Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
Ekonominiai, technologiniai ir socialiniai Lietuvos žiniasklaidos pokyčiai
Get PDFNaudojantis stebėjimo ir lyginimo metodais straipsnyje apžvelgiamas ekonominių, technologinių ir socialinių medijų rinkoje vykstančių procesų poveikis ir įtaka žiniasklaidai ir jos turiniui. Šio straipsnio tikslas – ne tik aptarti Lietuvos žiniasklaidoje vykstančius procesus, bet ir, remiantis JAV ir ES šalių spaudos pavyzdžiais, palyginti su analogiškais procesais kitose Vakarų šalyse. Ši tema aktuali tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei, kasdieniame gyvenime susiduriančiai su Lietuvos masinės komunikacijos priemonių kaita.Esminiai žodžiai: internetas, objektyvumas, nešališkumas, pokytis, reklamos rinka, spauda, televizija, žiniasklaida, žiniasklaidos skaidrumas, žiniasklaidos turinys
Mokomojo žurnalistikos laikraščio įkūrimo, leidybos ir funkcijų ypatumai
Get PDF„Universiteto žurnalistas“ – tai mokomasis Vilniaus universiteto laikraštis, pradėtas leisti 1977 m. Ši mokymo priemonė buvo naudinga ugdant Lietuvos žurnalistų praktinius gebėjimus. Akstinas laikraščiui įkurti buvo siekis, kad spaudos žurnalistai Lietuvoje eksperimentuodami „pirmąjį krikštą“ gautų ne atėję į redakciją, o dar universitete ir, pradėję dirbti periodinėje spaudoje, jau būtų susipažinę su laikraščio kūrimo procesu. Sovietmečiu mokomasis laikraštis žurnalistikos vientisųjų studijų studentams suteikė daug praktinių galimybių rašyti ir publikuoti įvairių žanrų ir tematikos tekstus, kurių jie nebūtų galėję spausdinti viešai kurioje nors kitoje redakcijoje. Bendradarbiaudami su laikraščio redaktoriumi ir su Žurnalistikos katedros dėstytojais, kurie vadovaudavo laikraščio rengimo procesui, studentai įgydavo reikalingos žurnalistui darbo patirties: nuo rankraščio parengimo ir pateikimo redaktoriui iki korektūros skaitymo spaustuvėje.Laikraštis atkurtas 2007 m. popieriniu ir internetinio portalo pavidalais. Jo mokymo funkcijos nepasikeitė, o techninės galimybės išsiplėtė dar labiau. Šiuo metu dviejų Vilniaus universiteto žurnalistikos programų studentai gali išbandyti rašto, garso, vaizdo raišką ar kelių raiškos būdų samplaiką. Pakeisti mokomosios priemonės nuostatai leidžia į laikraščio leidybą įsitraukti ir kitiems Komunikacijos fakulteto studentams. Naudodamasis įvairiais šaltiniais (išlikusiais archyviniais dokumentais, prisiminimais) straipsnio autorius aptaria mokomojo laikraščio įkūrimo aplinkybes, tikslus, atkūrietapus: 1977–1991 m. – mokomojo laikraščio įkūrimas, gyvavimas ir leidybos nutraukimas;2007–2011 m. – leidinio atkūrimas ir tolesnė raida.Straipsnyje nesiimta nagrinėti sovietinio laikotarpio politinio ideologinio konteksto, turėjusio didelę reikšmę žurnalistų rengimui, kadangi tai išsamiai jau aptarta kitose mokslinėse publikacijose. Straipsnyje orientuojamasi į žurnalistikos studijas sovietmečiu, nagrinėjant vieną iš profesinių įgūdžių formavimo elementų, būtent – mokomojo laikraščio įkūrimą1.
