1,732,749 research outputs found
Socialinio darbo, kaip profesijos, situacija Lietuvoje
No full textVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Darbo teisė
No full textVadovėlyje išnagrinėtos pagrindinės darbo teisės sistemos struktūrinės dalys, pradedant darbo teisės bendrųjų nuostatų apžvalga (darbo teisės dalykas, metodas, sistema, darbo teisės principai, šaltiniai, darbo teisinių santykių sistema). Atskira dalis skirta kolektyviniams darbo santykiams: socialinės partnerystės, kolektyvinės sutarties ir kolektyvinių darbo ginčų analizei. Aptariama individualiųjų darbo santykių esmė ir reikšmė. Šioje dalyje nagrinėjami įdarbinimo teisiniai santykiai, darbo sutartis, darbo ir poilsio laikas, darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos, darbo drausmė ir atsakomybė, materialinė darbo sutarties šalių atsakomybė, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo ginčai, darbo įstatymų laikymosi priežiūra ir kontrolė. Atskiruose skyriuose analizuojama Europos Sąjungos ir tarptautinė darbo teisė. Vadovėlis skirtas studijuojantiems aukštųjų universitetinių ir ne universitetinių mokyklų studijų programаs – teisės, vadybos, viešojo administravimo, ekonomikos ir finansų, socialinės politikos ir kt. – studentams. Jis bus naudingas ir teisininkams bei kitų sričių specialistams, kurių veikla susijusi su darbo teisės praktiniu taikymu
Ne viso darbo laiko teisinio reglamentavimo ypatumai
No full textVisuotinai pripažįstama ne tik užimtumo skatinimo, ekonominė, bet ir socialinė ne viso darbo laiko reikšmė. Šiuolaikinėje visuomenėje besikeičiant darbo santykių pobūdžiui, vis svarbiau tampa darbo laiką išdėstyti laike, jį pritaikyti prie darbuotojo ir darbdavio poreikių ir mažiau svarbi darbo laiko trukmės apibrėžtis. Straipsnyje siekiama išnagrinėti tarptautinei teisei ir praktikai būdingus ne viso darbo laiko esminius ypatumus Siekiant atskleisti šiuolaikinę ne viso darbo laiko sampratą, analizuojamos ne viso darbo laiko teisinio reglamentavimo prielaidos, ne viso darbo laiko sąvoka, pagrindinės organizavimo formos, trukmė, susitarimų dėl ne viso darbo laiko požymiai. Straipsnyje taip pat vertinama, ar Lietuvos teisėje numatytos nuostatos atitinka esminius ne viso darbo laiko požymius, jo teisinio reglamentavimo ypatumus, atitinkančius šiuolaikinę ne viso darbo laiko sampratą. Konstatuojama, jog ne viso darbo laiko samprata ir požymiai Lietuvos teisėje ne visada atitinka tarptautinėje teisėje ir praktikoje suformuluotuosius. Visapusiškai ne visą darbo laiką dirbančiųjų teisių apsauga užtikrinama tik tais atvejais, kai ji apima darbo, užimtumo bei socialinio draudimo teisės reguliavimo sritis. Tik tarpusavyje derinant šias teisinio reguliavimo sritis bei dispozityvųjį ir imperatyvųjį teisinio reguliavimo metodus, sudaromos tinkamos prielaidos ne viso darbo laiko susitarimus taikyti praktikoje. Reikšminiai žodžiai: Darbo laikas; Ne visa darbo diena; Ne visa darbo savaitė; Ne visas darbo laikas; Ne visą darbo dieną dirbantis darbuotojas; Suminė ne viso darbo laiko apskaita; Sutrumpintas darbo laikas; Incomplete working day; Incomplete working week; Part-time work; Part-time worker; Shorter working time; Summary recording of part-time work; Working timeThe article concentrates on the main features of part-time work according to international law and international practice. In order to discuss the modern understanding of part-time work, the author analyzes the provisions of legal regulation on part-time work, the concept of part-time work, the main forms of part-time work organization, duration of part-time work and the features of part-time work agreements. The article aims at identifying the main features of legal regulation for ensuring the most effective implementation of part-time agreements in practice. It is discussed whether the implementation of this right can be linked with labour contract party autonomy, not limited by an imperative of the legislator. With the view on that, the author analyzes which legal regulation is mostly corresponding with the essence and the objectives of part-time work. While analyzing the legal regulation in Lithuania, the issue of whether the concept of part-time work in the national law always corresponds to the modern concept of part-time work in the international law and practice
