48,992 research outputs found
Ideologija ir stabmeldystė
Full text linkA series of articles has already been published in recent years by the author on the notion of cosmogony as implied by Lithuanian term for it, sutvėrimas. This polysemous term has at least three gross branches of meanings: not only the most usual ‘fencing (in, off, around)’ but also ‘coagulation, solidifying, hardening’ and ‘catching, clenching (by hand)’, and all of these meanings are reflected in traditional views of creation. However, both the very cosmogony and still more various processes of smaller scale corresponding to different meanings of sutvėrimas (and the verb sutverti) may have also negative sense, that of stagnation, hardening, stiffness, stop of the life flow. Hence the notion of freedom, conversely, as softening, thawing, melting and free flow. Therefore, human being either stays in this definitively hardened world which has become a prison to his soul or begins to loosen his grip on it and to thaw gradually himself. On the cosmic scale, this hope and objective is eschatological, and on the personal scale, soteriological, that is, aimed at deliverance and freedom which in this sense is the opposite of cosmogony. The very ‘createdness’ in its different hues then is conceived negatively, as ‘madeness’ and artificiality, as antithesis of freedom and obstacle to it. And its principal manifestations in the inner world, then, are ideology and idolatry, the two aspects of one and the same phenomenon looked at from slightly different angles. That is exactly the subject of this article (which continues two previous, “Without ground, without support” (Razauskas 2022a) and “Ideas, Ideals, and Ideologies” (Razauskas 2022b)).Per pastaruosius kelerius ar net jau keliolika metų autoriaus paskelbta ištisa eilė straipsnių, tiesiogiai ar netiesiogiai kalbančių apie pasaulio sutvėrimą ir paties šio žodžio pagrįstumą šiuo atžvilgiu: sutverti reiškia ne tik ‘pastatyti tvorą, apsupti tvora’ ar pan., bet ir ‘sutirštinti, sustandinti, sukietinti, sutvirtinti’, ir ‘pagauti, suimti, sugniaužti ranka’, ir visos šios reikšmių atšakos su atitinkamais mitiniais vaizdiniais sudaro tradicinį pasaulio sutvėrimo vaizdyną. Tačiau tiek pats pasaulio sutvėrimas, tiek mažesnio masto veiksmai bei vyksmai, nusakomi įvairiomis veiksmažodžio sutverti reikšmėmis, turi ir neigiamą pusę – mena sąstingį, sustabarėjimą, užkietėjimą, su(si)kaustymą, gyvybinės tėkmės stabdymą bei tvenkimą. Tokiu atveju tai, kas tapo pernelyg su-tverta, pasidaro būtina iš-tverti. Naglio Kardelio žodžiais tariant, pasaulį „žmogus gali iš-tverti dvejopai: pasitelkęs kalambūrą, pasakyčiau, kad žmogus pasaulį arba iš-tveria, t. y. iškenčia, pakelia, tiesiog išbūva kantriai atlaikydamas jo svorį, arba iš-tveria, t. y. išardo, suskaldo, papildamas į šipulius tai, ką Dievas buvo su-tvėręs“ (Kardelis 1998: 40; išskyrimai N. K.), arba veikiau ką pats buvo su-tvėręs Dievo vardu. Taigi žmogus arba pasilieka apibrėžtame tvariame pasaulyje, kartu įkalinęs jame savo sielą, arba nebeapsikentęs pagaliau paleidžia gniaužtus ir nubunda į nestveriantį sąmoningumą, nebestingstančią gyvą sąmonę, grįžta į pirmapradę nesutvertąją būtį. Tokia mąstymo ir vilties kryptis pasaulio atžvilgiu yra eschatologiška, t. y. nutaikyta į pasaulio pabaigą, o asmens atžvilgiu – soteriologiška, t. y. nutaikyta į išsilaisvinimą, į laisvę, kuri šia prasme yra tiesioginė sutvėrimo priešybė. Pats sutvėrimas ir sutvertumas įvairiais atžvilgiais tokiu atveju suprantamas neigiamai – kaip laisvės priešprieša ir išsilaisvinimo kliūtis. Esminės jo apraiškos vidiniame pasaulyje – ideologija ir stabmeldystė. Straipsnis tiesiogiai tęsia du ankstesnius – „Be pagrindo, be atramos. Dvasiniai su-tvėrimo ir iš-tvėrimo kontekstai“ (Razauskas 2022a) ir „Idėjos, idealai ir ideologijos“ (Razauskas 2022b)
