1,720,999 research outputs found
Hemisferinių nuotraukų metodu nustatyto lapijos ploto indekso tikslumas ir jo pritaikymo galimybės pušynų būklės ir produktyvumo tyrimuose
No full textThe Leaf area index (LPI) is one of the most important structural indicators of stands, describing many biological and physiological processes related to crown vegetation. Leaf area index (LAI) quantifies the amount of leaf area bearing by a tree or whole stand normalized by the unit of crown projected or the whole stand ground area. The object of the PhD thesis research is the plant / leaf area index obtained by the method of hemispheric photographs. The identified applications have shown that the use of the hemispherical photograph method is limited in mixed and perennial stands with abundant undergrowth, craze, or a perspective second grove. All indirect leaf/plant area determination methods obtained lower absolute numerical crown total surface area index values compared to the reference projected surface area: hemispherical photography method about 80%, mixed method – 11%. In a middle-aged, pure pine forest of natural origin, the PAI determined with the help of digital hemispherical photography best reflects the taxonomic characteristics of the stand determined in a circular plot with a radius of about 10 ± 1 m (about 314 m²). At that time, the most informative part of the hemispherical photograph is that which covers the entire area of the study plot without going outside it and is calculated for each stand individually, depending on the average height of the stand. By complying with these requirements, the API can explain up to 70-80% of the variability in total stand tax rates. This is a norm that should be followed when choosing the size of the test plots.Lapijos ploto indeksas (LPI) – tai vienas iš svarbiausių medynų struktūrinių rodiklių apibūdinančių daugybę biologinių bei fiziologinių procesų susijusių su lajų vegetacija. LPI skaitinė reikšmė nusako lapijos plotą, tenkantį žemės paviršiaus ploto vienetui. Disertacijos tyrimo objektas- hemisferinių nuotraukų metodu gautas augalijos/lapijos ploto indeksas. Atlikus metodinius API nustatymo rezultatus išsiaiškinta, kad nustatant augalijos ploto indeksą būtina atsižvelgti į hemisferinių nuotraukų pikselių pasiskirstymą. Taip pat nustatyta, jog HemiView programa neturi šakų persidengimo bei spyglių prisikabinimo kampo korekcijų įvesties galimybės, todėl absoliutinė skaitinė lajos suminio paviršiaus ploto indekso reikšmė yra apie 80 % mažesnė nei etaloninė. Tyrimų metu sukurtas ir išbandytas mišrus metodas išsaugo aukštą API kintamumo paaiškinamumo lygį tarp rodiklių, bei įvedus minėtus koeficientus priartina absoliutines reikšmes prie etaloninio dydžio, kai skirtumas medyne siekia vos 11 %. Nustatytos panaudojimo galimybės parodė, jog hemisferinių nuotraukų metodo panaudojimas ribotas mišriuose ir įvairiaamžiuose medynuose, kuriuose gausus pomiškis, trakas ar perspektyvus antrasis ardas. Hemisferinių nuotraukų pagalba nustatytas API geriausiai atspindi pusamžio medyno taksacines charakteristikas, nustatytas skrituliniame barelyje, kurio spindulys yra apie 10 ± 1 metras ( apie 314 m²). Tuo metu, informatyviausia hemisferinės nuotraukos dalis yra ta, kuri apima visą tyrimo barelio plotą, neišeinant už jo ribų ir paskaičiuojama kiekvienam medyne individualiai, priklausomai nuo medyno vidutinio aukščio. Laikantis šių reikalavimų API gali paaiškinti iki 70 - 80% suminių medyno taksacinių rodiklių kintamumo. Tai normatyvas, kurio reikėtų laikytis pasirenkant tyrimo barelių dydį.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŽemės ūkio akademija / Agriculture AcademyMiškų ir ekologijos fakultetas / Faculty of Forest Sciences and EcologyMiško mokslų katedra / Department of Forest Science
Analysis of the use of Mountain pine (Pinus mugo) and Scots pine (Pinus sylvestris) brushwood for coastal management purposes in the Curonian Spit national park
