Klaipeda University Open Journal Systems
Not a member yet
1976 research outputs found
Sort by
A THEORETICAL APPROACH TO THE IMPACT OF SUSTAINABLE DEVELOPMENT COMPONENTS ON SUSTAINABLE CONSUMPTION
Full text linkespective actions with regard to the components of sustainable development. Since sustainable consumption is related to producer and consumer positions, extra investment in more environmentally friendly and less polluting technologies, observance of fair-trade stipulations, and the search for compromises between the implementation of the goals of businesses and securing quality of life for society are very important. An analysis of the scientific literature and the provisions of the European Commission and international organisations reveals that the three components of sustainable development, economic, social and environmental, are highlighted. Responsible organisations that pursue the creation of a green image based on a sustainable business concept are producers of goods and suppliers of services in line with the needs of the responsible consumer. For this purpose, they are in a continuous search for harmony between economic growth, environmental protection, social justice and the consolidation of the rule of law, so that the balance between progress and the preservation of natural resources for future generations is maintained.KEY WORDS: sustainable consumption, responsible consumption, sustainable development, green organisation.JEL codes: M10, Q01, O10, O30.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v31i2.210
Tarptautinės organizacijos unikalių kompetencijų formavimo analizė: kokybinis tyrimas
Full text linkTyrimu siekta išanalizuoti organizacijos kompetencijų koncepciją Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje literatūroje, sukurti organizacijos unikalių kompetencijų formavimo vertinimo metodologiją bei išanalizuoti tarptautinės organizacijos unikalių kompetencijų formavimo Lietuvos atveju aspektus. Suformuluota organizacijos kompetencijų samprata bei nustatyta, kad organizacijos kompetencijos gali būti pagrindinės ir nepagrindinės, vidinės ir išorinės. Be to, egzistuoja glaudus ryšys tarp kompetencijų formavimo ir intelektinio kapitalo valdymo, kas suponuoja konkurencinio pranašumo įgijimą. Atliekant empirinį tyrimą taikytas kokybinio tyrimo metodas – iš dalies struktūruotas individualus (giluminis) interviu. Tyrimo imtis sudaryta ekstremaliojo (deviantinio) atvejo atrankos būdu. Apdorojant gautus duomenis remtasi turinio (content) analize. Atliktas tyrimas papildė organizacijos kompetencijų žinias ir leido sukurti unikalių kompetencijų, pagrįstų intelektiniu kapitalu, įvertinimo metodiką. Ištirtas atvejis atskleidė, kad organizacija rūpinasi savo vidinių kompetencijų formavimu.Pagrindiniai žodžiai: organizacijos kompetencijos, intelektinis kapitalas, konkurencinis pranašumas, unikalumas, tarptautinė organizacija.JEL KODAI: A12, D24, E22, E24, F23, L10, L20, M10, O34.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v31i2.210
ETNINĖS KULTŪROS SĄVOKA ETNOLOGIJOJE IR JOS VARTOJIMO VARIACIJOS LIETUVOJE
Full text linkThe article provides an overview of the emergence of the term ethnic culture, analysing how the notion of ethnic culture is understood in the ethnology of Western countries, and how it is interpreted by the creators of ethnos theory. In Lithuania, not only cultural workers but also scholars and researchers understand ethnic culture very differently. In order to dispense with the chaotic and extremely varied understanding of ethnic culture in Lithuania, the author offers several possible ways out: 1) if most ethnologists and cultural workers in Lithuania have accepted the fundamental postulate of ethnos theory, recognising that ethnic culture can be discerned from the entirety of the culture of the nation, then the notion of ethnic culture existing in the theory of ethnos should also be adopted; 2) if this understanding is rejected, then guidance should be taken from the theoretical approach existing in the ethnology of Western countries requiring us not to apply the notion of ethnic culture when discussing cultures of nations.KEY WORDS: nation, ethnicity, folk culture, ethnic culture, national culture.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rh.v26i0.204
MACRO-PRUDENTIAL POLICY AND SYSTEMIC RISK: A STRUCTURAL APPROACH
