1,720,964 research outputs found
Circumstances of the unification of Lithuanian anti-soviet partisans during 1946–1949.
No full textIn 2019 comes the 70th anniversary of the founding of LLKS – the Union of Lithuanian Freedom Fighters (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdi).This underground organization had been founded in February of 1949. It united the people, who had been fighting against the Soviet power in Lithuania. Heads of the LLKS were active partisans and they called themselves freedom fighters. In the same time, other people called partisans 'forest men', 'greens' etc. The main purpose of this article – to consider the process of unification of the forces of Lithuanian partisans under unified command and to highlight the main circumstances of this process. The article is based on the archival materials and modern research writings. So far, very few research papers about Lithuanian anti-Soviet struggle have been published outside Lithuania. That's why one of the goals of the author – to provide the information about this episode of the modern history of Lithuania to Ukrainian readers. Perhaps, the similarity with Ukrainian national insurgent movement during the 2nd World War will be found. The final ambition of the armed struggle of Lithuanian partisans was the creation of free democratic Lithuania. Partisans considered the mistakes of Lithuanian state-building during the interwar period, such as authoritarian regime and weak social politics. Freedom fighters hoped to get help from the West countries – Great Britain of the USA – through the mediation of Lithuanian emigrants. The unification of partisans was difficult because of the activity of infiltrated Soviet security agents. The chronological framework of the article covers the period of 1946–1949, when where held the main events of the unification of partisans. Active partisan struggle against the Soviet in Lithuania power lasted to 1953. Key words: Lithuania, partisans, Jonas Zemiatis, anti-Soviet struggle, LLKS
Tendencies of Waiting for War in Lithuania in 1945–1953.
No full textThe article comprehensively analyses the tendencies of waiting for war in Lithuania in 1945-1953, showing the influence of the experience of waiting for war in 1940-1944 on later time based on specific examples. The reflections of the expectation of war and the alleged promises of Lithuanian emigrants in the memories of witnesses - which did not always coincide with the realities of the past - are examined. The article focuses on the moods and actions of Lithuanian partisans directly related to these tendencies, because it was one of the most topical issues for the anti-Soviet fighters. The article examines the possible sources (press, radio, rumours) on the basis of which the war between East and West was predicted. The influence of German, US and British factors on forecasts is considered. It identifies events that may have fuelled the anticipation of military conflict and stormed people's imaginations, showing what actions the population was led to. Based on archival and published sources, the importance of the mood of waiting for war for the activities of Lithuanian partisans and the attitude of the population is determined. The frustrations of the Lithuanian population about the non-commencement of the war and the unfulfilled forecasts are also examined
Image of Lithuanian exiles in Soviet state security documents from 1945 to 1991
No full textSovietų valdžios ir lietuvių išeivijos konfliktas, prasidėjęs 1940 metais, Antrojo pasaulinio karo metu sustiprėjo, o po 1945 metų nuolatos tęsėsi iki pat 1991 metų. Sovietų saugumas, įgaliotas sovietų valdžios, vykdė slaptąją dezorganizacinę veiklą lietuvių išeivijos atžvilgiu ir kartu su kitomis sovietinėmis institucijomis formavo išeivijos įvaizdį. Pirmiausia tai atliko savuose slaptuose dokumentuose, o vėliau skleidė viešojoje erdvėje. Darbo tikslas yra panagrinėti sovietų saugumo formuotą požiūrį ir parodyti pagrindinius šio požiūrio skleidimo būdus 1945–1991 m. Šiuo laiku aktyviausiai veikė sovietų specialiosios tarnybos ir pasireiškė išeivijos antisovietinė veikla. Duomenų apie sovietų