1,720,967 research outputs found

    The improvement of entrepreneurship education in Lithuanian education system

    No full text
    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami verslumo ugdymo teoriniai aspektai, analizuojama šiandieninė verslumo samprata, verslumo ugdymo svarba Lietuvos švietimo sistemoje. Apžvelgti nacionaliniai ir tarptautiniai švietimo teisiniai dokumentai reglamentuojantys verslumo ugdymo turinį, analizuojama verslumo ugdymo teorinių ir praktinių kompetencijų raiška. Darbo tikslas – ištirti verslumo ugdymo Lietuvos švietimo sistemoje tobulinimo galimybes. Siekiant tikslo, iškelti uždaviniai: 1) išanalizuoti teorines verslumo sampratos savybes, 2) įvertinti verslumo ugdymo kompetencijų turinį Lietuvos švietimo sistemoje, 3) nustatyti esminius teisinius verslumo ugdymą reglamentuojančius dokumentus, 4) atskleisti teorinių ir praktinių verslumo kompetencijų integralumo svarbą ir jų įgyvendinimo metodus, 5) ištirti mokinių požiūrį į verslumo ugdymą Lietuvos švietimo sistemoje, 6) identifikuoti verslumo ugdymo tobulinimo galimybes. Taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė, kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas interviu. Atlikus tyrimą išanalizuota verslumo ugdymo šiandieninė situacija (bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir mokinių bei verslininkų nuomonė) ir numatytos verslumo ugdymo Lietuvos švietimo sistemoje tobulinimo galimybės.The final Master's paper deals with theoretical aspects of entrepreneurship education, and a current conception of entrepreneurship as well as the importance of entrepreneurship education in the education system of Lithuania are analysed. National and international education legal documents regulating curriculum of entrepreneurship are reviewed, and expression of theoretical and practical competencies of entrepreneurship education is examined. The aim of the paper is to research possibilities for the enhancement of entrepreneurship education in the education system of Lithuania. To achieve the aim, the following objectives were set: 1) to analyse theoretical properties of the conception of entrepreneurship; 2) to assess the contents of the entrepreneurship education competences in the education system of Lithuania; 3) to establish the key legal documents regulating entrepreneurship education; 4) to reveal the importance of integrity of theoretical and practical entrepreneurial competences and their implementation methods; 5) to research the students' approach towards possibilities for the enhancement of entrepreneurship education in the education system of Lithuania; 6) to identify possibilities for the enhancement of entrepreneurship education. The following methods were applied: analysis of scientific literature, analysis of documents regulating education, quantitative research, i.e. a survey questionnaire, and qualitative research, i.e. a semi-structured interview. Having carried out the research a current situation of entrepreneurship education was analysed (opinion of general education school leaders and students as well as entrepreneurs) and possibilities for the enhancement of entrepreneurship education in the education system of Lithuania were foreseen

    Concentration of intellectual capital and its use for improvement of study quality

