Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Fenomenologinio muzikinio ugdymo diskursas: tarp etikos ir estetikos
Get PDFThe article describes the concepts of musical education in the historical context and uncovers the reasons due to which the problems of the value of the musical education have arisen. The approach of various philosophical schools’ representatives – Aristotle, I. Kant, A. Schopenhauer, F. Nietzsche as well as education specialists T. Clifton and D. E. Denton towards music and its practical application in the educational process is presented. The article points out how this approach had varied depending on the perception of art and ethical and aesthetic attitudes that existed in the era of a philosopher or education specialist.The article examines the possibility to apply the phenomenological method in the education process. The particularity of the phenomenological method and its suitability for the musical education is highlighted. While explaining this method, it is sought to give a sense to the musical education emphasizing its significance and value.Pursuant to the paradigm of the phenomenological education, which states that education helps to reveal all the possibilities of an individual’s self-expression and that such revelation of the possibilities must not overstep the limits which would violate the space of another person, it is shown that essentially any form of the phenomenological education, including the musical education as well, is based on the ethical attitude. The musical education, as well as the development of aesthetic education, is both ethical and aesthetical in the phenomenological education.Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 1/9, LTLT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected] siekiama atskleisti muzikinio ugdymo sampratas istoriniame kontekste. Pristatomas filosofų Aristotelio, I. Kanto, A. Schopenhauerio, F. Nietzsche’s ir ugdymo specialistų T. Cliftono ir D. E. Dentono požiūris į muziką ir jos praktinį taikymą ugdymo procese. Šis požiūris paprastai priklauso nuo laikotarpio, kuriuo filosofas ar ugdymo specialistas gyveno, meno suvokimo, etinių ir estetinių nuostatų. Šio straipsnio naujumas yra tas, kad jame atskleidžiamas fenomenologinis metodas, kuriuo siekiama išryškinti muzikos ir muzikinio ugdymo reikšmę ir vertę
Dialogas kaip ugdomasis susitikimas socialinio darbo kontekste
Get PDFThis article is an update of the dialogue and its educational power in a professional relation of social work in the system of mutual interaction: the client –the social worker-the supervisor. The problem is revealed in the context of complex realities of social work, reflecting on trends of postmodern society. Dialogue as an educational meeting is analyzed in perspectives of philosophical, sociological and educational theoretical concepts. The review of accomplished scientific research supposes the new problematical questions, which are examined in this article: what are the characteristics of a dialogue as an educational meeting in a professional relation? What does the dialogical relation give and why it is important in the mutual interaction of social worker-client? What are the characteristics and what does the dialogical process of the supervisions provide? The object of this analysis is the dialogue as educational meeting in the context of social work. The object is examined applying the analysis of scientific sources, synthesis and interpretation.Authors of the article point out, that the core of the dialogue as educational meeting is to acknowledge and to be able to understand emphatically the other world of a client and to operate in the indeterminate situations of social work. The dialogue in the professional relation of social work becomes significant not only in a professional (social worker, supervisor) and the client dyad, but also is shrouding the client – social worker – supervisor triad, as an entire whole help process. Supervision as the professional activity of social work using the process of dialogue promotes reflection and new action in practice. Dialogical process of supervision characterizes tolerance, professional curiosity, when there is no need to know but there is a will to know, looking for multidimensity of supervised situation. Summing up, the dialogue used in practice of social work provides the opportunity to see otherness in the social phenomenon, to recognize diversity, to accept a version of truth, to construct a new knowledge and to adjust oneself