Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
The Dynamics of Europeanness of Lithuania’s Media Elite (2008–2015)
Get PDFThis article presents insights about Lithuania’s media elite, gained during research carried out on the basis of a complex Europeanness model, developed by Heinrich Best (Best 2012: 208-233). Data describing Lithuania’s media elite are analyzed with reference to three dimensions or facets, identified in the original model of Europeanness: emotive, cognitive-evaluative and projective-conative. However, the list of variables examined in the study is considerably longer as compared to the initial static model offered by Best, and the analysis is much more detailed. This comparative study is aimed at identifying and describing the evolution of emotive identification of Lithuania’s media elite with Europe in terms of the objective and judging approach of the EU in the period from 2008 to 2015. Results of the research revealed a clear trend that Lithuania’s media elite have been becoming European. It was noticed that it tends to increasingly associate itself emotionally with Europe. Besides, the number of representatives of this elite group that assesses the common EU governance negatively (when the EU’s common foreign policy in respect of countries found beyond the EU borders is becoming increasingly accepted) has been consistently decreasing and the trust in the EU institutions has been enhancing. Looking to the future, the representatives of Lithuania’s media elite tend to assess the EU prospects in the medium-term and long-term (10 years) optimistically. They also hold the view that 10 years later the EU, as a geopolitical, political and economic entity will be stronger, and that both social and economic differences among the EU member states will not be so sharp. Euroscepticism is seen not only on the cultural plane. Correlation analysis has revealed that young age (people under 40) and an intensive socialization in the EU networks (constant communication with the EU partners) determine that Lithuania’s media elite have been becoming European
The Darkest Page in the History of Lithuanian Journalism: anti-Semitism in Legal Press During the Second Half of 1941
Get PDFThere is a saying of warfare: inter arma silent musae – when arms speak, muses are silent. And yet some Lithuanian journalists had found their inspiration even in 1941 – when Lithuania was at the epicenter of war and the Holocaust. Later on, this period will be defined as the darkest page in the history of Lithuanian journalism,1 because the genocide of the Jews had been accompanied by an outbreak (on a scale previously unseen) of anti-Semitism in Lithuanian press. It is a well-known but little-studied case. Moreover, usually anti-Semitism within the press was interpreted only as an integral part of the Nazi propaganda in Lithuania. It is not surprising, since this already mythical concept appears as a “phantom,” most often when someone wishes to employ easily understandable arguments for justification or explanation. Political activists sought to restore the independence of Lithuania in the summer of 1941. It was the main reason why they also rebuilt press organizations in the country. Initially, it was certainly not a Nazi propaganda project. Therefore, the same Lithuanian activists could be held responsible for the escalation of hate aimed at Jews as much as the Germans. On the other hand, Lithuanian anti-Semitism can be seen in many ways: as a form of revenge, a collaboration strategy or an uncritical adoption of totalitarian Nazi rhetoric, finally, as an integral part of Lithuanian nationalism or National Socialism – a pragmatic ideology used to achieve political goals. So, this essay revolves around two main questions: who and why published the anti-Semitic writings within Lithuanian press in 1941? Study findings are based on a combination of primary sources and secondary literature. This study was also supplemented by an analysis of hundreds of anti- Semitic articles (their headlines and content) published June 24-December 31, 1941. The purpose of this analysis is to characterize the discourse of anti-Semitism in Lithuanian press. Our study seeks to identify the authors of these publications and their sources, determine the most common topics and genres, as well as to see whether there was a proposition (direct or indirect) to prosecute and use physical violence or even murder Jewish individuals