formuotą požiūrį galime rasti istorikų Arvydo Anušausko, Juozo Banionio, Geistauto Gečiausko, Arūno Streikaus ir kt. darbuose. Bet išsamiai ir išskirtinai ši tema dar nenagrinėta. Pagrindinis šaltinis yra buvę KGB archyvai, saugomi Lietuvos ypatingajame archyve (toliau – LYA). Dėl įvairių priežasčių archyvinė medžiaga, susijusi su saugumo veikla prieš išeiviją, yra negausi, todėl nepajėgi atskleisti viso slapto veikimo užkulisių. Bet suformuluotas saugumiečių požiūris archyviniuose dokumentuose atsiskleidžia gana neblogai.Soviet State Security, as an integral part of the Soviet system, fostered a negative and denigrating attitude toward those Lithuanian emigrants who did not approve of the Soviet system in Lithuania. This attitude began to be actively promoted from 1945 onwards, when Lithuanian war refugees arrived in Western Germany. It was in their ranks that the Soviets found many enemies of the Soviet system. At first these refugees were accused of having collaborated with the Nazi occupying regime; later they were accused of cooperating with the intelligence services of Great Britain and the United States. A similarly negative and derogatory attitude was adopted toward those organizations that joined efforts to promote the liberation of Lithuania. It was only the so-called progressive, i.e., Communist-sympathizing Lithuanians living abroad the Soviets did not attack—they held them to be their support group in the Lithuanian emigration. Among Lithuanian diaspora organizations the Soviets held their fiercest enemy to have been the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (best known under its Lithuanian acronym VLIK ). It was accused of collaborating with the Nazis and later of working for American intelligence. But besides the denigrating evaluation there were indications that the Soviets un derstood VLIK ’s importance in the life of the emigrant community. Still it was often emphasized that the activities of VLIK had no future. Second on the list of the Soviet Union’s enemies was the Santara-Šviesa Federation. It was seen as posing a danger because it adopted camouflaged methods of working against the Soviet system. Other organizations negatively viewed by the Soviets included the World Lithuanian Community and the Lithuanian American Council. Negative attitudes were not only recorded in internal Soviet security documents but propagated in publications as well. A rticles and books directed against the anti-Communist Lithuanian emigration were prepared on the basis of material selected by the KG B and with the help of workers from that agency. These publications displayed the same negative and derogatory attitudes. Every publication was accompanied by propaganda and publicity actions. But their results were minimal in comparison to the planned-for goals. The KG B-fashioned image of the emigration was intended to be transmitted to all potential audiences: the inhabitants of Lithuania, foreign citizens, ordinary emigrants - thereby inculcating certain stereotypes into their thinking
[Sovietiniai partizanai Lietuvoje, 1941-1944 m.] : recenzija
No full textReikšminiai žodžiai: Ginkluotas pogrindis; II pasaulinis karas; Nacių okupacija; Partizanai; Represijos; Sovietiniai partizanai; Sovietų partizanai; Teroras; Terorizmas; Armed underground; Nazi occupation; Partisans; Repressions; Soviet partisans; Terror; Terrorism; World War I
Destructive KGB actions against Santara-Šviesa in the 1960s to 1980s
No full textStraipsnyje yra nagrinėjama prieš federaciją ,,Santara – Šviesa“ nukreipta KGB veikla, tiriamas sovietinių saugumiečių suformuluotas požiūris į susivienijimą, aptariami sovietinių saugumiečių rengti planai organizacijos atžvilgiu, jų kurtas agentūrinis tinklas federacijos viduje ir aplink ją nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios iki devintojo pabaigos. KGB suformavo neigiamą opiniją apie federaciją ,,Santara – Šviesa“, kuri buvo kaltinama pagal JAV specialiųjų tarnybų užsakymą vykdanti priešišką veiklą prieš sovietinę santvarką. Tik devintajame dešimtmetyje, saugumui ieškant atsvarų kitoms išeivijoje veikiančioms lietuvių organizacijoms, KGB požiūris į organizaciją