Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
Kai kurie VU žurnalistikos studijų programų vertinimo ir raidos ypatumai (2018–2021)
Get PDFThe author discusses the changes in the Journalism study program that were made in response to the order of the Lithuanian Minister of Education and Science (2018). With this order, the minister suspended 200 study programs in 2018, including the journalism bachelor‘s study program.
At Vilnius University, in response to the minister‘s decision, the program began to be changed, but the Lithuanian Constitutional Court recognized the minister‘s order as unconstitutional a little later. The evaluation of journalism studies is here: https://skvc.lt/uploads/ valuations/docs/1569806_VU%20Journalism_2021.pd
Publikacijų komentarai. Ar tikrai tai yra grįžtamasis ryšys redakcijai: žurnalistų požiūriai ir patirtys
Get PDFIn the modern society, online comments, especially comments on news websites, create a new problem: in theory, they should guarantee the freedom of speech and improve the work of editorial boards of daily newspapers (news websites). Feedback helps the media to better understand readers and their needs. The essence of feedback for the journalist is to obtain additional information in order to expand the topic of the article, to explore new aspects of the researched subject and to react promptly to relevant information received from the audience. Exploratory research was carried out in May 2021 striving to analyse how much actual feedback works when a media outlet publishes reader comments, as well as to examine how media staff evaluate the necessity of commends under articles and their value for direct work. Fifteen professional journalists – who have more than four years of journalistic experience in national, regional and local media – participated in the research.
Research participants were asked 9 questions, of which only several were closed-ended, while the rest were open-ended. The survey was thus carried out in person, seeking to ascertain the questions discussed and clarify situations or circumstances. The duration of each interview was 45-80 minutes. Meetings took place with interviewees or they were contacted via Skype and ZOOM platforms.
The article discusses research results, provides examples from editorial experience, as well as reveals views of editorial boards and journalists concerning the phenomenon in question and its problematic aspects.Interneto, o ypač naujienų portalų komentarai sukuria naują problemą – teoriškai jie turėtų užtikrinti žodžio laisvę ir pagerinti naujienų dienraščių (interneto portalų) redakcijų darbą. Grįžtamasis ryšys visuomenės informavimo priemonėms padeda geriau suprasti skaitytojus, jų poreikius. Grįžtamojo ryšio esmė žurnalistui – gauti papildomos informacijos, kad galėtų pagilinti sukurto žurnalistinio darbo temą, ieškotų naujų tirto objekto aspektų, operatyviai reaguotų į naują, aktualią informaciją, gautą iš auditorijos. Tokia praktika ( o būtent tokį principą ir deklaruoja nemažai vakarietiškų žiniasklaidos priemonių) galėtų prisidėti prie žurnalistikos kokybės ir žiniasklaidos priemonės atskaitingumo auditorijai.
Deja, praktiškai prie naujienų dienraščių publikacijų pasirodantys skaitytojų įrašai vis dažniau skatina nepakantumą kitokiai nuomonei ir patyčias, demonstruoja nepagarbą asmeniui. Vartotojų kuriami metaduomenys – internete skelbiami komentarai ir vertinimai – tai vienas iš pagrindinių rodiklių, atskleidžiančių nuolat augantį vartotojų susidomėjimą internetu ir tik patvirtina interneto kaip fenomeno sėkmę.
Virtuali interneto erdvė suteikia žmonėms laisvę anonimiškai reikšti nuomonę. Tai suprasdami interneto vartotojai naudojasi šia laisve, tačiau jų išreiškiamą nuomonę ne visuomet galima laikyti diskusija. Dažnai tai yra neigiamų jausmų, stereotipų ir prieštarų protrūkis. Web 2.0 technologijos internetą pavertė viešąja erdve. Kai interneto vartotojui buvo suteikta galimybė pačiam kurti turinį, į šią plotmę persikėlė dalis socialinio gyvenimo.
