Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
Straipsnių antraščių tekstų heterogeniškumas
Get PDFStraipsnyje apžvelgiama tekstų intertekstualumo ir heterogeniškumo tarpusavio sąsaja. Nagrinėjamos internetinio dienraščio lrytas.lt 2007–2008 metų straipsnių antraštės, jų sąsajos su pačiais straipsniais. Pateikiant po keletą iliustratyvių pavyzdžių, bandoma nusakyti, kokias funkcijas atlieka antraštėse esančios žymėtosios ir nežymėtosios tekstų heterogeniškumo formos.Esminiai žodžiai: antraštė, heterogeniškumas, intertekstualumas, žymėtasis heterogeniškumas, nežymėtasis heterogeniškumas, citatos, frazeologizmai, atnaujintieji frazeologizmai, patarlės, atnaujintosios patarlės, aliuzijos, šnekamosios kalbos elementai, žargonizmai
Lietuvos įvykiai “The Times” laikraštyje: politinės ir paveldo komunikacijos ryšys
Get PDFStraipsnio tikslas – apžvelgti, kokie Lietuvos įvykiai ir kaip buvo pateikiami nacionaliniame britų laikraštyje „The Times“ 1785–1985 m., kaip jų pateikimas keitėsi per 200 metų laikotarpį ir kokią įtaką publikacijų turiniui turėjo laikraščio leidimo kontekstas.Esminiai žodžiai: „The Times“, Lietuva, politinė komunikacija, skaitmeniniai archyvai, viešoji nuomonė, užsienio politika, žiniasklaida
Recenzija Informacinio karo analizė: pasitinkant monografiją apie (ne)akivaizdų karą
Get PDFMoksle dažnai pasitaiko situacija, kada tiriamas objektas yra tarsi laisvės ragavęs paukštis, vis bandantis išsprūsti tyrėjui iš rankų. Tai itin aktualu toms sritims, kurios sparčiai kinta ir plėtojamos, kurios sunkiai pasiduoda ateities prognozėms. Vienas iš tokių mokslo objektų – informacinis karas. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai – dar visai naujas reiškinys (pirmuoju tokio pobūdžio karu laikomas Pirmasis Persijos įlankos karas 1991 m.), todėl jo tyrinėtojams neretai tenka tarsi lenktyniauti su laiku ir atidžiai sekti šių dienų konfliktų aktualijas.Nors informacinis karas užsienyje yra plačiai tyrinėjamas, 2010 m. pabaigoje leidyklos „Versus aureus“ išleista mokslų daktaro Manto Martišiaus monografija „(Ne)akivaizdus karas: nagrinėjant informacinį karą“ yra neeilinis įvykis Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslų erdvėje
Politikos žurnalistika. Lietuvos žiniasklaidos elito nuomonių analizė
Get PDFŠis straipsnis skirtas pateikti šiuolaikinės Lietuvos žurnalistikos santykio su politika analizės rezultatus žiniasklaidos elitų perspektyvoje. Tyrimo duomenys buvo renkami magistro darbui 2009-aisiais ir analizuojami naudojant Pierre Bourdieu lauko teoriją. Tyrime dalyvavo nacionalinės spaudos, transliuojamosios žiniasklaidos ir naujienų agentūros vyriausieji redaktoriai ir politikos skyrių redaktoriai. Rezultatai atskleidė, kad politikos žurnalistikos lauke dominuoja trys šios žurnalistikos suvokimo modeliai: 1) politikos lauko dalyvė; 2) aktyvi pilietinė jėga; 3) visiškai autonomiška nuo politikos lauko institucija.Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad Lietuvoje politikos žurnalistikos laukas savo struktūrą ir vertybes reprodukuoja konservatyviu būdu: tai reiškia, kad dabartinis santykis su politikos lauku nekis: neturėtų silpnėti ar stiprėti tol, kol į lauką nepateks naujų kvalifikuotų politikos žurnalistų. Tačiau nors ir pripažįstama, kad gerų politikos žurnalistų trūksta ir perspektyvūs žurnalistai palieka lauką, jokių specialių žurnalistų rekrutavimo strategijų nėra taikoma; šiame lauke politikos žurnalistai juda, patenka ir išeina iš jo patirdami heteronomišką spaudimą.Reikšminiai žodžiai: politikos laukas, žurnalistikos laukas, žiniasklaidos elitas
Žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai šiandienos žiniasklaidoje
