Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
The ethics of photojournalism in Lithuania: views of the news photographers
Get PDFDigital manipulation in photojournalism is the subject of ongoing debate. At the heart of the controversy over what is and what is not an acceptable alteration of a photograph is the often tenuous relationship between the reality and the captured image. Digital photography has complicated the situation because alterations are easier to accomplish and more difficult to detect. However, there is no consensus among the visual journalists about what comprises ethical image-making. This study examines some of the challenges faced by photojournalists in Lithuania, where news photography was hampered by decades of the Soviet occupation. A questionnaire of Lithuanian Press Photo Club members and two focus groups of photojournalists showed broad agreement about the acceptable alterations of the photographic image and other ethical norms but revealed a dearth of professional empowerment to put norms into practice. Photojournalists see themselves less as journalists and more as providers of a service to media organizations. Agreement about the need to regulate the professional ethics was accompanied by denials that photojournalists can take a personal responsibility for their work
The Concept of Cultural Journalism: What the Editors in Latvia Think They Do When Doing Cultural Journalism
Get PDFCultural journalism is a matter of current discussions in journalism theory and practical research. As a relatively small and specific area of journalistic practice, it operates in the intersection between media, culture in general, and arts and creative industries. The complexity, heterogeneity and variability of the field is determined by the major changes transforming all three intersecting areas – the new media, diversity of genres and the audience practices that characterize contemporary communication; liquidity and hybridity is a mark of the global postindustrial society, whereas art is more and more framed by the rise and convertibility of the concepts of creative class, production, and capital. The self-reflection, conceptualisation of their work and the object of report and reference – culture – by the editors and producers from the Latvian cultural media outlets and departments is the topic of this paper. The main conclusions are that their concepts of culture, cultural quality, and journalistic production, as well as the goals and principles of their work largely differ depending on the type and format of their medium. However, what unifies most of the respondents is the lack of more abstract conceptualisation of the complexity of the field and its social contexts with all the potential consequences for their work and the field of culture in general
Žiniasklaidos ir politikos sąveika Baltijos valstybėse
No full textVilnius University, Faculty of Communication (Saulėtekio 9), 7-8 May 2015
The international scientific conference “Interaction of Media and Politics in the Baltic States”, held on May 7–8, 2015 at Vilnius University’s Faculty of Communication, focused on the interplay between media policy, information warfare, propaganda, political communication, and journalism in the Baltic region. Scholars from Lithuania, Latvia, Estonia, Finland, Poland, Sweden, and the UK discussed issues such as the creation of public service media, media self-regulation, the role of negativity and popularity in political discourse, professional journalism training, and Russia’s information strategy targeting the Baltic States. The conference emphasized the geopolitical role of media in shaping democratic resilience.Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas (Saulėtekio 9), 2015 m. gegužės 7-8 d.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Žiniasklaidos ir politikos sąveika Baltijos valstybėse“, vykusi 2015 m. gegužės 7–8 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, analizavo medijų politikos, informacinio karo, propagandos, politinės komunikacijos ir žurnalistikos sąsajas Baltijos regione. Pranešėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės aptarė viešosios žiniasklaidos kūrimą, savireguliacijos iššūkius, informacinių karų poveikį demokratijai, populiarumo ir negatyvumo taktiką politinėje komunikacijoje bei žurnalistikos profesinio rengimo problemas. Daug dėmesio skirta Rusijos informacinei politikai ir jos įtakai Baltijos šalių viešajai erdvei