    No full text
    Pagrindinis šio darbo tikslas - išanalizuoti kaip studijų kokybę gerina intelektinio kapitalo aukštojoje mokykloje koncentravimas ir jo panaudojimas. Darbe siekiama įvertinti intelektinio kapitalo koncentravimo universitetuose galimybes ir įtaką studijų kokybės gerinimui, reikšmę vidaus ir išorės vertinimo sistemoje, įvertinti jo reikšmę studijų kokybei studentų požiūriu. Darbe keliami uždaviniai: išanalizuoti intelektinio kapitalo sampratą ir struktūrą; kokiais kriterijais grindžiamas studijų kokybės vertinimas; išnagrinėti intelektinio kapitalo vertinimo metodus ir modelius bei galimybę juos pritaikyti studijų kokybės vertinime; parengti teorinį modelį, kuriuo remiantis būtų galima vertinti intelektinio kapitalo įtaką Vytauto Didžiojo universiteto studijų kokybei. Siekiant išnagrinėti problemą teoriniu ir praktiniu lygmeniu, darbe analizuojama ir apibendrinama mokslinė literatūra, vertinami joje pateikiami organizacijos intelektinio kapitalo tyrimo modeliai, išanalizuojami ir apibendrinami atlikto tyrimo duomenys. Apžvelgus mokslininkų intelektinio kapitalo apibūdinimus, akivaizdu, kad jis – esminis elementas įtakojantis organizacijos augimo spartą ir kuriantis organizacijos vertę. Nors apibrėžimai skiriasi, tačiau visus juos vienija bendras elementas – tai konkurencinis pranašumas, kurį lemia turimos akademinio ir mokslinio personalo žinios. Šiame darbe intelektinis kapitalas nagrinėjamas kaip studijų kokybės universitetuose gerinimo veiksnys, todėl intelektinio kapitalo samprata formuluojama kaip visuma organizacijos gebėjimų sukoordinuoti ir suderinti savo žinių išteklius, bei nukreipti juos tokia linkme, kuri padėtų sukurti vertę ir siekti sėkmingos ateities vizijos. Pagrindinės tyrimų išvados grindžiamos mokslinės literatūros apžvalga ir atliktu universiteto studentų nuomonės vertinimu. Tyrimui naudojamas kiekybinės analizės metodas. Atlikta anketinė apklausa, kurios pagalba nustatytas studentų požiūris į studijų kokybę lemiančius veiksnius. Tyrimas parodė, kad studentų požiūriu, intelektinio kapitalo koncentracija universitete suteikia esminę vertę studijoms. Didžiausią motyvaciją studentams suteikia kokybiškai dėstomi studijų programos dalykai, kuriuos dėsto savo srities profesionalai. Todėl teigtina, kad intelektinio kapitalo koncentravimas aukštojo mokslo įstaigoje suteikia ir užtikrina jai, kaip organizacijai, aukštą vertę bei konkurencingumą mokslo ir visuomeninėje aplinkoje.The main purpose of this thesis is to analyze how the quality of studies is improved by the concentration of the intellectual capital at higher education establishments along with its use. It is aimed to evaluate the possibilities of the concentration of intellectual capital at universities and the influence on improvement of the quality of studies, the significance in internal and external evaluation system, to evaluate its significance for study quality from the point of view of students. Tasks of the thesis are as follows: to analyze the concept and structure of intellectual capital; what criteria is used to assess the quality of studies; to analyze the methods and models of the assessment of intellectual capital and the possibility to apply them in the assessment of study quality; to prepare a theoretical model on the basis of which the influence of intellectual capital on the quality of studies at Vytautas Magnus University could be evaluated. In order to analyze the issue at the theoretical and practical level, the thesis analyzes and summarizes the scientific literature, evaluates the research models of organizational intellectual capital presented in the literature, analyzes and summarizes the data of the research conducted. After reviewing the scientists’ characterizations of the intellectual capital, it is obvious that it is an essential element in influencing the growth rate of an organization and creating the value of it. Although the definitions differ, all of them are unified by a common element - a competitive advantage that is determined by the existing knowledge of academic and scientific staff. In this work, intellectual capital is analyzed as a factor of improving the quality of studies at universities, therefore the concept of intellectual capital is formulated as a an integral organization’s ability to coordinate and combine its resources of knowledge, and to target them in a direction that would create value and achieve a successful future vision. The major findings of the research are based on a review of scientific literature and an assessment of opinion of the university students. The method of quantitative analysis is used for the research. A questionnaire survey was carried out to determine the attitude of students towards the factors determining the quality of studies. The study revealed that, from the students’ point of view, the concentration of intellectual capital at the university provides a fundamental value for studies. The highest motivation for students is given by qualitatively lectured study program subjects taught by professionals in their field. Therefore, it can be stated that the concentration of intellectual capital at higher education establishments provides and guarantees to them as organizations a high value and competitiveness in the scientific and social environment.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŠvietimo akademija / Education Academ

    The education of practical skills in entrepreneurship for youth in Lithuanian comprehensive schools