and ones own relationship with the world, finding a new meanings.Docentė Socialinių mokslų (edukologijos)daktarėKlaipėdos universitetoSveikatos mokslų fakultetoSocialinio darbo katedraH. Manto g. 84–426, LT-92294 KlaipėdaEl. paštas: [email protected]ų mokslų (socialinio darbo) magistrėKlaipėdos universitetoSveikatos mokslų fakultetoSocialinio darbo katedraSocialinių mokslų (socialinio darbo) doktorantėLaplandijos universitetasH. Manto g. 84–426, LT-92294 KlaipėdaEl. paštas: [email protected] reikšminamas dialogas ir jo ugdomoji galia socialinio darbo profesiniuose santykiuose abipusės sąveikos sistemoje: klientas–darbuotojas–supervizorius. Problema nagrinėjama atsižvelgiant į sudėtingą socialinio darbo realybę, atspindinčią postmodernios visuomenės tendencijas. Dialogas kaip ugdomasis susitikimas analizuojamas iš filosofinių, sociologinių, edukologinių teorinių sampratų perspektyvos. Įžvelgiama, jog dialogas socialinio darbo praktikai teikia galimybę pamatyti socialiniuose reiškiniuose kitoniškumą, atpažinti skirtybes, priimti tiesos versijas, konstruoti naują žinojimą, koreguoti save ir savo santykį su pasauliu, ieškant naujų prasmių
Baltijos ir Šiaurės šalių matematikos mokytojų nuostatų lyginamoji studija
No full textThe article describes some aspects of the cross-cultural NorBa project “Mathematics teachers’ educational beliefs”.1 The aims of the study, its theoretical background as well as the development of the questionnaire are discussed. Some preliminary results on Estonian and Latvian mathematics teachers’ beliefs and their comparison are presented. Knowledge of teachers’ beliefs may reveal the specificity of teaching approaches and thus contribute to teachers’ education or curricular reforms.PhD in Mathematics EducationAssociate ProfessorDept of Mathematics, Tallinn UniversityNarva Road 2510120 Tallinn ESTONIA+372 5244762E-mail: [email protected] of PsychologyProfessorInstitute of Sustainable EducationFaculty of Education and Management, Daugavpils UniversityParades 1-2215400 Daugavpils LATVIA+371 29538049E-mail: [email protected] pristatoma tarpkultūrinė lyginamoji studija, kurios pagrindinis tikslas – sukurti instrumentą, patikimai matuojantį Baltijos ir Skandinavijos šalių matematikos mokytojų nuostatas, susijusias su pasitenkinimu darbu, mokymu, matematikos dalyku ir matematikos didaktika. Nuostatos, kurias siekiama tirti, čia suprantamos kaip koncepcijos, požiūriai, asmeninės ideologijos ir vertybės, darančios įtaką matematikos mokymo praktikai. Straipsnyje atskleidžiami lyginamosios studijos teoriniai pagrindai ir aptariama pagrindinio tyrimo instrumento – klausimyno – struktūra. Glaustai pristatomi apklausos, kurioje dalyvavo 241 matematikos mokytojas iš Estijos ir 294 mokytojai iš Latvijos, rezultatai. Konstatuojama, kad Latvijos mokytojai konstruktyvistiniam požiūriui į mokymą(si) pritaria šiek tiek labiau negu Estijos mokytojai. Abiejų šalių mokytojai tradicinio mokymo atžvilgiu yra nusiteikę neutraliai. Daroma prielaida, kad gilesnis matematikos mokytojų nuostatų pažinimas galėtų tapti akstinu reformuojant ugdymo turinį ir mokytojų rengimo sistemas
Vaikų skirtybių lygybės samprata pedagogikoje ir sugestyvaus egalitarizmo kontekste
Get PDFSuggestive egalitarianism has a long history within educational system, i.e. one of the first ideologists would be J. J. Rousseau. Suggestive egalitarianism thesis arises in European democracy thought and becomes a new sphere of social philosophy and epistemology while a child’s being different is an educational virtue.In this paper the concept of children’s difference equality on the basis of suggestive egalitarianism is revealed. The socio-cultural meanings’ interpretations are set as well based on European democratic thought paradigm. The scientific positions contextualizing those interpretations are analyzed. Specifically theses: “children’s difference equality”, “children’s equality”, and „children communities’ equality”. These pedagogic streams and social movements that empower children’s equality expression are identified. Educational situations are interpreted as well, especially these were educational relations’, “child–adult” socio-cultural meaning is seen. Problematic questions for scientific and practical discussions are formulated.Profesorė Socialinių mokslų (edukologija)habilituota daktarėŠiaulių universitetoEdukologijos katedraP. Višinskio g. 25, LTLT-76351 ŠiauliaiEl. paštas: [email protected] atskleidžiama egalitarizmo kontekste besiaktualizuojanti vaikų skirtybių lygybės samprata. Pasitelkiant Europos demokratinės pedagogikos kritinės ugdymo paradigmos paveldą atliekamos vaikų lygybės socialinių kultūrinių prasmių interpretacijos. Atskleidžiamos vyraujančios mokslinės prakseologinės pozicijos, kontekstualizuojančios vaikų skirtybių lygybės, vaikų lygybės, vaikų bendrybių lygybė sampratas, ir aptariama jų esmė. Išskiriamos pedagoginės srovės ir visuomeniniai judėjimai, įgalinantys vaikų lygybės raišką ugdymo situacijų įvairovėje. Interpretuojamos vaikų ugdymo situacijos, kuriose išryškėja pedagoginių vaiko ir suaugusiojo santykių prasmių socialinis kultūrinis turinys
