Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Mokytojų vertybinės orientacijos kaip jų meninės individualybės formavimosi veiksnys
Get PDFThe article discusses the importance of values to future music teachers and value transformations in the contemporary world. Following the methodology by M. Rokeach, it was established that such terminal values as health, happy family, inner harmony, mature love are referred to as most important by future music teachers, whereas wisdom, interesting job, active life are perceived as relevant. Such terminal values as pleasure, salvation, comfortable life, national security, equality, beauty, creation are considered irrelevant. According to the respondents, the most relevant instrumental values are responsibility, intellectuality, honesty, erudition, such values as altruism and sensitivity are important, whereas creation, beauty and imagination are perceived as not important. Such attitudes of future teachers towards values comply with trends in value attitudes expressed by adolescents and youth, which were identified by other researchers, and it is hardly possible to consider them exceptional.The statistical analysis has revealed that future teachers’ attitudes towards these values show a weak correlation with the expression of their artistic individuality, which manifests itself through such parameters as artistry, responsibility, creativity and reflexivity. Similar correlations were identified among the most and least acknowledged values and separate parameters of artistic individuality, except for their positive correlations with imagination, salvation (insight into transcendence), pride, courage, self-control as with particularly relevant values for the growth of artistic individuality. Thus, the purposive deepening of a positive attitude towards these values may serve as a condition for the formation of artistic individuality of future music teachers.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė Lietuvos edukologijos universiteto Edukologijos katedra Studentų g. 39, LT-08106, Vilnius Tel. 279 00 42 74 Docentas socialinių mokslų(edukologijos) daktarasLietuvos edukologijos universitetoMuzikos katedraStudentų g. 39, LT-08106, VilniusTel. 275 21 97Straipsnyje aptariama vertybių svarba ir transformacijos šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat vertybinių orientacijų reikšmė meno dalykų pedagogams. Remiantis M. Rokeach metodika, pristatomi būsimų muzikos mokytojų vertybinių orientacijų tyrimo duomenys ir analizuojama jų ir meninės individualybės raiškos koreliacija. Nors nustatytas silpnas šių fenomenų ryšys, bet aptikta giluminė sąsaja leidžia teigti, kad būsimų muzikos mokytojų vertybinės orientacijos gali būti svarbus meninės individualybės formavimosi veiksnys
Lietuvos švietimo stebėsenos transformacija: linkmės ir prielaidos
Get PDFFollowing the good world practice, the National School for School Evaluation initiated the creation of a specific model for external school evaluation. Over the last decade, the (self-)assessment of school activity has become a usual element in the work of education institutions. The Lithuanian system of education focuses not only on the efficient implementation of the government policy on education, but also on orienting the latest education reforms towards improving the quality of educational services. Under the fast transformations from the authoritarian regime to a democratic system in Lithuania, the education system positions itself at the junction of educational paradigms. The created modern instrument for education quality management – external assessment of school activities – meets the concept of the free education paradigm or, according to M. Lukšienė, complies with the concept of creative education, whereas the construct of educa tion process evaluation, which is applied to teachers, targets more at the identification of the features of normative education activities. The results of teachers’ opinion survey clearly show that teachers fear unified and standardised requirements as regards educational activity and a wide range of assessment spheres. External assessment of the quality of school activities, which has been created and improved following the most modern systems of Western Europe, is particularly important and optimal while reforming the Lithuanian system of education.The article analyses the model of the external assessment of schools, which is being created by the National Agency for School Evaluation. A number of conclusions drawn on the basis of the teachers’ opinion survey are also presented.Docentė, daktarėLietuvos edukologijos universitetasStudentų g. 