    No full text
    Jaunimo verslumo praktinių gebėjimų ugdymas yra ypač reikšmingas ir aktualus keičiantis ekonomikai, darbo santykiams ir būdams sėkmingai įsitvirtinti gyvenime. Todėl verslumo ugdymas yra itin reikšmingas formuojant tinkamus gebėjimus būsimai veiklai. Verslumą drąsiai galime priskirti prie įgimtų ir įgytų asmens savybių, tokių kaip tikėjimas savo sėkme, užsibrėžtų tikslų siekimas, noras būti nepriklausomu, kūrybingu, veržliu ir ryžtingu visose gyvenimo situacijose. Šie gebėjimai ypač reikalingi verslininkams. Tačiau jie taip pat reikalingi kiekvienam, kad būtų galima sėkmingai veikti konkurencinėje darbo rinkoje, stengiantis išlaikyti turimą darbo vietą, susikuriant savo verslą.The development of youth entrepreneurship practical skills is especially important and relevant to economic transformation, labor relations and ways to be successful in life. Therefore, entrepreneurship education is extremely important in forming the necessary skills for future work. Entrepreneurship can be certainly attributed to a person’s inborn and acquired characteristics, such as belief in their own success, the pursuit of goals, and the desire to be independent, creative, persistent and determined in all situations of life; these skills are especially required for entrepreneurs. However, they are also necessary for every person to be able to work successfully in a competitive labor market, trying to retain their present jobs or creating their own business

    Customer loyalty in life insurance service market

    No full text
    Rinkos santykių vystymas prekių ir paslaugų rinkoje, sąlygoja aukštą konkurencijos lygį tarp pirkėjų ir pardavėjų. Dėl šios priežasties bendrovės stengiasi sukurti programas, kurios suteiktų galimybę išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu. Taip vartotojas tampa pagrindine grandimi rinkos sąlygų sistemoje. Tačiau dėl nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių ir pirkimo motyvų, kompanijos yra priverstos orientuoti savo rinkodaros veiklą į kliento „prisirišimą“ prekės ženklui, šio prisirišimo atspindys yra vartotojo lojalumas. Atsižvelgiant į tai, būtina kurti lojalumo programas ir metodikas, kurios atspindi pasirinktos temos tinkamumą ir aktualumą. Šiandieninis gyvenimas neįmanomas be prekių ir paslaugų rinkos. Siekiant gauti išsamią informaciją apie paslaugą, klientas domisi jos teikėjais, renka duomenis apie paslaugų specifiką. Bendrovėms, siekiant užkariauti klientą, būtina ypatingą dėmesį skirti klientams, o ypač aktyviam bendravimui ir ryšių palaikymui, unikalių sąlygų teikimui. Paslaugas teikiančių bendrovių pelningumas ir veiklos sėkmė didelių mastu priklauso nuo įmonės klientų lojalumo lygio, taikomos lojalumo programos tinkamumo. Todėl draudimo bendrovės turi būti suinteresuotos kurti tokias programas, taikyti paslaugų nuolaidas, plėsti asortimentą, siūlyti papildomas privilegijas.The development of market relations in the market for goods and services leads to a high level of competition between buyers and sellers. For this reason, companies are trying to create programs that enable them to maintain a long-term relationship with the client. Thus, the user becomes the main link in the market conditions system. However, due to the ever-changing consumer needs and purchasing motives, companies are forced to focus their marketing efforts on the client's \"affection\" brand; the reflection of this attachment is consumer loyalty. In this context, it is necessary to develop loyalty programs and methodologies that reflect the relevance and relevance of the selected topic. The object of the research is the process of loyalty formation in the market of life insurance services