Lietuvos darbo teisės modernizavimo perspektyvos
No full textThe article analyses the need and possibilities to improve national labour law. The author reveals the recent changes in the economic and social environment and their impact on the legal regulation of employment and industrial relations and then discusses the modernity criteria in labour law which might help to assess the legislative reforms. Due to the direct linkage of labour law with the state or regional social policy and the necessity to harmonize the permanently opposing interests of major social groups, namely employees and employers, the author suggests that the modernity of national labour law should be evaluated on the basis of the quality of legal regulation of labour relations rather than on the basis of the number of legislative novelties which reflect the social compromises achieved in view of strengthening of competitiveness of the local employers or adaptation to the contemporary economic, social and technological changes. The quality of the legal regulation is identified as a primary indicator of the modernity of labour law. It consists of the three legal characteristics of labour law regulations, namely the degree of conveyance of the socio-political compromise in the legal norms of labour law, the correspondence to modern changes in social, economic and other work-related areas of life and an effectiveness of implementation of labour standards. Examining how separate institutes of Lithuanian labour law correspond with all these criteria, the author expresses his opinion on the necessity and the possibilities of modernization of the current labour law regulations with regard to the covenants not to compete, working time, overtime work, home work, termination of the contract of employment. [...]Straipsnyje siekiama ištirti nacionalinės darbo teisės tobulinimo poreikį ir galimybes. Autorius pirmiausia atskleidžia, kokios pastarųjų dešimtmečių darbo teisės permainos, įvyko tiek ekonominiuose, tiek ir socialiniuose visuomeniniuose santykiuose ir kaip jie veikė darbo santykių teisinį reguliavimą. Autorius svarsto, kokiais kriterijais remiantis darbo teisę reikėtų laikyti modernia, kada atsiranda būtinybė ją modernizuoti ir keisti. Straipsnyje daroma išvada, kad dėl savo glaudaus ryšio su socialine politika ir būtinybės suderinti nuolat priešingus socialinių grupių interesus darbo teisės modernumą reikia vertinti analizuojant ne pačios socialinės politikos atitiktį Šiandieniniams iššūkiams, o darbo santykių teisinio reguliavimo kokybę. Tam autorius išskiria tris pagrindinius kriterijus - kiek darbo santykių teisinis reguliavimas išreiškia socialinį politinį kompromisą, kiek jis atitinka vykusius ir vykstančius visuomeninio ir ekonominio gyvenimo bei darbo aplinkos pokyčius bei kiek darbo teisės normos veiksmingai praktiškai įgyvendinamos. Nagrinėdamas Lietuvos darbo teisės normas pagal kiekvieną iš šių kriterijų autorius pateikia savo nuomonę dėl nacionalinės darbo teisės modernizavimo reikalingumo ir galimybių, pagrįsdamas ją pavyzdžiais. Atskleisdamas nemažai nacionalinės darbo teisės normų nesuderinamumo, painumo, spragų ir vykdymo problemų, autorius daro išvadą, kad nepaisant socialinės politikos pokyčių darbo teisė toliau turi būti tobulinama teisinio reguliavimo tikslumo, atitikties pasikeitusioms darbo sąlygoms, teisinio tikrumo ir efektyvumo linkme
Vientiso darbo ginčų instituto perspektyvos Lietuvos darbo teisėje
No full textConflicts are one of the essential features of labour relations. Labour disputes between employees and employers are one form of all social conflicts. They are imminent. The concepts of "labour dispute" and "labour conflict" quite often are used as synonymous both in Lithuanian and foreign legislation, practice and particularly scholalry writings. The problem of interpretation of these two concepts occurs also in labour law. There is no uniform approach towards their use. Authors differ on interpretation of the concepts of "labour conflict" and "labour dispute". The analysis of the most typical features of social conflicts arising in the area of public labour relations leads to a