Vytautas Magnus University
Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)Not a member yet
238664 research outputs found
Sort by
Sustainable Cities and Communities - A framework for standardization of services to the citizen
No full text
Fibre optic communication subsystem test procedures - Part 1-4: General communication subsystems - Light source encircled flux measurement method (IEC 61280-1-4:2009)
No full text33.180.0
Determination of certain substances in electrotechnical products - Part 2: Disassembly, disjointment and mechanical sample preparation (IEC 62321-2:2021)
No full text43.040.1013.020.0
End-suction centrifugal pumps - Baseplate and installation dimensions (ISO 3661:1977)
No full text23.08
Changing US security policy in Europe: the geopolitical implications of the Baltic security initiative (BSI) on NATO's eastern flank
No full textŠiame darbe analizuojama JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų) saugumo politikos kaita Europoje D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu ir nustatomos geopolitinės pasekmės Baltijos valstybėms ir NATO rytiniam flangui. Dalis dėmesio skiriama Baltijos saugumo iniciatyvos (angl. Baltic Security Initiative, BSI) analizei, o vėliau nagrinėjamas platesnis kontekstas – Aljanso rytinis flangas. Tiriamasis laikotarpis apimą laiką nuo 2025 m. sausio 20 d., kai D. Trumpas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas ir tęsiasi iki tų pačių metų gruodžio 10 d. Ši tema yra aktuali, nes dėl JAV saugumo politikos transformacijos Europoje ir besitęsiančio Rusijos–Ukrainos karo, geopolitinė aplinka NATO rytiniame flange nuolat kinta. Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog D. Trumpo administracija linkusi perkelti dėmesį į vidaus problemų sprendimą ir Indijos–Ramiojo vandenyno regioną, kuriame yra už Rusiją potencialiai stipresni geopolitiniai žaidėjai: Kinija bei Indija. JAV pagalbos mažėjimas galėtų pakeisti jėgų balansą Aljanso rytiniame flange Darbo objektas – kintanti JAV saugumo politika ir Baltijos saugumo iniciatyvos geopolitinės pasekmės NATO rytiniame flange. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip 2025 m. D. Trumpo administracijos formuojama JAV saugumo politika, veikia Baltijos valstybių saugumą bei NATO rytinio flango gynybos architektūrą. Darbe, analizuojant teoriją, atliekama mokslinės literatūros analizė. Siekiant išsiaiškinti tarptautinio saugumo, kolektyvinės gynybos ir atgrasymo, regioninio saugumo bei geopolitinio stabilumo sampratas, atliekama mokslinės literatūros analizė. Dokumentų analizė atliekama siekiant nustatyti Baltijos saugumo iniciatyvos esmę ir jos įgyvendinimo priemones bei galimas nutraukimo pasekmes. Žiniasklaidos turinio analizė pasitelkiama norint nustatyti kintančios JAV saugumo politikos pasekmes NATO rytinio flango gynybos architektūrai, ypač Baltijos valstybių saugumui. Šiame tyrime pasiektos svarbiausios išvados. Atlikus dokumentų analizę parodė, kad JAV Kongreso ir D. Trumpo administracijos požiūriai į JAV saugumo politikos formavimą iš esmės skiriasi. Kongresas, balsuodamas nuosekliai, remia Baltijos saugumo iniciatyvos tęstinumą bei pasisako prieš JAV karinių pajėgų skaičiaus mažinimą Europoje. Tuo tarpu D. Trumpo administracija savo pareiškimais spaudžią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą. Be to, siekia kuo greitesnio karo tarp Ukrainos ir Rusijos užbaigimo ir derybų procese neįtraukia Europos lyderių. Vienas pagrindinių JAV prezidento prioritetų yra dėmesio sutelkimas į vidaus problemų sprendimą bei strateginis persiorientavimas į Indijos–Ramiojo vandenyno regioną, kuriame svarbų vaidmenį atlieka Indija ir Kinija. Kokybinė žiniasklaidos analizė atskleidė, kad mažėjanti JAV lyderystė Europoje daro neigiamą poveikį galios pusiausvyrai rytiniame flange. Šią situaciją išnaudodama Rusija didina provokacijų intensyvumą Baltijos jūros regione. Naujoji JAV administracija viešai deklaruoja ketinimus peržiūrėti amerikiečių karinių pajėgų dislokavimą Europoje. Pirmieji amerikiečių karių išvedimo požymiai pastebėti Rumunijoje. Reaguodami į šias permainas, NATO rytinio flango valstybių aukščiausio rango pareigūnai, ypač Estijos, Latvijos ir Lietuvos, deklaruoja sieksiantis