Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
Tautinių mažumų vaizdavimas interneto dienraščiuose svarstant Tautinių mažumų įstatymą
Get PDFThe representation of ethnic minorities in the internet media is an important contributor analyzing how powerful media to public policy is. Therefore it is meaningful to analyze the content of media and to reveal assumptions on how media can affect the Law on National Minorities. Ethnic minorities often feel discriminated so media by negatively portraying them can contribute to the disintegration of the minorities and the development of its exclusion. For this reason, the research of media content has been conducted to analyze the characteristics of representation of ethnic minorities in the Internet news portals Delfi.lt, 15min.lt and Lrytas.lt during the period of 2010–2014. The purpose is to reveal the characteristics of representation of ethnic minorities in the Internet media while the Law on National Minorities was considered and to outline the influence of media assumptions on the public policy. Having analyzed the content of internet media related to this Law using qualitative method, it was concluded that ethnic minorities are portrayed negatively. Ethnic minorities’ content analysis showed that the most negatively portrayed minority is the Polish ethnic minority which is identified with the Lithuanian Poles’ Electoral Action and its policies. The negative image of Polish minority is created by describing it using negative connotation expressions, stating that public policy problems arise from it, creating stereotypes. These characteristics of ethnic minorities’ representation are often submitted in the most prominent news sites. It may create a negative image of them and have an impact on public policy and the Law on National Minorities which has not been passed for five years. By negatively portraying the Polish ethnic minority the media can contribute to the disintegration and the development of its exclusion.Tautinių mažumų vaizdavimas žiniasklaidoje – svarbus veiksnys analizuojant, kaip žiniasklaida prisideda prie Tautinių mažumų įstatymo svarstymo. Ši visuomenės grupė dažnai jaučiasi diskriminuojama, su tautinėmis mažumomis susiję įvykiai yra daug dažniau pastebimi ir aptarinėjami visuomenės, dėl to neigiamas jų vaizdavimas gali didinti socialinę atskirtį bei dezintegraciją. Žiniasklaida gali kiek paaštrinti tokią situaciją, todėl jos daromam poveikiui išsiaiškinti buvo atliktas skaitomiausių interneto dienraščių Delfi.lt, 15min.lt ir Lrytas.lt turinio tyrimas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tautinės mažumos vaizduojamos neigiamai. Tautinių mažumų vaizdavimo turinio analizė atskleidė, kad daugiausia neigiamai vaizduojama lenkų tautinė mažuma, kuri tapatinama su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, siekiančios priimti įstatymą, vykdoma politika, konstruojamas lenkų mažumos kaip priešo įvaizdis. Jis kuriamas apibūdinant tautinę mažumą neigiamą konotaciją turinčiais posakiais, pristatant kaip viešojoje politikoje kylančių problemų kaltininkę, kuriant stereotipus. Tokie vaizdavimo ypatumai dažnai matomiausiose naujienų vietose gali sukurti negatyvų šios mažumos paveikslą ir turėti įtaką viešajai politikai bei tam, kad Tautinių mažumų įstatymo nepriimama penkerius metus. Žiniasklaida, neigiamai vaizduodama lenkų tautinę mažumą ir išskirdama ją iš kitų, taip pat gali lemti šios mažumos dezintegraciją
Cenzūros slinktis ir forma. Mokslinė ir praktikos konferencija
No full textVilnius University, 2017 05 04: Vilnius University, White Hall and President A. Smetona Manor
The international scientific-practical conference “The Shift and Form of Censorship”, held on May 4–5, 2017, explored how censorship is evolving and impacting media, society, and political discourse. The first day in Vilnius focused on journalism in Russia and Lithuania, including the challenges facing investigative journalism. The second day, held at President Antanas Smetona’s manor, featured academic presentations on freedom of expression, latent forms of censorship, media institutional frameworks, and historical insights. Speakers examined contemporary censorship challenges—from the influence of language on thought to unofficial media control in Russia—and encouraged fresh perspectives on media freedom.Vilniaus universitetas, 2017 05 04: VU Baltoji salė ir A. Smetonos dvaras