Get PDFŽiniasklaidos darbuotojų – žurnalistų kompetencija yra viena iš daugiausia diskusijų visuomenėje kelianti tema. Ir nors žurnalistus profesionalus rengia trys Lietuvos aukštosios universitetinės mokyklos: Vilniaus universitetas (bakalaurus ir magistrus), Vytauto Didžiojo universitetas (magistrus), Klaipėdos universitetas (bakalaurus), tačiau žiniasklaidos priemonių savininkai (darbdaviai), priimdami į darbą žurnalistą, jo profesiniam išsilavinimui kol kas nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Kitaip tariant, žiniasklaidos priemonių savininkų interesus atstovaujantys asmenys savo darbuotojams nekelia tokių profesinių reikalavimų, kurių negalėtų įveikti bet kurią kitą profesiją turintis žmogus. Tai yra vienas iš atsakymų į dažnai visuomenėje girdimą klausimą, kodėl žurnalistai taip paviršutiniškai aprašo sudėtingas problemas, kodėl nesugeba ar nenori pažvelgti giliau nei skandalo purslų taškymas ir pačių skandalų ar intrigų vaikymasis. Kartu tai yra atsakymas tiems, kurie pliekia žurnalistus už jų nuolatinius bandymus surasti sensaciją ten, kur, žiūrint savo srities profesionalo akimis, tos sensacijos nėra. Tai galėtų būti atsakymas ir tiems, kurie pasigenda žurnalistų, atliekančių visuomenėje svarbią politinės komunikacijos – „sarginio šuns“ funkciją, t.y. perspėjančio visuomenę apie numanomus pavojus ir teisės pažeidimus, nes šiandienos žurnalistas labiau linkęs laukti, kol tie pavojai pasireikš ir tik tuomet apie juos rašyti.Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti profesionalaus žurnalisto kompetencijas ir gebėjimus, atlikus kiekybinį tyrimą – anketinę žurnalistų, dirbančių skirtingose visuomenės informavimo priemonėse apklausą, išsiaiškinti žiniasklaidos darbuotojams reikalingas kompetencijas ir gebėjimus bei nustatyti visuomenės informavimo priemonių savininkų/darbdavių bei auditorijos keliamus žurnalistinio profesionalumo reikalavimus.Straipsnio objektas – mokslinėje literatūroje pateikiamos pagrindinės profesionalaus žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai, reikalingi sėkmingam darbui visuomenės informavimo priemonėse bei skirtingose visuomenės informavimo priemonėse (internetiniame portale, laikraštyje, žurnale, naujienų agentūroje, radijuje ar televizijoje) dirbantys žurnalistai.Esminiai žodžiai: auditorija, darbdaviai, kokybė, profesiniai gebėjimai, visuomenės pasitikėjimas žurnalistais, tyrimas, žurnalisto kompetencij
Dienraščio „Lietuvos Rytas“ turinio kokybės pokyčiai 1990–2000 metais
Get PDFStraipsnyje apžvelgiama dienraščio „Lietuvos rytas“ turinio kokybė ir jos pokyčiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) iki 2000 m. Remiantis kiekybiniais kriterijais siekiama ištirti, kaip tiriamuoju periodu keitėsi naujienų santykis viename įtakingiausių dešimtmečio leidinių pagal tematiką, „kietųjų“ ir „minkštųjų“ žinių santykis. Šie pokyčiai siejami su ekonominiais, politiniais ir socialiniais visuomenės raidos ypatumais. Atsižvelgta į žiniasklaidos funkcijų kaitą, t. y. informacijos ir pramogos liejimąsi ir šios tendencijos įtaką dienraščio turiniui.Esminiai žodžiai: bulvariniai laikraščiai, informavimas, „kietosios“ žinios, kokybinė spauda, laikraščiai, „minkštosios“ žinios, pramoga, tabloidas, tematika, žiniasklaidos funkcija
Juozo Keliuočio perspektyvos link arba galios struktūrų sankirtos žurnalistikos tyrimų erdvėje
Get PDFMinint Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų raidos 60-metį atsirado dingstis bendrais bruožais apžvelgti šios mokslinių tyrimų šakos raidą Lietuvoje. Autorius išskiria tris pagrindinius žurnalistikos mokslinės plėtros Lietuvoje etapus ir bruožus: 1) J. Keliuočio žurnalistikos mokyklos filosofiją;2) okupacijų laikotarpio prisitaikymą; 3) išsilaisvinimo epochą ir vadavimąsi iš „suspendavimo“.Straipsnyje bus mėginama išryškinti tuos veiksnius, kurie formavo mūsų žurnalistikos – mokslo, studijų bei praktikos – raidą ir kūrė nenutrūkstamą nacionalinės žiniasklaidos tradiciją. Tuo siekiama iškelti konceptualų klausimą: ar komunikacijos mokslo kryptis, kuri pirmiausiai susiformuoja Vakaruose kaip industrinės ir modernios visuomenės globalaus veikimo ir plėtros pasekmė, buvo (yra) brandinama ir tęsiama Lietuvoje? Kitaip tariant, čia domimasi: kaip ir kada pasaulinis komunikacijos mokslas įžengia į Lietuvos erdvę? Straipsnyje pasiremiama dvejomis teorinėmis prieigomis. Politologo Haroldo D. Lasswello teorija pagrindžia aplinkybę, kad masinės komunikacijos priemonės sukuria lojalų informacijos vartotoją, kuris nekvestionuoja žiniasklaidos pranešimų. Tuo tarpu pagrindinė filosofo Michelio Foucaulto prielaida yra tai, kad galios mechanizmai nesustabdo refleksyvios žmogaus veiklos, bet priešingai – išprovokuoja nenuspėjamas ir nenutrūkstamas intelektualines išraiškos formas. Taigi bendrai aptarsime, kaip, žvelgiant iš šių dviejų teorinių perspektyvų, augo Lietuvoje žurnalistikos mokslinių tyrimų šaka ir pamatysime, kaip tai lemia komunikacijos mokslų stiprėjimą.Esminiai žodžiai: galia, masinės komunikacijos priemonės (MKP) ir masinės informacijos ir propagandos priemonės (MIPP), komunikacijos mokslas, propaganda, totalitarinė visuomenė, žurnalistika, žurnalistikos mokykla ir filosofija