conclusion that a labour dispute and a labour conflict are not identical phenomena. The concept of a "labour dispute" constitutes a legal category, whereas the concept of "labour conflict" is more of a reflection of the sociological content of this phenomenon. Therefore only an institutionalised labour conflict with certain legal features should be considered as a labour dispute, with legal measures and procedures applied to resolve it. This article deals with theoretical problems of the concepts of labour disputes and labour conflicts. Analysing scholarly writings and international practice in this area this article analyses the system of labour disputes and the means of their settlement. This article also addresses the position of International Labour Organisation to labour disputes. The article concludes with a critical approach to the system of labour disputes in Lithuanian labour law and practice. [...]neišvengiamas reiškinys. Išanalizavus būdingiausius visuomeninių darbo santykių srityje kylančių socialinių konfliktų bruožus darytina išvada, kad darbo ginčas ir darbo konfliktas nėra tapatus socialiniai reiškiniai. Darbo santykių aplinkoje gali kilti pačių įvairiausių konfliktų, tačiau ne visi jie gali būti laikomi darbo ginčais. Darbo ginču, kuriam spręsti taikomos teisinės priemonės ir procedūros, laikytinas tik institucionalizuotas darbo konfliktas, pasižymintis atitinkamais teisiniais bruožais. Todėl darbo teisės doktrinoje ir praktikoje siūlytina vartoti bendrinę darbo ginčo, o ne darbo konflikto sąvoką. Straipsnyje analizuojama darbo ginčo ir darbo konflikto sąvokų problematika. Remiantis teorine medžiaga ir užsienio valstybių praktika aptariama darbo ginčų sistemos problematika ir jos reikšmė darbo ginčų reguliavimo mechanizmo reglamentavimui. Analizuojama Tarptautinės darbo organizacijos pozicija darbo ginčų reguliavimo klausimu. Straipsnio pabaigoje pateikimas kritinis požiūris į Lietuvos darbo teisėje įtvirtintą darbo ginčų institutą ir šių ginčų sistemą. Išvadose pateikiami siūlymai, kaip būtų galima tobulinti darbo ginčų instituto teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Šių dienų darbo santykių pobūdis ir darbo santykių sistemos raida suponuoja būtinybę į darbo ginčus žiūrėti iš platesnių pozicijų, modifikuoti jų rūšis, turinio elementus bei šių ginčų sprendimo būdus ir metodus. [...]
Darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo įvertinimas
No full textThe article investigates an estimation of efficiency of labour cost on a basis of 21 enterprise of manufacturing. The author of this article offers some indices to estimate the efficiency of labour cost. In order to research the profit rate of enterprises and to setimate their performance’s efficiency several ratios profit 10 income are used. Materials cost and services make a major part of goods sold, but the control process of this expenditures is not very flexible. There are presented a survey of some ratios of profit to income and the way, how to modicify them into earning of income and optimum limits of payment and expenditures ratios.Straipsnyje aptariamas darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo įvertinimas, remiantis 21 šalies apdirbamosios pramonės įmonės empiriniais duomenimis. Apžvelgiami kai kurie pelningumo rodikliai, pateikiami nauji jų skaičiavimo būdai, nustatant pajamų uždirbimo bei darbo užmokesčio ir visų sąnaudų santykio optimalias ribas, reikalingas darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumui įvertinti
Socialinio darbo kokybės dilema
No full textStraipsnyje analizuojama socialinio darbo profesijos ir kokybės dilema, kurios esmė yra ta, kad labai sunku nustatyti socialinio darbo kokybės matavimo kriterijus, arba vadinamuosius standartus. Kalbėjimą apie socialinio darbo kokybę apsprendžia Lietuvos konteksto ypatumai, verslo modelių taikymas socialinėje srityje, skirtingos interesų grupės, socialinio darbo veiklos sudėtingumas. Be to, pati kokybė gali apimti įvairius aspektus. Autorė pateikia tris sąlygas, kurios yra būtinos sprendžiant socialinio darbo kokybės dilemos problemą
Kolektyvinė darbo teisė
