Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Regioninės kultūros samprata rengiant mokytojus Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje: lyginamoji atvejo analizė
Get PDFThe unique cultural space of each country is comprised of the cultural diversity of its regions with the cultural heritage hidden in the outskirts and border areas of the country. The regional traditions make up an important source of value and knowledge for ensuring cultural sustainability. In teacher education this problem can be treated either in a transmissive or transformative way. It can be seen as performing particular rituals and respecting norms, or cultural values that are personally experienced and highly evaluated, as one’s internally motivated involvement in exploration, cultivation, cooperation and creativity in own community without losing the national and global context.The aim of the study is to investigate the tendencies in teacher education for promoting primary school students’ regional cultural understanding in teaching practice.To pursue the set aim, the concept of regional cultural understanding (RCU) was analysed, the ways of introducing regional cultural understanding in teacher education curriculum including the factors facilitating or hindering the development of regional cultural understanding in teacher education were identified.The comparative case analysis of good practice examples in three countries was carried out to show regularities, differences and similarities of possible pedagogical approaches.Methods: content analysis of educational documents and semi-structured interviews with teacher educators.Sample: teacher education institutions in three countries: Latvia, Lithuania and Norway.Results: structured suggestions for content of the studies and pedagogical approaches for development of preservice teachers’ readiness to realize regional cultural understanding in their teaching practice.Straipsnyje nagrinėjama regionų kultūra, regioninių tradicijų svarba, siekiant šalies kultūrinio tvarumo. Vis dėlto regioninių tradicijų puoselėjimas dažnai laikomas kliūtimi globalizacijai ir daugiakultūriškumui. Kyla klausimas: kaip apsaugoti ir plėtoti regionų kultūrinę įvairovę, kultūros paveldą? Mokytojų rengimui tenka svarbi misija ‒ plėtoti idėjas apie regioninės kultūros svarbą, inicijuoti jos išsaugojimą bei ieškoti jungčių tarp regioninio ir globalaus konteksto. Tyrimu siekiama nustatyti, kokie faktoriai skatina arba trukdo plėtoti būsimųjų mokytojų kompetencijas, kurios leistų sėkmingai ugdyti pradinės mokyklos mokinių regioninės kultūros supratimą. Lyginamoji trijų šalių (Latvijos, Lietuvos ir Norvegijos) švietimo dokumentų turinio bei pusiau struktūruotų interviu su bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų atstovais, mokytojų ugdytojais analizė leido atskleisti galimų pedagoginių metodų dėsningumus, panašumus ir skirtumus
Veiklos tyrimo dalyvaujant metodo taikymas mokant bendruomenės praktikos post-veritas epochoje
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
This project focuses on the learning experiences of master of social work students in an advanced community practice course. The primary pedagogical method for the class was participatory action research, specifically the photovoice method. The MSW students completed a photovoice project focused on campus sexual violence in which they recruited students, outside the class, as participants. As coursework, students generated reflection papers, responses to readings, and focus group notes. These artifacts constituted the data for this project. The data analysis included grounded theory methods and a focus on post-truth politics, from which three categories emerged: (a) supporting cultural competence, (b) facilitating self-awareness (c) and viewing truth as multifaceted.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje analizuojamos socialinio darbo magistrantūros programos studentų mokymosi patirtys Bendruomenės praktikų pažengusiems kurso metu. Pagrindinis kurso metu taikytas mokymo metodas – veiklos tyrimo dalyvaujant (angl. participatory action research) atmaina fotobalsas. Studentai atliko numatytas fotobalso užduotis apie seksualinį smurtą studentų miesteliuose, kurių dalyviai buvo kiti studentai. Kaip kurso užduotis studentai rašė refleksijas, atsakymus į skaitytus tekstus ir pastabas apie atrinktųjų grupių interviu, visi šie artefaktai sudarė šio projekto duomenis. Duomenys analizuoti taikant grindžiamosios teorijos metodus ir post-veritas politikos (angl. post-truth politics) prieigą. Iš viso buvo išskirtos trys kategorijos: a) kultūrinės kompetencijos palaikymas, b) savimonės skatinimas ir c) tiesos daugialypiškumo suvokimas
Diskusija apie posthumanistinį ugdymą
Get PDFL. Duobliene’s monograph Posthumanist Education. To DecodeLilija Duoblienė. Pohumanistinis ugdymas: dekoduoti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykl
Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvoje: pagrindiniai mokytojų patiriami iššūkiai