Šventoji ir pasaulietinė muzika Šventajame Rašte
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article deals with the issues arising within the relationship between sacred and secular music by analyzing musical properties found in the text of the Bible. Based on the opposition of the holy and the profane, which was posited by Mircea Eliade, the author tries to find the formation of this distinction by interpreting the characteristics of music in the Old Testament and its transformation in the New Testament. The aim of the article is to show that a measured rhythm and multivoicedness are features dominating in the secular sphere, while monophony can be seen as a fundamental feature of sacred music.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje šventosios ir pasaulietinės muzikos santykio problema svarstoma analizuojant giedojimo ir instrumentinės muzikos ypatybes Šventojo Rašto tekste. Šios perskyros susidarymą bandoma aptikti Mircea Eliade’s šventybės ir pasaulietiškumo perskyros pagrindu interpretuojant muzikos charakteristiką Senajame Testamente bei jos transformaciją Naujajame Testamente. Straipsnyje siekiama parodyti, kad reguliaraus ritmo ir daugiabalsumo parametrai dominuoja pasaulietinėje muzikoje, o monofonija pasakojime atsiskleidžia kaip šventosios muzikos bruožas
Nihilizmas ir maišto sąmonė
Full text linkThe article focuses on the question concerning the relationship between nihilism and rebellion consciousness. This aspect of the theory of nihilism is considered through the context, which seems “extraneous” or even opposite to the rebellion consciousness, i. e. by discussing the phenomenon of “nonresistance” or “surrender”. The Prologue of the book by Spanish author Santiago Alba Rico serves as a theoretical provocation. Rico’s “Nihilism and Capitalism” opens with a story about a catastrophic event which remained unrevealed – as if it didn’t happen. The latter disposition of Western spirit, according to Rico, functions as an approach diagnosing the Everyday Nihilism. The mentioned understanding of nihilism is juxtaposed with Camus’ “paradigmatic” consideration of rebellion consciousness. The article also deals with the question concerning the genetic link between the denial motion in nihilism and the analogous motion respectively found in rebellion consciousness. The impossibility to treat these two opposite consciousness – nihilistic and rebellious – as overcoming the Nihilism is disclosed. Both these intentions of consciousness are equivalent in respect of Cynics’ practical argument. And it is namely so-called “major event”, which cannot be left unrevealed, serves as a chance of “salvation” for Reality.Straipsnyje keliamas nihilizmo ir maišto sąmonės santykio klausimas. Šis nihilizmo teorijos aspektas aktualizuojamas maišto sąmonei „svetimame“, netgi priešingame kontekste – svarstant „nesipriešinimo“, „pasidavimo“ fenomeną. Šiam svarstymui teorine provokacija tampa ispanų autoriaus Santiago Alba Rico knygos Nihilizmas ir kapitalizmas Prologas – pasakojimas apie katastrofišką įvykį, kurio „nebuvo“ – nutylėtą įvykį. Tokią mūsų vakarietiškos dvasios dispoziciją Rico diagnozuoja esant nihilizmu – kasdieniu nihilizmu. Straipsnyje toks nihilizmo traktavimas sugretinamas su „paradigminiu“ Albert’o Camus nihilizmo kaip maišto sąmonės traktavimu. Keliamas klausimas apie nihilizmo ir jį atitinkančio neigimo judesio genetinę sąsają su maišto ir / ar susitaikymo sąmone. Parodoma, jog nė viena iš šių „binarinių opozicijų“ nelaikytina sąmone, įveikiančia nihilizmą. Nihilizmo neįveikia nei maištas, nei susitaikymas. Kiniškojo tikrovės argumento atžvilgiu abi šios sąmonės intencijos yra lygiavertės. Tačiau XXI amžius įgyja šansą „įveikti“ nihilizmą – tikrovę išgelbsti major event, nepaneigiamas įvykis – įvykis, kurio neįmanoma „nutylėti“
