1,720,967 research outputs found

    99 Baltijos istorijos = 99 Baltic stories

    No full text
    Tekstas lietuvių ir anglų kalbomisLeonido Donskio 99 Baltijos istorijos – tai 99 istorinės ir kultūrinės asociacijos, o sykiu – ir klaipėdiečio atminties trajektorijos. Tai siužetai apie Baltijos regiono pagimdytus iškilius žmones bei jų įnašą į moderniojo pasaulio kultūrą. Sykiu ir modelis, atveriantis galimybę didžiąsias nūdienos pasaulio idėjas bei dramas atsekti Baltijos šalyse ir Baltijos regione.Viešosios komunikacijos katedra / Department of Public CommunicationsVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult. / Faculty of Political Science and Diplomac

    Austrija ir Lietuva - ar laimingos? : recenzija

    No full text
    Recenzijoje aptariama Judith Lewonig knyga „Österreich und Litauen. 2500 Jahre Beziehungsgeschichte. Eine chronologische Übersicht. Lietuva ir Austrija. 2500 metų santykių istorija. Chronologinė apžvalga“ (Vilnius, 2013). Recenzuojama knyga – dvikalbė: tai įvardinama kaip didelis jos privalumas, nes ji tampa prieinama ir vokiečių kalba, ir lietuvių kalba skaitančiai auditorijai. Be to, dvikalbiame pavadinime atsispindi ir tai, jog šioje knygoje ne tik kalbos, bet ir valstybės traktuojamos lygiai, nė vienai iš jų neteikiama pirmenybė. Vienintelis rastas didesnis skirtumas – trumpa Lietuvos istorijos apybraiža pradedama nuo 1009 m. ir vardo paminėjimo, o Austrijos – nuo priešistorinių Halštato kultūros laikų. Knygoje pristatomi istoriniai Lietuvos ir Austrijos ryšiai, užsimezgę kai 1452 m. Gediminaičių kraujo turintis Habsburgas Frydrichas III tapo imperatoriumi, nagrinėjami vėlesni Habsburgų ryšiai su Jogailaičiais: net aštuonios Habsburgaitės ištekėjo už Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Pristatyta Jogailos proanūkės Ona, kuri ištekėjo už imperatoriaus Ferdinando II, kuriam valdant iškilo Habsburgai ir menko Jogailaičiai. Visoje knygoje skiriamas dėmesys įvairioms asmenybėms, siejusioms Lietuvos ir Austrijos istoriją, taip pat nepamiršti ir Atrojo pasaulinio karo lietuviai pabėgėliai Austrijoje bei XVIII a. protestantai austrai, pasitraukę ar išvaryti į Lietuvą. Padaryta išvada, jog ši knyga – originalus, išsamus ir nenuobodus leidinys apie Austrijos ir Lietuvos santykių istoriją. Reikšminiai žodžiai: Austrija (Austria); Santykių istorija; Lithuania; Relationship histor

    Berkeley and the Time-Gap Argument

    Get PDF
    Berkeley doesn't use the Time-Gap Argument, as Leibniz does, to prove either that we immediately see only ideas or that we see physical objects mediately. It may be doubted whether he was even aware of the time-gap problem that gives rise to the argument. But certain passages in the Three Dialogues and elsewhere suggest that Berkeley would have had cogent answers to anyone who claimed that this argument, construed as being in aid of the conclusion that we only perceive ideas, is unsound. Discussing points made by Bertil Belfrage, Len Carrier, John Foster, A. C. Grayling, Howard Robinson, A. D. Smith, Tom Stoneham, and Colin Turbayne, I try to show that the Time-Gap Argument can be expanded into a strong argument for Berkeleian Idealism. I also idnicate how the latter provides a solution to J. J. Valberg's "puzzle of experience" and disarms James Cornman's argument in Perception, Common Sense, and Science that Berkeley, too, faces a time-gap problem

    Koks filosofas buvo Leonidas Donskis?