Esminiai žodžiai: funkcija, leidyba, mokomasis laikraštis, periodinė spauda, „Universiteto žurnalistas“, Vilniaus universitetas, žurnalistika
Politinio spektaklio konstravimas posovietinėje erdvėje
Get PDFStraipsnyje, remiantis žiniasklaidos teoretikų darbais, analizuojami procesai, vykę žiniasklaidoje posovietinio perėjimo laikotarpiu, taip pat aiškinamasi, kaip dėl šių procesų keitėsi Murray Edelmano aprašytas politinio spektaklio konstravimas.Suirus Sovietų Sąjungai, nepriklausomybę išsikovojusiose valstybėse atsirado galimybė formuotis naujoms žiniasklaidos sistemoms, kurios dėl savitų aplinkybių skiriasi nuo išsamiai aprašytų joms analogiškų Vakarų Europoje ir JAV. Įvairūs žiniasklaidos tyrinėtojai aprašo, kaip skirtingomis aplinkybėmis vykstant posovietinio perėjimo procesui, susidėjusiam iš trijų etapų (proveržio, reformavimo ir stabilizacijos), susiformavo du skirtingi žiniasklaidos modeliai, besiskiriantys santykiu tarp žiniasklaidos ir politinės valdžios. Straipsnyje šie modeliai vadinami laisvuoju ir subordinaciniu. Laisvojo modelio valstybėse žiniasklaidai labiausiai orientuojantis į pelną suprastėjo jos kokybė ir pasitikėjimas ja, dėl to kuriamas politinis spektaklis buvo ne toks efektyvus. Subordinacinio modelio valstybėse žiniasklaidos pagrindu tapo jos turima galia, dėl to žiniasklaidos krizės požymiai buvo menkesni, atsirado galimybė efektyviau kurti politinį spektaklį.Esminiai žodžiai: posovietinė erdvė, politinis spektaklis, žiniasklaida, posovietinis perėjimas
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaizdavimo ypatumai Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje
Get PDFStraipsnyje, remiantis Peterio L. Bergerio ir Thomo Luckmanno socialinės tikrovės konstravimo teorija, žiniasklaida aptariama ir analizuojama kaip viena svarbiausių socialinių konstruktų apie klausos negalią turinčius žmones kūrėja. Atkreipiant dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje vartojama kalba gali turėti itin didelę įtaką aprašomų žmonių identitetui, pristatomas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje (portaluose Lrytas.lt, Alfa.lt, Delfi.lt 2006–2012 m.) pateikiami klausos negalią turintys žmonės (toliau – KNTŽ). Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, darbo pabaigoje pateikiama keletas rekomendacijų. Atliktas tyrimas rodo, kaip yra apibūdinami klausos negalią turintys asmenys, o tai yra atspirties taškas rengiant rekomendacijas ir inicijuojant esamos situacijos pokyčius (klausos negalią turinčių žmonių stigmatizacijai mažinti numatytus veiksmus – visuomenės švietimui skirtus seminarus, paskaitas patiems žurnalistams apie kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius, stigmatizacijos mažinimo akcijas ir pan. Praktiniai rezultatai gali būti naudingi organizacijoms ir specialistams, ginantiems klausos negalią turinčių asmenų teises ir teikiantiems paslaugas (kaip priemonė atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į konkrečias kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų stigmatizacijos apraiškas viešojoje erdvėje, jų teisių pažeidimus ir kt.).Esminiai žodžiai: internetinė žiniasklaida, klausos negalia, klausos sutrikimas, kurčiasis, neprigirdintysis, socialinis konstruktyvizmas
Komunikaciniai literatūrinės recenzijos žanro aspektai