diplomatinėmis priemonėmis išsaugoti JAV karinių pajėgų buvimą regione.This thesis demonstrates that shifts in US security policy in Europe during Donald Trump's 2025 presidency have directly impacted the geopolitical situation of the Baltic states and NATO's eastern flank. By closely analysing the Baltic Security Initiative (BSI) within the broader eastern Alliance context, the study reveals how America’s approach shapes regional stability. The period examined runs from January 20, 2025, when Donald Trump took office, to December 10, 2025. This topic is relevant because the geopolitical environment on NATO's eastern flank is constantly changing due to the transformation of US security policy in Europe and the ongoing war between Russia and Ukraine. Recently, there has been a noticeable tendency for the Trump administration to shift its focus to domestic issues and the Indo-Pacific region, where there are geopolitical players that are potentially stronger than Russia: China and India. A reduction in US assistance could change the balance of power on the Alliance's eastern flank. This paper addresses how evolving US security policy, particularly as shaped by the Donald Trump administration in 2025, influences the Baltic Security Initiative and the geopolitical stability of NATO's eastern flank. The primary aim is to critically analyse the direct effects of these policy changes on the security of the Baltic states and the defence structure of NATO’s eastern perimeter. The thesis analyses theory and reviews scientific literature. To clarify the concepts of international security, collective defence and deterrence, regional security and geopolitical stability, a review of scientific literature is carried out. Document analysis is performed to determine the essence of the Baltic security initiative, the means of its implementation, and the possible consequences of its termination. Media content analysis is used to determine the consequences of changing US security policy for NATO's eastern flank defence architecture, especially for the security of the Baltic states. An analysis of documents shows that the US Congress and the Trump administration have fundamentally different views on US security policy. Congress has consistently voted in favour of continuing the Baltic security initiative and against reducing the number of US troops in Europe. Meanwhile, the Trump administration is pressuring Europe to take greater responsibility for its own security. In addition, it seeks to end the war between Ukraine and Russia as quickly as possible and does not involve European leaders in the negotiation process. One of the US president's main priorities is to focus on solving domestic problems and strategically reorienting towards the Indo-Pacific region, where India and China play an important role. A qualitative media analysis has revealed that the declining US leadership in Europe is hurting the balance of power in the eastern flank. Taking advantage of this situation, Russia is increasing the intensity of its provocations in the Baltic Sea region. The new US administration has publicly declared its intention to review the deployment of American military forces in Europe. The first signs of the withdrawal of American troops are visible in Romania. In response to these changes, senior officials from NATO's eastern flank countries, particularly Estonia, Latvia, and Lithuania, have declared that they will seek to maintain the presence of US military forces in the region through diplomatic means.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityPolitologijos katedra / Department of Political SciencePolitikos mokslų ir diplomatijos fakult. / Faculty of Political Science and Diplomac
Ductile iron pipes, fittings and accessories - Requirements and test methods for organic linings of ductile iron pipes and fittings - Part 1: Polyurethane lining of pipes and fittings
No full text23.040.4023.040.10Šiame dokumente nustatyti reikalavimai ir bandymo metodai, taikomi gamykloje poliuretanu padengtiems ir didelėms apkrovoms pritaikytiems stipriojo ketaus vamzdžiams ir jungiamosioms detalėms, atitinkančioms EN 545, EN 598 ir EN 969, apsaugoti nuo korozijo