Get PDFThe purpose of this article was to analyse the challenges primary and subject teachers had experienced concerning the implementation of inclusive education in Lithuanian primary schools, progymnasiums and gymnasiums. In this study, 86 Lithuanian teachers reflected on their experiences of teaching in heterogeneous classes. The data were collected from 13 group interviews. The article highlights the challenges encountered by the primary and subject teachers in implementing inclusive teaching. The findings were arranged under four themes. Concerning teachers’ pedagogical competence, the teachers highlighted difficulties in differentiating their teaching and including the students with special educational needs in the classes’ social peer networks. Teachers also pointed out the need for multiprofessional collaboration and dialogue with parents. The themes were then interpreted in the theoretical frames of teachers’ professional competences. At a practical level, the study’s findings may help teacher educators understand the teacher competences needed to implement inclusive education and support them to develop existing teaching programs to target the successful implementation of inclusive education. At a conceptual level, this study presents evidence for preparing teachers to work in the conditions of striving towards inclusive education.Pagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja – kokybiškas ugdymas(is) ir lygios galimybės visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių. Tarptautiniame kontekste atlikti švietimo tyrimai (Määttä, Äärelä, and Uusiautti, 2018; Shepherd and West, 2016) rodo, kad mokytojams ir mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėjas, išryškėja poreikis tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo realizavimo mokykloje. Įtraukiojo ugdymo kontekste profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį įvardija ir patys Lietuvos mokyklų mokytojai. Mokytojai reflektuoja ugdymo procesą, todėl svarbu analizuoti jų patirtis, siekiant atliepti jų kompetencijų tobulinimosi poreikius.Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kuriuos patyrė pradinio ugdymo ir mokomųjų dalykų mokytojai įgyvendindami įtraukųjį ugdymą. Savo patirtis, ugdant mokinius heterogeninėse klasėse, reflektavo 86 įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose, įvairiose bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) pakopose dirbantys mokytojai, turintys vyresniojo mokytojo arba mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Straipsnyje pristatomo tyrimo duomenims rinkti taikytas sutelktųjų grupių (angl. Focus group) pusiau struktūruotas interviu, leidžiantis atskleisti pasirinkto tyrimo reiškinio plotmę, nes tyrimo dalyviai, atsakydami į pateiktus klausimus ir girdėdami vieni kitų atsakymus, gali papildomai komentuoti ir reaguoti į kitų tyrimo dalyvių perspektyvas (Bloor et al., 2001; Patton, 2002). Tyrimo duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. Temos buvo konstruojamos remiantis Allday, Neilsen-Gatti ir Hudson (2013) teoriniais samprotavimais apie sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinus mokytojo gebėjimus. Į tai atsižvelgus, straipsnyje aprašomi radiniai buvo suskirstyti į keturias temas: Ugdymo diferencijavimas ir mokymosi proceso individualizavimas; Mokinių gerovė ugdymo(si) procese; Daugiaprofesinis komandinis darbas; Tėvų ir mokytojų dialogas.Tyrimas atskleidė, kad mokytojai darbe susidūrė su tam tikrais iššūkiais: įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas buvo sudėtingas, nes individualizuoto mokymosi, mokinių gerovės, daugiaprofesinio požiūrio į mokymą ir dialogo su tėvais idėjos negalėjo būti realizuotos tradiciniais mokytojų taikomais metodais ir ribotomis žiniomis apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą.Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti vaidmenis, galimybes ir kliūtis, su kuriomis susiduria pradinių klasių ir dalykų mokytojai, ugdydami mokinius heterogeninėse klasėse, numatyti būdus, kaip suteikti tikslingą paramą mokytojams, kaip pagerinti mokytojų profesinį tobulėjimą ir sprendimų priėmimo nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lygmeniu procesą, kad tai prisidėtų prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Be to, tyrimas praplečia kitų tyrėjų įžvalgas apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose ir skirtinguose bendrojo ugdymo etapuose. Remiantis tyrimo rezultatais mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje siūloma tobulinti ugdymo praktikos reflektavimo kompetenciją; gebėjimą įgyvendinti socialinio konstrukty-vizmo idėjomis grįstą mokymą(si), siekiant įgyti teigiamos įtraukiojo ugdymo patirties; mokytojo emocinį intelektą, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokytojui sąveikaujant su mokiniais ir jų tėvais; bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas
Ditricho fon Hildebrando moraliai neutralaus lytinio švietimo kritika