No full textKuršių nerija – unikalus pajūrio kraštovaizdis, kuriame dėl intensyvios smėlio migracijos būtina užtikrinti apsauginio kopagūbrio stabilumą. Tyrimas atliktas Kuršių nerijos nacionaliniame parke, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio administruojamuose miškuose. Tyrimo objektas – kalninės pušies (Pinus mugo Turra) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) žabai, naudojami apsauginiam kopagūbriui stiprinti. Tyrimo tikslas – ištirti ir palyginti abiejų rūšių žabų dendrometrinius parametrus, tūrio ir masės rodiklius, užklojimo ir smėlio sulaikymo intensyvumą ir įvertinti jų tinkamumą krantotvarkos darbams. Pagrindiniai uždaviniai: atlikti žabų matavimus, nustatyti tūrio ir masės rodiklius, apskaičiuoti rietuvių tūrį ir įvertinti žabų poreikį vienam arui kopagūbriui dengti. Tyrimo metu taikyti svėrimo ir ksilometravimo metodai, atlikti tūrio matavimai rietuvėse, naudoti žabų svorio, tūrio ir lajos parametrų duomenys. Gauti rezultatai rodo, kad kalninės pušies žabų kurių vidutinis ilgis 3,80 m ir stiebo vid. skersmuo D1.3 4,5 cm, vidutinis tūris – 12,86 dm³, masė – 11,66 kg; paprastosios pušies, kurių vid. ilgis 4,79 m ir stiebo skersmuo D1.3 4,8 cm – atitinkamai 13,59 dm³ ir 11,93 kg. Tyrimai parodė, kad kalninės pušies vid. žabų tūrio masė (903 kg/m3) yra didesnė nei vid. paprastosios pušies (871 kg/m3), todėl šie žabai yra tankesni ir mechaniniu atžvilgiu atsparesni. Kalninės pušies žabai tinkamesni kloti stiprių jėgų veikiamoje zonoje (vakariniame apsauginio kopagūbrio šlaite), o paprastosios pušies žabais rekomenduojama kloti apsauginio kopagūbrio viršutinę dalį. Tyrimo metu buvo perskaičiuotas ir įvertintas glaudumo koeficientas, kur buvo gauta , kad kalninės pušies vidutinis koeficientas yra 0,09, paprastosios pušies 0,12. Taip pat buvo apskaičiuota, kad norint uždengti vieną arą kopagūbrio vidutiniškai reikia 1,2 paprastosios pušies arba 1,3 m³ kalninės pušies žabų. Smėlio kaupimo matavimai žabų klojiniuose parodė, kad aktyviausiai smėlis kaupiasi šaltuoju metu laikotarpiu.The Curonian Spit is a unique coastal landscape, where due to intensive sand migration it is necessary to ensure the stability of the protective dune ridge. The study was conducted in the Curonian Spit National Park, in the forests administered by the Kretinga regional branch of the State Forest Enterprise. The object of the study is mountain pine (Pinus mugo Turra) and Scots pine (Pinus sylvestris L.) stands to strengthen the protective dune ridge. The study aimed to investigate and compare dendrometric parameters, volume and mass indicators, coverage and sand retention intensity of brushwood from both species, assessing their suitability for coastal management works. The main objectives were to measure the brushwood, determine volume and mass indicators, calculate stack volumes, and estimate brushwood requirements per hundred square meters (one are) of the protective dune coverage. Weighing and xylometric methods were applied during the study, volume measurements of branch stacks were performed, and data regarding brushwood weight, volume, and crown parameters were utilized. The results indicated that mountain pine brushwood, with an average length of 3.80 m and stem diameter at breast height (D1.3) of 4.5 cm, had an average volume of 12.86 dm³ and a mass of 11.66 kg. Scots pine brushwood, averaging 4.79 m in length with a D1.3 of 4.8 cm, had volumes and masses of 13.59 dm³ and 11.93 kg, respectively. The research demonstrated that the average volumetric mass (density) of mountain pine brushwood (903 kg/m³) was greater than that of Scots pine (871 kg/m³), indicating higher density and mechanical resilience. Therefore, mountain pine brushwood are more suitable for areas subjected to strong forces (the western slope of protective dune ridges), while Scots pine brushwood are recommended for covering the upper part of the protective dune ridge. During the study, the density coefficient was recalculated and evaluated, yielding an average coefficient of 0.09 for mountain pine and 0.12 for Scots pine. Additionally, it was calculated that to cover one are of dune ridge, approximately 1.2 m³ of Scots pine or 1.3 m³ of mountain pine brushwood are needed. Measurements of sand accumulation within brushwood covers revealed that sand deposition is most active during the cold season.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŽemės ūkio akademija / Agriculture AcademyMiškų ir ekologijos fakultetas / Faculty of Forest Sciences and EcologyMiško mokslų katedra / Department of Forest Science