    Higher of university education and research institutions the economical aspects

    No full text
    Darbo tema: Aukštojo universitetinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo ekonominiai aspektai. Temos problema, aktualumas, naujumas. Visoje Europos sąjungoje siekiama sukurti bendrą ir vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę. Įgyvendinant šį tikslą Lietuvos universitetuose turi būti išplėtota studijų kokybės vertinimo ir tobulinimo sistema. LR Švietimo gairėse 2003-2012 m. pažymima, jog kol kas Lietuvoje stokoja vieningos, patikimos ir sistemingos švietimo kokybės vertinimo sistemos. Kaip tvirtina I. Savickienė (2005), tobulinant Lietuvos universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemas reikėtų orientuotis į Europos universitetų asociacijos ir JAV akreditavimo agentūrų taikomas sistemas, kuriose yra akcentuojami studijų kokybės vertinimo kriterijai, vertinimo rodiklių sistemos, išorinio vertinimo procedūros. Aukštojo universitetinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo sistema turėtų būti sisteminga, vieninga, orientuota į kokybės tobulinimą, orientuota į veiklos rezultatų vertinimą, pagal kuriuos būtų kuriami studijų kokybės vertinimo tobulinimo planai. Įvardintoje problematikoje aktualu analizuoti teisės aktus, kurie reglamentuoja studijų kokybės vertinimą; studijų kokybės vertinimo procesą, jį sudarančius elementus ir etapus; studijų programų vertinimo aspektus; aukštojo mokslo studijų institucijų vertinimo principus; vidinio ir išorinio vertinimo aspektus, taip pat analizuojant universitetinių studijų padėtį Lietuvoje, ekonominis aspektas yra labai reikšmingas užtikrinant studijų kokybę. Šiame darbe bus atskleisti mažai nagrinėti temos aspektai ekonominiu požiūriu. Lietuvoje tai atlieka viena įstaiga „Studijų kokybės vertinimo centras“ dėl šios priežasties ši tema yra aktuali tiek teoriniu tiek praktiniu požiūriu. Daugiausiai darbų sutinkama, analizuojančių aukštojo mokslo, universitetinių studijų, jų programų kokybės vertinimo aspektus. Darbo naujumas atsiskleidžia koncentruojantis į visos aukštojo universitetinio mokslo ir jų institucijų vertinimo ekonominius aspektus. Todėl darbo tikslas - įvertinti aukštojo universitetinio mokslo ir studijų institucijų ekonominių aspektų įtaką studijų kokybei. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė; • Teisės aktų analizė; • Statistinių duomenų analizė; • Tyrimo duomenų analizė ir vertinimas. Tyrimo aprašymas. Tyrimui buvo pasirinkti trys Lietuvoje veikiantys universitetai: • Lietuvos Edukologijos Universitetas • Šiaulių Universitetas • Vilniaus Universitetas Remiantis viena iš MOSTA vertinamų sričių, “materialiųjų išteklių pakankamumas ir prieinamumas”, atlikta aukštosios mokyklos išlaidų efektyvumo lyginamoji analizė, pasirinkus tris Lietuvos universitetus – Lietuvos edukologijos universitetą, Vilniaus universitetą bei Šiaulių universitetą. Universitetų išlaidų struktūra sudaryta pasirinkus šiuos ekonominius aspektus: išlaidos pedagoginiam personalui, finansinės ir materialinės išlaidos, parama studentams.Work topic: Higher of university education and research institutions the economical aspects. Problem, importance and newness. across the European Union to develop a common and unified european higher education area. in pursuing these objective lithuanian universities should be developed by study quality assessment and improvement system. ministry of education guidelines for 2003 – 2012, noted that Lithuania still lacks a unified, credible and systematic education quality evaluation system. as the Lear (2005), the development of lithuanian higher education quality evaluation system should be geared to the European University association and the American accrediting agencies applicable to systems with emphasis on study quality assessment criteria, assessment indicator system of external evaluation procedures. Higher of university education and research institutions evaluation system should be systematic, unified, focused on quality improvement, focused on performance evaluation, which would create higher education quality assessment improvement plans. Billed problematique analyze relevant legislation that governs the quality assessment of studies, study quality assessment process, its constituent elements and phases of curriculum evaluation aspects of the higher education institutions principles of assessment, internal and external aspects of the evaluation, as well as university studies analyzing the situation in Lithuania The economic aspect is very important in ensuring the quality of higher education. This paper will reveal little consideration of the topic of the economic point of view. Lithuania is carried out by a body 'Centre for Quality Assessment \"for this reason, this topic is of interest from both theoretical and practical perspectives. Most work is accepted, analyzing higher education, university education, and their programs of quality assessment aspects. Novelty unfolds focusing on all higher and further education institutions in their assessment of the economic aspects. Therefore, aim of these master theses - to assess the university higher education and research institutions of economic aspects of the impact of study quality. Study methodology: • The scientific literature; • The legislative analysis; • Statistical analysis of the data; • Survey data analysis and evaluation. The study description. Were selected three universities operating in Lithuania: • Lithuanian University of Educational; • Siauliai University; • Vilnius University. These universities were analyzed on the basis of the initiative of \"MOSTA\" of the evaluation criteria for measuring high school performance assessment: • Material resources (infrastructure) management; • Graduate School of the value for money, taking into account the higher school performance goals