Censorship in People’s Poland
Get PDFThe range and power of how media is transferred – since the time when printing machines were invented in the fifteenth century – has been quite a challenge for specific environments, institutions, ideas and beliefs; for both, the clerical and secular authorities wanted to influence the distribution of content. The actions of the Catholic Church, in this respect, were to exclude the promotion of heretical ideas, whereas the political power cared about shaping the attitudes of obedience and loyalty (Pokorna-Ignatowicz, 2002). Attempts made to restrict the freedom of the printed word had failed because not all of the authors, publishers and printers conformed to the Church and its rulers; instead, they spread opinions in accordance with their convictions. Reformation can be considered as the first ideological revolution, the success of which was closely related with media coverage (in this case – with the use of print) (Łęcicki, 2013)
Antraščių negatyvumo, nuotaikos ir skaitytojų reakcijos konstravimas
Get PDFThe article discusses the importance of headlines in contemporary Lithuanian internet news media, impact of the headlines on formation of the attitudes of the readers. As the result of high competitiveness, the attractiveness of the headlines plays even more important role in the internet media than in traditional newspapers and magazines. The new media provides the innovative methods for readership research: measuring comments, “reads” and “sharings” of online articles enables to measure popularity of the publications and to some extend the “effectiveness” of the headlines. The current article presents the results of pilot research of two most popular Lithuanian news portals (delfi.lt ir 15min.lt). The author compares local and international news headlines in the portals. Evaluating the headlines negativity (negative, positive, neutral) and mood (dramatic, controversial, positive, neutral) enables to demonstrate the impact of news headlines on the activity of the readers. Negative and controversial news headlines encourages readers’ activity (comments and “sharings”). This tendency is more evident in the international news presentation than in local. In the context of fierce media competition efforts to generate greater readers’ activity could become the source of negativity and reporting controversy.Straipsnyje aptariama antraštės svarba šiandieninėje Lietuvos interneto žiniasklaidoje, jos panaudojimas formuojant skaitytojų nuomonę bei optimizuojant naujienų sklaidą. Pristatomas dviejų populiariausių Lietuvos interneto leidinių (Delfi.lt ir 15min.lt) tyrimas, kuriame atskleidžiama, kokią įtaką antraštės negatyvumas ir kuriama nuotaika daro skaitytojų aktyvumui, šiuo aspektu lyginami Lietuvos ir užsienio naujienų srautai. Nors laikraščių antraštės tyrinėjamos nuolat, autorė straipsnyje nutarė išsiaiškinti, kaip jos konstruojamos ir kokio pobūdžio antraštės dominuoja
Kremliaus propagandinių matricų, taikomų Baltijos šalims ir Ukrainai, panašumai ir skirtumai
Get PDFIn the article are analysed paradigms of Kremlin’s propaganda, used against the Baltic States and Ukraine. The research was made in a context of information warfare Russia implement against countries of the post-soviet area. The analysis of paradigms allows spotlight models of basic propaganda’s narratives – the matrix of propaganda. On the final stage of the research different matrix was compared. The main conclusion is that Kremlin uses similar strategies of propaganda against the Baltic States and Ukraine. In fact, first Kremlin’s propaganda matrix was formed after the collapse of Soviet Union and was used against Lithuania, Latvia