Iškyla klausimas – ar padoru ir teisėta viešojoje erdvėje komentarų forma lieti pagiežą ir rodyti savo nepakantumą kitam asmeniui ar asmenų grupėms. Nors teisinė ir etinė žiniasklaidos priemonių atsakomybė už komentarus šiuo metu jau turi apibrėžtis, tačiau dažnai žiniasklaidos priemonių vadovai mano, kad didesnio kiekio (o ne kokybės!) komentarų interneto erdvėje palaikymas, orientuotas tik į verslo rezultatą, gali likti nepastebėtas. Tai aiškinama ir tuo, kad redakcijos negali užsiimti skaitytojų komentarų cenzūra. Šitoks požiūris (kad žurnalisto publikacija sulauktų kuo daugiau komentarų) turi ir tiesioginę neigiamą įtaką publikacijų autoriams. Kartais jie patys yra įžeidinėjami, žeminami jų tekstų komentatorių, tačiau nedrįsta naikinti tų komentarų, nes mano, kad tai gali būti suprasta kaip tam tikra savicenzūra
Kur yra gėjus: erdvės pavadinimai lenkiškuose zinuose ir žurnaluose
Get PDFThe circulation of zines and the first gay magazines is treated as one of the most important elements of alternative communication. Zines created an opportunity for gay communities to communicate, which in the 1980s and 1990s was clearly difficult, and in small towns even impossible (communication via the Internet began to be discussed only in the mid-1990s). That is why the press became a kind of gay news agency, a platform for the exchange of information and experiences, and, most importantly, a record of the language of the non-heterosexual communities at the time. The aim of the article is to present a fragment of their reality: the space written in gay magazines, their names and the codes and behaviors associated with them. In my research, I have referred to M. Foucault’s heterotopia and the subversion of space. In this way, I have drawn a linguistic map of the space of gay culture.Zinų ir pirmųjų gėjams skirtų žurnalų sklaida yra vienas svarbiausių alternatyvios komunikacijos elementų. Zinai sukūrė galimybę bendrauti gėjų bendruomenėse, nes XX a. devintą ir dešimtą dešimtmečius tai buvo akivaizdžiai sudėtinga, o mažose gyvenvietėse veik neįmanoma (apie bendravimą internetu pradėta kalbėti tik paskutinio dešimtmečio viduryje). Todėl spauda tapo savotiška gėjų naujienų agentūra, informacijos ir patirties mainų platforma, o svarbiausia – tuometinių neheteroseksualių asmenų bendruomenių kalbos įrašu.
Straipsnio tikslas – pristatyti jų tikrovės fragmentą: gėjų žurnaluose aprašomas erdves, jų pavadinimus ir su jais susijusius kodus bei elgseną. Savo tyrime remiuosi M. Foucault heterotopija ir erdvės subversija. Taip atskleidžiu lingvistinį gėjų kultūros erdvės žemėlapį
Tyrimų žurnalistika Lietuvoje 2015–2020 metais
Get PDFThe article analyzes investigative journalism in Lithuania in 2015–2020 to determine the particularity of changes in investigative journalism. Until then, only one research on investigative journalism was conducted in Lithuania, indicating that in 2015 there was no investigative journalism as a type of media in Lithuania. Although, investigative journalism is a public control tool aimed at exposing corruption and possible criminal activity.
And in 2015, the first research department was established in Lithuania as part of the structure of the media. The work aims to find out how investigative journalism has changed in Lithuania during the last years 2015-2020 and to single out the essential factors that would allow to evaluate the development of investigative journalism. The article presents the author‘s model of investigative journalism and the peculiarities of the change of investigative journalism in Lithuania. It has been established that the situation of investigative journalism in Lithuania is improving, however, compared to the media systems of Western countries, it remains underdeveloped. The perception of experts on investigative journalism is revealed, the reasons for the formation of structural structures of investigative journalism, Lithuania‘s role in international investigative journalism organizations, representatives of investigative journalism are singled out and their research is carried out, research topics, areas, applied research methodsStraipsnyje analizuojama tiriamoji žurnalistika Lietuvoje 2015-2020 metais, siekiant nustatyti tyrimų žurnalistikos kaitos ypatumus. Iki tol Lietuvoje buvo atliktas tik vienas mokslinis tyrimas apie tiriamąją žurnalistiką nurodant, jog 2015 metais tiriamosios žurnalistikos kaip žiniasklaidos rūšies Lietuvoje nėra, nors tiriamoji žurnalistika yra visuomeninis kontrolės įrankis, kuriuo siekiama atskleisti korupciją, galimą nusikalstamą veiką.