    Globalaus konkurencingumo vadyba: talentų įtaka inovacijoms Baltijos šalyse

    No full text
    Straipsnyje aptariama globalaus talentų konkurencingumo (GTK) įtaka regioninio ekonomikos konkurencingumo vadybai. Atskleidžiama, kad GTK kompleksinis lyginamasis vertinimas yra veiksmingo žinių išteklių ir investicijų į šalies intelektinę ekonomiką paskirstymo pagrindas. Pateikta GTK kriterijų ir rodiklių visuma darbe vertinama remiantis daugiakriterių ekspertinių metodų taikymo galimybėmis ir apžvelgiant Baltijos šalių GTK įtaką jų inovacijų vadybai. Grafinė žinių ir inovacijų determinantų priklausomybė reljefiškai išryškina lyginamųjų šalių inovacinių strategijų, jas išreiškiančių statistinių modelių stiprybes ir silpnybes. Šis tyrimas atskleidė, kad BNP 1 gyventojui dydis ir nacionalinio ekonominio konkurencingumo įtaka ne tokia reikšminga tų šalių GTK rodiklių skirtumams, nei tikisi tarptautiniai šios metodikos ekspertai. Tačiau socialiniai ir tvarios plėtros skirtumai turi didesnę įtaką nemažai daliai GTK rodiklių, pirmiausia inovatyvių kompetencijų ir gebėjimų diegimui, pvz., dėl protų nutekėjimo į turtingesnes šalis ir labiau išvystytų šalių paramos registruojant kitur parengtus naujovių projektus, apsaugant patentus. Darbo išvadose sakoma, kad tarptautinė GTK metodika padeda atskleisti, kaip didinti kompetencijų ir kitų talentų ugdymo poveikių konkurencingumą; numanomos galimybės, kaip tobulinti mokesčių politikos programavimą skatinant inovacines investicijas, tarp jų ir į profesinę edukaciją. Pateikta lyginamoji Baltijos šalių GTK ir inovacinių veiksnių ekspertinė analizė rodo faktinius tam tikrų inovacinių investicijų sričių privalumus ir trūkumus siekiant didinti tvarios plėtros veiksmingumą ir ekonominį konkurencingumą. Reikšminiai žodžiai: Globalaus konkurencingumo vadyba; Globalaus konkurencingumo valdymas; Talentų įverčių kriterijai; Žinių gebėjimų vertinimas; Evaluation knowledge skills; Managing global competitiveness; Talents assessment criteriaThe paper discusses the impact of global talent competitiveness (GTC) on managing the regional economic competitiveness. The complex evaluation and comparative assessment of GTC is a basis for effective knowledge resource distribution and investment into intellectual economic policy. Some conclusions concerning comparative evaluations of GTC and their impact on innovations in the Baltic States are presented

    Global competitiveness of world superpowers: education, talents and innovations

    No full text
    The study below evaluates the impact of knowledge determinants on global competitiveness of the USA, Japan, China and India based on multiple criteria assessment methodology and their empirical evaluation. The indices for complex evaluations are determined mostly by the global education and innovation parameters published in the international comparisons. Their comparative assessment promotes the effective resource distribution and investment policy both in education and innovative business. It is important to discuss the reliability of criteria determining the impact of abilities, talents and productive innovations development on the economic competitiveness. The multiple criteria evaluation is focused on the education and innovation interdependencies with global output determinants as well as other criterial systems used for the education and innovation strategies and their comparative evaluations.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŠvietimo akademija / Education Academ

    Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis

    Get PDF
    The present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
    corecore