Tikėjimo paradoksas ir nihilizmo „logika“: S. Kierkegaardas
Full text linkSelection of the starting point performed by contemporary philosophy, which raises a question of nihilism, swings between the two theoretical perspectives, i. e. nihilism as spiritual event and nihilism as speculative „event“. In such conceptual horizon we face the question on the interconnection of the thinking of individual authors with the context of nihilism. This article discusses the possibility of attaching the author who was not announcer or theoretician of nihilism – Kierkeggard – to the history of nihilism. Thus, the field of the discussions on nihilism embraces not only the ontological topic, but also the problem of „logic“ of nihilism.Šiuolaikinės filosofijos, keliančios nihilizmo klausimą, išeities taško pasirinkimas neišvengiamai svyruoja tarp dviejų teorinių perspektyvų – nihilizmo kaip dvasios įvykio ir nihilizmo kaip spekuliatyvaus „įvykio“ traktavimo. Tokiame konceptualiame horizonte iškyla ir atskirų autorių įtraukimo į nihilizmo kontekstą klausimas. Šiame straipsnyje svarstoma ir tokio autoriaus, kuris nebuvo nihilizmo skelbėjas ar teoretikas – Kierkegaardo – įrašymo į nihilizmo istoriją galimybė. Pats nihilizmo svarstymo laukas įima jau ne tik ontologinę problematiką, bet ir nihilizmo „logikos“ problemą
Ekologinių pasėlių LAI ir SLP poveikis anglies asimiliavimui ir biomasės formavimui vegetacijos periodo metu
No full textLauko eksperimentas vykdytas 2020 ir 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje karbonatingame stagniškame išplautžemyje (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti vasarinių rapsų ir įsėlinių tarpinių augalų šaknų biomasę, CO2 emisiją iš dirvožemio ekologiškai augintų rapsų agrocenozėje. Didžiausia rapsų šaknų biomasė 2020 m. nustatyta laukeliuose, kuriuose buvo įsėtas purpurinių dobilų tarpinis pasėlis ir nenaudoti biopesticidai, o 2021 m. – biopesticidais purkštuose laukeliuose be tarpinio pasėlio. Didžiausia įsėlinių tarpinių augalų ir bendra augalų šaknų biomasė susiformavo laukeliuose, kuriuose į rapsus buvo įsėtas daugiamečių svidrių tarpinis pasėlis ir nenaudoti biopesticidai. Augalų vegetacijos pabaigoje 2020 m. didžiausia CO2 emisija iš dirvožemio nustatyta žieminių vikių tarpiniame pasėlyje be biopesticidų, o 2021 m.– purpurinių dobilų tarpiniame pasėlyje su biopesticidais.The field experiment was carried out in 2020 and 2021 at the Experimental Station of Vytautas Magnus University Agriculture Academy. Soil – Endocalcaric Amphistagnic Luvisol. The aim of this study was to determine the root biomass of spring oilseed rape and under-sown cover crops, CO2 emission from soil in the organically grown spring oilseed rape agrocenosis. In 2020, the highest root biomass of spring oilseed rape was found in the plots with under-sown crimson clover cover crop and without biopesticides, and in 2021, in plots, sprayed with biopesticides and without cover crop. The highest root biomass of under-sown cover crops and the total plant root biomass was formed in the plots, where perennial ryegrass cover crop was sown in the spring oilseed rape and biopesticides were not used. At the end of plant vegetation in 2020, the highest CO2 emission from soil was obtained in the winter vetch cover crop without biopesticides, and in 2021, in the crimson clover cover crop with biopesticides.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŽemės ūkio akademija / Agriculture AcademyMiškų ir ekologijos fakultetas / Faculty of Forest Sciences and EcologyAplinkos ir ekologijos katedra / Department of Environment and Ecolog