Ir 2015 metais Lietuvoje įkuriamas pirmasis tyrimų skyrius kaip žiniasklaidos priemonės struktūros dalis. Darbu siekiama išsiaiškinti, kaip pakito tiriamoji žurnalistika Lietuvoje per pastaruosius 2015-2020 metus ir išskirti esminius veiksnius, kurie leistų vertinti tyrimų žurnalistikos raidą. Straipsnyje pateikiamas autorės sudarytas tyrimų žurnalistikos modelis bei tyrimų žurnalistikos Lietuvoje kaitos ypatumai. Nustatyta, kad tiriamosios žurnalistikos padėtis Lietuvoje gerėja, tačiau, palyginti su Vakarų šalių medijų sistemomis, ji lieka neišplėtota. Atskleidžiamas ir ekspertų apie tiriamąją žurnalistiką suvokimas, aptariamos tyrimų žurnalistikos struktūrinių darinių susikūrimo priežastys, Lietuvos vaidmuo tarptautinėse tiriamosios žurnalistikos organizacijose, išskirti tiriamosios žurnalistikos atstovai ir atlikti jų tyrimai, tiriamos temos ir sritys, taikomi tyrimų metodai, tyrėjui reikalingos savybės, finansiniai šaltiniai
Lietuvos regionų periodikos redaktorių požiūris į valstybinės paramos skirstymo žiniasklaidai principus
Get PDFIt is often maintained that there is no one consistent mass media policy in Lithuania. There are, indeed, many mechanisms of state financial aid and support, and the allocation of funds itself is rather inconsistent and accidental. There is no data or information available as to how the strengths and weaknesses of the particular mechanisms created and aid/funding opportunities available are perceived by the target audience of such efforts – the staff of the editorial boards of the news outlets and the particular business owners. Having conducted a questionaire-based study and a series of in-depth structured interviews with selected typical representatives from the industry, here we delineate the perception: the editorial staff maintain that the most impactful mechanism of allocating state support for the press are direct payments, especially those distributed by the Lithuanian Media Support Foundation, though the principles regulating its decision-making should be amended so as to allow for more transparency. One should also ensure that whatever is being funded has a case for continuity, sustainability and long-term future in regard to its activities. Additionally, especially inasmuch as any allocation of funds is related to an attempt to ensure the long-term success of democratic governance, the funding is to be targeted at local news rather than national or international news. These findings are shown to be comparable to tendencies observed abroad.Dažnai pastebima, kad Lietuvoje nesama nuoseklios žiniasklaidos paramos politikos. Paramos būdų yra daug, valstybinės paramos skirstymas žiniasklaidos priemonėms yra gana stichiškas ir atsitiktinis. Iki šiol nebuvo nuosekliai tirta, kokias esamų priemonių stipriąsias ir silpnąsias savybes įžvelgia pats tipinis paramos adresatas – regionų periodikos redaktoriai ir leidėjai. Remiantis atlikta apklausa ir detaliais interviu su reprezentatyvių regionų žiniasklaidos priemonių darbuotojais, čia aptariama samprata: redaktorių nuomone, daugiausia dėmesio verta skirti tiesioginių išmokų mechanizmams, pirmiausia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), o jo asignavimų skirstymo politika galėtų būti keičiama siekiant paprastinti ir skaidrinti paramos skirstymo tvarką, labiau orientuotis į laimimos naudos tvarumą; daugiausia dėmesio – demokratijos tvarumo kontekste – prasmingiausia skirti siaurai apibrėžiamai vietinei žiniasklaidai. Regionų periodikos leidėjų išvados kontekstualizuojamos, parodant, kaip dėsningai jos pritampa teorinio diskurso ir užsienio šalių praktikos kontekste
„Atgimimo bangos“ iššūkis sovietų informacinei sistemai: Sąjūdžio laida kaip atviras protesto laukas politinių pokyčių kontekste (1988 m. – 1990 m.)
Get PDFDuring the Soviet occupation, the whole Lithuanian SSR media was regarded as one of the key propaganda tools based on pure ideological content and socialist-communist messages. In such a media setting television played an essential role; together with radio (as in Moscow’s example) the latter felt under control of a committee ruled by the Council of Ministers (CM), Central Committee (CC) and Moscow patrons itself. But this situation was about to change when Sąjūdis (Reform Movement of Lithuania) came to public and tried to established its right to uncensored broadcast time via television for its own dissemination of information, which sometimes had a strong political message and was not in favour of ruling regime and party. Sąjūdis had a purpose which was totally new during Lithuanian SSR times since the start of television broadcasts in 1957 – it was uncensored broadcasting time. Based on archive sources, memoirs and press articles, this research focuses on the telecast “Atgimimo banga“ as one of the essential informational channels for Sąjūdis. This article tries to disclose its history, influence and conflicts between Sąjūdis and ruling regime, which tried to control and censor telecast’s content. Eventually, the sporadic telecast’s format had another effect: when in 1989 Sąjūdis became important part of the Lithuanian SSR political system, telecast’s popularity came to decline. One of the most popular perestroika time TV programs had some unfulfilled expectations, and, during the time, it made it as one of the most unpopular. The chronological boundaries of this research start at June of 1988, when Sąjūdis was created, and ends in March of 1990, when Lithuania declared its independence from Soviet Union.