buvo palankesnis. KGB struktūrų rengiami kasmetiniai planai, skirti ,,Santaros – Šviesos“ veiklos trukdymui, buvo grindžiami agentų infiltravimu į federacijos narių tarpą bei dezinformacija. Į infiltravimo procesą būdavo įtraukiami keliasdešimt su federacijos nariais asmeninių ryšių turintys Lietuvoje gyvenantys agentai. Dezinformacija būdavo naudojama siekiant supriešinti ,,Santarą – Šviesą“ su kitais lietuvių išeivijos susivienijimais bei norint sukompromituoti savo veikla neįtikusius federacijos narius. Šioje veikloje KGB pasiekti rezultatai buvo pervertinami norint vadovybei pateikti geresnius savo darbo įrodymus. Reikšminiai žodžiai: Santara - Šviesa; Santaros – Šviesos federacija; KGB; KGB veikla; Destrukcinė veikla; Emigracija; Išeivija; KGB agentūra; Lietuvos istorija; Lietuvgių išeivija; Santara-ŠviesaOne of the émigré organizations targeted by the KGB was the Santara-Šviesa Federation. The Soviet security service viewed the federation in negative terms as a tool of foreign special services carrying out activities inimical to the Soviet Union. The Soviet services feared that the allegedly inimical activities were being carried out under deceptive guises. But the KGB did not always understand the structure of Santara-Šviesa and the purpose of its activities, which sometimes led to failures in its work. In this article we seek to identify the main points of KGB plans to disrupt the federation's endeavours. These plans included information- gathering, infiltrating secret agents, and undertaking disinformation activities. Specific instances of activities planned and undertaken by the KGB are described; for example, attempts to infiltrate the federation with the help of agents and persons of confidence. The article also surveys possible attempts by Soviet security persons to exaggerate the results of their activities in the eyes of their superiors since the announced objectives were not always fully met. The KGB also organized disinformation campaigns against Santara-Šviesa and some of its more active members. Due to a lack of sufficient archival material the outcomes of these actions are difficult to ascertain. However, one may surmise that these actions were undertaken in the expectation of good results, which could not be obtained for objective reasons
Pavykusi ar nepavykusi mobilizacija į Raudonąją Armiją? : recenzija
No full text1944–1945 m. Lietuvos gyventojų prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją (RA) sovietinėje literatūroje buvo pateikiama kaip savanoriškas, visuomenės džiaugsmingai priimtas, teisėtas valdžios veiksmas. Laikyta, jog Tarybų Lietuva yra neatsiejama TSRS dalis, o jos vyrų pilietinė pareiga – kovoti už savąją valstybę. Parodomasis stojimas į RA turėjo pademonstruoti, jog lietuvių tauta pritaria „pasirinktam“ sovietizacijos keliui. Kaip vyko ši mobilizacija? Kokios priemonės buvo pasitelktos jai įvykdyti? Kokie pasiekti rezultatai? Koks likimas laukė mobilizuotųjų mokymuose ir fronte? Atsakymų į šiuos klausimus paieškos atliekamos recenzuojamoje Vytauto Tininio knygoje „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ (2014). Knygą, be įvado, išvadų, priedų, sudaro aštuoni skyriai, kuriuose aptariami atskiri su mobilizacija susiję aspektai, taip pat pateikiamas aprašomų įvykių istorinis kontekstas. Darbe gausybė įvairių įvykių detalių iš archyvinių šaltinių ir publikuotos istorinės medžiagos. Daugiausia naudotasi Lietuvos ypatingajame archyve saugomais (LKP ir SSRS saugumo struktūrų) dokumentais, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga, pateikta daug statistinių duomenų. Nepaisant kelių netikslumų ir kitų neesminių pastabų, šis darbas užpildo istorijos tarpsnį, apie kurį dažnai susidaro įspūdis, kad jau viskas pasakyta ir parašyta. Memuaruose gal jau daug kas ir pasakyta (bet irgi ne viskas), bet stalinizmo laikotarpis dar laukia nešališkų, politiškai neangažuotų, objektyvių istorikų vertinimo. Reikšminiai žodžiai: Demobilizacija; Ginkluotas pasipriešinimas; Lietuviai kariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje; Lietuvos lenkų mobilizacija; Lietuvos sovietinė okupacija; Prievartinė mobilizacija; Prievartinė mobilizacija į Raudonąją Armiją; Raudonoji Armija; Recenzija; Represijos; Sovietinė teisė; Vytautas Tininis; Armed resistance; Demobilization; Forced mobilization; Forced mobilization into the Red Army; Lithuanian soldiers at the end of World War II; Polish mobilization in Lithuania; Repressions; Review; Soviet law; Soviet occupation of Lithuania; The Red Army; Vytautas Tinini
