Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Konferencijos
Why is the Family the Foundation of the Society and the State?Kodėl šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas
Auklėjimas priedermės masteliu
This article analyses the conception of obligation, which is the essential component of morals education. Obligation is derived not from the natural or public request, but from the various inborns. Classification of inborns is grounded on human structure: physic, psychic and spiritual. Proper ways and means should be developed that enable to turn inborns into obligation and responsibility for oneself, socium, culture. The direction of obligation is determined by the progress of the personality, nation, state and humanities development. The implementation of interaction between inborns and obligations facilitates all functions of education and strengthens behaviour and values of the personality.Profesorius habilituotas socialinių mokslų (edukologijos) daktarasAntakalnio g. 99-44, LT-10218 VilniusTel. (5 8) 276 84 91El. paštas: [email protected] nagrinėjama priedermė, kaip auklėjimo priemonė, kildinama ne iš gamtos ar visuomenės reikalavimų, bet iš žmogaus prigimties įgymių. Jie klasifikuojami pagal fizinius, psichinius, dvasinius parametrus. Ieškoma būdų, kaip įgymiai gali tapti veikimo priedermėmis ir atsakomybe sau, sociumui, kultūrai, kaip priedermės gali plėtoti įgymius, daryti juos vertybėmis. Straipsnyje apsiribojama dvasiniais įgymiais ir iš jų kylančiomis priedermėmis
Magdalena Karčiauskienė apie tarpukario Lietuvos didaktų įnašą į šalies pradinio ugdymo sistemą
The article discusses Prof. M. Karčiauskienė’s, this year celebrating her 90th birthday, scientific production in which she analyzes at length the theory and methods of primary education, created by interwar Lithuanian didacts. Basically the article relies on her two essential books: “Primary Education Experience in Lithuania (1918–1940)” and “Experience of Primary Reading in 20th century Lithuania”. Having properly analyzed those two works, it is possible to distinguish the following professor’s ideas on the role of interwar Lithuanian educators to the development of Lithuanian primary education not only in interwar period but to present day as well:* in order to improve the system of primary education, it is necessary to rely on teaching classics and national history and traditions, resourcefully combining contemporary things with fundamental theoretical requirements.* integrating the contents of primary education into the teaching process it is necessary to make the native language the pivotal issue, through which not only the linguistic knowledge and skills are acquired, but also the linguistic culture is developed, the child gets a better chance to estimate the phenomena of the world that surrounds him, his ability to think and other moral values are enhanced.* the main assumption to implement the above mentioned expectations of primary education is the proper training of teachers, i.e. the development of their competence and responsibility.Straipsnyje nagrinėjama vienos žymiausių Lietuvos švietimo istorijos ir pedagoginės minties tyrinėtojų prof. Magdalenos Karčiauskienės, švenčiančios 90 metų jubiliejų, pateikta tarpukario Lietuvos pradinio ugdymo didaktų koncepcija, kurios pagrindu buvo sėkmingai kuriama ir tobulinama to meto pradinio ugdymo sistema. Bandoma atskleisti tuos aspektus, kurie ypač aktualūs ir šių dienų Lietuvai, ir ne tik jai. Tokios tarpukario Lietuvos didaktų nagrinėtos problemos kaip teorinis praktinių veiksmų pagrįstumas, siekiamų ugdymo tikslų ir metodų sąveikos vienovė, istoriškumo ir šiuolaikiškumo sąsajos labai svarbios ir nūdienai, todėl gerų minčių apie tai profesorės darbuose rastų pradinio ugdymo turinio bei metodikų kūrėjai ir reformatoriai
Konferencijos
The Educational Change in Lithuania in 1988–2008 and Educational DiscourseLietuvos švietimo kaita 1988–2008 metais ir edukologinis diskursa
Šiuolaikinio žmogaus socializacija Juozo Vaitkevičiaus socialinėje pedagogikoje