Viską prisiminti. Naujosios atminties ir vaizduotės praktikos Venecijos bienalėje 2013
Full text linkThe author examines the re-actualization of memory and imagination in contemporary art practices. Departing from the idea of “Encyclopedic Palace” proposed by Massimiliano Gioni, the main curator of Venice Biennale 2013, it aims to relate architecture, knowledge and memory through various forms of imagination. Focusing on the creative practices by Aurélien Froment and his work “Camillo’s Idea”, a film featuring a mnemonist in the Teatro Olimpico in Vicenza, who demonstrates her own feats of memory and recites the history of mnemonics, it analyses the problematic relationship among media images, mental states, and corporeal experiences. Bydeploying various theories and takes on the imaginary by Bernard Stiegler, Pietro Montani, Jean-Jacques Wunenburger, Joel Candau, this paper unfolds the dynamic interaction between symbolic imagination and mediated forms of life.Šis straipsnis nagrinėja atminties ir vaizduotės reaktualizavimo temą šiuolaikinio meno praktikose. Atsispiriant nuo 2013 m. Venecijos bienalės pagrindinės parodos kuratoriaus Massimiliano Gioni „Enciklopedinių rūmų“ idėjos, mėginama diagnozuoti architektūros, žinojimo ir prisiminimo ryšį su įvairiomis įsivaizdavimo formomis. Dėmesys sutelkiamas į įvairias medialinių vaizdų ir kūno santykio formas nagrinėjančio menininko Aurélieno Froment’o kūrybines praktikas. Venecijos bienalėje eksponuotas jo videodarbas „Camillo idėja“ mėgina užmegzti problemišką ekranizuoto suvokimo ryšį su prarastomis Renesanso mnemotechnikos rūšimis. Pasitelkus įvairias šiuolaikines – Bernardo Stieglerio, Pietro Montani, Jeano Jacques’o Wunenburgerio, Joelio Candau – įsivaizduojamybės teorijas analizuojamas dinaminėje įtampoje atsiveriantis simbolinės vaizduotės ir medijuotų gyvenimo formų santykis
The mechanism of hepatic heme oxygenase-1 expression by limb remote ischemic preconditioning.
No full textThe mechanism of hepatic heme oxygenase-1 expression by limb remote ischemic preconditioning. Transplantation
No full textIs imatinib justified as an adjuvant chemotherapy for patients with recurrent gastrointestinal stromal tumors.
No full textThe vanishing author in computer-generated works: a critical analysis of recent Australian case law
Full text linkAbstract
The use of software is ubiquitous in the creation of many copyright works, yet the requirement in copyright law that every work have a human author who engages in independent intellectual effort means that its use may prevent copyright subsistence. Several recent Australian cases have refocused attention on authorship as an essential criterion of copyright subsistence, and these cases suggest that much computer-produced output may be authorless and thus lack copyright protection. This article, the first in a two-part series, analyses how each case deals with the question of authorship of computer-produced works and why the use of software diminishes copyright protection for a significant number of computer-generated works. The article critiques the application of conventional notions of human authorship developed in the pre-computer age to modern productions and suggests alternative approaches to authorship that satisfy both the major objectives of copyright policy and the need to adapt to the computer age. The article argues that, without a broader judicial approach to authorship of computer-generated works, Parliament must remedy the lacuna in protection for these ‘authorless’ works. Possible solutions for reform are suggested. In a forthcoming article, the author comprehensively examines those reform proposals
- …