39-327, LT-08106 VilniusEl. paštas: [email protected]. tel. 8 686 63339Lietuvos švietimo sistemoje siekiama ne tik veiksmingai įgyvendinti vyriausybės švietimo politiką, bet ir kreipti reformas švietimo paslaugų kokybės tobulinimo link. Per pastarąjį dešimtmetį mokyklų veiklos (įsi-)vertinimas tapo įprastine visų švietimo įstaigų darbo dalimi. Vadovaujantis gerąja pasaulio patirtimi Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros pastangomis sukurtas savitas išorinio mokyklos veiklos vertinimo modelis.Straipsnyje apibūdinamos Lietuvoje diegiamos mokyklų veiklos kokybės vertinimo sistemos ypatybės, pateikiamos kai kurios kokybinio tyrimo (2010 m.) išvados remiantis pedagogų nuomone apie mokyklų veiklos išorinį vertinimą, aptariamos mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo sistemos kaitos ir atsinaujinimo galimybės
Pratarmė
Get PDFoai:ojs.www4063.vu.lt:article/1172...Šio leidinio pirmajame skyriuje „Švietimo kultūros pokyčiai“ pirmiausia nacionalinės kultūros Europos kontekste iškeliama problema, daranti įtaką mokyklos kultūrai per elgesio ritualus, standartizuotus reikalavimus, specifinį mokytojo žodyną. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis analizuojama, kaip pasikeitęs laiko ir erdvės santykis mokyklos kultūrą gali paversti ne tik kūrybą skatinančia aplinka, bet ir represuojančia aplinka. Kartu siekiama parodyti, kokios kultūros ir švietimo politikos priemonės gali labiausiai stabdyti kūrybišką mokyklos gyvenimą. Šalia to analizuojamas ir mokyklų vadovų požiūris į svarbiausius švietimo kaitos aspektus ir šio požiūrio pokyčių masto ryšys su švietimo reformos eiga. Taip pat nagrinėjamas mokyklos vadovų lyderystės fenomenas, grindžiamas transformacinės lyderystės teorija. Keliamas klausimas, ar švietimo pokyčių sąlygomis reiškiasi mokyklos vadovo transformacinė lyderystė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ir kokios išryškėja svarbiausios jos apraiškos. Šiame skyriuje bandoma aptarti savimokos ir savarankiško mokymosi sąsąją ir vietą aukštoje mokykloje: išryškinti šių dviejų konceptų skirtybes ir ryšį, pagrindinius juos apibūdinančius elementus, juos skatinančius veiksnius ir apibrėžti efektyvias studentų savarankiško mokymosi strategijas.Antrasis skyrius „Bendrojo ugdymo aktualijos“ skiriamas gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karjerai ypatumams atskleisti bendrojo ugdymo požiūriu. Šiuo tikslu pateikiama gyvenimo įgūdžių ir ir ugdymo karjerai sampratos analizė, apibūdinamos karjeros kompetencijos, analizuojamos jų ugdymo teisinės normatyvinės prielaidos. Antra vertus, turint galvoje skirtingus individualius ugdytinių poreikius ir nepakankamas jų patenkinimo galimybes bendrojo ugdymo mokykloje, tikslinama alternatyvaus ugdymo samprata ir kriterijai, kaip galintys tapti postūmiu bendrojo ugdymo mokyklos kryptingai kaitai. Čia pat gvildenama ir Lietuvos bendrojo ugdymo turinio standartizavimo problema, nagrinėjama pagal tarptautinio švietimo eksperto P. Sahlbergo nurodytus standartizavimo etapus. Remiantis jais mėginama apibrėžti mokymo(si) pasiekimų standarto, kaip kokybės ir kontrolės matmens, ribas. Suvokiant didelį pedagogo vaidmenį visuose šiuose sudėtinguose bendrojo ugdymo kaitos procesuose, toliau nagrinėjami mokytojų profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, galintys sukelti mokytojų profesinį stresą. Siekiant išryškinti streso socialinį konstravimą ir jo atspindžius profesinėje spaudoje, pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą, interesus ir pan. Atskleidžiama, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, darančius esminį poveikį mokytojų darbiniam stresui pasireikšti.Trečiasis skyrius „Profesinio rengimo problemos“ pradedamas universiteto studentų įsipareigojimo profesijai ir jo ryšių su asmenybės bruožais ir pasitenkinimu studijomis aptartimi. Analizuojant naujausius tyrimo rezultatus išryškinama, kad emocinis įsipareigojimas profesijai reikšmingai susijęs su pasitenkinimu būsimu darbu ir šiais asmenybės bruožais: sąmoningumu, atvirumu ir sutarumu. Šiame skyriuje rašoma ir apie studentų profesinio tapatumo vystymosi ir curriculum struktūros komponentų įgyvendinimo universitete sąsajas. Fenomenografiniu tyrimu įrodoma, kad studentų profesinio tapatumo raidai išskirtinę reikšmę turi studijų krypties dalykų turinys, metodai, dėstytojo didaktinė ir pedagoginė kompetencija, autoritetas, studento asmenybės pažinimas. Taip pat pateikiama informacijos apie bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vaidmenį mokinių profesiniam apsi-sprendimui kaip vienam iš esminių žmogaus ugdymo karjerai tikslų. Nagrinėjant esamą situaciją ir apibrėžiant pagrindines problemas dėmesys sutelkiamas į objektyviuosius ir subjektyviuosius veiksnius, nulemiančius žmogaus profesinį apsisprendimą. Diskutuojama ir apie tai, kaip socialinio konstravimo procese per lyčių socializaciją, habituaciją ir nematomojo, paslėptojo ugdymo programą sukuriamos horizontalios profesinių sričių segregacijos prielaidos.Kronikoje pasidalijama įspūdžiais, patirtais dalyvaujant tarptautinėse mokslinėse konferencijose, šiais metais įvykusiose Jerevane ir Floridoje.Žurnalo vyr. redaktorėVanda Aramavičiūt