Full text linkThe aim of this paper is to provide a structural review by analysing aspects of the relationship between prudential policy and systemic risk. It addresses the current research challenges associated with a lack of macro-prudential policy formalisation, guidance regarding its implementation and effectiveness measurement. Given the rising levels of interconnectedness between financial markets, the paper addresses the potential contagion or spill-over effects that foster change in systemic risk, especially in the case of market size differences. Finally, the paper discusses challenges associated with macro versus micro-prudential policy implementation, addressing difficulties in the measurement of systemic risk.Key words: systemic risk, macro-prudential policy, financial stability, contagion.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v83i2.206
1759 METŲ „ZIWATO“ DENOMINATYVINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Full text linkThe article presents an analysis of the derivational system of one group of verbs attested to in the old Lithuanian text ‚Ziwatas‘ (1759), in particular denominative verbs derived from adjectives and nouns. The verbs analysed belong to factitive, ornative, fientive, stative, instrumental, similative and participative word formation categories. The centre of the denominative derivational type is comprised of desubstantives (51% in total) and deadjectives (42%), while derivatives from other parts of speech stand on the periphery of this type. The prototypical derivational types of denominatives are deadjectival verbs with the suffix -inti, and desubstantives with the suffixes -avoti and -yti, both belonging to the factitive category.KEY WORDS: verbs, denominatives, derivational category, derivational type, suffix.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rh.v26i0.204
Nusikaltę kunigai XV–XVI a. Žemaičiuose: nuo vaikžudžio Lauryno iki mušeikos Mažvydo. Bažnyčios teismo bylos kaip Žemaitijos christianizacijos etapo įrodymas
Full text linkStraipsnyje apžvelgiamas keblus žemaičių christianizacijos klausimas, remiantis bažnytinių teismų šaltiniais(XV a. pab. suplikomis į Romą ir apeliacijas Gniezno provincijos teismui), bažnyčių ir altorių steigimoraštais – tokios institucijos klestėjo Žemaitijoje nuo 1500 m. iki tol, kol fundacijų procesą sulėtino destruktyvūsreformaciniai judėjimai, kai ribotą bajorų laisvų pajamų kiekį nukreipė protestantų šventyklų steigimoreikalai. Nepaisant riboto parapijų tinklo, logiška manyti, kad šventovės pastatytos ten, kur kaupdavosididesni gyventojų skaičiai, – verta apžvelgti, kada katalikų praktika (pamaldumas – dvasinių malonių prašymas(suplikos), Dievo Kūno kultas, atlaidų raštų (indulgencijų) siekimas, bažnytinių švenčių populiarumas,dalyvavimas įvairiose Bažnyčios teismo instancijose – Medininkuose, Gniezne, Romoje, parapinių brolijųveikla, krikščioniškų vardų parinkimas vaikams) ir šventovių bei altarijų steigimas (kur laikui bėgant fundatoriųliturginis išprusimas auga, žiūrint į pasirinktų šv. Mišių tipų raidą ir dažnumą). Jau XV–XVI a. sandūrojekatalikybė buvo įsišaknijusi žemaičių visuomenėje tiek, kad grėsmė jos raidai galėjo kilti tik iš vidaus nepasitenkinimo(kitaip tariant, iš reformacinių judėjimų), o ne iš senų (pagoniškų) papročių.Pagrindiniai žodžiai: Žemaitija, krikštas, Katalikų Bažnyčia, Konsistorijos teismas, apeliacija, Gnieznas,Lietuva
PREFACE
No full textAs always, we present a variety of research in the journal, so readers have the chance to choose what they read. Some articles analyse problems in implementing different standards. This is the effect of A. Ripkauskaitė’s implementation of ‘green management’ standards on an organisation. Ž. Drabavičius and R. Čiegis examine the implementation of the principles of sustainability. M. Maminski analyses human rights in Polish law. Issues of an organisation’s activities are analysed in several articles: V. Tauraitė writes on reinsurance activities; T.Q. Dinh and H. Hilmarsson conduct an analysis of Japanese family businesses; socially responsible consumption is discussed by J. Paužuolienė and I. Pikturnaitė; V. Ramašauskienė analyses the value compatibility of employees and an organisation; and the article by D.Verkulevičiūtė-Kriukienė and G.Skripkauskaitė discusses the change of population systems in the east Baltic States. There are also some educational topics in this issue: V. Miliauskaitė-Mencė and A. Norvilienė research cases of family education in Šilutė; N. Strazdienė, A. Norvilienė and L. Eirošė analyse the creation of a learning environment that is favourable to children’s health; L. Žukauskienė and A. Macijauskienė research leadership in school; and V. Trumpickaitė and E. Spiriajevas research youth employment issues. The diversity of the research should be of interest to the research community. Enjoy your autumn reading.