Skandalo pjūvis: kaip, kodėl ir su kokiomis socialinėmis pasekmėmis
Get PDFŠiuolaikinė žiniasklaida dėl informacinių technologijų sukeltos raiškų konvergencijos dažnai susiduria su produkcijos problema: naujienų gamybos tempas ir žurnalistų profesinių vertybių komercializavimas lemia daugiau skandalų apie politikos veikėjų ir įžymybių gyvenimą, kriminalinių istorijų eksploatavimą, bulvarines tendencijas publicistikoje ir net tiriamojoje žurnalistikoje. Ir nors atrodytų, kad visuomenė ir politikos veikėjai priprato prie dominuojančios rėksmingos politinės kultūros, tačiau kartais pasitaiko tokių skandalų, kurie ne tik turi rimtų socialinių pasekmių, sukelia socialinių santykių krizes, tačiau sukelia rimtų padarinių ir medijų sistemai, lemia jos raidos sukrėtimus. Prie tokių reiškinių galima priskirti ne tik Prezidento Rolando Pakso skandalą (2004 m.), bet ir vadinamąjį pedofilijos skandalą (2009–2010 m.). Straipsnyje, pasinaudojant naujienų gamybos (Molotch, Lester, 1974) ir naujienų vadybos (McNair, 1998; Schudson, 2003; Balčytienė, 2009) teorinėmis įžvalgomis, skandalo (Thompson, 2000) ir moralinės panikos (Critcher, 2005) konceptais bei krizių komunikacijos teorija (Wilcox, Cameron, Ault, Agee, 2007), aptariamas pedofilijos skandalo (2009–2010 m.) atspindėjimas ir atskleidžiamos žurnalistų profesinės nuostatos. Straipsnio tikslas – išnagrinėti skandalo kilimui įtakos turinčius naujienų gamybos ir jų vadybos veiksnius, išryškinti šaltinių ir žurnalistų pozicijas proceso metu bei parodyti žiniasklaidos dalyvavimo socialinį vaidmenį.Esminiai žodžiai: pedofilijos skandalas, moralinė panika, krizių komunikacija, reputacija, politikos komunikacija, įvykių skatinimas
Publicistika tarp liberalizmo ir tautiškumo
Get PDFXIX amžiaus pabaiga sulig liberalizmo gūsiu naujoje lietuvių žurnalistikoje atskleidė sudėtingą socialinę problematiką, susijusią su laisvės siekiu lietuvių tautai, kitaip tariant – su tautinio tapatumo raiškos galimybėmis, tautų kultūromis, tradicijomis ir jų tarpusavio santykiais. Dabar ji taip pat atsiduria žiniasklaidos akiratyje, tačiau dėl kitų priežasčių: spaudos ir apskritai žodžio laisvė jau nagrinėjama kaip objektas be socialinės atsakomybės ribų, pilietiškumas interpretuojamas kaip dalykas, neturintis didelės praktinės vertės, nacionalistinė raiška apskritai vertinama kritiškai. O sąžiningas V. Kudirkos skaitymas tampa problema, kadangi temos, kurios buvo svarstomos ar aprašomos „Varpe“, dabar perkeliamos į visiškai kitokį XXI amžiaus politinį ir ekonominį kontekstą. Taigi ir paties įžymiojo varpininko publicistikos turinys transformuojamas į kitokią socialinės tikrovės erdvę. Tai net lemia kitokius, „šiuolaikiškus“ mūsų istorinės publicistikos vertinimus, kuriuos skleisti pradėjo būtent Vytautas Kavolis. Kyla klausimas, ar vertybių aspektu visuomenė yra visiškai pasikeitusi? Vilniaus universiteto žurnalistikos magistrantai siūlo tris interviu su filosofais, skirdami šią publikaciją V. Kudirkos 150-mečiui paminėti
Atminties skiautės iš žurnalistikos studijų: apie universiteto žurnalistikos specialybės pirmosios (1949–1954) laidos studentus ir dėstytojus
Get PDFŠie atsiminimų įspūdžiai rašyti per du kartus (2007.06 ir 2007.07). Nesiremta kokiais archyvų ar kitų šaltinių dokumentais. Tad suvokiu, kokių trūkumų jie gali turėti ir turi. Bet sykiu galvoju – kad ir kokie būtų, gal pravers skaitytojui, tyrėjui kaip istorijos medžiaga, asmeniški paliudijimai, patyrimai ir žinios.
Esminiai žodžiai: žurnalistikos studijos, studentai, dėstytojai