The article makes an attempt to actualise the contribution of J. Vaitkevičius to establishment of fundamentals of social pedagogy, which are concurrent with development of individual’s spiritual culture. Employing comparative analysis, the attitudes of J. Vaitkevičius and other authors to the essence and meaning of socialisation in the human ontogenesis are described. The links between socialisation and world outlook are presented as a distinguishing feature of J. Vaitkevičius socialisation concept: world outlook, which consists of worldview and emotional attitude, reveals the level of individual’s socialisation and the quality of separate types of world outlook directly depends on this level. The article also presents J. Vaitkevičius’ integral system of socialisation factors where family is prioritised and seen as an initial institution of socialisation linking an individual with other institutions such as school and society. The thought presented by J. Vaitkevičius that in the times of general disorientation in values it is urgent to stimulate the three institutions to revive eternal common human and national values and to combine them with modern innovations. The role of an educator, as a subject of socialisation, a representative of intelligentsia, a torch of light, the good, the wise, the beautiful and the true as well as an example for school learners. It is emphasised that school learners’ parents, state and society have to consider educators and to create favourable conditions for their physical, mental and spiritual development.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 266 76 25El. paštas: [email protected] siekiama suaktualinti žmogaus socializacijos ir ją lemiančių veiksnių sampratas J. Vaitkevičiaus socialinėje pedagogikoje. Lyginant J. Vaitkevičiaus ir kitų – ankstesnių ir šiuolaikinių – autorių požiūrius, visų pirma ryškinamos žmogaus socializacijos esmės išraiškos ir atskleidžiama žmogaus socializavimo ontogenezėje prasmė. Aptariamos socializacijos ir pasaulėžiūros sąsajos, kaip skiriamasis J. Vaitkevičiaus socializacijos sampratos bruožas. Taip pat straipsnyje skiriami ir aptariami esminiai vidiniai ir išoriniai socializacijos veiksniai
Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas universitete politiniu ir teoriniu aspektu
The present study analyses the problem of assessment of non-formal and informal learning at universities from the perspective of general systems theory. It aims at analysing assumptions for the assessment and recognition of non-formal and informal learning created in the EU and national documents on education policy and identifies peculiarities of assessment of such learning at universities.Drawing together the evidence gleaned from the EU and national documents on education policy, from the available research data and from the comparative analysis of assessment of formal, non-formal and informal learning outcomes at universities it has been established that:1. Assessment of non-formal and informal learning at the university is an integral part of a wider system comprising three subsystems: teaching-learning-assessment. As a subsystem it influences the system itself and has an impact on the non-academic system of learning-teaching-assessment existing outside the university.2. Assumptions for the creation and implementation of assessment and recognition systems have been created on the European and national level. In Lithuania universities are preparing to start assessing and recognising outcomes of non-formal and informal learning.3. The principle goal of assessing non-formal and informal learning at the university is to establish if the learning that occurred in different learning environments is equal to that occurring at the university.Portfolio method has been acknowledged as the most effective method used at the university for the purpose defined above. The choice of supplementary methods of assessment depends on the specificity of the course, a course program or a module.Finally, assessment of non-formal and informal learning at the university should be carried out by a panel of assessors comprising university teachers and experts form the world of work. This yields some advantages: a candidate’s capacity to use his knowledge in practice is assessed objectivity of assessment is ensured, the link between academic and the real world of work is established.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėMykolo Romerio universitetoUžsienio kalbų katedraAteities g. 20, LT-08303 VilniusTel.: (8 5) 271 46 13El. paštas: [email protected] bendrosios sistemų teorijos požiūriu analizuojamas neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas universitete; pateikiama švietimo politikos dokumentų, sudarusių prielaidas formaliai pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimus, analizė, aptariami neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo universitete ypatumai
Knygos
Danutė Ona Žilienė of the Spread Waldorf Pedagogy in LithuaniaDanutės Onos Žilienės „Valdorfo pedagogikos sklaida Lietuvoje
Pirmoko šeimos įtrauka į mokyklos bendruomenę pailgintos dienos grupėje