Meteorology of September as Key Indicator of Global Environmental Changes and Their Impact on Forest Ecosystem
No full textVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŽemės ūkio akademija / Agriculture Academ
Saugomų teritorijų miško ekosistemų monitoringas
No full textEkologinio monitoringo sistemoje miško ekosistemų tyrimai užima vieną pagrindinių vietų. Miško ekosistemos atitinkamai reaguoja į vienokių ar kitokių cheminių elementų ar jų junginių kiekius bei jų pokyčius. Reaguodamos į aplinkos pasikeitimus, jos kinta ir informuoja žmogų apie tos teritorijos ekologinę situaciją. Saugomose teritorijose augančių sąlyginai nepakenktų miško ekosistemų dinaminiai tyrimai įgalina analizuoti miškų būklę ir jų sąlygojančio užterštumo laipsnį bei pokyčius regioniniu mastu. Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų (NP) pušynų, kaip jautriausių foninei taršai būklų, įvertinta ketvirtą kartą, Kuršių nerijoje - šeštą. Ištirti medžių pasiskirstymo pagal būklę dėsningumai ir nustatyti medynų pažeidimo laipsniai, priklausomai nuo jų amžiaus. Pateikta pušynų būklės dinamikos analizė bei įvertinti jos pokyčiai. Lietuvos NP pušynų vidutinės būklės rezultatai palyginti tarpusavyje ir atlikta jų analizė. Išanalizuota Integruoto monitoringo stočių sukūrimo svarba nacionaliniuose parkuose bei palyginti uždaruose upelių baseinuose augančių medynų ir bendra nacionalinio parko būklė. Įvertinta skirtingos apimties ir skirtingo detalumo Lietuvos nacionalinių parkų miško ekosistemų būklės ir produktyvumo dinamikos tyrimų sistemos sukūrimo reikšmė.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŽemės ūkio akademija / Agriculture Academ
Single tree health monitoring using uav-based lidar data
No full textIn recent years, climate change has forced us to seek solutions to reduce the amount of greenhouse gases in the atmosphere. One of the most widely known methods is the increase of forest areas, making it essential to monitor the health of forests. Forest health has a significant impact on the entire ecosystem. Lidar technology has been used in forest monitoring and inventory for a couple of decades, but the rapid development of technology has greatly expanded the applicability and scope of these technologies. The abundance of Lidar sensors mounted on UAVs provides opportunities for frequent monitoring of small forest areas. However, Lidar data obtained from UAVs has not been evaluated for determining tree health status. This research focuses on the application of Light Detection and Ranging (LiDAR) technology for monitoring tree health and utilizes UAV-mounted LiDAR sensors to collect high-resolution data on tree canopies, enabling detailed analysis of tree health indicators such as defoliation and overall canopy condition. By employing advanced algorithms, we extract critical parameters from LiDAR point clouds, facilitating the calculation of a canopy health index. Several approaches were investigated to extract information on tree crown parameters, such as object-based LiDAR intensity image analysis, deep learning, and more simplistic image classifications based on structural information. The intensity values of the reflected points were extracted, and a canopy health index was calculated. The accuracy of our findings is validated through field measurements conducted in summer 2024, which assess tree defoliation levels (0 to 100 %). The results highlight the potential of UAV-based LiDAR data processing in providing efficient, accurate, and frequent monitoring of tree health, offering valuable insights for forest management practices
Laws of growth of stand of pine trees at different levels of contamination of environment