and Estonia. Later comparable narratives were implemented against Ukraine (in the most powerful way during Maidan events and annexation of Crimea in 2014).Straipsnyje analizuojamos propagandinės matricos, sudarytos iš propagandinių naratyvų paradigmų, naudojamų Kremliaus propagandiniam puolimui prieš Baltijos šalis ir Ukrainą. Aiškinami matricų formavimo principai, išskiriamos ir tiriamos jų ypatybės. Darbe taip pat tarpusavyje lyginamos Rusijos informacinėje erdvėje formuojamos Baltijos šalių ir Ukrainos pozicijos propagandinėse matricose. Fiksuojami analizuojamų matricų panašumai ir skirtumai. Tokio pobūdžio tyrimas ypač aktualus tampa naujausių geopolitinių realijų kontekste, atsižvelgiant į 2014 metais Ukrainos atžvilgiu Rusijos naudotą hibridinio karo taktiką ir tai, kokį vaidmenį čia atliko propaganda
Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874–1919)
Get PDFThe paper discusses Lithuanian printing houses, an important field of American Lithuanian press (newspapers and books) history. The main focus of the article are printing house workers and other people related to the activities of printing houses and their work, mode of life, and other issues. Most of the information was found in the periodicals of the discussed period. Data and other important statements were also found in the works of the history of American Lithuanians. Those works were published later on. These sources are not about the history of the printing houses, but their chapters and sections contain factographic data related to the topic. The data were collected from bibliographic works. These works allow identifying various facts from a particular period: the number of printing houses, their place of activity, their owners, publishers, editors, printed material, etc. This paper takes into consideration the works of other scientists and authors and uses them. However, in the author’s opinion, there is no point in repeating what has already been done in covering the history of American Lithuanian printing houses (especially before the year 1904). The paper tries to raise and cover new issues and aspects. The article describes the printing houses of the further period (1904– 1919). Most of the information is about printing house workers, their working conditions, demands, professional unions, etc. Some of the issues of this topic are also reflected in the historiographic part which also includes some more distinct articles. The addendum “List of American Lithuanian Pressmen (1874–1919)“ attached to the article is based on the periodicals, bibliographic publications, encyclopaedias (especially The Boston Encyclopaedia), and other sources. This list should be considered as an attempt which contains gaps, inaccuracies, etc.Straipsnyje nagrinėjama Amerikos lietuvių spaudos (laikraščių ir knygų) istorijos sritis – lietuviškos spaustuvės. Svarbiausias dėmesys ir vieta skiriami spaustuvių darbininkams, su spaustuvių veikla ir amatu susijusiems žmonėms, jų darbo, buities ir kitiems klausimams. Faktų ir žinių daugiausia rasta aptariamojo laikotarpio Amerikos lietuvių periodikoje. Duomenų ir svarbių teiginių taip pat teikia vėliau išleisti Amerikos lietuvių istorijos veikalai (Stasio Michelsono „Lietuvių išeivija Amerikoje 1868–1961“ (S. Bostone 1962 m.); Antano Kučo „Amerikos lietuvių istorija“ Bostone 1971 m.; Aleksandro Ambroze`o „Chicagos lietuvių istorija 1868–1959“ (Čikaga, Ill., 1967); Alfonso Eidinto „Litovskaja emigracija v strany Severnoj i južnoj Ameriki v 1868–1940 g.