Pedagogų streso socialinis konstravimas ir jo atspindžiai profesinėje spaudoje
Get PDFThe article presents an analysis of the discourse of teacher occupational periodicals on teacher stress, its effects and contexts of expression. Public opinion about the prestige of the teaching profession, workload, teacher’s health, school microclimate, etc. is formed by the political and social interests of different actors represented in the media. A piece of the scientific information obtained during a research project on occupational stress in Lithuanian teachers has been employed in the study (Bubelienė, 2010; Bubelienė, Merkys, 2010; Merkys, Bubelienė, 2009). The analysis of the professional press discourse is aimed at revealing how various actors introduce socially constructed worldviews, values, ideas, attitudes, and opinions, and give a sense to situations, social roles, identities, and interpersonal relationships in the process of discourse. Occupational factors, contexts and sources of risk leading to an increased occupational stress in teachers are examined. The article presents the results of the research and the emerged thematic plot lines that reflect the determinants of the teacher stress at macro, organizational, and micro levels. The analysis of the teacher professional press discourse has shown that the topic of the teacher stress in the Lithuanian public discourse and public opinion occupies a position of a comparatively high relevance in terms of numerous stress determinants and contexts. It has been revealed that the discourse on occupational stress in teachers mainly reflects the social factors on the macro level, which have a substantial effect on the expression of occupational stress in teachers.Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Šiaulių universiteto Edukologijos katedraP. Višinskio g. 25, Šiauliai. Tel. 8 41 595 718El. paštas: [email protected] socialinių mokslų(edukologijos) habilituotas daktarasKauno technologijos universitetoSociologijos katedraK. Donelaičio g. 20, Kaunas. Tel. 8 37 300 144El. paštas: [email protected] pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie pedagogų stresą, jo veiksnius ir raiškos kontekstus. Visuomenės nuomonę apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą ir pan. formuoja žiniasklaidoje atspindimi įvairių veikėjų (žurnalistų, mokytojų, švietimo ir mokslo atstovų, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, tėvų, mokyklų vadovų) politiniai ir socialiniai interesai. Nagrinėjami profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, sukeliantys didesnį mokytojų profesinį stresą. Tyrimo metu išryškėjo siužetinės linijos, atspindinčios pedagogų stresui turinčius įtakos veiksnius makro-, organizaciniu ir mikrolygmenimis. Atskleista, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, kurie turi esminį poveikį mokytojų darbinio streso raiškai
Bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo politika: sąvokinės erdvės kontūrų brėžtis
Get PDFThe aim of the article is to outline the conceptual space of education policy of a comprehensive school.The article deals with the usage of the definitions “policy”, “politics” and “polity” and their influence on the definition of “educational policy”. Efforts are being made to distinguish relations between the definitions “public policy” and “educational policy” provided in scientific literature. The authors state that educational policy should be analyzed on several levels: national, regional, local or a particular educational institution’s, e.g., school. The authors conclude that the educational policy of a school has to be considered as a whole of all purposeful actions aimed at the implementation of the strategic goals of a school. This is an activity with the contents comprising the values, priorities, goals and decisions as well as the measures of their implementation. The educational policy of a school is strongly influenced by the context. The most important role in the formulation and implementation of educational policy at a school level belongs to its leader / executive officer whose activities are oriented towards the strategic (and not tactical