It can be stated that the relationship between teachers and parents/ children’s legal guardians is also the relationship of mutual learning. The article makes the onclusions that unitedness and differentiation from the school community of the first-form students attending the extended day group primarily indicates the positive attitude of the mothers surveyed towards the education of a child when organizing his / her activities promoting academic, physical development and social self-respect. However, only a minor part of the resdpondents were involved into the activity of the extended day group due to the lack of adequate information; besides, they rarely participate in the process of decision taking there. The involvement of the first-year students into the school community is based on children’s academic activities within the extended day group promoting reading, writing and calculation skills. Besides, in order to take care of the efficiency of the social net student – parents – school, it is essential to respond to the parents’ Įteikta: 2008 09 15 Priimta: 2009 03 09need of ensuring their children’s safety and full-scale occupation after lessons.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėLietuvos kūno kultūros akademijosSveikatos ir fizinio aktyvumo katedraSporto g. 6, LT-44221 KaunasTel. 8 37 30 26 37El. paštas: [email protected] pateikiamas atvejo tyrimas, siekiant atskleisti pirmoko šeimos įtraukos į mokyklos bendruomenę ypatumus. Kadangi pabrėžiama, jog pirmoko savijautai, o ypač jo akademinei, fizinei ir socialinei savigarbai reikšmingas tokio socialinio tinklo šeima – mokykla – bendruomenė funkcionavimas, tai gilinamasi į pailgintos dienos grupės veiklą, parodant, kaip siekiama įtraukti pirmoko šeimą tiek į mokyklos, tiek į vietos bendruomenę. Atkreipiamas dėmesys, kiek pirmokų tėvai (mamos) žino apie pailgintos dienos grupės veiklą, kiek dalyvauja priimant sprendimus. Parodoma, kas bendradarbiaujant džiugina pirmokų mamas. Pateikiama apibendrinta pirmokų mamų nuomonė apie mokyklos ir šeimos skirties priežastis
Nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo modelis: kokybės vertinimo dimensijos ir veiksniai
The article addresses the problem that distance learning / teaching curriculum designers do not apply distance learning / teaching curriculum designing theories, and they do not estimate the needs of distance learning / teaching organization process. The majority of factors influencing distance learning / teaching curriculum quality are theoretically supported, but they are not applied by distance learning / teaching curriculum authors in Lithuania.The aim of the research is to prepare distance learning / teaching curriculum designing model on the basis of distance learning / teaching curriculum quality assessment factors and dimensions.The authors reveal the importance of distance learning / teaching curriculum designing quality assessment dimensions for distance learning/ teaching curriculum designing in the first part of the article. Distance learning / teaching curriculum quality assessment factors are identified in the second part of the article and they are correlated with the learning / teaching strategy consistency dimension. The last part is dedicated to present the model of distance learning / teaching curriculum designing, based on quality assessment factors.The conclusions of the research present consistent results with the theoretical parts of the paper: the importance of the dimesnion of distance learning/ teaching curriculum quality assessment for distance learning/ teaching curriculum designing, their interrelation with quality assessment factors, as well as their integration into distance learning / teaching curriculum designing model.Profesorius socialinių mokslų (edukologijos)habilituotas daktarasVytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44044 KaunasTel. (8 37) 32 78 21Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44044 KaunasTel. (8 37) 32 78 21Socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44044 KaunasTel. (8 37) 32 78 21Straipsnyje pristatomi konceptualaus nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo tyrimo rezultatai. Straipsnio autoriai taiko nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo kokybės vertinimo dimensijų sampratą ir tiria nuotolinio mokymo(si) turinio kokybės vertinimo veiksnius. Nuotolinio mokymo(si) turinio kokybės vertinimo veiksniai materializuoja kokybės vertinimo dimensijas ir jų raišką. Tyrimo metu pasirinkta mokymosi strategijos nuoseklumo dimensija ir nustatyti jos raiškai priskirti nuotolinio mokymo(si) turinio kokybės vertinimo veiksniai. Tais kokybės vertinimo veiksniais pagrįstas šio tyrimo rezultatas – nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo modelis
Pratarmė