“ (Vilnius, 1989 m.) ir kt. Nors minėti veikalai nėra skirti spaustuvių istorijai, bet jų skyriuose, skirsniuose, kitose vietose yra nagrinėjamai temai svarbios faktografinės bei kitos medžiagos. Šiuo požiūriu išskirtinos Antano Miluko knygos: „Pirmieji Amerikos lietuviai profesionalai ir kronika“ (Philadelphia, Pa, t. 1, 1929 m); „Spaudos laisvės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės“ (2-as leid., Philadelphia, Pa, 1930 m.); „Amerikos lietuviai XIX šimtmetyje 1868–1900“ (Philadelphia, Pa, 1938 m. ir kt.). A.Miluko darbai turtingi naujos medžiagos, kuri, beje, susijusi ir su spaustuvių, jų steigėjų ir kita istorija. Duomenys straipsniui rinkti iš bibliografinių darbų, kurie leidžia nustatyti konkretaus laikotarpio spaustuvių skaičių, jų gyvavimo vietą, savininkus, leidėjus, redaktorius, spausdintą produkciją ir pan. Iš jų išskirtini šie: Vaclovo Biržiškos „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910“ (Chicago, Ill., 1994), į kurį įeina V. Biržiškos 1951 m. rašytas straipsnis tokiu pat pavadinimu lietuvių ir anglų kalbomis ir bibliografijos redaktorės Stasės Vaškelienės papildymai; taip pat „Lietuvos TSR bibliografija“ (Serija A., t. 2. Vilnius, 1985 m.), kurioje yra Danutės Gargasaitės straipsnis „JAV lietuvių knyga (1874–1904); „Lietuvos bibliografija. Knygos lietuvių kalba 1905–1917“ (t. 3. V., 2006 m.), kur galima rasti Violetos Černiauskaitės straipsnį „Lietuviškoji knyga nepriklausomos valstybės atkūrimo išvakarėse 1905–1917 metais“. Straipsnio autoriui buvo naudingi Amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač laikraščių) jubiliejiniai leidiniai: Dominyko T. Bačkausko „Aprašymas apie drukarnę „Saulės“ ir „Linksmos valandos“ knygoje „Kalendorius ant 1904“ (Mahanoj Sitis, 1903); F. V. (Pranciškaus Vytauto) Bačkausko „25 metai „Saulės“ gyvenimo sukaktuvės“ knygoje „Laikraščio „Saulė“ kalendorius ant meto 1913“ (Mahanoj Sitis, 1912); „Vienybės lietuvnikų“ 25 metų sukaktuvių jubiliejus (1886–1911)“ (Bruklinas, 1911); Lietuvos istorija: Lietuva (1917, Nr. 52). Šiuose leidiniuose skelbiami redaktorių, leidėjų, skaitytojų straipsniai, atsiminimai ir pan. Nuodugniau lietuviškų spaustuvių istoriją nagrinėjo Amerikos lietuvių publicistas, spaudos istorikas Vytautas Širvydas („Amerikos lietuvių knygos 1875–1904“ knygoje „Kovos metai dėl spaudos“ (Chicago, Ill., 1957)). Kitas specialus to laikotarpio Amerikos lietuviškų spaustuvių ir knygų leidybos jose darbas priklauso knygotyrininkei D. Gargasaitei („JAV lietuvių spaustuvės (iki 1904 m.)“ – Knygotyra, t. 9 (16), sąs., 1, 1983). Šios autorės 1980 m. parašytas darbas turi tvirtą istoriografinį pagrindą, paremtas gausia, kai kur nauja faktologija. Be bendresnio įvadinio teksto apie spaustuves, jį sudaro autorės surinktos ir susistemintos žinios apie septyniolika reikšmingiausių ar ne tiek produktyvių 1875–1904 m. lietuviškų spaustuvių, pateikta žinių ir apie jų savininkus bei knygų leidėjus. Amerikos lietuviškas spaustuves kūrė ir jose triūsė šimtai žmonių, kurių vaidmuo, kaip rašoma, „lietuvių spausdinto žodžio istorijoje yra labai svarbus“ (Tylūs ir nematomi karžygiai // Laisvė, 1916, Nr. 69). Vienų vardai žinomi, kitų neišliko, jie neminimi mūsų žurnalistikos istorijoje, apie kitus trūksta žinių. Bet apie žinomiausius, daugiau nusipelniusius lietuvių kultūrai apskritai yra išleista monografijų ir studijų. Pirmo spaustuvininko, leidėjo ir redaktoriaus Mykolo Tvarausko gyvenimas ir veikla apžvelgiama leidinyje „M. Tvarauskas. Pirmoji Amerikos lietuviška knyga“ (V., 1997). Jonui Šliūpui skirta ne viena knyga, bet reikšmingiausia yra istoriko Juozo Jakšto „Dr. Jonas Šliūpas, jo raštai ir tautinė veikla“ (Chicago, Ill., 1979). Apie Antaną Miluką paskelbti šie darbai: Julijos Pranaitytės „Kun. A. Miluko darbuotė“ (Philadelphia, Pa, 1931) ir Vlado Mingėlos „Kun. Antanas Milukas“ (Detroit, 1962). Antano Olšausko biografijai ir veiklai nušviesti sudarytas rinkinys „Antanas Olšauskas ir Lietuva“ (Sodus, 1934). Vytauto Širvydo monografijoje „Juozas O. Širvydas (1875–1935)“ (Cleveland, 1941) aptariamas šio veikėjo ir redaktoriaus gyvenimas, žurnalistinė ir literatūrinė kūryba. Amerikos lietuviškų spaustuvių, laikraščių bei žymių veikėjų biografijos knygose pateikiamos platesniame visuomeniniame kultūriniame kontekste, bet nemenkas dėmesys skiriamas ir jų kaip spaustuvininkų leidėjų veiklai. Periodikoje, enciklopedijose, žinynuose randame įvairaus pobūdžio straipsnių ir apie kitus spaustuvininkus, kurių darbų palikimas turėjo didelę vertę. Tai žinomi šio amato žmonės, tokie kaip Juozas Paukštys, Juozas J. Paukštys, Dominykas Bačkauskas ir kt. Šiame darbe atsižvelgta į kitų mokslininkų, autorių