No full textSubject of investigation: stands of pine trees drowing at different levels of the environment contamination by effluents of a nitrogen fertilizer plant. Determined are the seasonal growth of trees under the conditions of contamination, the complex effect of the biotic and abiotic factors of the environment on the condition of the trees and dependence of losses of the trunk accretion in diameter and volume on the defoliation of the crown. A nex index is proposed for estimating the condition of the stand of trees - the degree of the coniferous needle coat of the shoots. A new method is developed for modelling the growth of trees depending on the concentration of the contaminant. The methods of estimating the complex effect of effluents including the development of the indices of the condition of the stand of trees and growth modelling are made part of the ecological monitoring program of LithuaniaAvailable from VNTIC / VNTIC - Scientific & Technical Information Centre of RussiaSIGLERURussian Federatio
The changes in Spruce forests productivity under the presses of the warming climate
No full textKlaida leidinyjeDarbe tiriami Kauno miškų urėdijos eglynų produktyvumo kaitos ypatumai šiltėjant klimatui. Darbo metu išanalizavome trijų sklypinių miškų inventorizacijų medžiagą ir įvertinome eglynų produktyvumo kaitos bendrąsias tendencijas Kauno miškų urėdijoje per pastarąjį 25 m. laikotarpį. Išaiškinta, kad vidutinis sąlygiškai grynų eglynų tūris 1 ha pakilo nuo 295 m3/ha iki 337 m3/ha. Naudojantis dendrochronologiniais metodais išaiškinta meteorologinių veiksnių reikšmė eglių prieaugiui grynuose, pusamžiuose ir brandžiuose paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) medynuose, augančiuose Lc ir Nc augavietėse. Nustatyta, kad šiltėjantis klimatas skatina eglių prieaugį ir didina eglynų produktyvumą. Aukštesnės rudens, žiemos ir pavasario temperatūros yra palankios eglių augimui Lc augavietėje bei ypač didelis kritulių poreikis birželio mėnesį. Šie veiksniai paaiškina daugiau kaip 60 proc. eglių prieaugio kintamumo šioje augavietėje. Nc augavietėje kur kas svarbesni yra didesni kritulių kiekiai vasario ir birželio-rugpjūčio mėnesiais ir aukštesnė temperatūra rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kurie paaiškina apie 70 proc. prieaugio kaitos. Gausesni kritulių kiekiai vasario ir birželio-rugpjūčio mėnesiais, lydimi rugsėjo ir šaltojo laikotarpio mėnesių aukštesnės temperatūros, turėtų reikšmingiau skatinti eglynų produktyvumo augimą Nc augavietėse negu Lc augavietėse. Raktiniai žodžiai: klimato kaita, eglynų produktyvumas, radialinis prieaugis, meteorologinių veiksnių įtaka, tvarumas.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityŽemės ūkio akademija / Agriculture Academ
Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis
Full text linkThe present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation
counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings
are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that
only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into
account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
Variations on the Author
Full text link“Variations on the Author” discusses two of Eduardo Coutinho’s recent films (Um Dia na Vida, from 2010, and Últimas Conversas, posthumously released in 2015) and their contribution to the general question of documentary authorship. The director’s filmography is characterized by a consistent yet self-effacing form of authorial self-inscription: Coutinho often features as an interviewer that rather than express opinions propels discourses; an interviewer that is good at listening. This mode of self-inscription characterizes him as an author who is not expressive but who is nonetheless markedly present on the screen. In Um Dia na Vida, however, Coutinho is completely absent form the image, while Últimas Conversas, on the contrary, includes a confessional prologue that moves the director from the margins to the center of his films. This article examines the ways in which these works stand out in the filmography of a director who offers new insights into the notion of cinematic authorship
- …