or administrational) level. Socialinių mokslų (edukologija) doktorantasVilniaus universitetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25Profesorė habilituota socialinių mokslų (edukologija) daktarėVilniaus universitetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti politikos, viešosios politikos ir švietimo politikos sampratas mokyklos lygmens švietimo politikos sąvokinės erdvės kontūrų brėžties aspektu. Straipsnyje analizuojama definicijų „policy“, „politics“ ir „polity“ vartosena ir jų įtaka „švietimo politikos“ apibrėžimui. Bandoma rasti viešosios politikos ir švietimo politikos apibrėžčių, pateiktų mokslinėje literatūroje, sąsajų. Ieškoma atsakymų į klausimą, kodėl mokyklos lygmens švietimo politiką būtų tikslinga vadinti „mokyklos lygmens ugdymo politika“. Pateikta savita mokyklos ugdymo politikos definicija suponuoja straipsnio mokslinį naujumą
Pratarmė
Get PDF...Pirmame leidinio skyriuje „Aukštasis mokslas: kokybė ir prieinamumas“ visų pirma iškeliama socialinio teisingumo ir socialinių-ekonominių grupių atstovavimo skirtingo prestižo studijų programose problema. Remiantis tyrimo duomenimis parodoma, kad Lietuvoje studijos pagal prestižines programas daug mažiau prieinamos ekonominiu ir išsilavinimo požiūriu silpnesnių šeimų vaikams, nes jie dažniau studijuoja neprestižines programas ir rečiau gauna finansinę pagalbą. Daroma išvada, kad studijų politika Lietuvoje labiau remiasi meriktokratiniu socialinio teisingumo principu. Iš dalies tai rodo ir šiame skyriuje pateikiami duomenys apie socialinę padėtį ir vyresniųjų mokinių profesinius siekius, statistiškai reikšmingai susijusius su tėvų išsilavinimu ir pajamomis. Skaitytojus turėtų sudominti ir tarptautinės kitų šalių (Australijos, Airijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Švedijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės) lyginamosios aukštojo mokslo politikos analizės rezultatai, teikiami lyčių lygybės ir slinkties nuo kolegiškumo prie vadybiškumo kontekste. Konstatuojama, kad nei kolegiali, nei vadybinė sistema nėra palankesnė lyčių lygybei, išskyrus didesnę jų įtaką lyčių lygybei universitetuose. Akivaizdu, kad aukštojo mokslo plėtra ir kokybė priklauso ir nuo akademinio personalo vaidmens ir įtakos. Žvelgiant į aukštąjį mokslą iš šios perspektyvos, naudinga atkreipti dėmesį į naujus tyrimo duomenis apie universiteto dėstytojų pasitenkinimo darbu ir darbo vertybėmis ypatumus, taip pat apie jų sąsajas su įvairiose akademinio darbo srityse patiriamu stresu ir galimas jo įveikos strategijas vyresnių ir jaunų dėstytojų požiūriu.Antrame skyriuje „Švietimo politika ir mokytojų rengimas“ supažindinama su Anglijos mokytojų rengimo sistema, kurioje siekiama perkelti mokytojų rengimą iš universitetų į mokyklas, kai universitete jau būna išklausyti ugdymo teorijos pagrindai, susipažinta su mokymo ir mokymosi, klasės valdymo ir kitais svarbiais pedagogo darbui dalykais. Parengti mentoriai prižiūri, kaip mokyklose vyksta praktinis studijuotų teorinių dalykų pritaikymas, nors dauguma pedagogų praktikų tokiai rengimo sistemai ir linkę prieštarauti. Šalia to svarstoma vertybinių orientacijų, kaip meninės individualybės formavimosi veiksnio, reikšmė rengiant būsimus muzikos mokytojus Lietuvoje. Šiame skyriuje aptariama ir verslumo kompetencijos svarba socialinių darbuotojų profesinei veiklai. Drauge apibūdinami verslumo kompetencijos plėtotės didaktiniai modeliai, savo ruožtu kreipiantys į versliems asmenims būdingų nuostatų, vertybių, gebėjimų išskleidimą. Čia rašoma ir apie kritinį mąstymą, ir apie jo ugdymo susiejimą su retorinio meistriškumo ugdymu.Trečias skyrius „Švietimo politika Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose“ skiriamas šių mokyklų švietimo politikai aptarti. Aktualizuojant politikos, viešo8sios politikos ir švietimo politikos sampratas ir jų sąsajas, pirmiausia siekiama nubrėžti mokyklos lygmens švietimo politikos sąvokinės erdvės kontūrus. Kartu norima išryškinti ir mokyklų veiklos kokybės vertinimo pokyčius, rodančius tam tikrus švietimo politikos įgyvendinimo laimėjimus ir sunkumus. Atsižvelgus į kokybinio tyrimo duomenis, bandoma apibrėžti ne tik mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo sistemos kaitos, bet ir atsinaujinimo linkmes bei prielaidas. Be to, minėtų problemų erdvėje nagrinėjama ir aktuali gabių vaikų situacija šiuolaikinėje mokykloje – konfliktinė sąveika su bendraklasiais ir mokytojais. Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis išryškėjusios šios sąveikos problemos interpretuojamos poreikių konflikto požiūriu.Vyriausioji žurnalo redaktorėVanda Aramavičiūt
Verslumas socialiniame darbe – profesijos bruožas ar iššūkis?