Get PDFThis article analyzes Dietrich von Hildebrand’s criticism of amoral sex education, which he regards as misleading and anti-educational in many crucial respects. Its content is misleading, because it separates human sexuality from its inherent connection with married love and thereby fails to do justice to the personal and intimate nature of sexuality. Its reductive and neutralizing approach not only fails to develop young people’s capacity for the transcendence implicit in moral agency, it also fails to provide the preconditions for the development of their autheantic subjectivity. Instead of fostering objectivity, critical thinking and autonomy, amoral sex education promotes a normatively closed educational environment that fails to unfold young people’s potential for value-response and to contribute to the fulfilling of their human potential in general.Straipsnyje analizuojama Ditricho fon Hildebrando moraliai neutralaus lytinio švietimo kritika. Atsižvelgdamas į daugybę svarbių aspektų, autorius tokį švietimą mano esant klaidinantį ir netgi antišvietimu. Jo turinys yra klaidinantis todėl, kad čia atskiriamas žmogaus seksualumas nuo jo prigimtinio ryšio su santuokine meile. Dėl to asmeninė ir intymi seksualumo prigimtis nėra patvirtinama. Toks supaprastinantis ir neutralizuojantis požiūris ne tik neleidžia ugdyti jaunų žmonių gebėjimo transcendencijai, kurią numano moralinis institutas, bet ir nesudaro prielaidų jų autentiškam subjektyvumui vystytis. Užuot skatinęs objektyvumą, kritinį mąstymą ir savarankiškumą moralės atžvilgiu, moraliai neutralus lytinis švietimas nesugeba ugdyti jaunimo potencialo vertybiniam atsakui ir todėl neprisideda prie jų žmogiškojo potencialo realizavimo apskritai
Apie STEM pro STS prizmę
Get PDFThe movement of STEM has become the synonym for the renewal of science education. Nevertheless, the movement of STEM is not unambiguous. The article discusses two contradicting interpretations of STEM. The first one descends from the Weltanschauung of Modernity, the second one – from the critics of Modernity. According to the former, STEM education deals with the purification and integration of the disciplines of science education and answers the needs of the high-tech labour market. The latter one emphasizes the syncretic and anthropological character of the ecological mind and the changing patterns of consumption and production in favour of sustainable development. This version of STEM is closely related to the development of STS, which paves the way from purification and integration to the translation and human and non-human networking (ANT). The article searches for the answer to the question of how to deal with the confronting STEM versions in the process of the renewal of science education.STEM sąjūdis yra tapęs gamtamokslinio ugdymo atsinaujinimo sinonimu. Tačiau jis nėra vienalytis. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos dvi viena kitai prieštaraujančios STEM interpretacijos. Viena siejama su modernybės pasaulėžiūros įsigalėjimu, kita – su modernybės kritika. Su modernybės įsigalėjimu siejama STEM versija yra traktuojama kaip ugdymo reforma, turinti gryninti gamtamokslinio ugdymo disciplinas, kartais jas integruoti ir prisidėti prie darbo rinkos, orientuotos į aukštąsias technologijas, ekstensyvios plėtros. Modernybę kritikuojanti STEM versija pabrėžia su sinkretiniu ir antropologiniu požiūriu susijusią ekologinės sąmonės ir tausojančios pasaulėžiūros svarbą. Šioje STEM versijoje, kuriai pamatus klojo STS stiprėjimas, gryninimą keičia žmonių ir ne žmonių tinklaveika ir perteikimas. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kaip būtų galima atnaujinti gamtamokslinį ugdymą STEM interpretacijų sankirtos akivaizdoje
STEM ugdymas: nuo Sputniko iki mergaičių skaučių
Get PDFThe inconsistency of defining STEM (Science, Technology, Engineering, and Math) education is being addressed in this article. Seeing STEM education as having implications ranging from migration to workforce policies, it is vital to clarify its (inter)disciplinary structure and curriculum orientation. Using a literature review and analysis of documents, STEM education is being tracked from a post-sputnik era to more recent informal and private endeavors, revealing a multiplication of the STEM acronym and the diversification of its curriculum orientation. The findings confirm that there is no consensus on the exact scientific fields assigned to STEM, and the list of disciplines involved ranges from broad (including Social sciences, Humanities or Arts) to narrow (dominated by Natural and Formal sciences). The article implies that historical context and reforms in natural science education partly explain this inconsistency, as the subjects and their interdisciplinary relations are closely linked to overall curriculum orientation, which could be seen as cyclical in nature, swinging from child centered to labor market or subject centered curriculum, inviting to discuss modern science education not as singular STEM, but as plural STEMs viable to multiple pedagogical approaches, integration patterns and aims.Šiuo straipsniu siekiama plėsti mokslinį diskursą STEM ugdymo tema. Straipsnyje analizuojama STEM ugdymo samprata ir jos formavimosi kontekstas. Akronimo dalykinė struktūra, integracijos ir pedagoginių paradigmų nevienareikšmiškumas teorizuojamas paliečiant ir istorines JAV gamtamokslių ugdymo pertvarkas. Nuo Šaltojo karo post-sputniko reformos iki privačių neformalaus ugdymo iniciatyvų STEM ugdymo turinys atskleidžiamas kaip turintis implikacijų migracijos, darbo jėgos, saugumo ir mokslinių tyrimų politikai, o STEM švietimo samprata kaip daugialypė ir dinamiškai kintanti