Propagandos kaita politiniame lauke ir arenoje. Ukrainos atvejis
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama propagandos įtaka politinio lauko raidai ir arenos dinamikai. Aiškinamas komunikacinio proto ir socialinės politinės kritikos netapatumas. Turima omenyje, kad komunikacinio veiksmo ir komunikacinio proto sampratos tinka ir propagandos paveikiamoms grupėms apibūdinti, ir autonominių propagandos subjektų savaiminei veiklai aiškinti. Straipsnyje epistemologiniais tikslais komunikacinio veiksmo samprata susiaurinama iki pranešimų perdavimo ir interpretavimo. Straipsnyje komunikacijos teorijos sąvokos yra atskiriamos nuo kitų idėjų: pasaulio ir gyvenimo patirčių. Pasaulio įvykiai daro ne mažesnę įtaką svarbiausiems žmogaus egzistencijos veiksniams: draugystei, solidarumui, ištikimybei ir kt. Teigiama, kad nėra pakankamų prielaidų šias patirtis versti į komunikacijos sąvokų kalbą. Socialinė ir politinė kritika gali remtis ontologine analize ir susijusia dialektika ir tuo kritikuoti propagandos taikymą komunikacijos veiksmuose. Straipsnyje naudojami Louis A. Blanqui ir blankizmo pavyzdžiai siekiant paaiškinti organizuotų informacinių grupių gynybos ir puolimo veiksmus. Propaganda ir jai pavaldus mokslas siekia pašalinti įvairiausius nesupratimus, skirtybes ir kuria vieno pasakojimo tikrovę, vykdo reductio ad primitiva. Straipsnyje pateikiami atsi-pasakojimų pavyzdžiai, kurie plėtoja politinius mitus ir istorines legendas. Straipsnyje įvairovės principas yra aiškinamas kaip racionali, moksliška nesupratimo plėtra. Tuo tikslu naudojami Theodoro Adorno negatyviosios dialektikos elementai ir Paulo Feyerabendo metodologinio anarchizmo teiginiai. Informacinio karo metu komunikacinio proto ir politinio lauko plėtrai ir kismui didelę įtaką daro ne tik struktūrinis įtikinėjimas, bet įvairiausios pilietinės informacinės grupės bei pilietinis informacinis karas. Šiandieninis struktūrinis ir pilietinis informacinis karas yra giliai susijęs su „feikų1“ gamyba, politinių mitų ir farso produkavimu, lygiai kaip ir su jų kritika ir demaskavimu. Kita vertus, nestruktūruotas informacinių, karinių ir pilietinių grupių aktyvumas lemia politinio lauko ir arenos dinamiškumą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygiu. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Maidano evoliucijai, Krymo okupacijai ir aneksijai bei Rusijos-Ukrainos karui Luhansko ir Donecko srityse Ukrainoje
Nepilnamečių apsauga: kur klumpa žiniasklaida
Get PDFAnkstyvame amžiuje gaunama informacija vaikams gali daryti didelį poveikį: išmokyti elgesio, bendravimo taisyklių, formuoti nuomonę įvairiais klausimais, susidaryti bendrą aplinkos vaizdą ir t.t. Nepilnamečiai informacijos vartotojai itin pažeidžiami: kritinis mąstymas dar nesusiformavęs, vaikai dažnai neturi su kuo palyginti pirmą kartą matytos situacijos. Todėl, pavyzdžiui, konflikto sprendimas smurtu jiems gali pasirodyti tinkama išeitis iš susidariusios situacijos, o žiniasklaidos antraštėse nurodytos savižudybės priežastys gali sudaryti įspūdį, kad vienos ar kitos problemos yra neišsprendžiamos.Viešosios erdvės stebėsena užsiimanti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba geba kontroliuoti profesionalias internetines žiniasklaidos priemones, tačiau pasaulinio tinklo platybėse kiekvieną dieną sukuriama begalės tinklalapių, kuriuos pasiekti vaikui nėra sunku. Todėl užtikrinti visapusišką vaikų apsaugą nėra realu – neįmanoma sukurti informacinio vakuumo. Kita vertus, tarnybos vykdoma stebėsena ir skiriamos administracinės nuobaudos ne visada sulaiko profesionalias žiniasklaidos priemones nuo nagrinėjamo įstatymo pažeidimų – svarbesniu naujienų atrankos kriterijumi tampa įdomumas (auditorijos smalsumo tenkinimas)