Get PDFThe competence of a social worker traditionally presupposes certain instrumental capacities – to identify needs, organize help and assess outcomes. The creative nature of the profession is often undermined. The article explores the possibility of reconciling two different competencies: the one of an entrepreneur and the other of a social worker. The authors aim to compare the values and skills required in both professional fields and, through an example of the intensive course, to offer one of educational models of the developing entrepreneurial competence.Firstly, the concept of entrepreneurship is discussed underlining the similarities between the activities in two fields: social work and entrepreneurship. It is argued that the so-called “entrepreneurial mindset” is inherently part of social work professional activities. Openness to change, capacity to identify new opportunities, take risks, tolerate failure, etc. are the main elements of entrepreneurial competence. Along with this, a person’s ability to communicate and cooperate with others, to create networks, to inspire people for a change are also components of the entrepreneurial spirit which reveals the social aspect of entrepreneurship. However, the aim of social work – to help people to overcome disrupted relations among them and their environment – requires from social workers the same capacities as those mentioned above.In the second part of the article, the authors discuss the educational preconditions for social workers’ entrepreneurial competence. The discussion is based on the description of the intensive (10 days) international courses for social work students. The aim of the courses was to create a learning environment for the development of entrepreneurial competencies. The aim of the qualitative research (participative observation) was to assess the relevance of the learning environment for their development. Three main outcomes were expected: the openness to change, ability to identify new opportunities, communication and cooperation skills. The educational paradigm appropriate for the development of these competencies was based on three aspects: solution of a real social work problem, presented by a practice institution, cooperation in an international group, and students’ leading role in the learning process. The evaluation of the courses, which was based mostly on the students’ self-reflection, revealed that most students identified in themselves the development of entrepreneurial competencies and that the learning model was favourable for developing them. The authors argue that it is necessary to include the education of entrepreneurial values and skills into social work programs as well as to articulate the abilities that are already in. The awareness of the creative nature of the profession might help upgrade its status in the country as well as to redeem the professional dignity of social workers.Docentė socialinių mokslų(edukologija) daktarėVilniaus universiteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (85) 266 76 10El. paštas: [email protected]ė socialinių mokslų(socialinis darbas) daktarėFree university of Bozen-Bolzano (Italija)Regensburger Allee 16 - viale Ratisbona, 1639042 Brixen-BressanoneEl. paštas: [email protected] norima aptarti verslumo kompetencijos svarbą socialiniame darbe ir apibūdinti vieną iš galimų jos plėtotės būdų. Teigiama, kad atvirumas pokyčiams, palankių galimybių identifikavimas ir kiti verslumo kompetencijos elementai yra būdingi ir socialinio darbuotojo profesinei veiklai. Pateikiama tarptautinių intensyvių socialinio darbo kursų proceso ir rezultatų apžvalga. Aprašomame didaktiniame modelyje ryškėja trys aspektai: realios praktinės problemos sprendimas, bendradarbiavimas studentų grupėje ir vadovaujantis studentų vaidmuo mokymosi procese
Alternatyvi mokykla: samprata ir kriterijai
Get PDFThe article presents a specified concept of alternative education, since it may represent a wide variety of aspects and depend on the goals set up by an alternative school as well as on the environment where this school functions. Each concept of alternative education reveals the criteria of alternative education in its specific way. These criteria may serve as a basis for modelling an alternative school together with the system of education applied in it, which is able to satisfy most varied learners’ teaching/learning needs in a school of general education, or they may generate an impulse for changes in general education schools. Currently, the demand for an alternative (self-)education emerges: a particular variety of teaching/learning methods allows adapting to individual needs of each