veikalus ir leidinius, į jų faktologiją, apibūdinimus ir teiginius. Jais taip pat pasinaudota. Vis dėlto, šio straipsnio autoriaus nuomone, netikslinga kartoti tai, kas jau padaryta nušviečiant Amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač iki 1904 m.) istoriją. Tad darbe stengtasi iškelti ir nušviesti naujus ar kitokius temos klausimus ir aspektus. Straipsnyje konspektiškai rašoma apie tolesnio periodo (1904–1919 m.) spaustuves, daugiausia medžiagos pateikiama apie spaustuvių darbininkus, jų atsiradimą ir augimą, apie jų darbo ir buities sąlygas, jų reikalavimus, profesinę organizaciją ir kt. Kai kurie iš šios temos dalykų atsispindi istoriografinėje dalyje, į kurią dar įtrauktas ir vienas kitas specialesnis straipsnis, kaip antai: Julijos Pranaitytės „Amerikos lietuvių leidėjai“, išspausdintas knygoje „Aušros 40 m. sukaktuvėse“ (1883–1923) (Philadelphia, Pa.,1923); Rojaus Mizaros „Žvilgsnis į praeitį“. V., 1960; Antano Aukštaičio (Broniaus Raguočio) „Kovoje už savo teises“, kuris buvo publikuotas „Gimtajame krašte“ 1982 m. rugpjūčio 5 d. Prie straipsnio pridedamas priedas – „Amerikos lietuviškų spaustuvininkų (1874–1919) sąrašas. Jis sudarytas, remiantis to laiko periodika, bibliografijos leidiniais, enciklopedijomis (ypač Bostono Lietuvių enciklopedija), spaustuvių istorijos darbais, kitais šaltiniais. Šį sąrašą reikia priimti su tam tikromis išlygomis, kaip mėginimą, kuriame yra spragų, netikslumų ir pan
Žiniasklaidos vaidmens problema darnaus vystymosi komunikacijoje
Get PDFIn this article sustainable development concept is viewed as a Dialogue of values – alternative for sustainable development as Ethical Consensus and Technical Consensus approaches, as proposed by sociologist Blake D. Ratner. This alternative of sustainable development interfere with fundamental values of media system – freedom, equal rights, and diversity. Assessing perspectives of sustainable development, as a dialogue of values realization in broad social – cultural, politic – economic, environmental fields, it is important to understand impact of media factor, which is critically important in modern word. The quality of the whole media system and the quality of media content affects understanding and implementation of sustainability ideas in politics of the state and wide society. Responsible, complex and creative representation of sustainability and its issues in the media would increase knowledge in broad societies, and would affect both public and political agenda in sustainable way. Alternatively, media work without deep understanding and rich representation of sustainability puts in doubt perspectives of sustainability. It is argued, that news culture, driven by drama, conflict, personalities and some other “news values” is a major barrier for sustainability communication in media field and puts in doubt perspective of sustainable development as a Dialogue of values.Straipsnyje, vadovaujantis sociologo Blake’o Ratnerio pasiūlyta darnaus vystymosi kaip vertybių dialogo samprata, taip pat teorine socialinio konstruktyvizmo prieiga, nagrinėjami probleminiai darnaus vystymosi komunikacijos proceso žiniasklaidoje aspektai. Politikos mediatizacija – vienas iš svarbiausių pokyčių, kuriuos politika (plačiąja prasme) patyrė modernybėje. Žiniasklaidos sukurtų „realybės“ vaizdinių paplitimas, pamatinė žiniasklaidos reikšmė rinkėjams teikiant politines idėjas verčia abejoti bet kokių didesnę visuomeninę reikšmę turinčių idėjų sklaidos ir prigijimo visuomenėje galimybe, nekomunikuojant jų žiniasklaidoje. Viena iš tokių idėjų – darnus vystymasis. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti žiniasklaidos vaidmens darnaus vystymosi komunikacijoje problemą. Uždaviniai: 1. Apibrėžti vertybines darnaus vystymosi ir žiniasklaidos sistemos sąsajas; 2. Atskleisti žiniasklaidos kaip dialogą mūsų bendros ateities klausimu galinčios kurti institucijos poveikį darnaus vystymosi idėjų realizacijos arba atmetimo visuomenėje perspektyvai; 3. Aptarti kokybišką darnos ir darnaus vystymosi komunikaciją žiniasklaidoje ribojančius veiksnius