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje
Get PDFThis article analyses the findings of an empirical study carried out in Lithuania. The aim of this study was to determine transsubjective understanding of the purpose of pre-school and pre-primary education, and to evaluate how the participants of education – pedagogues, children’s parents, and specialists – perceive different purposes of such education. The study was based on two theoretical perspectives: the paradigm of child centered education, and the concept of community management. A quantitative written questionnaire-based inquiry of the participants of pre-school and pre-primary education was performed, consisting of 14 socio-demographic items (independent variables) and 44 content items (dependent variables). In total, 4,690 filled questionnaires were received from 79 pre-school and pre-primary educational institutions. Factor analysis was performed in order to validate the reliability and validity of the findings, and to group the dependent variables.Pre-school and pre-primary education in Lithuania is experiencing contradictions between the purposes and the real life. These contradictions are systemic, since they are characteristic more of the system of pre-school and pre-primary education rather than individual persons or institutions. The majority of the participants of pre-school and pre-primary education (pedagogues, children’s parents, and specialists) were satisfied with the assurance of the minimal of children’s education – i.e. the most important thing for them was that the children were occupied and safe under the supervision of people with educational experience and qualification – the pedagogues. A large part of the parents were oriented towards the competition-based model of education. The parents exerted pressure on the pre-school and pre-primary educational institutions to ensure that these institutions prepared their children for school by teaching writing, reading, and the ability to successfully compete for the “place under the sun”. According to such parents, the purpose of pre-school and pre-primary educational institutions is their children’s preparation for school rather than the development of their dignity, self-perception, and self-determination. Only the parents from groups that are seen as alternative to the traditional ones strongly expressed the principles of child-oriented pedagogy and rejected those of the adult-dominated pedagogy, although these groups were not very similar in other value-based aspects. The absence of the child’s voice – also called the child’s perspective or vision – in kindergartens is an especially problematic issue. The parents and the pedagogues did not see a child’s opinion as important in making decisions concerning the aims and the organization of education. The children neither have the power to participate in the decision-making processes nor are they seen as experts of their situation.ProfesoriusSocialinių mokslų (edukologijos) daktarasVytauto Didžiojo universitetoSocialinio darbo katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44248 KaunasTel. (8 37) 22 27 39El. paštas: [email protected] Socialinių mokslų (edukologijos) daktarasVytauto Didžiojo universitetoSocialinio darbo katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44248 KaunasTel. (8 37) 22 27 39El. paštas: [email protected] analizuojami Lietuvoje atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenys. Tyrimo tikslas buvo nustatyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchiją atsižvelgiant į tai, kaip trys ugdymo dalyvių grupės – pedagogai, vaikų tėvai ir specialistai – hierarchizuoja skirtingas ugdymo paskirtis. Straipsnyje pateikiami empiriniai argumentai, parodantys, kokių prieštaravimų Lietuvoje patiria ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas ugdymo paskirčių aspektu. Šie prieštaravimai yra sisteminiai, nes jie būdingi ne tiek atskiriems asmenims ar įstaigoms, kiek pačiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemai
Gyvenimo prasmės ieškos aspektai socialinio darbo kontekste
Get PDFIn diesem abschließenden Text einer Sammlung von insgesamt 4 Essays zur Sinnfindung werden praktische Erwägungen aus dem Bereich der Sozialpädagogik / Sozialen Arbeit vorgestellt. Mit ihnen soll der Gang durch das Themenfeld abgerundet werden: Ausgehend von der Klärung zur Frage nach dem Sinn des Lebens und ihrer Dimensionen, weiterführend mit Hinweisen zur Diskurslage der Sinnproblematik in Philosophie und Theologie erstreckte sich der Weg bis hin zu sozialwissenschaftlichen Grundlegungen zur Praxis der Sinnfindung. Im vorliegenden Text werden anhand der Theorie der Krise, ihrer sozialpädagogischen Überwindung und Anregungen einer Inspiration der Sinnfindung durch die menschlichen Sinne vorausgehende Impulse aufgenommen und praktisch gewendet. Krise und Krisenbewältigung werden deshalb als Veranschaulichung ausgewählt, da in ihnen der Sinnverlust handgreiflich zu spüren ist. Letztlich sollen damit auch Anregungen vorgestellt werden, wie das abstrakte Thema der Sinnfindung bis in den Bereich der sinnlichen Wahrnehmung von uns allen erfolgen kann.Teologijos daktaras, sociologijos profesoriusEv. Hochschule für Soziale Arbeit DresdenUniversity of Applied SciencePostfach 20 01 43, 01191 DresdenEl. paštas: [email protected]ė yra tai, kas tiesiogiai sutrikdo žmogaus gyvenimo prasmės teką ir priverčia ją patirti niekuo nepagražintą. Iki tol principinė problema galėjo būti neigiama, atmetama, o kilus krizei ji tampa jutimiškai egzistuojanti. Įveikti krizę ir pasukti link naujo, prasmingo gyvenimo iš individo pareikalauja ekstremalių pastangų: tai gali būti įvardijama charizma – jautria socialinės aplinkos parama – atskirais atvejais profesionalia pagalba ir bet kuriuo atveju – jutimišku gyvenimo prasmės patyrimu
Gimnazijų institucinio virsmo projektavimo procesas: veiksniai ir tendencijos
Get PDFThe article presents the results of the study of the design process for the transformation of general education schools into gymnasiums and an analysis of scientific insights and documents connected with the process of change in the organisation purpose and of the views of education experts, teachers, and pupils. Based on numerous documented materials and the assessments provided by the process participants, an attempt is made to identify the factors and trends of the gymnasium design process covering a period of almost twenty years.The official gymnasium ideology and the process of designing their institutional transformation have passed from the special attention to individual groups of children (talented and motivated children) towards general values and high-quality differentiated education for everyone, and from institutional diversity towards unification. Three trends were identified in the gymnasium transformation design process: initiation of gymnasiums as colleges; development of gymnasiums as institutions for educating talented pupils; and gymnasiums as the final stage of general education for everyone. The gymnasium design process and the institutional transformation of gymnasiums into a different type of school in Lithuania or the possible models have not been scientifically substantiated and described in full, and have not been discussed or explained to education organisers, education specialists and practitioners of all levels. However, gymnasium related documents were prepared, adopted and reviewed. Attempts to find a suitable institutional model have been undertaken. Some of the models identified have been tested.It should be emphasised that, due to the situation that developed, globalisation, and the impact of rapid change, gymnasia were and to a certain extent continue to remain doomed in the search for a design model, and more than just one institutional transformation and change in purpose may lie ahead.Socialinių mokslų (edukologijos) daktarėŠvietimo ir mokslo ministerijaVolano g. 2/7, VilniusVilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra,Studentų g. 39, VilniusStraipsnyje pristatomi bendrojo lavinimo mokyklų virsmo į gimnazijas projektavimo proceso tyrimo rezultatai, analizuojamos su organizacijos paskirties kaitos procesu susijusios mokslinės įžvalgos ir dokumentai, švietimo ekspertų, pedagogų ir mokinių požiūriai. Remiantis gausia dokumentine medžiaga, proceso dalyvių vertinimais, siekiama išryškinti beveik dvidešimties metų gimnazijos projektavimo proceso veiksnius ir tendencijas