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Cenzūros slinktis ir forma“, vykusi 2017 m. gegužės 4–5 dienomis, analizavo kintančias cenzūros formas ir jų poveikį žiniasklaidai, visuomenei ir politinei kultūrai. Pirmąją dieną Vilniuje buvo nagrinėjama žurnalistikos padėtis Rusijoje ir Lietuvoje, įskaitant tyrimų žurnalistikos raidą. Antroji diena Prezidento A. Smetonos dvare apėmė akademinius pranešimus apie saviraiškos laisvės ribas, neformalias cenzūros formas, žiniasklaidos institucionalumą bei istorinį kontekstą. Pranešėjai aptarė šiuolaikinius cenzūros iššūkius – nuo žodžių poveikio mąstymui iki neoficialios kontrolės Rusijos žiniasklaidoje – ir kvietė ieškoti naujų interpretacijų medijų laisvei
The Conditions for Journalism Freedom and the Invisible Threat to Free Speech
Get PDFPolitical communication is strictly distinguished from social and individual activities that are interest-laden and thus lack the autonomy to be political. The latter belongs solely to political societies that are democratic. Indeed, there must be a strict restriction of the use of political to a public domain in which every member of society participates in public debates and decisions. Participation in debate and decision-making requires the gemini of communication: understanding and accessibility which require a public domain of public expression. The politics of technocratic journalism is the invisible threat to the right to freedom of speech.Political communication is strictly distinguished from social and individual activities that are interest-laden and thus lack the autonomy to be political. The latter belongs solely to political societies that are democratic. Indeed, there must be a strict restriction of the use of political to a public domain in which every member of society participates in public debates and decisions. Participation in debate and decision-making requires the gemini of communication: understanding and accessibility which require a public domain of public expression. The politics of technocratic journalism is the invisible threat to the right to freedom of speech
Seksualinių mažumų pateikimas Lietuvos nacionaliniuose dienraščiuose (2008–2013)
Get PDFŠis straipsnis skirtas pateikti seksualinių mažumų atspindėjimo Lietuvos dienraštinėje spaudoje tendencijas 2008–2013 metais2. Tyrimo duomenys buvo renkami 2014-aisiais ir analizuojami jau atliktų tyrimų kontekste. Tyrime naudoti 580 tekstai (343 publikuoti dienraštyje „Lietuvos rytas“, 247 – „Respublikoje“). Rezultatai atskleidė, kad tirti nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ pateikė du skirtingus požiūrius į seksualines mažumas. „Lietuvos ryte“ joms reikštas palankumas, apie jas rašyta arba neutraliai, arba žmogaus teisių, laisvių kontekste. „Respublikoje“ seksualinių mažumų atstovai traktuoti kaip ištvirkėliai, vertinti tautos, tradicinės moralės, šeimos, Katalikų Bažnyčios kontekste.Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad abiejuose dienraščiuose seksualinių mažumų problematika išliko nuasmeninta, abstrakti. Daugiausia dėmesio sulaukė santuokos, įsivaikinimo, partnerystės, „Baltic Pride“ eitynių, lyčių lygybę propaguojančios „Gender Loops“ programos temos
Religious Impact on Media Co-regulation: a Case Study of Russia
Get PDFThe proposed paper is focused on media co-regulation and civic accountability from the perspective of religious ethos. The author analyses the process of religion mediatization in the Russian public sphere and presents the findings of a case study of the project entitled “Public Council on Morality for TV”. Classifying different situations when religions face the media and vice versa, the paper presents some empirically fixed facts and trends of dysfunction and corruption in the religious life coverage in Russia. Drawing attention to several particular features of the Russian context (public opinion, autonomy of journalists, agenda-setting and management problem, etc.), the author puts forward a set of significant obstacles for the moral control of the media: the axiological