SOCIALIAI ATSAKINGO VARTOJIMO RAIŠKA IR JO VYSTYMOSI GALIMYBĖS: AKADEMINIO JAUNIMO ATVEJIS
No full textVisuomenė nuolat sprendžia ekologines ir socialines problemas, nulemtas perteklinio vartojimo. Atsakingo vartojimo ir gamybos įgyvendinimas leidžia užtikrinti plėtrą, sumažinti būsimas ekonomines, aplinkos ir socialines išlaidas, didinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti skurdą. Atsakingi vartotojai sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai bei visuomenei. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta ištirti akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raišką ir galimybes skatinant jų atsakingą vartojimą, rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą (apklausoje dalyvavo 264 dviejų Vakarų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai), duomenys apdoroti SPSS programiniu paketu. Akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raiškos tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusio jaunimo mano esantys socialiai atsakingi, nors atsakingo vartojimo raiška jų kasdienio gyvenimo praktikoje neįsitvirtinusi. Galima teigti, kad apskritai atsakingas jaunimo vartojimas labiau orientuotas į jų pačių naudą, o ne į aplinkos puoselėjimą ar visuomenės interesus. Ištirta, kad jaunuoliai, studijų procese išklausę socialinės atsakomybės dalyką, geriau suvokia atsakingo vartojimo naudą yra labiau įsitraukę į aplinkai bei visuomenei aktualias veiklas. Vartoti atsakingai jaunimą labiausiai paskatintų rūpinimasis savimi ir kitų žmonių gerove, atsakomybės jausmas bei kaltės jausmas dėl aplinkai daromos žalos. Atsakingą akademinio jaunimo vartojimą skatina aktyvi reklama, lengvai pasiekianti vartotojus.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: atsakingas vartojimas, jaunimas, socialinė atsakomybė.JEL KLASIFIKACIJA: E21; J13; M14.DOI
Features of professional well-being of representatives of different professional groups
No full textThe article is devoted to a review of the results of the study of the features of professional well-being among representatives of various professions. The following main indicators of the study were used: indicators of professional well-being, subjective economic well-being, occupational psychological well-being, professional demand for personality, professional motivation, work engagement, life satisfaction, subjective social well-being, meaningfulness of life, psychological capital, job satisfaction, psychological climate. The study involved 403 representatives of various professional groups: economists, engineers, police inspectors, cook-confectioners, managers, unskilled manual workers, medical representatives, salesmen, police investigators. The hierarchy of professional groups by mean indicators of professional well-being was revealed. The strength of the relationship between the general indicators of the study and professional well-being in each professional group is determined. Possible reasons for differences between groups for each indicator were explained. The predictors of professional well-being for different professional groups were identified. The results of the study confirmed that the structure of predictors of professional well-being can differ significantly for representatives of different professional groups. The differences between the groups are related to the hierarchy of predictors of professional well-being within a single semantic field. In addition, it was found that the scales of general indicators can contribute to the differences between professional groups, which requires additional study of the features of professional well-being, at the level of the items behind each general indicator.Keywords: predictors of professional well-being, work engagement, professional motivation, job satisfaction, meaningfulness of life.DOI: http://dx.doi.org/ 10.15181/tbb.v84i2.212