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – Sąjūdžio) siekis turėti savarankišką laidą valstybiniame televizijos kanale (LSSR Televizijos ir radijo komiteto Lietuvos TV) ir to siekio įgyvendinimas 1988 m. birželio 3 d. – 1990 m. kovo 11 d. laikotarpiu. Tyrimu konceptualiai rekonstruojama, su kokiais iššūkiais susidūrė Sąjūdis, siekdamas daryti tiesioginę įtaką per sovietų valdomą televiziją ir kokių rezultatų pavyko pasiekti. Sąjūdžio iššūkis televizijai, kuris įgavo „Atgimimo bangos“ pavadinimą, tampa ašine straipsnio dalimi. Remiantis archyviniais šaltiniais, atsiminimais ir to meto spauda nagrinėjama televizijos laidos „Atgimimo banga“, kaip vienos svarbiausių Sąjūdžio informacijos sklaidos priemonių, istorija, įtaka bei su laida siejami konfliktai tarp Sąjūdžio ir valdžios struktūrų, kuriais valdžia pasinaudodavo draudimų ar kitokių sankcijų pritaikymui. Sporadiška laidos rengimo forma siejama ir su nepateisintais lūkesčiais, kurie lėmė staigų laidos populiarumo nuosmukį Sąjūdžiui tapus svarbia politinio gyvenimo dalimi 1989 metais
Lietuvos internetinių naujienų laikraščių vaidmuo covid-19 pandemijos metu
Get PDFThe World Economic Forum’s (WEF) Strategic Analysis Model outlines areas where the role of the media is important during a pandemic, so these areas may be selected to examine how the Lithuanian media perform their public information function during the COVID-19 pandemic. The study of the content of the Lithuanian media clarifies whether the media take into account the areas that, according to the WEF strategic analysis model, the media has an impact during the COVID-19 outbreak. This should provide new insights into the priorities and communication strategies of the Lithuanian media, especially in the context of the COVID-19 crisis. The aim of the article is to present three Lithuanian online newspapers quantitative and qualitative research and, in the context of the WEF Strategic Analysis model and, based on the data obtained, to assess the role of the Lithuanian media during the COVID-19 pandemic. It has been established that during the pandemic, Lithuanian online media pay sufficient attention to the topic of general governance: good and bad cases of health crisis management are shown to the public. However, during the research it became clear that international news on the topic of global governance dominates in Lithuanian news media: the media pay more attention to events in the international arena, and the challenges of Lithuania‘s internal management account for only a fifth of all information in the researched online newspapers. The article was prepared by Vilnius University journalism master students (2020).Šiame straipsnyje nagrinėjama iki šiol dėmesio nesusilaukusi problema – Lietuvos internetinių naujienų laikraščių vaidmuo COVID-19 pandemijos metu.
Straipsnio tikslas – pateikti trijų Lietuvos internetinių laikraščių kiekybinį ir kokybinį tyrimą atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos forumo (toliau – PEF)1 strateginės analizės modelį ir, remiantis gautais duomenimis, įvertinti Lietuvos žiniasklaidos vaidmenį COVID-19 pandemijos metu.
Tyrime buvo taikoma kiekybinė ir kokybinė žiniasklaidos turinio analizė. Tyrimo tikslai: 1) išsiaiškinti, ar pasirinkti Lietuvos internetiniai laikraščiai atskleidžia tas temas, kurioms, pagal PEF strateginės analizės modelį, žiniasklaida koronaviruso pandemijos metu turi poveikį ir su kuriomis yra glaudžiai susijusi; 2) palyginti, kokiu dažnumu internetiniuose laikraščiuose pasirodo su nagrinėjamomis temomis susijusios publikacijos ir kaip jų periodiškumas skiriasi tarp pačių internetinių laikraščių; 3) nustatyti pagrindines Lietuvos žiniasklaidoje aptariamas su COVID-19 susijusias potemes.
Straipsnį sudaro dvi dalys: mokslinių šaltinių nagrinėjimas ir tiriamoji dalis. Pirmojoje dalyje aprašomas tyrimo metodas. Antrojoje dalyje pateikiamas aukščiau apibūdintas trijų Lietuvos žiniasklaidos priemonių kiekybinis ir kokybinis tyrimas.
Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvos internetinių naujienų laikraščiai atskleidė nurodytas temas COVID-19 pandemijos metu. Tyrimas parodė, kad daugiausiai publikacijų minėtomis temomis skelbė Delfi.lt, mažiau Lrt.lt, o mažiausiai 15min.lt. Daugiausia publikacijų buvo skirta visuotinės sveikatos temai, o mažiausiai – kultūros ir meno temai. Visuotinės sveikatos temos plotmėje daugiausia dėmesio buvo skiriama prevencinės pandemijos valdymo funkcijos potemei, visuotiniame valdyme – užsienio valstybių situacijos potemei, žmogaus teisių temoje - laisvės pažeidžiamumo potemei, o kultūroje ir mene – renginių saugumo potemei
Paskutinės pastabos apie tylų kritiką
Get PDFSkiriama Broniui RAGUOČIUI prisiminti,humanitarinių mokslų daktarui, literatūros ir spaudos kritikui, žurnalistikos istorikui, Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros vedėjui, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentui, Rašytojų sąjungos nariui, Žurnalistų sąjungos nariui, „Žurnalistikos tyrimų“ žurnalo redakcinės kiolegijos nariui ir autoriui