Get PDFLiteratūrinė recenzija užima tarpinę poziciją tarp žurnalistikos ir literatūrologijos. Priklausydama abiems mokslams, ji patiria ne tik žanrinės transformacijos iššūkių ar susiduria su kritiko kompetencijos problema, bet, daugumos literatūrologų teigimu, apskritai nyksta iš literatūrinės spaudos. Kaip tokios tendencijos priežastį literatūros tyrėjai įvardija buvusią totalitarinę santvarką, menką valstybės dėmesį (dažnu atveju – finansavimo stoką) ir recenzijos / recenzento nepilnavertiškumą.Literatūrinė recenzija lietuvių literatūros teorijoje aptarta gana mažai. Remiantis lietuvių žurnalistikos teorijos teikiama klasifikacija, recenzija priklauso analitinių žanrų grupei, tačiau šis skirstymas gana sąlygiškas. Žanro ribų paslankumas didina literatūrinės recenzijos rūšinę įvairovę, padaro ją lankstesnę skaitytojams. Pakitusios sociokultūrinės sąlygos lemia platesnes recenzijos funkcijas.Nors didžioji dalis straipsnyje analizuojamos mokslinės medžiagos priklauso komunikacijos mokslų sričiai, tačiau linkstama prie literatūrologinės perspektyvos: žurnalistikos ir literatūros tyrimų fone išryškėja literatūrinės recenzijos problematika. Lietuvių literatūrologų viešai deklaruojama pozicija ir žiniasklaidos teorijos sankirta yra šio straipsnio probleminė šerdis.Esminiai žodžiai: komunikacija, literatūros kritika, literatūrinė periodika, literatūrinė recenzija, recenzentas, spaudos žanrai
Darnaus vystymosi koncepcijos vaizdavimas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje 2011 metais
Get PDFŠis straipsnis skirtas darnaus vystymosi vaizdavimo Lietuvos interneto žiniasklaidoje 2011 m. ypatumams atskleisti. Pirmoje darbo dalyje trumpai apžvelgta darnaus vystymosi koncepcija ir svarbesni jos komunikacinės aplinkos aspektai. Empirinėje dalyje tiriant atrinkta medžiaga analizuota remiantis Annabelės McGoldrick suformuluotais publikacijų vertinimo pagal atsakymų į klausimus „Kaip?“ ir „Kodėl?“ paiešką kriterijais, taip pat vertinta, ar jai būdingas T. Hyllando Erikseno, J. Nolino aprašytas padrikas, į visumą nesujungtas ir todėl neišsamus vaizdas.Pasinaudojus darnaus vystymosi kaip integralios koncepcijos suvokimu, tirta, ar publikacijose esama sąsajų tarp skirtingų darnaus vystymosi aspektų: socialinio, ekonominio, aplinkosauginio ir kitų, ne taip pastebimų – religinio, filosofinio ar kt.Tyrimo rezultatai parodė, kad 2011 m. Lietuvos interneto žiniasklaidoje darnaus vystymosi koncepcija išsamiau neanalizuota – kaip ir kodėl ji buvo sukurta, kiek įgyvendinta, kokios perspektyvos laukia ateityje ir kokios priežastys ją galėtų lemti. Nei vienas iš nagrinėtų didžiausių Lietuvos interneto žiniasklaidos portalų per metus nepateikė patrauklaus ir lengvai prieinamo platesnio darnaus vystymosi koncepcijos ir su ja susijusių procesų vaizdo. Neaptikta išsamesnių analitinių mėginimų darnaus vystymosi kontekste atrasti sąsajų tarp skirtingų koncepcijos aspektų. Informacija pateikiama tik atskirais autonomiškais „gabalėliais“, informuojančiais apie vieną ar kitą (dažniausiai lokalų) įvykį, turintį kokį nors ryšį su darniu vystymusi.Tyrimo medžiagoje taip pat nerasta pasiūlymų, galimų kūrybiškų sprendimų, kurie pagerintų darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimą bendrąja prasme. Galima teigti, kad dėl vyraujančio chaotiško viazdavimo darnaus vystymosi koncepcija atsiduria trijų skaitomiausių nacionalinių informacinių portalų dienotvarkės užribyje.
Esminiai žodžiai: antropocentrinis, antropogeninis poveikis, darnus vystymasis, ekocentrinis, interneto žiniasklaida, dienotvarkė, komunikacija, poveikis, suvokimas, vaizdavimas, visuma, žmogus