Televizijos režisieriaus darbo kaitos ypatumai
Get PDFYra du reikšmingi principai, kuriais pagrįstas televizijos (TV) režisieriaus darbas. Pirma, televizija labai priklausoma nuo technikos: kuo technika įmantresnė, tuo televizijos režisierius turi daugiau galimybių savo darbą atlikti įdomiau ir šiuolaikiškiau. Kitaip tariant, TV režisieriaus specialybė tiesiogiai susieta su technikos plėtra; šios aplinkybės neįvardytume kaip esminės teatre, nors šiuolaikiniame teatre ir taikomos įvairios judesio, vaizdo bei garso technologijos, vis dažniau panaudojama būtent televizijai sukurtų raiškos priemonių.O kitas principas – bendresnis: režisūra apskritai – televizijos, reginio ar teatro – remiasi tuo, kad režisierius yra vadovas, kuris valdo šį reiškinį nuo pradžios, lemdamas kūrinio ir jo dalyvių likimą. Dažniausiai ne scenaristas ir net ne prodiuseris, bet TV režisierius suformuoja galutinį rezultatą, tad žiūrovas žiūri režisieriaus akimis, pamatydamas tai, ką profesionalas „įdėjo“ į kadrą. Todėl, skirtingai nuo teatro veikalo (kai pjesę ar kitą idėją stengiamasi sutalpinti scenos erdvėse), televizijoje, siekiant „sudėti“ kūrinį į TV ekraną, atsiranda esminė problema: kaip įgyvendinti sugalvotus dalykus ir kaip paversti idėjas tokiomis vizijomis, kurios taip „tilptų“ palyginti mažame ekrane, kad rezultatas žiūrovui būtų paveikus.Teatre, stebėdami spektaklį, mes galime pamatyti „pašalinių“ dalykų, juolab kad jie kurį kitą vakarą bus „kitaip“ pastebėti, nes scenoje veiksmas vyksta labai aktyviai – ypač, kai ten sukurta įvairių personažų. O, žiūrė dami į TV ekraną, mes matome tai, ką mato ir nori pabrėžti režisierius. Šis ypatumas skiria TV režisierių nuo kitų – teatro arba masinių, meninių renginių režisierių tuo, kad jis aktyviausiai veikia žiūrovą ir perduoda savo požiūrį griežtai „įrėmintu“ darbu.Šiame straipsnyje noriu aptarti šiuolaikinės TV režisūros problemas, pabrėžti jos ypatumus ir skirtumus, o ne tik palyginti su kinu arba teatru, kur žmogus tiesiogiai bendrauja aptemdytoje erdvėje. Mat TV ekranas yra atviras – tarsi aikštė, kurioje stebint pateikiamus dalykus (kūrinius) dar ir valgoma, kalbamasi, vaikščiojama (žiūrovas nueina ir grįžta). Kokį vaidmenį šiandien įgyja TV režisierius televizijoje? Ir kokį – praranda. Labiau noriu kalbėti apie TV režisierių, vadinamą „režisieriumi-statytoju“ (kurių yra daug mažiau, negu „režisierių – transliuotojų“). Straipsnyje, aptardamas pokyčius, atkreipsiu dėmesį, kaip pakito režisieriaus vaidmuo palyginti su tuo sovietiniu laikotarpiu, kai televizija Lietuvoje atsirado ir brendo
The basic concepts of the Baltic States image in the Russian periodical press after the collapse of the Soviet Union (1991–2009)
Get PDFThe Russian Federation and the Baltic States region are neighbors belonging to different geopolitical paradigms. Since 2004, Lithuania, Latvia and Estonia are members of the European Union and NATO. Russia after a short period of pseudo-democratization after the collapse of the Soviet Union came back to imperial discourse in so-called Putin’s era. The new imperial discourse is based on concepts of the “Russian world”, “compatriots” as well as on the specific strategy in relations with states from “near abroad”. Periodical press and another media (especially, TV) are involved in political processes of the Russian Federation. Research of the Baltic States’ image in the Russian periodical press shows how this particular geopolitical region (of the Baltic States) is represented in the Russian media in different periods after the collapse of the Soviet Union