    Get PDF
    This paper offers my personal view of a philosopher who was not only a colleague but also a close friend. From my interactions with him I judge Leonidas to have been a perceptive and non-insulting aphorist, a master of condensed philosophical thought, and a fine encyclopedist of important aspects of Western civilization. Above all, we shared the conviction that most significant are those aspects which mean something to us.Iš visų Lietuvos filosofų geriausiai pažįstu Vosylių Sezemaną, Arvydą Šliogerį ir Leonidą Donskį. Pastarojo dėka susipažinau su Sezemanu, kuriam pagarbą atidaviau išversdamas porą jo svarbiausiųjų veikalų į anglų kalbą. Kritišką pagarbą Šliogeriui išreiškiau savo straipsniu „Ar nargliuos šiąnakt gaspundai?“ („Darbai ir dienos“, 2013, t. 59). O šiuo straipsniu reiškiu pagarbą Leonidui Donskiui, kurį visą laiką laikiau savo artimu draugu. Mudu sieja įsitikinimas, jog be subjekto nėra objekto ir kad gyviausias pasakojimas apie ką nors apima ir pasakojimą apie tai, ką tas dalykas reiškia tau. Tai yra tam tikras subjekto pranašumas objekto atžvilgiu

    Lietuviškojo liberalizmo koncepcija sunkiai skinasi kelią į Lietuvą : recenzija

    No full text
    Pokario lietuvių išeivija paliko gana daug knygų ir straipsnių apie Lietuvos politiką, apie tai, kokia ji buvo per pirmąją respublikos Nepriklausomybę, kas su valstybe darėsi per sovietų bei nacių okupacijas ir kokia ji galėtų būti vėl tapusi nepriklausoma. Vienas tokių veikalų – Čikagoje 1959 m. Santaros-Šviesos išleistas ir Vilniuje 2008 m. „Versus aureus“ leidyklos lietuvių kalba publikuotas Vytauto Kavolio redaguotas straipsnių rinkinys „Lietuviškasis liberalizmas‘, liudijantis, kad liberalizmo studijos Lietuvoje turi stiprių precedentų ir perspektyvų. Knygą pradėti skaityti patariama nuo V. Kavolio įvado pereinant prie Leonido Donskio pratarmės; taip geriau išryškėja penki praėję liberalizmo dešimtmečiai ir jo keliami uždaviniai dabarčiai. Rinkinio pabaigoje priedu pateiktas į lietuvių kalbą išverstas Oksforde 1947 m. paskelbtas „Liberalų manifestas‘. Knygos recenzijoje pristatomi ir aptariami J. Jaks-Tyrio, K. Drungos, V. Donielos, A. J. Greimo, M. Krupavičiaus, J. Girniaus, A. Gurecko, J. Kaupo, R. Šilbajorio, V. Trumpos, V. Rastenio apmąstymai apie liberalizmo ideologijos privalumus bei trūkumus, jų polemika dėl žmogiškosios laisvės sampratos, individualizmo ir visuomeniškumo santykio, liberalizmo ir tautinės valstybės idėjų, katalikų ir liberalų santykių, liberalios ūkio politikos ir kitų liberalizmo aspektų. Recenzento nuomone, šiandien ypatingo dėmesio reikalauja išeivijos filosofų pradėta diskusija apie liberalizmo ir krikščionybės konfliktą. Reikšminiai žodžiai: Liberalizmas; Vytautas Kavolis; Conception; Liberalism; Lithuania; Lithuania, liberalism; Vytautas KavolisLithuanians who emigrated after the war had left quite many books and articles about the Lithuanian politics: the first Independence of Lithuania, the periods of the Soviet and Nazi occupations and how it may look like if Lithuania would be independent again. One of the works is a collection of articles “Lietuviškasis liberalizmas” that revealed the fact that the studies of liberalism had strong precedents and perspectives in Lithuania. The collection was published in Chicago in 1959. A Lithuanian edition, edited by Vytaytas Kavolis, was published in Vilnius in 2008 by a “Versus aureus” publishing house. It is advisable to start reading the book from Kavolis' introduction and Leonidas Donskis' foreword; in this way the past five decades of liberalism and its tasks for the present are more clear. At the end of the collection, there is a supplement “Liberalų manifestas” that was translated in Oxford and published in 1947. In the review of the book, the thoughts of J.Jaks-Tyris, K.Drunga, V.Doniela, A.J.Greimas, M.Krupavičius, J.Girnius, A.Gureckas, J.Kaupas, R.Šilbajoris, V.Trumpas, V.Rastenis are presented and discussed. They talk about the advantages and disadvantages of the ideology of liberalism, its topical issues because of the concept of a human freedom, the relationship of individualism and sociality, Catholics and liberals, the ideas of liberalism and the nation state, and the aspects of the liberal economic policy and other aspects of liberalism. According to the reviewer, today a discussion about the conflict between liberalism and Christianity that was started by the emigrant philosophers requires special attention
    corecore