Subversive activities of the KGB against Lithuanian emigrants in Western Europe from the 1960s to the 1980s
No full textStraipsnyje analizuojama KGB veikimas prieš Vakarų Europos lietuvių emigrantus XX a. septintajame-devintajame dešimtmečiais. Po antrojo pasaulinio karo didžiausia lietuvių bendruomenė susikūrė JAV dėl palankių socialinių sąlygų, o Vakarų Europoje lietuvių emigrantai gausiausiais susikoncentravo Vakarų Vokietijoje. Disponuojama archyvinė medžiaga padiktavo šio straipsnio ribas - susikoncentruota Vakarų Vokietija. Tyrimo tikslai: ištirti KGB veiklą, nustatyti sovietų saugumą labiausiai dominusias organizacijas ir asmenis, slapto veikimo galimybes ir sunkumus. Apsiribojama XX a. septintuoju-devintuoju dešimtmečiais, nes tada kūrėsi ir plėtojo savo veiklą pagrindiniai lietuvių susivienijimai Vakarų Europoje. LSSR KGB daugiausia dėmesio skyrė Pasaulio lietuvių bendruomenės skyriams Vakarų Europoje, visų pirma, veikusiems Vakarų Vokietijoje. LSSR KGB jungėsi ir prie SSRS KGB vykdomų planų. Bendrai tirta „Laisvės“ radijo stotis ir Baltijos institutas Švedijoje. KGB intensyviausiai veikė Vakarų Vokietijoje dėl palankių sąlygų, t .y., asmenų iš Lietuvos repatriacijos, tarp kurių buvo infiltruojami slaptieji agentai. KGB bandė veikti kompromituodama asmenis ir organizacijas pasitelkiant karo nusikaltimų tematiką bei skelbiant, kad jie neva veikė kaip slapti KGB agentai. Be to, stengtasi formuoti teigiamą sovietinės Lietuvos įvaizdį, tokiu būdu atitraukiant išeivius nuo antisovietinės veiklos. Nepaisant visų pastangų KGB nepasiekė norimų rezultatų – nesugebėta nutraukti emigrantų veiklos, kuri labiausiai strigdavo dėl vidinių problemų, o ne dėl agentų poveikio. Reikšminiai žodžiai: 1960-1990; Destrukcinis veikimas; KGB; Lietuvių emigracija; Lietuvių emigrantai, KGB; Vakarų Europa; 1960-1990; KGB; Lithuanian emigrants, KGB; Lithuanian emigration; Subversive activities; Western EuropeThis article analyses KGB activity against Lithuanian emigrants of Western Europe between seventh and ninth decades of the XX century. After the Second World War, due to the favourable social conditions the largest Lithuanian community was established in the USA, while the largest group of Lithuanian emigrants of Western Europe was formed in Western Germany. Available archives have determined the limits of the article, i.e. attention was drawn to the Western Germany. The objectives of the research: to examine activities of KGB, to determine organizations and individuals most interesting to Soviet security, and opportunities and difficulties of secret activities. The article only includes period between the seventh and ninth decades of the XX century because that is the period when the most important Lithuanian associations were forming and developing their activities in Western Europe. LSSR KGB was focusing on sections of Lithuanian World Community in Western Europe, firstly acting in Western Germany. LSSR KGB also was helping USSR KGB to implement their plans. The article also includes general investigation of radio station Laisvė and Baltic institute in Sweden. Due to the favourable circumstances, i.e. repatriation of people from Lithuania, among which secret agents were infiltrated, the most intensive activity of KGB was diverted to Western. KGB was trying to compromise individuals and organizations, which was done through war crimes, also declaring that they were allegedly working as secret KGB agents. Furthermore, it was aimed to form positive image of Soviet Lithuania, this way distracting emigrants from anti-Soviet activities. Despite all the effort, KGB had not managed to reach desired results, i.e. it did not manage to cease the activity of emigrants, which was mostly hampered due to the internal problems, and not due to the impact of agents
- …
