kalbą analizės rezultatai leidžia tvirtinti, kad deminutyvų vertimas nėra vien kalbinis veiksmas, bet sociokultūrinio konteksto, ekstralingvistinių ir lingvistinių situacijų determinuota kultūrinė ir kalbinė transpozicija, kurią vertėjai realizuoja taikydami gramatines, semantines ir pragmatines vertimo strategijas. Šių strategijų analizė atskleidžia gimtakalbių prancūzų vertėjų kūrybinius ir kai kuriuos neapdairius sprendimus, o patį vertimą leidžia traktuoti kaip daugiasluoksnį hierarchinį procesą
Gotų kalbos bevardės giminės būdvardžių galūnių kaita
Get PDFThis article examines the evidence of morphological variation in the inflection of neuter nominative and accusative singular adjectives as well as other modifiers in Gothic (shorter nominal vs. longer pronominal forms in -ata) in an effort to test the traditional hypothesis on the principles that underlie the variation and examine the diachronic implications of the use of -ata forms. The discussion is based on a total of 76 examples of -ata. It is shown that -ata forms are found in attributive, substantivised and predicative contexts across the modifier lexicon (including adjectives, the quantifier alls, possessive and demonstrative pronouns, participles, etc.) and prevail in attributive as well as substantivised use. From a diachronic point view, the fact that the bulk of -ata forms are more systematically attested in the quantifier alls ‘all’ (a word that has strong pronominal properties) and possessive pronouns is indicative of the strong inflection being more primary to pronouns. It is then possible to propose a scenario of reconstruction where the strong inflection has been passed on from demonstrative pronouns to prototypical adjectives through pronominal adjectives (such as possessive pronouns and the like). It is suggested that the use of -ata forms is difficult to explain semantically. Instead, the evidence of inflectional variation in identical contexts and the sporadic attestation of -ata across the modifier lexicon suggests that the pronominal form is a marked relic of older usage. The scarcity of predicative -ata forms is argued to be unexceptional; it is shown that it can be explained in terms of the statistics of case usage. This eliminates the need to explain predicative -ata forms away, and the recognition of the fact that their use in Gothic extended to all syntactic contexts typical of adjectives (and other relevant modifiers) indicates that there is no syntactically-conditioned allomorphy in the neuter nominative and accusative singular. Finally, it is suggested that the patterning of -ata forms in relation to the noun, and, in particular, the tendency for these forms to be used in post-position to the head, is indicative of the adjective inflection having been pronominalised in the Germanic proto-language, when the typical pattern of word order in the noun phrase was with modifiers being used in post-position to nouns.Straipsnyje nagrinėjama gotų kalbos būdvardžių bevardės giminės vienaskaitos vardininko ir galininko formų morfologinė kaita – trumpesniosios grynojo kamieno formos ir įvardinės galūnės -ata pakaitinė vartosena – ir siekiama nustatyti kaitos priežastis bei įvertinti jos reikšmę diachroniniu požiūriu. Nagrinėjami gotų Naujojo Testamento duomenys liudija, kad įvardinė galūnė būdinga ne vien būdvardžiams, bet ir kitiems modifikatorių tipams, ir galūnės vartosenos neveikia sintaksinė aplinka. Vadinasi, pakaitinės formos nelaikytinos sintaksiškai determinuotais alomorfais. Argumentuojama, kad paliudyta formų kaita leidžia rekonstruoti germanų kalbų stipriosios būdvardžių linksniuotės raidą, o būdvardžiai įgijo savo įvardines galūnes ne tiesiogiai iš rodomojo įvardžio paradigmos, bet per tarpinę grandį – kitus modifikatorius. Morfologinė formų kaita ir netolygaus įvardinės galūnės vartojimo paliudijimas rodo, kad -ata yra žymėta reliktinė forma, liudijanti apie įvairius modifikatorių vartojimo ypatumus germanų prokalbėje
Tarpkalbiniai ir tarpdalykiniai mokslo kalbos tyrimai: medžiagos ir metodų pasirinkimo iššūkiai tyrėjams
Get PDFRecent trends in academic discourse analysis reveal a keen scholarly interest in cross-disciplinary and cross-linguistic variation in academic texts. While most of the research is still on the English language, the last few decades have seen an upsurge of interest in academic discourse produced in other languages, frequently comparing it to patterns of writing and argumentation in Anglo-American scientific texts. Numerous studies attempt to outline the universal features of academic discourse as well as to highlight the specific ones, typical only of some of the disciplines or cultural communities. Thus, features of academic discourse are often interpreted within the “big” (i. e. national) and “small” (i. e. disciplinary) culture context (cf. Atkinson 2004). The paper briefly reviews trends in current academic discourse research, mainly in the genre of the research article. The purpose of the paper is to discuss the challenges that researchers of academic discourse face while compiling specialized comparable corpora for their cross-disciplinary and cross-linguistic analyses and to highlight certain methodological issues which are important in this type of analyses. As noted by many researchers in the field, the reliability of the results and a better empirical grounding primarily depend on the appropriately selected common ground of comparison. An overview of recently published research on cross-linguistic and cross-disciplinary aspects of academic discourse reveals various methodological solutions to corpus design and data analysis.Straipsnyje trumpai apžvelgiamos dominuojančios šiuolaikinių mokslo kalbos tyrimų kryptys, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas mokslinio straipsnio, kaip akademinio žanro, tyrimams ir jų metodikai. Mokslinio straipsnio struktūra ir jos ypatumai, autoriaus argumentavimo strategijos yra akademinio diskurso bruožai, sulaukę itin didelio kalbininkų susidomėjimo pasaulinėje lingvistikoje. Šio apžvalginio straipsnio tikslas – aptarti tarpdalykinių ir tarpkalbinių tyrimų specifiką ir išryškinti kai kuriuos metodologinius aspektus, svarbius sudarant specialiuosius palyginamuosius mokslo kalbos tekstynus. Remiantis naujausiais šios srities tyrimais, apžvelgiami pasaulio tyrėjų sprendimai tekstyno sandaros ir medžiagos analizės klausimais. Straipsnis galėtų būti naudingas studentams, jauniesiems tyrėjams, besidomintiems specialiųjų mokslo kalbos tekstynų sudarymu ir analize