learner and provides a possibility of gaining basic or secondary education for individuals who are unable to do it in schools of traditional education.Generalising the concept of alternative education, an emphasis is laid on the meaning of the term “alternative”, i.e. a possibility of free choice. Therefore, alternative education may be referred to as an aggregate of its characteristic features (philosophy of education, methodological approach, principles of organising work, additional services provided, and others), which embodies a paradigm of free education. The most essential criteria of alternative school include specific aims of education, school students from target groups, the content of education, which integrates school students’ personal experience, and various additional services. These criteria have an influence on the motivation of learning/teaching among school students of an alternative school, on the quality of (self-)education; also, they address the requirements imposed by contemporary society. A variety of alternative education criteria results in availability of a broad range of types of alternative schools; therefore, the definition of alterative school is hardly possible without determining its criteria. A specific alternative school may be defined through several essential criteria characteristic of all alternative schools, supplementing this list by features typical only of this particular education institution.Edukologijos doktorantėVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 266 76 25El. paštas: [email protected] siekiama pateikti tikslesnę alternatyvaus ugdymo sampratą, nes ji gali būti labai įvairi ir priklausyti nuo alternatyvios mokyklos keliamų tikslų ir aplinkos, kurioje ji veikia. Kiekviena alternatyvaus ugdymo samprata savitai išryškina alternatyvaus ugdymo kriterijus, kuriais remiantis gali būti modeliuojama alternatyvi mokykla ir jos ugdymo sistema, atliepianti pačius įvairiausius besimokančiojo ugdymo(si) poreikius bendrojo ugdymo mokykloje, taip pat tuos alternatyvaus ugdymo kriterijus, kurie galėtų tapti postūmiu bendrojo ugdymo mokyklų kaitai. Alternatyvus ugdymas, kurio mokymo(si) priemonių (ir metodų) įvairovė suteikia galimybę prisitaikyti prie kiekvieno mokinio individualių poreikių, sudaro galimybes įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą tiems, kuriems keblu tai padaryti tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje
Universiteto studentų įsipareigojimas profesijai: sąsajos su asmenybės bruožais ir pasitenkinimu studijomis
Get PDFThe cognitive, psychosocial and career development is important for an efficient education. Students’ readiness to become successful in their profession is one of the most important goals for the universities not only in the realization of academic goals, but also in making the commitment to their profession. The aim of this investigation was to reveal features of commitment to profession and its relations to the satisfaction with studies and to personality traits in university students. The results show that satisfaction with studies is high enough in students, and it is positively related to their emotional commitment to the profession. Also, independently of the study program and course, there are significant relations between emotional commitment to the profession, job satisfaction and personality traits, such as conscientiousness, openness, and agreeableness. Continuing commitment to the profession is not significantly related to satisfaction with studies, but significantly correlates with neuroticism.Docentė socialinių mokslų daktarė Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ė socialinių mokslų daktarė Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected] socialinių mokslų daktarasVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected] studijoms yra svarbi studentų ir kognityvinė, ir psichosocialinė, ir karjeros raida. Studentų pasirengimas tapti sėkmingais jų pasirinktoje profesijoje – vienas iš svarbiausių universitetui keliamų tikslų ne tik įgyvendinant akademinius uždavinius, bet ir formuojant įsipareigojimą savo profesijai. Mūsų atliktų tyrimų duomenys parodė, kad studentų pasitenkinimas studijomis yra pakankamai aukštas ir jis teigiamai susijęs su emociniu įsipareigojimu profesijai. Rezultatai taip pat atskleidė, kad, neatsižvelgiant į studijų programą ir kursą, emocinis įsipareigojimas profesijai reikšmingai susijęs su pasitenkinimu būsimu darbu ir tokiais asmenybės bruožais, kaip antai: sąmoningumas, atvirumas ir sutarumas. Tęstinis įsipareigojimas profesijai neturi reikšmingų sąsajų su pasitenkinimu studijomis, bet reikšmingai koreliuoja su neurotiškumu