problem (the lack of value consensus in the Russian society), the evaluative problem (absence of a moral monitoring in the mass media and the public sphere), and the communicative problem (the absence of a well-articulated dialogue of value systems).The proposed paper is focused on media co-regulation and civic accountability from the perspective of religious ethos. The author analyses the process of religion mediatization in the Russian public sphere and presents the findings of a case study of the project entitled “Public Council on Morality for TV”. Classifying different situations when religions face the media and vice versa, the paper presents some empirically fixed facts and trends of dysfunction and corruption in the religious life coverage in Russia. Drawing attention to several particular features of the Russian context (public opinion, autonomy of journalists, agenda-setting and management problem, etc.), the author puts forward a set of significant obstacles for the moral control of the media: the axiological problem (the lack of value consensus in the Russian society), the evaluative problem (absence of a moral monitoring in the mass media and the public sphere), and the communicative problem (the absence of a well-articulated dialogue of value systems)
Žiniasklaidos įtaka teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimui
Get PDFKlientų elgsena pasirenkant teisinių paslaugų teikėją literatūroje mažai analizuota tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Supratimas, kaip vyksta teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo procesas ir kokie kriterijai yra lemiantys kliento pasirinkimą, svarbūs planuojant ir organizuojant teisinių paslaugų kompanijos veiklą, nustatant teisinių paslaugų teikėjo veiklos sėkmės veiksnius Straipsnio aktualumą lemia tai, kad nėra aiškiai suprantama ir pamatuojama, kokią įtaką renkantis teisinės paslaugos teikėją turi žiniasklaida, kokie kriterijai svarbiausi konkrečiuose teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo etapuose.Analizuojant teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo proceso etapus ir svarbiausius pasirinkimo kriterijus kiekviename etape galime nustatyti, kiek žiniasklaida daro įtakos šiai veiklai. Buvo atliktas empirinis tyrimas siekiant nustatyti Lietuvos įmonių, neturinčių vidinių teisininkų, elgsenos specifiką (pasirenkant teisinių paslaugų teikėją). Tyrimo informacijai surinkti pasirinktas kokybinis metodas – giluminis interviu. Metodo pasirinkimą lėmė tai, kad būtų galima suprasti ir išsiaiškinti skirtingų klientų teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo procesą, elgesio priežastis, taip pat veiksnius, kurie nulemia tokį elgesį. Interviu buvo atliekamas su įmonių, neturinčių vidinių teisininkų, vadovais, t. y. asmenimis, kurie dažniausiai organizuoja pasirinkimo procesą ir priima sprendimus dėl teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo. Atliekant tyrimą, respondentams buvo pateikiami klausimai, kuriuos galima sugrupuoti į tris pagrindines klausimų grupes pagal tyrimo uždavinius: išsiaiškinti, kaip, kokiais etapais vyksta Lietuvos įmonių teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo procesas; nustatyti, kokiais kriterijais remdamiesi klientai renkasi teisinių paslaugų teikėją skirtinguose pasirinkimo etapuose; išsiaiškinti, kas labiausiai veikia jų pasirinkimą (prioritetų nustatymas). Gautų duomenų apdorojimui ir interpretacijai pasirinktas grindžiamosios teorijos konstravimo metodas (angl. grounded theory)
Legalios spaudos ir valdžios santykis Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941–1944 )