No full textVadovėlyje pateikiama koncentruota medžiaga apie kolektyvinę darbo teisę. Atskleidžiamos kolektyvinės darbo teisės normų ištakos, nagrinėjamas socialinės partnerystės reiškinys, be kita ko, apimantis labai svarbius darbuotojų informavimo, konsultavimo ir darbuotojų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus institutus, pristatomi kolektyvinės darbo teisės subjektai. Taip pat pateikiama kolektyvinio sutartinio darbo santykių teisinio reguliavimo samprata, atskleidžiamos jo galimybės ir vertinama dabartinė būklė. Atskirai nagrinėjami kolektyviniai darbo ginčai ir vietiniai (lokalūs) teisės aktai. Tekste tikslingai daromi intarpai, atskirai išskiriant svarbiausius teisinio reguliavimo pavyzdžius ir praktinę informaciją. Taip siekiama neapsiriboti subjektyviais autorių apibendrinimais, bet suteikti progą kiekvienam skaitytojui susipažinti su autentišku teisės aktu, teismų sprendimų ištraukomis ir kita naudinga praktine informacija. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama kontrolinių ir probleminių klausimų, į kuriuos atsakydami skaitytojai galės ne tik patikrinti savo žinias, bet ir kritiškai įvertinti atskirų kolektyvinės darbo teisės institutų būklę Lietuvoje. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų teisės studentams, doktorantams, studijuojantiems Kolektyvinę darbo teisę, Darbo teisę, kitas susijusias disciplinas. Jis gali būti vertingas teisininkams (ir ne tik) praktikams, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantiems socialiniame dialoge
NUOTOLINIO DARBO TEISINIS REGULIAVIMAS
No full textStraipsnyje analizuojamos nuotolinio darbo teisinio reguliavimo pagal Lietuvos darbo teisę problemos. Tiriama nuotolinio darbo teisinė prigimtis, samprata, šio reiškinio poveikis tradicinių darbo santykių teisiniam reguliavimui, siekiama išsiaiškinti tam tikrų nuotolinio darbo rūšių bei nuotolinio priklausomojo ir nuotolinio savarankiškojo darbo atskyrimo požymius.
Le présent article examine les problèmes de la régulation juridique Lituanienne du travail à distance (télétravail). L’étude se fonde sur l’analyse de la nature juridique du télétravail, sa notion et le mouvement de la régulation juridique des relations de travail sous l’influence de ce phénomène. Par ailleurs, il y a le but s‘expliquer les différences des sortes de télétravail particulières et le caractère de la distinction du travail dépendant et du travail indépendant
Darbo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas
No full textThe definition of expiry and termination of an employment contract is the issue of this paper. Article 124 (Grounds for the Expiry of an Employment Contract) of the Labour Code is passed in review. The author gives priority to both cases of expiry of an employment contract: termination of an employment contract by agreement between the parties and termination of an employment contract upon the notice of an employee. Though Labour Code has been adopted three years ago nevertheless the legal practice reveals many mistakes. Disputes in these cases go under court procedures quite often. This fact proves the topic of present paper being highly important for both the employer and employees in order to avoid ambiguities. Much of legal practice is brought to attention, also the gross mistakes of the parties are taken into account. Furthermore the comparative aspects of the related provisions of both Russian and Polish Labour Codes next to the Labour Code of Lithuania are also the matter of this paper. The main conclusions are presented at the end of the paper.Šiame straipsnyje aptariama darbo sutarties pasibaigimo ir nutraukimo sąvoka. Analizuojami du darbo sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, t. y. darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu bei darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Aptariamos tiek darbdavių, tiek darbuotojų daromos klaidos šiais darbo sutarties pasibaigimo atvejais. Lyginamuoju metodu analizuojami kai kurie užsienio šalių įstatymai, susiję su šiais klausimais. Teorijai pagrįsti straipsnyje remiamasi teismine praktika, konkrečiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijų nutartimis, konsultacijomis, sprendimais, t. y. įstatymų taikymo praktika darbo bylose. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, patvirtinančios tyrimo rezultatus
- …