...Kaip įprasta, 23 leidinio tomą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje „Nuotolinio mokymo perspektyvos“ visų pirma aptariami konceptualūs nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo modeliavimo ir kokybės vertinimo klausimai. Kartu bandoma kelti mišriojo mokymo būdo, suderinančio tradicines studijas su nuotoliniu mokymu, klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje stokojama šio mokymo būdo priimtinumo aukštųjų mokyklų studentams ir dėstytojams tyrimų, pateikiama naujos informacijos apie dėstytojų, kuriančių ir diegiančių mišrųjį mokymą(si), ir studentų, besimokančių šiuo būdu, poreikius. Kita vertus, nors Lietuvos aukštosiose mokyklose ir siekiama taikyti informacines komunikacines technologijas, jų efektyvumo įvertinimu mažai domimasi – dažniausiai pasitenkinama studijose taikomų modelių savybių aprašymais. Todėl skaitytojams gali būti ypač naudingi tiek studentų laiko sąnaudų struktūros, tiek dėstytojų pedagoginio krūvio pakitimų taikant nuotolines studijas tyrimų duomenys. Šalia to rašoma ir apie nuotolinį mokymą visą gyvenimą trunkančio mokymosi kontekste: pristatomi dėstytojų ir besimokančiųjų apklausos apie motyvacijos ypatumus, naudojamas mokymosi formas, kylančias problemas, nuotolinio mokymo taikymo galimybes rezultatai. Konstatuojama, kad nuotolinio mokymosi elementai dažniau taikomi švietimo institucijose (mokyklose, universitetuose) ir rečiau – verslo įmonėse, kur nuotolinis mokymas suvokiamas kaip ateities siekiamybė, taip pat profesinio mokymo institucijose.Antrame skyriuje „Žinių ir tapatumo problema informacinėje visuomenėje“ aptariami pagrindiniai žinių formavimo principai, daugiausia grindžiami kritinės pedagogikos, kurios šaknys neatsiejamos nuo brazilų filosofo Paulo Freire’s idėjų, postuluojamais teoriniais konstruktais. Pabrėžiama, kad mokytojai ir studentai, esantys nuolatinio tapsmo procese, turi veikti kaip partneriai ir tyrėjai kaupdami žinias, jas kritiškai vertindami bei integruodami ir per tai kurdami patys save. Čia taip pat aptariamos pedagogų žinių sritys, priklausančios atskiroms pedagoginėms kompetencijoms: analizuojama, kaip, pedagogų požiūriu, tobulinamos žinios apie švietimo politiką, žmogaus vystymąsi, ugdymo procesą. Šiame kontekste iškeliama ir kita aktuali šiuolaikinė problema – požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį įvairiose valstybėse, ypač tose, kuriose jau susikūrusi brandi informacinė visuomenė, akivaizdus naujo tipo – hibridinio tapatumo – fenomenas. Svarstoma, kaip ir kodėl informacinė visuomenė prisideda prie šio tapatumo įtvirtinimo, o, remiantis kritinės pedagogikos autoriais, bandoma atskleisti, kodėl informacinėje visuomenėje, kuriantis naujam tapatumui, daug dėmesio turi būti skiriama kritiškumo ugdymui, ideologijų atpažinimui.Naudojantis 15–16 metų merginų apklausos apie skaitomiausius žurnalus ir jų kuriamus idealaus moters kūno vaizdinius duomenimis, analizuojama šių vaizdinių įtaka merginų savo kūno suvokimams bei vertinimams, galintiems tapti socializacijos rizikos veiksniu. Parodoma, kad įtaka atsiskleidžia per merginų internalizuotą moters kūno idealą, kuris išryškėja lyginant objektyvius merginų kūno masės matavimus ir subjektyvius įvertinimus bei stebint jų neatitikimus – subjektyviai kūnas suvokiamas esantis didesnių apimčių nei yra iš tikrųjų, o tai sukelia nepasitenkinimą ir siekimą suliesėti. Nagrinėjant pirmoko šeimos įtraukos į mokyklos bendruomenę svarbos ir ypatumų klausimą, lyg ir netiesiogiai iškeliama žinių reikšmė: ką tėvai žino apie pailgintos dienos grupės veiklą, kaip dalyvauja priimant atitinkamus vaikų sprendimus šiuo atžvilgiu.Trečiame skyriuje „Magdalenos Karčiauskienės pedagoginių idėjų aktualumas kintančiai mokyklai“ išskiriamos trys ypač reikšmingos profesorės keliamos idėjos: istorinių ištakų paieškų – kaip kertinio pedagogikos principo, įgyjančio vis daugiau reikšmės tiek teorinėje, tiek praktinėje šiuolaikinėje pedagogikoje, svarba; požiūris į tarpukario didaktų įnašą į Lietuvos pradinio ugdymo sistemos kūrimą, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę; klasikinės mokytojo sampratos raidos ir jos šiuolaikinio aktualumo idėja – brandžios kultūros, vientisos dvasios ir dorovės, pilietinės sąmonės, inteligencijos, puikaus pedagoginio pasirengimo mokytojas šiandien ypač reikalingas. Šituo daugiausia norėta pristatyti ir pagrįsti mokslininkės istorinio perimamumo principo taikymo svarbą šiuolaikinei Lietuvos mokyklai ir pedagogikos mokslo teorijai. Suprantama, tai neišsemia viso profesorės sukaupto turtingo istorinės, lyginamosios ir humanistinės pedagogikos idėjų lobyno, bet tik suaktualina tam tikrą jo dalį.Redaktorių kolegijos vardu nuoširdžiai sveikiname Gerbiamą Profesorę – buvusią ilgametę Vilniaus universiteto Edukologijos katedros žurnalo „Acta paedagogica Vilnensia“ kolegijos narę – garbingo jubiliejaus proga