Get PDFVokiečių okupacija Lietuvoje 1941-1944 m. yra prieštaringai vertinama ir tuo pačiu įvairiais aspektais nagrinėta šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorijos tema. Mokslininkai dažniausiai tiria sudėtingus politikos ir kultūros klausimus, ypatingo dėmesio susilaukia žydų genocidas, jo dalyviai bei pati lietuvių visuomenės pozicija ar požiūris į įvairius to meto karo nusikaltimus bei prievoles. Paradoksalu, kad dažnai istorikai savo darbuose šio laikmečio legalią ir nelegalią Lietuvoje leistą periodiką nurodo kaip vieną iš pagrindinių tyrimo šaltinių, tačiau apskritai nuosekliau yra tirta tik pogrindžio spauda. Įvairios smulkios nelegalios lietuvių politinės ir karinės organizacijos bei jų 1942–1944 m. leisti nelegalūs laikraštėliai ir atsišaukimai dažnai pristatomi kaip bene vienintelė politinė antinacinio pasipriešinimo forma, dėl to – labai svarbi.Taigi legali periodinė spauda Lietuvoje tuo metu buvo plačiausiai naudojama žiniasklaidos priemonė. Pasikeitus režimams, 1941–1944 m. krašte buvo sukurta iš esmės nauja ir gana plati oficialios periodikos sistema – pasirodė bent 40 leidinių; dauguma – lietuvių kalba.1 Vokietijoje nacių lyderiai su propagandos šefu Josephu Goebbelsu priešakyje organizavo totalitarinės, instituciškai griežtai centralizuotos propagandos sistemą, kuriai aktyviai panaudojo ir žiniasklaidą. Užėmę Lietuvą, vokiečiai masinei komunikacijai skyrė itin daug dėmesio, siekė visapusiškos kontrolės. Dėl to tuometinė žiniasklaida gana pagrįstai yra siejama tik su okupantų propaganda ir auditorijos manipuliacija. Kita vertus, laikraščių redakcijas dažniausiai sudarė vietos žurnalistai ir politiniai aktyvistai. Dalis jų buvo nusiteikę patriotiškai ir palaikė buvusios valstybės atkūrimo siekius, net griežtos cenzūros aplinkybėmis gindavo savo interesus. Susiformavo specifinis santykis tarp vietinės spaudos ir valdžios, kuri bandė pritaikyti Vokietijoje išbandytas kontrolės priemones – nuo žurnalistams skirtų politinių „konsultacijų“ iki teroro – šįkart jau okupuotame krašte.Šio laikotarpio legalios spaudos studijos praplėstų žinias apie totalitarinę lietuviškos žiniasklaidos patirtį, praverstų nagrinėjant vokietmečio Lietuvoje politines ir socialines problemas. Žiniasklaidos ir valdžios santykį vokiečių okupacijos metu fragmentiškai nagrinėjo vos keli lietuvių istorikai. Galima išskirti Vytauto Kubiliaus studiją2 „Neparklupdyta mūza“, kurioje autorius analizuoja lietuvių literatūros ir spaudos leidybą vokietmečiu. Juozas Bulavas savo 1969 m. veikale3 „Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas (1940–1944 m.)“ trumpai aptaria spaudos ir radijo kontrolę. Autoriaus pateikta informacija vertinga ir mažai ideologizuota, tad neveltui ir Arūnas Bubnys ja remiasi savo monografijos4 skyriuje „Dvasinis genocidas (germanizacija)“, aptardamas spaudos, literatūros bei radijo padėtį Lietuvoje 1941–1944 m.Nagrinėjant šią temą, galima prisiminti ir netolimą priešistorę – sovietinę Lietuvos okupaciją 1940–1941 m., kai buvo vykdytos intensyvios institucinės propagandos kampanijos, pradėtas formuoti griežtas cenzūros mechanizmas, o spaudos sistema perkurta pagal SSRS administracinių vienetų – respublikų patirtį. Dar daugiau – Antano Smetonos režimas Lietu voje Respublikoje taip pat buvo išplėtojęs veiksmingą politinės cenzūros infrastruktūrą. Diskusija apie Lietuvos ar užsienio politinių įvykių raidą buvo ribota, todėl 1940 m. vasarą okupacinis sovietų režimas turėjo geras sąlygas perimti lietuviškos spaudos kontrolę ir panaudoti ją, pateisinant valstybės santvarkos kaitą. Toks kontekstas leidžia palyginti ir padaryti platesnes įžvalgas apie žiniasklaidą vokiečių okupacijos laikotarpiu.Tyrimo objektas – legalios periodinės spaudos ir valdžios santykis Lietuvoje vokiečių okupacijos metais. Straipsnio tikslas – analizuoti legalios periodinės spaudos leidybos aplinkybes, siekiant išryškinti okupacinės valdžios politinius ir ideologinius reikalavimus žiniasklaidai, atkurti kontrolės mechanizmus. Chronologinės ribos: 1941 m. birželis – 1944 m. liepa. Geografinės ribos neapima 1939 m. Vokietijos aneksuoto Klaipėdos krašto, tačiau įtrauktas 1939 m. rudenį sovietų lietuviams perduotas Vilniaus kraštas. Tyrimo metodai – rašant straipsnį taikyti istorinis, lyginamasis, analitinis ir kiti metodai, panaudota mokslinė literatūra, publikuoti dokumentai. Straipsnyje daugiausia remtasi Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (toliau – LCVA) išlikusiais dokumentais: Generalinio komisaro Kaune5, Vilniaus miesto apygardos komisaro6, Vokiečių informacijos biuro Kaune7, laikraščio „Naujoji Lietuva“ redakcijos8, laikraščio ,,Panevėžio apygardos balsas“ redakcijos9; amžininkų liudijimais: Rapolo Mackonio10, Juozo Brazaičio,11, ir Antano Valiukėno pranešimais12; taip pat to meto spaudoje skelbtais aukščiausios okupacinės valdžios pareigūnų potvarkiais13.